Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23655-812/2023 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „JRM“ ir V. N. dėl kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovės UAB „JRM“ juridinio asmens kodą. Teismas nurodė, kad patikrinus atsakovės juridinio asmens kodą paaiškėjo, kad jis priklauso kitam juridiniam asmeniui, todėl nėra aišku, ką ieškovė laiko atsakove.

3. 2023 m. gruodžio 14 d. ieškovė pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė patikslintą atsakovės UAB „JRM“ juridinio asmens kodą, pažymėdama, kad ieškinio reikalavimų ir turinio nekeičia.

4. 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas dar kartą nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovus. Teismas nurodė, kad patikrinus juridinių asmenų registro duomenis paaiškėjo, jog atsakovė UAB „JRM“ yra išregistruota 2023 m. lapkričio 3 d., taigi nebeegzistuoja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, kaip ir nenustatyta pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), todėl teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria ieškovės A. S. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu pagrindu, spręsdamas, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį nurodydama, kad trūkumus nustatytu terminu ji pašalino, o teismas 1) be pagrindo laikė, kad ieškovės ieškinys yra su trūkumais; 2) be pagrindo sprendė, kad trūkumai nebuvo pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

14. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei 2023 m. gruodžio 5 d. pateikus ieškinį, 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovės UAB „JRM“ juridinio asmens kodą. Šį trūkumą ieškovė pašalino pateikdama 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo. 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas dar kartą nustatė septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, šį kartą – patikslinti atsakovus. Teismas nurodė, kad patikrinus juridinių asmenų registro duomenis paaiškėjo, jog atsakovė UAB „JRM“ yra išregistruota 2023 m. lapkričio 3 d., taigi nebeegzistuoja. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko bylos kortelės duomenimis, matyti, kad ieškovės atstovei 2023 m. gruodžio 20 d. teismo nutartis per EPP buvo išsiųsta 2023 m. gruodžio 21 d. 8.06 val. Taigi ieškovė privalėjo pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus iki 2023 m. gruodžio 28 d., vadovaujantis CPK 175 straipsnio 1 dalimi: „šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena“, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė ir pats teismas. Ieškovė 2023 m. gruodžio 27 d. teismui pakartotinai pateikė prašymą, kuriuo patikslino atsakovės juridinio asmens kodą (ieškovės nurodymu šis dokumentas teismui buvo pateiktas per klaidą). 2023 m. gruodžio 28 d. 12.51 val. ieškovė pateikė ir prašymą, kuriuo patikslino atsakovus ir ieškinio rezoliucinę dalį, t. y. pašalino visus teismo nustatytus trūkumus.

15. Pažymėtina, jog CPK 74 straipsnio 6 dalis nustato, kad procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Pagal CPK 175-1 straipsnio 8 dalį, jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu. Kaip matyti, ieškovė, vykdydama teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį, pareiškimą dėl trūkumų šalinimo per EPP sistemą pateikė 2023 m. gruodžio 28 d. 12 val. 51 min., t. y. nepraleisdama termino paskutinę nustatyto termino dieną. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nesulaukdamas savo paties nurodyto termino pabaigos, 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi, paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su procesinių terminų skaičiavimu. Šiuo atveju akivaizdu, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

16. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismui iš viso nebuvo pagrindo nustatyti ieškinio trūkumų, kadangi ieškinys atitiko esminius jam keliamus reikalavimus, nurodytina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdamas CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatytus jų gynimo būdus. Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. 44/2010); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas byloje Nr. 10/04-12/04-18/04). Tačiau, pagal CPK nustatytą reglamentavimą, savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai nustatyti CPK 135 straipsnyje. Jame nurodyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Be to, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra su trūkumais, t. y. vienas iš nurodytų atsakovų – juridinis asmuo yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro, todėl ieškovei nurodyta patikslinti atsakovus. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 45 straipsniu, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 25, 27 punktus; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021 27, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Atitinkamai tai, kas nurodyta, reiškia, kad pirmosios instancijos teismui, net ir ieškovei nepatikslinus atsakovų, nebuvo pagrindo šio trūkumo (dėl šalių sutikslinimo) laikyti esminiu ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosios teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo procese klausimą, tačiau šis klausimas gali būti išspręstas vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių. Šios aplinkybės, kaip materialinio teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateikto ieškinio atitiktį ieškinio turiniui ir formai keliamiems reikalavimams, konstatuoja, kad jame yra suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas, ieškinio dalykas, ieškinio turinys atitinka ieškiniui keliamus bendruosius ir kitus CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su terminų skaičiavimo taisyklėmis, taip pat pernelyg formaliai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis), t. y. sprendęs, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, iš esmės nevertino šių trūkumų reikšmės tolimesnei proceso eigai. Įvertinus konkrečią faktinę situaciją, teismo nustatytų trūkumų pobūdį, tai, kad ieškovė faktiškai visus nurodytus trūkumus nustatytu terminu pašalino, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.