Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. Š. gynėjos advokatės Linos Alksnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamoji byla nutraukta.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš P. Š. 7 207,17 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2021 m. liepos 10 d., 20.55 val., prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusios R. Š. sveikatą, o būtent: siekdamas įdegti šašlykinėje esančias anglis, nesilaikydamas įprastų atsargumo reikalavimų, iš plastikinio butelio ant šašlykinėje buvusių prigesusių anglių pylė jų uždegimui neskirtą degią cheminę medžiagą – vaitspiritą, dėl to iš šašlykinės staiga kilo ugnies pliūpsnis, nuo kurio užsidegė pro šalį ėjusios R. Š. drabužiai, o dėl patirto veido, kaklo, dešinio peties rankos, krūtinės, abiejų plaštakų terminio nudegimo, apėmusio 30 proc. bendro kūno paviršiaus, R. Š. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 7 207,17 Eur yra pagrįstas dokumentais, už nukentėjusiosios gydymą teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 7 207,17 Eur, todėl, atsižvelgiant į CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas, šią žalą turi atlyginti nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

3. Apeliaciniame skunde atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. Š. gynėja advokatė Lina Alskienės (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį dalyje dėl 7 207,17 Eur turtinės žalos iš P. Š. priteisimo ir grąžinti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; teismui sprendžiant, kad pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nėra – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį dalyje dėl 7 207,17 Eur turtinės žalos priteisimo ir iš P. Š. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteisti 3 603,59 Eur, išdėstant šios sumos mokėjimą dalimis 18 mėnesių laikotarpiui tokia tvarka: 17 mėnesių P. Š. kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 28 dienos, moka po 200 Eur, paskutinį mėnesį – 203,59 Eur; teismui manant, kad nėra pagrindo mažinti turtinę žalą – 7 207,17 Eur mokėjimą išdėstyti dalimis 36 mėnesių laikotarpiui tokia tvarka: 35 mėnesius P. Š. kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 28 dienos, moka po 200 Eur, paskutinį mėnesį – 207,17 Eur.

3.1. Skunde pažymima, kad P. Š. savo kaltės, turtinės žalos dydžio neginčija, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė sumažinti priteistinos žalos dydį ir išdėstyti jos mokėjimą dalimis, atsižvelgiant į sunkią turtinę padėtį. Tačiau šis prašymas liko neišnagrinėtas, dėl to yra pagrindas šioje dalyje bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad jeigu teismas manys, kad pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nėra, minėtas trūkumas turi būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos numato galimybę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į sunkią asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Vertinant asmens turtinę padėtį, turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklė, šeimyninė ir socialinė padėtis ir kitos aplinkybės, galinčios daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje.

3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, P. Š. buvo nurodęs, kad neturi pakankamai pajamų atlyginti tokio dydžio žalą, yra pensinio amžiaus, dirbti galimybių neturi. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, P. Š. turtinės padėties netyrė, nevertino, kokias pasekmes jo turtinei padėčiai sukels tokio dydžio žalos priteisimas. P. Š. gynėjo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neturėjo, todėl nežinojo apie savo pareigą pateikti jo turtinei padėčiai įvertinti reikalingus dokumentus. Teismas tokių dokumentų taip pat nereikalavo, pats jų nerinko, nors pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas, teismas negali būti suprantamas, kaip „pasyvus“ proceso stebėtojas.

3.4. Su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai – banko sąskaitos išrašas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, išrašas apie vidutines rinkos vertes, Transporto priemonių registro išrašas – patvirtina argumentus dėl P. Š. turtinės padėties ir gali turėti reikšmės sprendžiant žalos mažinimo ir (ar) išdėstymo klausimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad santaupų P. Š. neturi, vienintelės gaunamos pajamos yra pensija, pajamų pragyvenimui neužtenka, tenka skolintis iš artimųjų. P. Š. turi žemės sklypus, gyvenamąjį namą, tačiau namo negali realizuoti, nes tai vienintelis gyvenamasis būstas. Pardavus žemės sklypus, lėšų priteistai žalai atlygini nepakaktų. Transporto priemonių P. Š. neturi. Šiuo atveju egzistuoja pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio aplinkybės, sudarančios pagrindą P. Š. turtinę padėtį vertinti kaip sunkią. Priteisus visą žalą ir P. Š. neturint galimybės ją sumokėti, būtų pardėtas priverstinis išieškojimas ir tai neabejotinai P. Š. sukeltų sunkias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas. Apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai nekeliami, tačiau nesutinkama su civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti išsprendimu. Apeliantė prašo sumažinti priteistos turtinės žalos dydį dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens sunkios turtinės padėties ir žalos mokėjimą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui arba 36 mėnesių laikotarpiui (jeigu prašymas sumažinti turtinės žalos dydį nebūtų tenkintas).

7. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala ir neturtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama žalos samprata. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis).

8. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, prašydama iš P. Š. priteisti 7 207,17 Eur, kuriuos ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumolėjo už pacientės (nukentėjusiosios R. Š.) gydymą (1 t., b. l. 109–111). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad turtinės žalos dydis pagrįstas įrodymais, 7 207,17 Eur iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta už nukentėjusiosios, kurios sveikata buvo sutrikdyta nusikalstamais P. Š. veiksmais, gydymą, civilinį ieškinį patenkino ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą priteisė iš nusikalstamą veiką padariusio asmens.

9. Apeliaciniame skunde turtinės žalos dydis, jos pagrįstumas, nėra ginčijami. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. Š. turi pareigą atlyginti žalą, kuri atsirado dėl jo nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaip matyti iš bylos duomenų, P. Š. nesilaikant įprastų atsargumo reikalavimų, naudojant uždegimui neskirtą degią cheminę medžiagą, nuo ugnies pliūpsnio užsidegė nukentėjusiosios R. Š. rūbai, dėl kūno nudegimų ji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo gydoma nuo 2021 m. liepos 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d., už nukentėjusiosios gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 7 207,17 Eur (1 t., b. l. 109–111). Taigi jokių abejonių dėl to, kad nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius atleisto asmens nusikalstamus veiksmus ir atsiradusią turtinę žalą sieja priežastinis ryšys, iš tikrųjų nekyla. Apeliaciniame skunde prašoma mažinti turtinės žalos dydį dėl P. Š. sunkios turtinės padėties, atkreipiamas dėmesys į tokią galimybę numatančias CK 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.281 straipsnio 1 dalis numato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Apeliantė skunde teisingai nurodo, kad CK 282 straipsnio 3 dalies norma yra išimtis iš bendros taisyklės, numatančios pareigą atlyginti visą padarytą žalą ir, kad ši išimtis taikoma tik išimtiniai atvejais. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šios bylos kontekste apeliantės cituojamos CK normos nėra aktualios.

11. Skundžiamu nuosprendžiu P. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius už nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į CK 6.283 straipsnį, reglamentuojantį žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

12. Kadangi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius asmens nusikalstama veika buvo sužalota nukentėjusiosios sveikata, šiuo atveju taikytinas CK 6.283 straipsnis, kuris yra specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju ir numatanti atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius, tarp jų – ir su sveikatos grąžinimu (gydymu) susijusias išlaidas. Toks šios normos aiškinimas atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006). Turtinę žalą šiuo atveju patyrė ne pati nukentėjusioji, o ligonių kasa, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjusi nukentėjusiosios R. Š. gydymo išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ligonių kasa turi teisę gauti turtinės žalos, atitinkančios gydymo išlaidų sumą, atlyginimą. Konstatavus šią išvadą, keisti nuosprendį, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo išdėstyti turtinės žalos mokėjimą apibrėžtam laikotarpiui.

13. Baudžiamojo proceso įstatyme turtinės žalos atlyginimo išdėstymo klausimai atskirai nėra reglamentuoti. Tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir todėl, esant aukščiau numatytoms sąlygoms, gali būti taikoma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo atidėjimo ar išdėstymo, turi būti nustatyta, kad nuteistojo turtinė padėtis yra itin sunki. Taigi, sprendimo įvykdymas gali būti atidėdamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-626-378/2015).

14. Apeliantė skunde nurodo, kad P. Š. yra pensinio amžiaus, galimybės dirbti neturi, gaunamas pajamas sudaro tik Sodros išmokos, kurių bendra suma 602,77 Eur, šių pajamų neužtenka būtinųjų poreikių tenkinimui. Dėl šių aplinkybių P. Š. neturi galimybės iš karto atlyginti visą priteistą sumą. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. Š. yra sulaukęs pensinio amžiaus (gim. 1950 m.), nedirba, gaunamas pajamas sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokamos išmokos (2 t., b. l. 38–43). Tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad P. Š. turtinė padėtis yra ypatingai sunki ir jis atlyginti turtinę žalą, neišdėsčius turtinės žalos atlyginimo skunde nurodomam 18 ar 36 mėnesių laikotarpiui, objektyviai neturės jokios galimybės. Bylos duomenys patvirtina, kad P. Š. turi nekilnojamąjį turtą (be žemės sklypo su gyvenamuoju namu, jam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė, pagal apeliantės pateiktus duomenis, yra 6 310 Eur ) (2 t., b. l. 45–50), kuriam jokie apribojimai netaikomi. Be to, pažymėtina ir tai, kad tokiu atveju, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo priteistas žalos atlyginimas, ir nuteistajam ar kitam civiliniam atsakovui dėl objektyvių priežasčių sudėtinga žalą atlyginti ir jis siekia tai padaryti, mokėdamas žalos atlyginimą dalimis, tai galima padaryti vykdymo eigoje – visų pirma susitarus dėl tokio mokėjimo dalimis su pačiu išieškotoju, kuriam teismas išduoda vykdomąjį dokumentą dėl priteistos žalos atlyginimo. Tai visiškai realu šiuo atveju, kadangi išieškotojas yra valstybės institucija, duomenų, kad ji prieštarautų tokiam žalos atlyginimo būdui, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad P. Š. dėl tokios galimybės būtų kreipęsis į teritorinę ligonių kasą, siekdamas susitarti dėl nuosprendžiu priteistos žalos už gydymo išlaidas mokėjimo išdėstymo dalimis. Taigi tokia galimybė objektyviais duomenimis šiuo atveju nėra paneigta. Atsižvelgiant į tai, tenkinti prašymą išdėstyti žalos atlyginimą dalimis, nėra pagrindo.

15. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti priėmė pagrįstą sprendimą. Nuosprendyje teisingai nustatyta, kad teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, turtinės žalos dydis įrodytas, turtinę žalą teritorinė ligonių kasa patyrė dėl P. Š. nusikalstamos veikos, todėl jam tenka pareiga šią žalą atlyginti. Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo dėl civilinio ieškinio priimti kitokį sprendimą ar bylą šioje dalyje grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. Š. gynėjos advokatės Linos Alksnienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.