Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. N. ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų ir pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys D. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Šeškinė“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Nesant pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie valstybinės žemės užėmimą ir šio užėmimo mastą, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Šioje byloje kilo civilinio teisinio pobūdžio, o ne administracinio teisinio pobūdžio ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir tvoros nugriovimo. Ginčas buvo inicijuotas bendrosios kompetencijos teisme ir vyko civilinio proceso nustatyta tvarka, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas negalėjo būti taikomas.

Šiuo metu galioja vienas kitam prieštaraujantys valstybės institucijų priimti aktai: atsakovo priimtas Reikalavimas, kuriuo reikalaujama ieškovo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014-05-25 nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas 2015-07-29 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1661-910/2015, kuriuo buvo atmestas atsakovo reikalavimas įpareigoti apeliantą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tai dar kartą įrodo, kad šioje byloje neturi būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas, nes jis šioje byloje neatlieka savo paskirties - užtikrinti santykių stabilumą ir apibrėžtumą, o sukelia teisinėje valstybėje negalimą situaciją, kai galioja du vienas kitam prieštaraujantys valstybės institucijų priimti teisės aktai.

2010-11-03 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 01-49-28, 2013-10-03 aktu Nr. 49ŽN-269 ir 2015-05-15 aktu Nr. 49ŽN-209 buvo nustatytas valstybinės žemės užėmimo faktas, t.y. nustatyta, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, pastatyta tvora valstybinėje žemėje. Pagal CPK 197 str. 2 d. dokumentai išduoti valstybės ir savivaldybės instituciją patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkantiems dokumentams keliamų formos reikalavimą laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Atsižvelgiant į byloje esančius valstybinės žemės patikėtinio patikrinimo aktus, kurie atitinka keliamus turimo ir formos reikalavimus, yra galiojantys ir nenuginčyti, pagrįstai konstatuotina, kad aplinkybė, jog tvora stovi valstybiniame žemės sklype, yra visiškai įrodyta.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vieninteliu įrodymu – 2004 m. atliktais kadastriniais matavimais. 2004 m. atliktų kadastrinių matavimų procedūra nėra užbaigta – nėra valinio kompetentingo asmens sprendimo, pripažįstančio techninių darbuotojų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumą ir teisingumą. Ieškovo pateikti kadastriniai matavimai iki galo nebuvo suderinti, jie neturi teisinės galios šioje byloje ir negali būti laikytini įrodymu, paneigiančiu oficialius rašytinius įrodymus. Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, atlikdami žemės sklypo naudojimo patikrinimą, neturėjo pagrindo vadovautis kitu dokumentu, nei sodininkų bendrijos Šeškinė“ detaliuoju planu. Tačiau, siekiant teisingai išnagrinėti kilusį ginčą, 2010-11-03 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-28 buvo atsižvelgta į 2004 m. atliktus kadastrinius matavimus ir nustatyta, kad tvora yra valstybinėje žmėje, t.y. ties tašku Nr. 2 (pažymėtu 2004 m. plane) tvora pastatyta apie 1,20 m už sklypo ribos, o ties tašku Nr. 1 (pažymėtu 2004 m. plane) – apie 0,70 m už sklypo ribų.

Ieškovas, 2004 m. atlikdamas kadastrinius matavimus, privalėjo vadovautis Vilniaus miesto tarybos 200-02-26 sprendimu Nr. 825 patvirtintu teritorijos detaliuoju planu. Tuo tarpu iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2004 m. atliktų kadastrinių matavimų koordinatės nesutampa su detaliajame plane nurodytomis koordinatėmis. Ginčo nagrinėjimui svarbios žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), koordinatės, kurios detaliajame plane yra 26178.91/28271.78 ir 26195.18/28281.95, tuo tarpu 2004 m. plane nurodytos koordinatės yra 26177.85/28270.75 ir 26194.26/28280.71. Palyginus nurodytas koordinates matyti, kad 2004 m. parengti kadastriniai matavimai neatitinka detaliojo planavimo sprendinių.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir nepagrįstai vadovavosi 2004 m. atliktais neįregistruotais kadastriniais matavimais, vertindamas UAB „Kampara“ 2015-02-11 rašte pateiktą informaciją, todėl netinkamai ją interpretavo per 2004 m. kadastrinių matavimų prizmę. Sklypas, generaliniame plane pažymėtas 135A numeriu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, taigi, ieškovo Žemės sklypas ir šis kaimyninis sklypas turi turėti bendrą riboženklį, tačiau jų koordinatės nesutampa apie 1,20 m. Tai tik patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos nustatytas aplinkybes, kad tvora stovi valstybinės žemės sklype, ir apie 1,20 m išeina už ieškovo Žemės sklypo ribų. Pirmosios instancijos teismas nevertino paties ieškovo į bylą pateiktų prie 2015-06-11 UAB „Kamparas“ paaiškinamojo rašto pridėtų schemų, vienoje iš jų pateikta situacijos schema lyginant su sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detaliuoju planu, o kitame – su 2004 m žemės sklypo planu. Įvertinus schema, kurioje lyginama žemės sklypo ribų schema pagal detalųjį planą, matyti, kad tvora užeina už sklypo ribų, nustatytų detaliuoju planu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir nesivadovavo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išpildomąja geodezine nuotrauką. Kartu su išpildomąja geodezine nuotrauka pateiktame aiškinamajame rašte nurodytą, kad ieškovui bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įregistruotas preliminariųjų matavimų pagrindu, o kaimyniniai žemės sklypai įregistruoti kadastrinių matavimų pagrindu, todėl tvoros statyba galima tik ties bendra riba, tiesia linija, tuo tarpu iš nuotraukos aiškiai matyti, kad savavališkai pastatyta tvora už sklypo ribos, valstybinėje žemėje.

Ieškovas T. N. su atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos apeliaciniu skundu nesutikio. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Kadangi teisės aktai nenumato pareigos registruoti atliktus tiksliuosius kadastrinius matavimus, UAB „Geoksis” parengtas žemės sklypas yra galiojantis ir jame nurodyti duomenys galioja nuo žemės sklypo plano sudarymo.

Bylos nagrinėjimo metu Nacionalinės žemės tarnybos specialistai atliko pakartotinį žemės sklypo patikrinimą. Žemės sklypo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-209 nustatyta, kad yra neatitiktis tarp teritorijų planavimo dokumento ir naudojimosi ribos t.y. užimtas 15 kv. m. plotas. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba kartu su paaiškinamuoju raštu pridėjo tris brėžinius, tačiau nei viename iš jų nėra nurodytos žemės sklypo ir tvoros ribinių taškų koordinatės, jos nėra sulygintos su sodininkų bendrijos Šeškinė“ detaliojo plano koordinatėmis ir UAB „Geoksis“ 2004 m. žemės sklypo plano koordinatėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo D. N. yra 0,0627 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, Žemės sklypas įsigytas 2004-04-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, šis sklypas yra trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijoje (2 t., 18-20 b.l., 1 t., 6, 78 b.l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2013-10-03 atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-28 nurodė, kad Žemės sklypo vakarinėje dalyje esanti tvora užima apie 15 kv. m. bendrojo naudojimo kelio, t. y. valstybinės žemės (1 t., 50-52 b.l.). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013-11-12 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-131112-00156, o 2013-11-25 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-131125-00174 pareikalavo, kad ieškovas ne vėliau kaip iki 2014-05-25 nugriautų savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą (1 t., 21-22, 23-24 b.l. ).

UAB Geoksis“ 2004 m. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo planą, šis planas suderintas su Vilniaus miesto administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriumi, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi ir sodininkų bendrija „Šeškinė“ (1 t., 7-8 b.l.). Iš UAB „Geoksis“ parengto Žemės sklypo plano matyti, kad Žemės sklypo plotas yra 627 kv. m., sklypo kraštinės tarp posūkio taškų 1-2 ilgis – 19,20 m, sklypo kraštinės tarp posūkio taškų 2-3 ilgis – 32,60 m, sklypo kraštinės tarp posūkio taškų 3-4 ilgis – 19,20 m, o sklypo kraštinės tarp posūkio taškų 4-1 ilgis – 32,70 m. Tokie Žemės sklypo plotas, konfigūracija ir sklypo kraštinių ilgiai nurodyti trečiojo asmens Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame sodininkų bendrijos „Šeškinė“ generaliniame plane (1 t., 78 b.l. ir Žemės sklypo privatizavimo 1992 m. plane, patvirtintame sodininkų bendrijos „Šeškinė“ pirmininko (1 t., 6 b.l.) (šiuose planuose Žemės sklypas pažymėtas Nr.135). Iš Žemės sklypo 1992 m. plano ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikto sodininkų bendrijos „Šeškinė“ generalinio plano taip pat matyti, kad Žemės sklypas turi bendrą kraštinę su sklypu Nr.134a. Šiam sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai. Pagal UAB „Geoksis“ parengtą Žemės sklypo planą Žemės sklypo kraštinė sutampa su sklypo Nr. 134 a kraštine.

UAB „Geoksis“ 2014-05-23 rašte ir prie rašto pateiktuose patikslintuose matavimuose nurodyta, kad Žemės sklype esanti tvora neišeina už sklypo posūkio taškų 1 ir 2 ribų (1 t., 4, 5 b.l.). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir UAB „Komparsa“ 2015-02-11 rašte, atlikus Žemės sklypo ir tvoros ribinių taškų matavimus (1 t., 121-122 b.l.).

Iš UAB Komparsa“ 2015-06-11 paaiškinamojo rašto ir žemės sklypo ribų schemos ir situacijos vietovėje pagal SB „Šeškinė“ detalųjį planą matyti, kad Žemės sklypo tvora ties schemoje pažymėtu posūkio tašku 3 nežymiai išeina už Žemės sklypo ribų, UAB „Komparsa“ nustatytų pagal sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detalųjį planą (1 t., 161, 162 b.l.). Pažymėtina, kad nors 2013-10-03 žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad tvora užima apie 15 kv. m. valstybinės žemės, tačiau pateiktoje schemoje nėra nurodytos posūkio taškų koordinatės, pagal kurias būtų galima tiksliai apskaičiuoti šį plotą. Tačiau UAB „Komparsa“ 2015-02-11 rašte nurodyta, kad nei vienas tvoros taškas neužima faktinės kelio važiuojamosios dalies, o pagal sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detalųjį planą tarp kelio raudonųjų linijų ir Žemės sklypo yra įsiterpęs apie 0,80 m pločio valstybinės žemės sklypas, kurį gali pretenduoti išsipirkti iš valstybės žemės sklypo savininkas (1 t., 121-122 b.l.). Iš byloje esančių nuotraukų (1 t., 44, 151 b.l., 2 t., 17 b.l.) matyti, kad tvora neužima kelio važiuojamosios dalies, tarp kelio ir važiuojamosios dalies yra likęs atstumas. Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Šeškinė“ nepateikė įrodymų, kad, esant tvorai, naudojimasis bendrojo naudojimo keliu yra apsunkintas.

Atsižvelgiant į tai, kad tvora neišeina už Žemės sklypo, kurio plotas ir konfigūracija atitinka šio sklypo įsigijimo dokumentus, ribų, nustatytų 2004 m. UAB Geoksis“ atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jų pagrindu parengus Žemės sklypo planą, kuris buvo suderintas su Vilniaus miesto administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriumi, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi ir sodininkų bendrija „Šeškinė“, tvora neužima bendrojo naudojimo kelio važiuojamosios dalies, byloje nėra byloje nėra įrodymų, kad tvora trukdo naudotis bendrojo naudojimo keliu, taip pat nėra įrodymų, kad UAB „Komparsa“ 2015-02-11 rašte minimas sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detaliajame plane tarp kelio raudonųjų linijų ir Žemės sklypo įsiterpęs apie 0,80 m pločio valstybinės žemės sklypas, kurio nežymi dalis yra užimta Žemės sklypu galimai dėl pasikeitusios matavimams naudotos koordinačių sistemos pasislinkusių Žemės sklypo ribų, gali realiai būti panaudojamas valstybės ar visuomenės reikmėms, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra pagrindo Savavališkos statybos akte nurodytos tvoros statybos laikyti savavališka statyba ir įpareigoti ieškovą pašalinti Reikalavime nurodytus padarinius (CK 1.5 str. 4 d., 4.103 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-359/2014). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) dėl administracinio akto paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kurio taikymui, pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. ABTĮ 33 str. 1 d. įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 str., CPK 78 str. 1 d.). Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ATBĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-124/2016).

Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pirmosios instancijos teisme teigė, jog iš pradžių bandė ginčą dėl tvoros statybos neteisėtumo išspręsti taikiai.

2014-05-23 UAB Geoksis“ raštas ir papildomai atlikti patikslinti Žemės sklypo ir tvoros posūkio taškų matavimai patvirtina, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl Reikalavimo panaikinimo kreipėsi į Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusią UAB „Geoksis“ dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo, nes ieškinį ieškovas grindė tuo, kad tvora pastatyta Žemės sklypo, kurio ribos nustatytos pagal UAB „Geoksis“ atliktus kadastrinius matavimus, ribose. Nors UAB „Geoksis“ raštas surašytas 2014-05-23, tačiau patikslintiems matavimams atlikti reikėjo papildomo laiko, todėl akivaizdu, kad į UAB „Geoksis“ ieškovas kreipėsi iki 2014-05-23. Gavęs UAB „Geoksis“ 2014-05-23 raštą, ieškovas per protingą terminą, t.y. 2014-06-16, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Reikalavimo panaikinimo. Todėl yra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą paduoti ieškinį dėl Reikalavimo pripažinimo negaliojančiu kaip praleistą dėl svarbios priežasties – ieškovui renkant ieškiniui pagrįsti reikalingus duomenis.

Nustačius, kad nėra pagrindo Savavališkos statybos akte nurodytos tvoros statybos laikyti savavališka statyba ir įpareigoti ieškovą pašalinti Reikalavime nurodytus padarinius, yra pagrindas šį Reikalavimą pripažinti negaliojančiu (CK 1.5 str. 4 d., 4.103 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.), kitos teismo sprendimo dalies keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 5 d., 96 str. 1 d., 98 str.). Ieškovas ieškinį apmokėjo 144 Lt (41,70 Eur) žyminiu mokesčiu, apeliacinį skundą – 41 Eur žyminiu mokesčiu, turėjo 100 Lt (28,96 Eur) išlaidas įrodymų rinkimui pirmosios instancijos teisme ir 605 Eur išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus ieškinį ir ieškovo apeliacinį skundą, taip pat atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 716,66 Eur bylinėjimosi išlaidos, o teismo turėtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kurio ieškinys buvo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-11-25 reikalavimą Nr. REI-00-131125-00174 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Sprendimo dalį, kuria priešieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovo T. N. naudai 716,66 Eur bylinėjimosi išlaidas.