- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- e2A-1279-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05737-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- A. A., V. P., R. S. G., V. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4Žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1078-894/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei L. P., tretieji asmenys A. A., A. A., V. P., R. S. G., V. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovės L. P. 499,12 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė su ieškove 1997 m. vasario 4 d. sudarė Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pirkimo – pardavimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartį (kliento kodas Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutarties pagrindu buvo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini). Suvartotai elektros energijai objekte apskaityti ieškovė įrengė atskirą komercinės elektros energijos apskaitos prietaisą. 2016 m. spalio 6 d. ieškovės darbuotojai tikrindami elektros apskaitos prietaisus name, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatė, jog įrengta nelegali atšaka, kuri prijungta į namo vidaus tinklą. Nustačiusi pažeidimo faktą ieškovė surašė elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11003919. Pažeidimo nustatymo metu vietoje dalyvavo A. A., kuris pasirašė vietos apžiūros aktą, nustatyto pažeidimo fakto neginčijo. Ieškovė, vadovaudamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 122 punktu, aktą pateikė svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai, kuri išsamiai įvertinusi aktą, 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. L-2016-321 sprendė, kad aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai. Komisija, atsižvelgusi į tai, jog nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metai, sprendė, kad patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekiai turi būti paskaičiuoti už metus, t. y. nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 6 d. Taip pat komisija, vadovaudamasi taisyklių 132.12 punktu bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovė suteikė galimybę operatoriaus darbuotojams patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti akto surašymo metu buvusių elektros imtuvų galią, patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį perskaičiuoti pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę, žalą ieškovei apskaičiavo ne savo nuožiūra, bet griežtai vadovaudamasi taisyklėmis, kuriose numatytas žalos apskaičiavimo būdas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. Ieškovė laikė, jog atsakovės neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, pasireiškė neteisėtu veikimu – savavališkai pakeista elektros apskaitos schema. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė, būdama elektros energijos vartotoja, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, t. y. vartodama elektros energiją, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo standarto bei komisijai nepateikė jos kaltę paneigiančių įrodymų, laikė, jog yra visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsakovė L. P. 2017 m. gegužės 3 d. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti.
Atsakovė nurodė, kad patalpos, į kurias ginčo atšaka buvo įvesta yra atskirtos nuo atsakovės gyvenamų patalpų, jomis naudojasi A. A. ir A. A.. Teigė, jog abonentas negali būti materialiai atsakingas už neteisėtus trečiųjų asmenų veiksmus įrengiant elektros tinklų atšakas iki jų apskaitos be abonento žinios. Atsakovė neįrengė neteisėtos elektros tinklo atšakos ir apie neteisėtą jos įrengimo būdą nieko nežinojo iki tol, kol to nenustatė patikrinimą atlikę ieškovės darbuotojai. Atsakovė dėl savo senyvo amžiaus neturi žinių, reikalingų atpažinti neteisėtos elektros tinklo atšakos įrengimo. Apie neteisėtą elektros tinklo atšakos įrengimą A. A. ir A. A. jos neinformavo. Atsakovė laikė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi ieškovei atsiradusią žalą turi atlyginti asmenys, kurie įrengė neteisėtą elektros tinklo atšaką, t. y. A. A. ir A. A..
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 149,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 20,40 Eur pašto išlaidas.
Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso po ¼ dalį V. J., L. P., V. P., R. S. G. . Ieškovė 1997 m. vasario 4 d. pasirašė Elektros energijos tiekimo - vartojimo (pirkimo - pardavimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartį. 2016 m. spalio 6 d. ieškovės darbuotojai atliko elektros energijos vartojimo vietos apžiūrą gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą.
Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nė viena iš ginčo namo bendraturčių, išskyrus atsakovę, šiame name ginčo laikotarpiu negyveno ir ieškovės tiekiama elektros energija nesinaudojo. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė, būdama elektros energijos vartotoja, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, t. y. vartodama elektros energiją, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga bei pažeidė įsipareigojimą nekeisti apskaitos schemos. Teismas su tokiu ieškovės vertinimu nesutiko, laikė, jog ieškovei žala padaryta dėl neteisėto prisijungimo prie elektros tiekimo prieš apskaitos prietaisus. Nurodė, jog žalai kilus iš deliktinių teisinių santykių, turi būti nustatyti atsakovės L. P. neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovė pati neteisėtai prisijungė arba žinojo (privalėjo žinoti) apie neteisėtą prisijungimą prie elektros tiekimo prieš ginčo apskaitos prietaisus, tačiau ji jokių įrodymų nepateikė. Priešingai, 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas specialių žinių turintis ieškovės darbuotojas D. G. paaiškino, kad ginčo nelegalus prisijungimas buvo sunkiai pastebimas. Jis kartu paaiškino, kad po AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojų atlikto eksperimento, kurio metu buvo atjungtas automatinis jungiklis, atsakovės namo dalyje elektra dingo, o A. A. ir A. A. naudojamoje namo dalyje nedingo. Liudytojas nurodė, kad akto surašymo metu trečiasis asmuo A. A. pripažino, jog naudojosi nelegalia atšaka. D. G. paaiškino, kad įmanoma situacija, jog tuo pat metu A. A. ir A. A. naudotoje namo dalyje elektros energija buvo naudota ir legaliai (nuo L. P. apskaitos prietaiso) ir nelegaliai (per neteisėtą atšaką) (2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 1 val. 33 min. 49 s.). Į bylą pateikta Vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų schema patvirtina, o ir tarp šalių nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad prijunginys prieš apskaitą buvo įrengtas namo dalyje, kurioje panaudos pagrindu gyveno tretieji asmenys A. A. ir A. A..
Iš šalių sudarytos sutarties teismas nustatė, kad vartotojas įsipareigoja stebėti apskaitos prietaisų būklę ir veikimą, saugoti skaitiklius ir nepažeisti plombų, apie pastebėtus trūkumus nedelsiant pranešti tiekėjui. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju apskaitos prietaisų pažeidimų nebuvo nustatyta. Laikė, jog nenustačius, kad atsakovei L. P. buvo žinoma apie elektros apskaitos schemos pažeidimą ir/arba nepagrįstą esminį elektros energijos suvartojimo pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis sumažėjimą, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, dėl ko ieškovei buvo padaryta žala.
Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas sprendė, kad atsakovė paneigė savo, kaip elektros energijos vartotojos, kaltės prezumpciją – t. y. įrodė, kad ne ji, o trečiasis asmuo A. A. neteisėtai prisijungė prie operatoriaus elektros tinklo, bei tai, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nemotyvuotas, prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams, priimtas netinkamai taikant materialines bei procesines teisės normas, neįsigilinus į analogiškais atvejais susiformavusią teismų praktiką, netinkamai vertinant byloje esančias faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, skubotai ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė paneigė savo, kaip elektros energijos vartotojos, kaltės prezumpciją – t. y. įrodė, kad ne ji, o trečiasis asmuo A. A. neteisėtai prisijungė prie operatoriaus elektros tinklo. Atsakovės argumentas yra pagrįstas tik faktinės aplinkybės, kad fiziškai kabelį neapskaitytos elektros energijos vartojimui prijungė ne ji, patvirtinimo prasme. Tačiau byloje sprendžiamas ne baudžiamosios, o civilinės sutartinės atsakomybės klausimas. Įstatyme įtvirtinta objektyvioji kaltės samprata, pagal kurią, sprendžiant kaltės klausimą, turi būti vertinamas asmens elgesys remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. Atsakovės kaltė akivaizdžiai pasireiškia tuo, kad ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai – kur išaiškinta, jog pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Todėl būtent atsakovė, kaip turto savininkė sudariusi rašytinę sutartį, ir yra pripažintina atsakinga už suvartotą elektros energiją, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, kad trečiasis asmuo prisipažino atlikęs neteisėtą prisijungimą. Ieškovės sutartinė teisė gauti teisingą, nustatytą atlyginimą už parduotą elektros energiją buvo ir yra pažeista atsakovei netinkamai vykdant šalių 1997 m. vasario 4 d. pasirašytą sutartį.
Atsakovė L. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
Byloje ginčas kilo iš energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių, kai ieškovė operatorė (elektros energijos tiekėja) pareiškė ieškinio reikalavimą taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, įpareigojant atsakovę atlyginti nuostolius, susijusius su tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimu.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos už neteisėtą elektros vartojimą, kuriame prašė iš atsakovės L. P. priteisti 499,12 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Tarp šalių kilo ginčas dėl energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių, kai ieškovė operatorė (elektros energijos tiekėja) elektros energijos vartotojos (atsakovės) gyvenamajame name užfiksavo (rado) neteisėtą prisijungimą (atšaką) prie elektros tiekimo ir dėl 1997 m. vasario 4 d. tarp šalių pasirašytos Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pirkimo-pardavimo) buities vartotojui (gyventojui) sutarties pažeidimo surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą bei sprendė taikyti atsakovei, kaip patalpų savininkei, sutartinę civilinę atsakomybę, įpareigojant atsakovę atlyginti nuostolius, susijusius su tinkamai neapskaitytos sunaudotos elektros energijos vartojimu. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, atsižvelgdama į tai, kad vienoje ginčo gyvenamojo namo dalyje gyveno ji, o kitoje namo dalyje, į kurią buvo nuvesta neteisėto prisijungimo prie elektros tiekimo atšaka, gyveno jos sūnūs A. A. ir A. A., bei į tai, jog ji pati neįrengė neteisėtos elektros tinklo atšakos ir apie neteisėtą jos įrengimo būdą nieko nežinojo dėl senyvo amžiaus ir nepatyrimo, laikė, jog keliamas reikalavimas turėtų būti pareikštas A. A. ir A. A.. Ieškovė ir atsakovė 1997 m. vasario 4 d. sudarė Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pardavimo-pirkimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartį pagal kurią atsakovė įsipareigojo stebėti apskaitos prietaisų būklę ir veikimą, saugoti skaitiklius ir nepažeisti plombų, apie pastebėtus trūkumus nedelsiant pranešti tiekėjui. Sutartyje numatė, jog elektros energijos pirkimo–pardavimo santykius, be šios sutarties, taip pat reglamentuoja Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pardavimo-pirkimo) taisyklės. 2016 m. spalio 6 d. ieškovės darbuotojams patikrinus atsakovės gyvenamąją vietą nustatyta, jog apeinant elektros energijos skaitiklį yra įrengta nelegali atšaka. Ieškovės ir trečiųjų asmenų teigimu patalpos, į kurias buvo atvesta nelegali atšaka, yra atskirtos nuo atsakovės gyvenamųjų patalpų, jomis naudojasi atsakovės sūnūs A. A. ir A. A.. Ieškovė surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11003919, jame užfiksavo apžiūros metu nustatytas aplinkybes ir jas aprašė, aktą pasirašė A. A.. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 122 punktu aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai. Komisija, visapusiškai ir išsamiai įvertinusi aktus, 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimais Nr. L-2016-321 sprendė, kad aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, bei atsižvelgdamas į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metais, patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekius perskaičiavo už metus, t. y. nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 6 d. Atsakovė su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, laikė, jog ji negali būti atsakinga už neteistus trečiųjų asmenų veiksmus įrengiant elektros tinklų atšakas iki jų apskaitos be abonento žinios. Pirmosios instancijos teismas, vertino, jog atsakovė paneigė savo, kaip energijos vartotojos, kaltės prezumpciją – t. y. įrodė, kad ne ji, o trečiasis asmuo A. A. neteisėtai prisijungė prie operatoriaus elektros tinklo, ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti pilnai.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl civilinės sutartinės atsakomybės taikymo buitiniam vartotojui
CK 6.383 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad elektros energija tiekiama pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Šia sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytą energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje nustatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
CK 6.387 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitų įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją.
Vartotoja (atsakovė) pareigos nustatytos su ieškove sudarytoje sutartyje – užtikrinti elektros apskaitos prietaisų būklę – nevykdė. Nesilaikant šio sutartinio įsipareigojimo atsakovei civilinė atsakomybė kyla CK nuostatų, įtvirtinančių sutartinę civilinę atsakomybę, bei Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių pagrindu.
Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis), atsakovės kaltę (CK 6.248 straipsnis).
Sprendžiant dėl elektros energijos vartotojo sutartinės civilinės atsakomybės teisme, nustatytina, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
Remdamasis byloje esančiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu, 2016 m. spalio 6 d. atsakovės name atlikto tikrinimo metu nustatyta, kad ginčo name, apeinant elektros energijos skaitiklį, įrengta nelegali atšaka, kuri prijungta tiesiai į namo vidaus tinklą. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatavo, jog atsakovė paneigė savo, kaip elektros energijos vartotojos, kaltės prezumpciją, t. y. įrodė, kad ne ji, o trečiasis asmuo A. A. neteisėtai prisijungė prie operatoriaus elektros tinklo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada nesutinka. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, jog, nepaisant, to, kad patalpos, į kurias ginčo atšaka buvo įvesta, yra atskirtos nuo atsakovės gyvenamųjų patalpų, jomis naudojasi atsakovės sūnūs A. A. ir A. A., atsakovei, kaip ginčo patalpų savininkei bei elektros energijos vartotojai, buvo privalu vykdyti tarp ieškovės ir jos susiklosčiusius sutartinius įsipareigojimus – 1997 m. vasario 4 d. Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pirkimo-pardavimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartį ir jos sąlygas, t. y. būti atidžiai ir rūpestingai, rūpintis elektros prietaisais, pastebėjus pakitimus apie tai pranešti ieškovei. Be to, iš byloje esančių įrodymų – foto nuotraukų, kuriose užfiksuotas neteisėtai (nelegaliai) įrengtas elektros energijos tiekimo laidas, bei iš šalių paaiškinimų, matyti, jog neteisėta atšaka buvo matoma, ji buvo namo dalyje į kurią atsakovė laisvai galėjo patekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, bei į tai, jog atsakovė nepakankamai rūpestingai atliko savo pareigas tinkamai administruoti namą, nesiaiškindama, iš kur ir dėl kokių priežasčių į trečiųjų asmenų gyvenamąsias patalpas yra nutiestas elektros energijos prijunginys, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinius elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, kartu priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 499,12 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą už elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Apeliacinės instancijos teismas, dėl nurodyto pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui, nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkina ieškovės apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkina visiškai, tenkinamas ir ieškovės prašymas priteisti jai turėtas nagrinėjant šią bylą bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), kurios, ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai. Iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteistinos 30,84 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376, buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius) 499,12 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus, 12 ct) nuostolių (žalos) atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidas.
Priteisti iš atsakovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 30,84 Eur (trisdešimt eurų, 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.