Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovui T. N., jo atstovui advokatui Rolandui Misiui, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje D. N., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms A. S., J. D., trečiojo asmens atsakovo pusėje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. K., trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Šeškinė“ atstovams pirmininkui A. V., valdybos nariui D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo nugriauti tvorą panaikinimo ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovui T. N. dėl savavališkos statyybos padarinių pašalinimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Šeškinė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-11-25 reikalavimą Nr. REI-00-131125-00174 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą ir sutvarkyti statybvietę.

Ieškovas remiasi tuo, kad atsakovo reikalaujama nugriauti tvora yra jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose, neužima valstybinės žemės, todėl reikalavimas ją nugriauti yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame 2013-10-03 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-28 dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Šeškinė“, (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog šio sklypo vakarinėje dalyje esanti tvora pastatyta už žemės sklypo ribų ir užima sodininkų bendrijos „Šeškinė“ bendro naudojimo kelią, t. y. apie 15 kv. m valstybinės žemės. Inspekcija, pagal kompetenciją vykdydama teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, remdamasi nurodytu žemės naudojimo patikrinimo aktu, patikrino statinio (tvoros) statybos nurodytame žemės sklype teisėtumą ir nustačiusi, kad ieškovas tvoros statybai valstybinėje žemėje nėra gavęs valstybinės žemės patikėtinio, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, rašytinio sutikimo, surašė 2013-11-12 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-131112-00156, o 2013-11-25 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-131125-00174 pareikalavo, kad ieškovas savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014-05-25 nugriautų savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 28 dalis, 28 straipsnis; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“). Atsiliepime pažymėta, kad Inspekcija neturi pagrindo nesiremti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-10-03 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-269 bei pridėta schema, kuriuose nustatytas apie 15 kv. m valstybinės žemės užėmimas, nes tai yra dokumentai, atitinkantys oficialiųjų rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią, reikalavimus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime taip pat pažymėta, kad ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius apskųsti, todėl bylos dalis dėl reikalavimo panaikinimo nutrauktina.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime pažymėta, kad, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2013-02-21 patikrinimo aktu nustatyta, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „Šeškinė“, vakarinėje dalyje (ties keliu) dėl pastatytos tvoros užima 15 kv. m valstybinės žemės. 2013-10-03 atliktas pakartotinis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimas. Žemės sklypo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-269 konstatuota, kad dėl pastatytos tvoros užimta 15 kv. m sodininkų bendrijos „Šeškinė“ bendro naudojimo kelio. Atsiliepime nurodyta, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas atliekant preliminariuosius matavimus; kai žemės sklypas įregistruotas ne kadastrinių, bet preliminariųjų matavimų pagrindu, atliekant žemės naudojimo patikrinimą buvo vadovautasi generaliniu sodininkų bendrijos „Šeškinė“ planu. Atsiliepime teigiama, kad nurodytame plane aiškiai matyti ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, t. y. šio sklypo ir sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ribos eina tiesia linija, sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo sklypas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turi bendrą riboženklį. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius apskųsti, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, sodininkų bendrija „Šeškinė“ prašo ieškinį atmesti, nes ginčo tvora užeina už ieškovo sklypo ribų ir užima dalį bendro naudojimo kelio, todėl turi būti nugriauta.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovą T. N. savo lėšomis per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytą 1,5 m aukščio, 16,37 m ilgio metalinio tinklo ant 7 stačiakampio profilio stulpelių tvorą ir sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad, ieškovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, atsakovas turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytą 1,5 m aukščio, 16,37 m ilgio metalinio tinklo ant 7 stačiakampio profilio stulpelių tvorą bei sutvarkyti statybvietę pats, išieškodamas reikalingas išlaidas iš ieškovo.

Priešieškinyje nurodyta, kad, ieškovas T. N., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatė 1,5 m aukščio, 16,37 m ilgio ant 7 stačiakampio profilio 40 x 60 mm stulpelių metalinio tinklo tvorą. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės 3.1 punktą, ieškovo pastatyta tvora laikytina I grupės nesudėtingu statiniu. Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir pateikė 2013-10-03 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-269 bei schemą M 1:300 „Dėl valstybinės žemės užėmimo“, kuriuose nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra užėmęs valstybinę žemę, aptverdamas ją tvora. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktą, kai numatoma statyti ar rekonstruoti statinį ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, statinio statybai privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Inspekcijos specialistui statybų patikrinimo metu nebuvo pateiktas rašytinis valstybinės žemės patikėtinio – nacionalinės žemės tarnybos – sutikimas, kuris yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Dėl to Inspekcijos specialistas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatomis, dėl valstybinėje žemėje pastatyto statinio surašė 2013-11-12 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-131112-00156, o 2013-11-25 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-131125-00174 pareikalavo, kad ieškovas savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014-05-25 nugriautų savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą. Ieškovas šio reikalavimo neįvykdė, taip pat iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos nesikreipė į nurodytą statybą leidžiantį dokumentą išduodančią instituciją dėl tokio dokumento išdavimo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis, nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Priešieškinyje nurodyta, kad, esant tokioms aplinkybėms, ieškovo tvoros statybos, pažeidusios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimas spręstinas teismo tvarka (CK 4.103 straipsnis).

Atsiliepime į priešieškinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad sutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimais ir prašo juos tenkinti, nes, Nacionalinės žemės tarnybos specialistui 2013-10-03 atlikus valstybinės žemės naudojimo kontrolę, nustatyta, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodininkų bendrijoje „Šeškinė“, savininkas, pastatęs tvorą, užima 15 kv. m valstybinės žemės plotą, t. y. Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ bendro naudojimo kelio dalį. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, nėra išdavusi rašytinio sutikimo nurodytos tvoros statybai, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, tvoros statyba valstybinėje žemėje yra neteisėta ir Inspekcija pagrįstai prašo teismo išspręsti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas T. N. nurodė, kad su Inspekcijos reikalavimais nesutinka, nes tvora pastatyta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas advokatas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ginčo tvora pastatyta ieškovo žemės sklype, neužimant nė dalies valstybinės žemės, todėl prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo Inspekcijos priešieškinį atmesti.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo D. N. visiškai pritarė ieškovo pozicijai.

Teismo posėdyje atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, kurį ieškovas praleido, nenurodydamas jokių svarbių priežasčių, o priešieškinį dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo – patenkinti.

Trečiųjų asmenų – Nacionalinės žemės tarnybos ir sodininkų bendrijos „Šeškinė“ – atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti priešieškinį, nurodydami, kad ieškovo tvoros dalis yra valstybinėje žemėje, todėl šią tvoros dalį ieškovas privalo nugriauti.

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Byloje nustatyta, kad ieškovas T. N. ir trečiasis asmuo D. N. yra 0,0627 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (T. 1, b. l. 12-13; T. 2, b. l. 18-20).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (T. 1, b. l. 12; T. 2, b. l. 18).

Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad UAB „Geoksis“ 2004 m. atliko nurodyto žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus, 2004-06 parengė Žemės sklypo planą, kuris patvirtintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriaus, taip pat suderintas su sodininkų bendrijos „Šeškinė“ pirmininku (T. 1, b. l. 7-9, 57).

2004 m. atlikti ieškovo žemės sklypo kadariniai matavimai ir jų pagrindu UAB „Geoksis“ 2004-06 parengtas Žemės sklypo planas neįregistruoti viešajame registre.

Byloje yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-11-03 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-28, kuriame užfiksuota, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Šeškinė“, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarinėje dalyje esanti tvora pastatyta už žemės sklypo ribų ir užima sodininkų bendrijos „Šeškinė“ bendrojo naudojimo kelią, t. y. valstybinę žemę: 2004-06 plane ties tašku, pažymėtu Nr. 2, tvora į kelio pusę pastatyta apie 1,20 m už sklypo ribų, ties tašku Nr. 1 – apie 0,70 m už sklypo ribų (T. 1, b. l. 55-56, 57).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2013-10-03 atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą ir Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-28, nurodė, kad šio žemės sklypo vakarinėje dalyje esanti tvora užima apie 15 kv. m bendrojo naudojimo kelio, t. y. valstybinės žemės (T. 1, b. l. 50-52).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai, remdamiesi nurodytu Žemės naudojimo patikrinimo aktu, ieškovui nepateikus valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo dėl tvoros statybos valstybinėje žemėje, surašė 2013-11-12 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-131112-00156, o 2013-11-25 Reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-131125-00174 pareikalavo, kad ieškovas T. N. savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014-05-25 nugriautų savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą (T. 1, b. l. 21-22; 23-24).

Ieškovas 2014-06-16 kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-11-25 Reikalavimą Nr. REI-00-131125-00174 nugriauti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą ir sutvarkyti statybvietę, remdamasis tuo, kad tvora pastatyta jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribose (T. 1, b. l. 1-3).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014-07-18 padavė teismui priešieškinį, prašydama įpareigoti ieškovą pašalinti savavališkos statybos teisinius padarinius (T. 2, b. l. 2-4).

Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti 2013-11-25 Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-131125-00174

Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-11-25 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014-05-25 nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytas Reikalavimas priimtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialisto surašyto 2013-11-12 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-131112-00156 pagrindu (T. 1, b. l. 21-22). Tačiau šio Akto ieškovas neginčija.

Pažymėtina, kad ieškovo ginčijamas 2013-11-25 Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra administracinio pobūdžio aktas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359; kt.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; kt.). Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, kreipimosi į teismą terminas skaičiuotinas nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintini teisiškai pagrįstais atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentai, kad ieškovo atžvilgiu priimtam Reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius apskųsti taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ginčijamą Reikalavimą jis gavo 2013 m. gruodžio mėn. (T. 1, b. l. 1). Atsakovo pateiktais pašto duomenimis, ieškovui Reikalavimas įteiktas 2013-12-02 (T. 1, b. l. 47-48, 49). Taigi vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl šio Reikalavimo nuginčijimo ieškovui prasidėjo 2013-12-03 ir baigėsi atitinkamai 2014-01-03. Į teismą dėl šio Reikalavimo nuginčijimo ieškovas kreipėsi 2014-06-16, t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo termino šiam administraciniam aktui apskųsti pabaigos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė teismui tokių aplinkybių, kurios objektyviai sutrukdė ar realiai atėmė galimybę apskųsti Reikalavimą nepažeidžiant įstatyme nustatyto termino. Teismo posėdyje paklaustas, dėl kokių priežasčių nesikreipė į teismą anksčiau, ieškovas paaiškino, kad tikėjosi, jog pavyks išspręsti nesusipratimą be teismo. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, kokių veiksmų, gavęs Reikalavimą, ėmėsi ieškovas, siekdamas išspręsti tvoros statybos teisėtumo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepagrindė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 sraipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, terminas praleistas žymiai, teismas konstatuoja, jog ieškovo ieškinys dėl 2013-11-25 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo atmestinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).

Dėl priešieškinio reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, remdamasi tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2013-10-03 Žemės naudojimo patikrinimo akte konstatavo, jog tvora, kuria aptvertas ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vakarinėje sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve, užima 15 kv. m valstybinės žemės, konkrečiai – bendro naudojimo kelio sodininkų bendrijoje „Šeškinė“, o ieškovas Inspekcijos specialistams nepateikė valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo dėl tvoros statybos valstybinėje žemėje, prašo įpareigoti ieškovą nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytą tvorą.

Ieškovas visiškai nesutinka su atsakovo ir trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos bei sodininkų bendrijos „Šeškinė“ pozicija, kad jo tvoros dalis yra valstybinėje žemėje, ir tvirtina, jog tvora pastatyta jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Savo nesutikimą ieškovas grindžia UAB „Geoksis“ 2004-06 parengtu žemės sklypo planu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriaus, suderintas su sodininkų bendrijos „Šeškinė“ pirmininku. Ieškovas taip pat pateikė jo žemės sklypo kadastrinius matavimus 2004 m. atlikusios UAB „Geoksis“ paaiškinimus, prie jų pridėtą patikslintų matavimų schemą su sklypo ir tvoros kraštinių taškų koordinatėmis, sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detaliojo plano, kuriame nurodytos ieškovo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) koordinatės, ištrauką (T. 1, b. l. 4-9, 14).

UAB „Geoksis“ raštuose nurodyta, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslieji kadastriniai matavimai buvo atlikti 2004-05-27, sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį 2004-11-29 patvirtino Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius; kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis pagrindiniu teritorijų planavimo dokumentu – sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detaliuoju planu ir jame nurodytomis sklypo koordinatėmis; žemės sklypo planas su jame nurodytomis posūkio taškų koordinatėmis 2004-07-29 patvirtintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistų; žemės sklype pastatyta tvora neužeina už sklypo koordinačių Nr. 1 ir Nr. 2, transformavus šias koordinates į LKS-94 metų koordinačių sistemą (T. 1, b. l. 4-5, 103).

Minėta, kad šių UAB „Geoksis“ 2004 m. atliktų kadastrinių matavimų ieškovas neįregistravo viešajame registre. Teismo posėdyje, paklaustas, kodėl 2004 m. atliktų kadastrinių matavimų neįregistravo viešajame registre, ieškovas nurodė, kad jam buvo paaiškinta, jog neprivalu registruoti, todėl ir neįregistravo.

Pažymėtina tai, kad teisės aktuose nėra nustatyto privalomo reikalavimo atliktus tiksliuosius kadastrinius matavimus įregistruoti viešajame registre. Dėl to pripažintini pagrįstais ieškovo argumentai, kad, nepaisant to, jog UAB „Geoksis“ 2004 m. atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir jų pagrindu parengtas šio žemės sklypo planas nėra įregistruoti viešajame registre, šis planas, patvirtintas kompetentingų valstybės institucijų (T. 1, b. l. 57), yra galiojantis, kol jo duomenys nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas, neišviešinęs nurodytų kadastrinių matavimų ir jų pagrindu parengto plano, negali jais remtis prieš trečiuosius asmenis, kuriems šis planas nežinomas. Tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje kilo ne ieškovo ir trečiųjų asmenų (pvz., kaimyninių žemės sklypų savininkų; ieškovas teismo proceso metu nurodė, jog su kaimyninių sklypų savininkais nėra ginčų dėl žemės sklypų ribų), bet ieškovo ir valstybei atstovaujančių institucijų ginčas dėl valstybinės žemės užėmimo ieškovo pastatyta tvora. Valstybės institucijoms žinomas UAB „Geoksis“ 2004-06 parengtas ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, nes jis 2004 m. patvirtintas tiek Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriaus. Dėl to ieškovas gali šiuo planu remtis, nesutikdamas su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareikštais reikalavimais dėl jo žemės sklypą juosiančios tvoros dalies nugriovimo, įrodinėdamas, kad reikalaujama tvoros dalis nėra valstybinėje žemėje.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad pareiga įrodyti, jog ieškovo pastatyta tvora užima valstybinę žemę, taip pat užimamos žemės konkretų plotą, tenka valstybės institucijai, pareiškusiai reikalavimą nugriauti šią tvorą (CPK 12, 178 straipsniai).

Šioje byloje atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija priešieškinio reikalavimus dėl neteisėtos statybos fakto ir jos padarinių pašalinimo grindžia Nacionalinės žemės tarnybos 2013-10-03 Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-269, prie jo pridėta matavimų schema (T. 1, b. l. 50-51, 52).

Ieškovas, nesutikdamas su priešieškinio reikalavimais, teigia, kad iš 2013-10-03 Žemės naudojimo patikrinimo akto, prie jo pridėtos schemos, neaišku, kokiu teritorijų planavimo dokumentu vadovaujantis ieškovo tvoros buvimo valstybės žemėje faktas, kokiomis žemės sklypo kraštinių taškų koordinatėmis remtasi, kaip nustatytas užimamos valstybės žemės plotas.

Tokie ieškovo argumentai pripažintini pagrįstais.

Nacionalinės žemės tarnybos 2013-10-03 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-269, prie jo pridėtoje schemoje nenurodyta, kokios ieškovo žemės sklypo kraštinių taškų koordinatės, pagal kokį teritorijų planavimo dokumentą jos nustatytos, kokios yra ginčo tvoros dalies kraštinių taškų koordinatės, neįvardytas teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu konstatuotas ieškovo tvoros vakarinėje sklypo dalyje buvimo valstybinėje žemėje faktas (T. 1, b. l. 50-52).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos parengtas Žemės naudojimo patikrinimo aktas laikytinas prima facie įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Pažymėtina tai, kad ir prima facie įrodyme turi būti nurodyti konkretūs duomenys, kuriais remiantis padaryta atitinkama išvada. Be to, ir prima facie įrodymas vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnis). Tokiame įrodyme nurodyti duomenys gali būti paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant preliminarius matavimus; kai žemės sklypas įregistruotas ne tiksliųjų kadastrinių matavimų, bet preliminarių matavimų pagrindu, atliekant žemės naudojimo patikrinimą, vadovaujamasi generaliniu sodininkų bendrijos „Šeškinė“ planu (T. 1, b. l. 76, 78). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiojo asmens generaliniu vadinamas planas yra bendrasis planas, kuriame nėra žemės sklypų koordinačių. Jos nurodomos detaliajame plane.

Kartu pažymėtina tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba teismo proceso metu pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog tarnybos specialistas, atlikdamas 2013 m. žemės naudojimo kontrolę, vadovavosi sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detaliuoju planu (T. 1, b. l. 141-143).

Taigi valstybės institucijos, atlikusios žemės naudojimo patikrinimą ir konstatavusios, kad ieškovo pastatyta tvora užima 15 kv. m valstybinės žemės, atstovai negalėjo tiksliai nurodyti, kokiu teritorijų planavimo dokumentu – sodininkų bendrijos „Šeškinė“ bendruoju ar detaliuoju planu, vadovautasi konstatuojant ieškovo tvoros buvimo valstybinėje žemėje faktą. Dėl to sutiktina su ieškovu, kad jam neaišku, kokiais konkrečiais duomenimis remiantis konstatuotas jo tvoros buvimo valstybinėje žemėje faktas, kuriuo remiantis reikalaujama tvorą nugriauti.

Teismo vertinimu, 2013-10-02 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-269, kuriuo remiasi atsakovas reikalaudamas taikyti ieškovui neteisėtos statybos teisinius padarinius, nėra išsamus, jame nurodytų duomenų pagrindu teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog ieškovo žemės sklypo tvora vakarinėje pusėje užima valstybinę žemę, neaišku, kokiu teritorijų planavimo dokumentu remtasi, darant tokią išvadą, kokiomis koordinatėmis vadovautasi, nustatant apie 15 kv. m valstybinės žemės užėmimo faktą.

Nacionalinės žemės tarnybos paaiškinimuose pažymėta, kad ieškovo turimas UAB „Geoksis“ 2004 m. parengtas tiksliųjų kadastrinių matavimų planas neįregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, todėl, atliekant valstybinę žemės naudojimo kontrolę, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pagrindo vadovautis šiuo planu (T. 1, b. l. 141-143).

Jau pasisakyta, kad, nepaisant to, jog UAB „Geoksis“ 2004 m. atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir jų pagrindu parengtas šio žemės sklypo planas nėra įregistruoti viešajame registre, šis planas, patvirtintas kompetentingų valstybės institucijų, yra galiojantis ir prieš valstybės institucijas ieškovas gali juo remtis, kol jo duomenys nepaneigti nustatyta tvarka.

Pažymėtina tai, kad 2014-11-27 parengiamajame teismo posėdyje nustatęs, jog ieškovas remiasi įrodymais, pagal kuriuos jo tvora nepatenka į valstybinę žemės, o atsakovas – įrodymais, kad ieškovo tvora užima dalį valstybinės žemės, teismas nurodė, jog yra pagrindas atlikti matavimus, kuriuose dalyvautų visi nagrinėjamos bylos dalyviai (T. 1, b. l. 91, 107). 2015-01-19 nutartimi teismas visus bylos dalyvius įpareigojo dalyvauti ieškovo pasitelktai UAB „Kampara“ atliekant ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir ginčo tvoros matavimus (T. 1, b. l. 110-111). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos atstovas į nurodytus matavimus neatvyko, Tarnybos teisininkė teismo posėdyje negalėjo nurodyti Tarnybos atstovo neatvykimo į matavimus priežasčių. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas, dalyvavęs matavimuose, neprisistatė (T. 1, b. l. 121).

UAB „Kampara“ 2015-02-11 rašte dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų matavimo nurodyta, kad matavimai buvo atiliekami pagal tokius sklypo savininko pateiktus dokumentus: Nacionalinės žemės tarnybos Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49žn-269; 2004-07-29 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, patvirtintą tuomečio Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriaus; sklypo koordinačių žiniaraštį; 2004-05-27 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detalųjį planą. Rašte pažymėta, kad ieškovo žemės sklypo tikslieji matavimai atlikti 2004 m. gegužės-birželio mėn., juos atliko UAB „Geoksis“ ; pagal šiuos matavimus parengtas Žemės sklypo planas su jame nurodytomis sklypo ribinių taškų koordinatėmis; šis planas patvirtintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriaus bei sodininkų bendrijos „Šeškinė“ pirmininko. Rašte nurodyta, kad UAB „Kampara“ atliko sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribinių taškų, sklype esančios tvoros, Registrų centre įregistruoto ir kadastriniais matavimais suformuoto gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos taško (riboženklio) bei detaliajame plane esančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribinių taškų koordinačių matavimus bei nustatė, kad: sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turi turėti bendrą riboženklį; sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kampinės koordinatės nesutampa 1,32 kv. m, su esamos tvoros kampu nesutampa 1,20 m; vadovaujantis 2004 m. UAB „Geoksis“ parengtu žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu, kuris yra patvirtintas, bet neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir jame nurodytomis ribinių taškų koordinatėmis, tvora, juosianti šį žemės sklypą, neužeina už sklypo ribų; sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendras ribos taškas nesutampa su detaliajame plane pažymėtomis koordinatėmis: pagal detaliajame plane nurodytas koordinates, sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendro riboženklio vieta būtų apie 1,18 m atstumu nuo Nekilnojamojo turto registre registruoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kampinio taško ir pasislinkusi sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei kelio kryptimi. UAB „Kampara“ taip pat pažymėta, kad nė vienas ginčo tvoros taškas neužima faktinės kelio važiuojamosios dalies; vadovaujantis detaliuoju planu, tarp žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio raudonųjų linijų yra apie 0,80 m pločio įsiterpęs žemės plotas (T. 1, b. l. 121-122).

Teismo proceso metu trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Šeškinė“ pateikė UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ aiškinamąjį raštą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvoros atitikties teritorijų planavimo dokumentams ir tvoros išpildomąją topografinę nuotrauką. Šiame rašte nurodyta, kad, padarius žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tvoros išpildomąją geodezinę nuotrauką, darytina išvada, jog nurodytas žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas Registrų centre preliminariųjų matavimų pagrindu; besiribojantys žemės sklypai Registrų centre įregistruoti kadastrinių matavimų pagrindu. Šiame rašte nurodyta, kad ginčo tvoros neatitikties nustatymas ties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarine ir pietine ribomis galimas tik atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistravus juos Registrų centre (T. 1, b. l. 125, 126-127).

Pažymėtina, kad šis aiškinamasis raštas rengtas vadovaujantis viešojo registro duomenimis, kuriuose ieškovo žemės sklypas įregistruotas pagal preliminarius matavimus. Tuo tarpu ieškovas, neigdamas valstybinės žemės užėmimo faktą, remiasi 2004 m. atliktais tiksliaisiais matavimais, kurie nėra įregistruoti viešajame registre, bet yra galiojantys, nes, minėta, jų pagrindu UAB „Geoksis“ parengtas žemės sklypo planas yra patvirtintas kompetentingų valstybės institucijų, o privaloma matavimų registracija nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktoje topografinėje nuotraukoje nurodytos besiribojančių žemės sklypų, suformuotų atliekant kadastrinius matavimus, ribų posūkio taškų LKS-94 koordinatės, tuo tarpu ieškovo žemės sklypo ribos vakarinėje pusėje, kurioje yra ginčo tvora, posūkio taškų koordinatės nenurodytos. Minėta, kad ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog ginčų dėl sklypo ribų su kaimyninių sklypų savininkais nėra. Ginčas kilo dėl tvoros dalies, esančios vakarinėje sklypo pusėje, besiribojančioje su valstybine žeme. Ieškovo žemės sklypo koordinates vakarinėje pusėje galima nustatyti pagal UAB „Geoksis“ parengtą 2004 m. kadastrinių matavimų planą, taip pat sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detalųjų planą. Pateiktoje topografinėje nuotraukoje nėra konkrečių duomenų dėl ieškovo žemės sklypo posūkio taškų koordinačių vakarinėje sklypo dalyje, besiribojančioje su valstybine žeme. Dėl nurodytų motyvų sodininkų bendrijos „Šeškinė“ pateikti įrodymai nėra pakankami valstybinės žemės užėmimo faktui ir mastui įrodyti, juolab kad UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ rašte pažymėta, jog ginčo tvoros neatitikties nustatymas ties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarine riba galimas tik atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei įregistravus juos Registrų centre (T. 1, b. l. 125).

Siekiant išsamiai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, 2015-04-21 teismo posėdyje teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pateikti paaiškinimus, kokiais teritorijų planavimo dokumentais remdamasis Tarnybos specialistas parengė 2013-10-03 Žemės naudojimo patikrinimo aktą, be to, įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą, kurios atstovas neatvyko dalyvauti UAB „Kampara“ vykdytuose matavimuose, patikrinti valstybinės žemės šalia ieškovo žemės sklypo naudojimą, atsižvelgiant į ieškovo turimą UAB „Geoksis“ 2004-06 parengtą žemės sklypo planą ir jame nurodytas koordinates (T. 1, b. l. 138).

Teismo proceso metu Nacionalinės žemės tarnybos specialistai 2015-05-15 atliko pakartotinį ieškovo žemės sklypo patikrinimą. Žemės sklypo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-209 nurodyta, kad faktinis žemės sklypo naudojimas palygintas su UAB „Geoksis“ 2004-06 parengtu planu; UAB „Geoksis“ 2004-06 parengtas planas palygintas su sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detaliuoju planu ties (duomenys neskelbtini) gatve; pagal UAB „Geoksis“ parengtą planą posūkio taškas Nr. 2). Nustatyta neatitiktis tarp teritorijų planavimo dokumento ir naudojimosi ribos, t. y. užimtas 15 kv. m plotas (T. 1, b. l. 144, 145-150).

Dėl nurodytų matavimų, visų pirma pažymėtina tai, kad iš pridėtų trijų schemų neaišku, kokių teritorijų planavimo dokumentų pagrindu ir kokie palyginimai atlikti.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė 2015-05-28 teismo posėdyje paaiškino, kad prie 2015-05-15 Žemės sklypo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-209 pridėtame 1 plane lygintas faktinis naudojimas su 2004 m. UAB „Geoksis“ parengtu Žemės sklypo planu (T. 1, b. l. 145), o 2 ir 3 planai – faktinis naudojimas su detaliuoju planu (T. 1, b. l. 146, 147).

Pažymėtina, kad iš 1 plano, kuriame lygintas faktinis naudojimas su 2004 m. UAB „Geoksis“ parengtu Žemės sklypo planu, negalima nustatyti faktinio naudojimo nuokrypio nuo UAB „Geoksis“ 2004 m. plano masto; nenurodytos kraštinių tvoros taškų koordinatės (T. 1, b. l. 145). 2 ir 3 planuose, kuriuose teigiama, faktinis naudojimas lygintas su sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detaliojo plano duomenimis, nenurodyti nei žemės sklypo, nei tvoros koordinačių duomenys (b. l. 146, 147, 150). Esant tokiai situacijai, pripažintini pagrįstais ieškovo argumentai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2015-05-15 Žemės naudojimo patikrinimo aktas ir jo priedai yra su trūkumais, iš jų neaišku, kokiomis ieškovo žemės sklypo plano ir kokiomis sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detaliojo plano koordinatėmis remtasi, konstatuojant ieškovo tvoros buvimo valstybinėje žemėje faktą, apskaičiuojant užimtos valstybinės žemės plotą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje ieškovas ne kartą nurodė argumentus, jog nepateikti duomenys apie tai, kokiomis žemės sklypo koordinatėmis remtasi, prašė tokius duomenis nurodyti (pvz., T. 1, b. l. 105).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad visiems bylos dalyviams buvo suteiktos įmanomos galimybės pateikti įrodymus tiek reikalavimams, tiek atsikirtimams pagrįsti, dėtos įmanomos pastangos tam, jog ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės būtų nustatytos išsamiai, visapusiškai ir objektyviai. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kuriuose būtų konkretūs išsamūs duomenys, pakankami reikalavimų pagrindu nurodomai aplinkybei, kad ieškovo žemės sklypo vakarinėje pusėje pastatyta tvora užima 15 kv. m valstybinės žemės, pagrįsti, kokiais konkrečiais teritorijų planavimo dokumentų duomenimis remiantis konstatuotas valstybinės žemės užėmimo faktas ir mastas.

Nesant byloje pakankamai duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą apie valstybinės žemės užėmimą, šio užėmimo mastą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo negali būti tenkinami. Teismo vertinimu, tokių reikalavimų tenkinimas, kai teismui nepateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių valstybinės žemės užėmimo faktą ir mastą, kartu ir neteisėtos tvoros statybos faktą, be kita ko, prieštarautų teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo principams.

Išdėstytų motyvų pagrindu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priešieškinis atmetamas kaip neįrodytas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliekančiai valstybės institucijai parengus aiškų ir išsamų Žemės naudojimo patikrinimo aktą ir konstatavus valstybinės žemės užėmimo faktą bei nustačius konkretų užėmimo mastą, teismo sprendimas šioje byloje neužkerta kelio kreiptis su nauju reikalavimu dėl tvoros neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismo proceso metu valstybė patyrė 16,42 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atmetus ieškinį ir priešieškinį, šios išlaidos turėtų būti priteistos iš abiejų ginčo šalių lygiomis dalimis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra valstybės institucija, iš jos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos. Iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, į valstybės biudžetą priteisiama jam tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis, t. y. 8,21 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 270-271 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti ieškovo T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl 2013-11-25 Reikalavimo Nr. REI-00-131125-00174 pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Atmesti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Priteisti iš ieškovo T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“ arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.