Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-21204-1080/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
e2-21204-1080/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Atsakovas
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-21204-1080/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15799-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.20.1; 2.6.20.4.; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,

rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sergel“ ieškinį atsakovei D. S. (D.) dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. S. 101,66 Eur skolos, 277,13 Eur netesybų, 9,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė taip pat prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas, išsiųstas atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), buvo atsakovei įteikti CPK 123 straipsnio nustatyta tvarka 2020 m. birželio 4 d. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą procesinį terminą nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė ir UAB „Bitė Lietuva“ 2010 m. spalio 28 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 29 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 9 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu UAB „Bitė Lietuva“ teikė atsakovei ryšio paslaugas. Už suteiktas paslaugas UAB „Bitė Lietuva“ išrašė atsakovei ir pateikė apmokėjimui 2010 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TA Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas iki 2010 m. lapkričio 30 d.; 2010 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TA Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas iki 2010 m. gruodžio 31 d.; 2011 m. sausio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TA Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas iki 2011 m. sausio 31 d.; 2011 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TA Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas iki 2011 m. vasario 28 d. ir 2011 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TA Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas iki 2011 m. kovo 31 d. Ieškovė pagal 2018 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 18-0268LT, perėmė reikalavimo teisę iš UAB „Bitė Lietuva“ į atsakovės vardu susidariusią skolą (įskaitant, bet neapsiribojant: palūkanas ir delspinigius, baudas, išieškojimo išlaidas ir kt.). Nors ieškovė ir siuntė atsakovei priminimus dėl skolos sumokėjimo, atsakovė susidariusio įsiskolinimo nepadengė.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2018 m. lapkričio 13 d. rašytiniu pranešimu, taip pat 2020 m. birželio 4 d. atsakovei įteiktas ieškinys su priedais, todėl laikytina, kad apie reikalavimo perleidimo faktą atsakovė buvo informuota tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų byloje, kad atsakovė būtų padengusi įsiskolinimą ieškovei, nėra (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Remiantis aukščiau aptartais įrodymais, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 101,66 Eur skola.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 277,13 Eur netesybų (baudos) už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle, skaičiuojamos po 317,70 Lt kiekvienam numeriui (numeriui 63615822 – sutartis nuraukta 2011-01-31, 15,1285 (numatyta bauda) * 21 mėnesiai neišbūto laikotarpio = 317,70 Lt; numeriui 68535781 – sutartis nuraukta 2011-01-31, 15,1285 (numatyta bauda) * 21 mėnesiai neišbūto laikotarpio = 317,70 Lt ir numeriui 68519868 sutartis nuraukta 2011-01-31, 15,1285 (numatyta bauda) * 21 mėnesiai neišbūto laikotarpio = 317,70 Lt. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 0,05 proc. dydžio delspinigius už pradelstas atsiskaityti 180 dienas, kurie sudaro 9,15 Eur. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bauda nustatyta Sutarties bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų 48 punkte, pagal kurį abonentas privalo sumokėti netesybas, kurių dydis lygus nuo paslaugų nutraukimo dienos iki Specialiose sąlygose numatyto pasižadėjimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai. Pagal Sutarties bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų 24 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė prašo priteisti delspinigius dėl praleisto atsiskaitymo pagal Sutarties 24 punktą bei remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, 9,15 Eur (101,66 Eur * 0,05 * 180 dienų). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiant 277,13 Eur bauda ir 9,15 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (387,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15, 00 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis mokestis už žyminio mokesčio pervedimą, viso 15,23 Eur, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. S. (D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“, įmonės kodas 125026242, naudai 101,66 Eur (šimtą vieną eurą ir 66 ct) skolos, 277,13 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 13 ct) netesybų, 9,15 Eur (devynis eurus ir 15 ct) delspinigių, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (387,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,23 Eur (penkiolika eurų ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, jog ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė