Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji D. K. kalta prisipažino ir parodė, kad vaikas gimė 28 savaičių. Su vaiku į (duomenys neskelbtini) atvažiavo 2017-01-31, apsigyveno pas D. S., adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2016-12-22, kai vaiką parsivežė iš lopšelio, vaikui atsirado trumpalaikis kvėpavimo dingimas. Šito ji gydytojams nepasakė. Iki 2017 m. sausio vidurio priepuolių nebuvo, sausio viduryje vėl atsirado tas trumpalaikis kvėpavimo dingimas. Jis truko 3-5 minutes, tam laikui dingdavo kvėpavimas, vaikas buvo kaip ir be sąmonės. Ji niekam apie priepuolius nesakė, gydytojams nesakė, nes vieną kartą vaikas iš jos buvo atimtas ir nebenorėjo jo prarasti, bijojo, kad vėl iš jos vaikas bus atimtas.

Maždaug 2017 m. vasario 19-20 dienomis mergaitė, ją maudant, iškrito jai iš rankų į vonią. Vaikas iškrito, nes jo rankos buvo išsitempusios, vaikas buvo priepuolyje. Ji išsigando ir vaikas išslydo iš rankų. D. S. buvo namie, vaiką maudė viena. Pamatė, kad mergaitės vyzdžiai išplatėjo, rankos išsitempė, ji išsigando, apsiverkė, buvo pasilenkusi. Vaikas išslydo iš 20-40 cm aukščio. Vaikas įkrito į vonią, vonelę ji buvo pastūmusi į šoną. Vaiką nunešė į kambarį, paguldė ant lovos ir gaivino, masažavo širdį, darė pūtimus. Po 5 min. priepuolis praėjo. Buvo tik nežymus paraudimas ties smilkiniu, ar kairėje, ar dešinėje pusėje, tiksliai neatsimena.

Nuo tada, kai vaikas iškrito iš rankų, iki vasario 27 d., kada buvo iškviesta greitoji, dar buvo priepuolis vasario 22 ar 23 d. Ji buvo išvykusi pas tėtį 1-1,5 val., grįžtant namo gavo iš D. S. žinutę, kad vaikas miršta. Grįžusi namo, priepuolio nematė. Jis pasakė, kad buvo priepuolis, kad išsitempė rankos. Vaikas gulėjo lovelėje, pavertė jį ant šono ir pamatė mėlynę ant smilkinio. Vaiką nurengė ir rado ant sėdmenų mėlynes. Iki tol mėlynių nebuvo. Ant sėdmenų žymė kaip delnu sutrenkta, maždaug tokio dydžio. Tai buvo 2017 m. vasario 22 d. Ji D. S. paklausė, iš kur mėlynės ant vaiko kūno, nes vaiką paliko sveiką. D. S. atsakė, kad vaikas isterikavo ir jis sutrenkė. Ji pradėjo priekaištauti, kaip reikėjo sutrenkti vaikui per pampersą, kad atsirastų mėlynė. Jis atsakė, kad, kai sutrenkė per pampersą, mergaitė juokėsi, todėl pampersą nuėmė ir sutrenkė dar kartą. Ji pagrasino policija. Į tai D. S. atėmė iš jos telefoną.

2017 m. vasario naktį iš 26 d., gal 23.00 val., vaikui buvo pirmas priepuolis, tada vaiką pavyko atgaivinti. Pirmo priepuolio metu mergaitės nepurtė. Po to, gal po 40 min., ištiko antras toks pat priepuolis: išsitempė rankos, vyzdžiai išsiplėtė. Jos manymu, priepuolis buvo dar stipresnis, nes vaikas nekvėpavo, bet širdis plakė. Ji pradėjo verkti ir tiesiog mergaitę supurtė, tiesiog norėjo ją išgelbėti. Kai purtė, mergaitė buvo ant jos rankų. Laikė vaiką per pažastis ir supurtė, norėdama atgaivinti. Ji šaukė D. S. kviesti medikus, vaikas buvo išvežtas į ligoninę. Vaiką purtė 3-5 karus. Kaip judėjo vaiko galvytė krestelėjimo ir purtymo metu, negali pasakyti. Tyčia nužudyti vaiką nenorėjo, mylėjo vaikelį labiau nei savo gyvenimą.

Su D. S. po jos suėmimo nebebendrauja, pykčio jam nejaučia, jaučia nuoskaudą.

Kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis V. G. nesumušė, niekada nenaudojo smurto prieš vaiką. Jis žino kaltinamosios D. K. parodymus, mano, kad tai jos gynyba, žinant situaciją. Su D. K. buvo kartu nuo 2017-01-31, gyveno jo nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji atvažiavo pas jį su vaiku.

Kai vaikas buvo sužalotas vonioje, jis buvo kambaryje. Išgirdo riksmą, tiek jos šūktelėjimą, tiek vaiko. Nubėgo iki vonios, D. K. pasakė, kad vaikas iškrito iš rankų. Tuo metu ji vaiką laikė rankose, suvyniojo jį į rankšluostį ir nunešė į kambarį. Matė paraudimą, nepamena, kurioje galvytės pusėje. Ji paaiškino, kad maudant vaikas išslydo iš rankų ir trinktelėjo galvą, sakė, kad vonelė jau buvo patraukta. Vaiką nušluostė, aprengė. D. K. buvo išsigandusi, nematė, kad ji verktų.

Viskas įvyko 5 dienų laikotarpyje: įkritimas į vonelę ir patekimas į ligoninę. Buvo įprasta naktis, vaikui ištiko pirmas priepuolis apie 23.00 val. ar 23.30 val. Priepuolių metu vaiko rankos išsitiesdavo, jų negalėdavo sulenkti, ji sustingdavo, drebulių nebuvo, pati buvo sąmoninga, neverkdavo. Abu puolė vaiką gaivinti, jis apšlakstė vandeniu, D. pamasažavo širdelę ir 2-3 minučių bėgyje vaikas atsigavo. Kai vaikas atsigavo, jie nuėjo miegoti. Maždaug po 15-20 minučių ištiko antras priepuolis. Jis buvo prausykloje ir išgirdo vaiko riksmą. Jis atėjo į kambarį, tuo metu D. K. vaiką buvo išėmusi iš lovelės, vaikas buvo paguldytas į lovą. Kai išgirdo vaiko verkimą, verkimo tembras buvo pakitęs. Iš verkimo tembro jis suprato, bet nematė, kad vaikas buvo kažkiek supurtytas, kol buvo atneštas iš lovelės į lovą. Kol jis atbėgo į kambarį, užtruko gal 5 sekundes. D. K. bandė vaiką gaivinti, bet vaikas buvo be gyvybės ženklų. Vaikas gulėjo ant nugaros. Jis vaiko purtymo nematė, antro priepuolio nematė. Jis iškvietė greitąją pagalbą. D. K. nepageidavo, kad būtų kviečiama greitoji, nes buvo išsigandusi, žiūrėjo į vaiką ir šaukė: „V., V.“. Tą naktį nematė, kad ji supurtytų vaiką.

Anksčiau vaiko supurtymų buvo ne vienas ir ne du. Negali pasakyti, kada buvo paskutinis kartas. Negali atsakyti, kodėl reikėjo vaiką purtyti. Mano, kad iš pykčio. Negali atsakyti, ar D. mylėjo mergaitę. D. buvo įžnybusi vaikui į kojytę, suduodavo per užpakalį. D. K. paimdavo vaiką už pažastų ir papurtydavo, neprilaikydama galvos. Negali pasakyti, kodėl ji taip darydavo. Papurtydavo ne priepuolių metu, priepuolių metu nepurtydavo. Mano, kad iš pykčio supurtydavo, nes vaikas verkdavo. Kai purtydavo, vaikas verkdavo ir pasikeisdavo balso tembras. Matė 5-7 tokius vaiko papurtymus. Priepuolių metu mergaitė buvo tiesiog „patuskinta“ kelis kartus lovytėje, tada ir širdelę pamasažuodavo.

D. K. išvažiavo pas tėtį ir paliko vaiką su juo. Vaikui įvyko priepuolis – išsitempė rankutės. Jis, pakėlęs rūbelius, pamasažavo širdelę ir vaikas kelių minučių bėgyje atsigavo. Daugiau vienas su vaiku nebuvo pasilikęs. Vaikui nėra sudavęs, D. jį apkalba.

Remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p., teismas perskaitė kaltinamojo D. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui 2017-03-03 duotus parodymus. Jis parodė, kad D. K. pas jį atvyko gyventi 2017-01-01-31 iš (duomenys neskelbtini). Praėjus savaitei pastebėjo pokyčius, kad D. K. savo vaiku nesirūpina, jai trūksta įgūdžių, vaikui meilės ir dėmesio nebuvo. Keletą kartų pastebėjo ant vaiko kūno kraujosruvas. Būdavo tam tikrų vaiko purtymų – tampant ir purtant, neprilaikant vaiko galvos, vaiko galva atsilošdavo, kratydavosi. Pastebėjęs D. K. vaiko purtymus, tramdymus, išsireiškimus „V. aš tavęs nemyliu, aš tavęs nekenčiu, gal tavęs nereikėjo daryti“, ją kelis kartus įspėjo, kad teks išsikraustyti. Nematė veiksmo, kaip vaikas susižeidė vonelėje, kaip iškrito ir susižeidė galvelę. Tai įvyko 5-6 dienos prieš įvykį 26-27 dieną. Jis, būdamas kambaryje, išgirdo vaiko riksmą. Jis nubėgo į vonią, vonioje D. vaiką laikė ant rankų. Jis paklausė „kodėl verkia vaikas, ji pasakė, kad vaikas išslydo iš jos rankų, bet tuo metu vaikas buvo jos rankose. Vaikas verkė, bet buvo sąmoningas, buvo nušluostytas. Po to ji vaiką aprengė ir paguldė į lovelę. Vaikui buvo paraudimas galvos srityje, mėlynės dydis buvo plius minus sprindžio dydžio ties smilkiniu kairėje pusėje.

2017 m. vasario 26-27 dieną pirmas priepuolis ištiko apie pirmą valandą, tiksliai laiko nepamena, vaikui gulint lovytėje. Vaikas buvo supurtytas, tapšnojama per žandukus, jie vaiką gaivino abu. Po 10-15 minučių vaikas atgavo sąmonę, buvo sąmoningas, jį pavalgydino sūreliu ir paguldė į lovytę. Praėjus 40 minučių, vaikui buvo antras priepuolis, jis nieko nelaukęs iškvietė medikus. Jam būnant prausykloje išgirdo riksmą. Maždaug 6-7 sekundes vaiko balso tembre girdėjo pakitimus. Vaikui verkiant lovytėje balso tembras išlieka toks pat, o kai vaikas yra purtomas, balso tembras keičiasi. Vaiko galva purtymo metu nebuvo laikoma. D. K. vaikas buvo suimtas pirštais už krūtinės ir pažastų. Tą vakarą priepuolio metu buvo 3-4 papurtymai, vaiko gaivinimas, sudavimas per skruostukus, atnešė puodelį vandens, apšlakstė. Po to padėjo vaiką į lovytę ir prasidėjo širdutės masažavimas, nugarytės patrynimas, per skruostukus sudavimas. Tai darė D. K., nes ji gaivino vaiką. Iki pirmo priepuolio tą vakarą papurtymų gal nebuvo. Iki vaiko priepuolių vasario 26-27 dieną neteko matyti, kad D. K. purtytų vaiką (5 t. 78-82 b. l.).

Liudytojas S. K. parodė, kad yra D. K. tėvas. Dukra gyveno atskirai su D. S. (duomenys neskelbtini). Jis su D. K. mama buvo išsiskyrę, kai ji mirė, jis paėmė vaikus pas save. D. K. jau keli metai atskirai gyveno. Žinojo, kad dukrai gimė mergaitė, ją lankė ligoninėje (duomenys neskelbtini). Mergaitė gimė neišnešiota. Žino, kad mergaitė buvo maudoma vonelėje ir iškrito iš rankų, tai sužinojo iš tyrėjų.

Jam verkdama paskambino D. K. ir pasakė, kad vaikas ligoninėje, kad blogai vaikui. Jis paskambino į ligoninę ir jam pasakė, kad vaiką ištiko klinikinė mirtis. Dėl ko taip atsitiko, nežino.

Vasario mėnesį buvo D. atvykusi pas juos viena. Tą dieną buvo atvažiavusi jo mama, buvo B. L.. Negali pasakyti, ar tą pačią dieną grįžusi namo ji paskambino ir pasakė, kad rado mėlynių ant vaiko. Nežino, ar D. palikdavo vaiką kitiems, apart D. S..

Liudytoja J. N. parodė, kad ji užaugino D. S., jo mama mirusi. Kai D. S. suėjo kartu gyventi su D. K., jai reikėjo deklaruoti gyvenamąją vietą, tai galėjo būti vasario pradžia. Jie gyveno atskirai (duomenys neskelbtini), ten D. S. nuomojosi butą ir ją pasikvietė. Matė D. K. mergaitę, atvažiavo pas ją vasario pabaigoje. Žino, kad mergaitė mirusi, apie mirtį žino tiek, kiek pasakojo D. S.. Jis pasakojo, kad tą naktį, prieš eidamas į darbą, nuėjo nusiskusti barzdą ir išgirdo tokį įtartiną vaiko verksmą. Išėjęs iš vonios pamatė, kad mergaitė yra purtoma, jos galvytė laksto, jis suabejojo, ar mergaitė gyva. Jis iškvietė greitąją, supykęs D. K. klausė: „ką tam vaikui padarei?“. Kodėl ji purtė vaiką, D. S. konkrečiai nepasakė.

D. S. sakė, kad vaikui būdavo priepuoliai, sakė jau po vaiko mirties.

Liudytoja R. G. parodė, kad dirba Šiaulių AVPK PR vyr. patrule. Kaltinamoji D. K. matyta. Gavo pranešimą iš budinčiojo, kad atvykę medikai iš nurodyto adreso išsivežė kūdikį, kuris sužalotas. Budėtojas nusiuntė tikslinti aplinkybes, kas ten atsitiko. Nuvykus nurodytu adresu, kūdikio nebebuvo, rado du piliečius: D. S. ir D. K., D. K. gulėjo lovoje. Klausė, kas atsitiko kūdikiui, kodėl vaikas išvežtas į ligoninę. Jie aiškino, kad pas kūdikį buvo kažkokie priepuoliai. Tie asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą.

Liudytojas E. Z. parodė, kad dirbo Šiaulių AVPK PR vyr. patruliu. Kaltinamieji matyti. Dirbo naktinėje pamainoje su kolege R. G. ir iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) g., namo numerio neprisimena, patikslinti dėl išvežto sunkios būklės kūdikio į gydymo įstaigą aplinkybes. Buvo naktis, gal jau po vidurnakčio. Nuvykus nurodytu adresu, bute rado abu kaltinamuosius, vyriškis buvo apsirengęs, moteris gulėjo lovoje. Klausė, kodėl vaikas išvežtas į ligoninę, jie paaiškino, kad vaikas turėjo kažkokią įgimtą ligą, naktį vaikui atsirado kažkokie priepuoliai, todėl išsikvietė medikus ir jie vaiką išsivežė. Atsimena, kad klausė, ar vaikas nebuvo iškritęs ant žemės, ar nėra sutrenktas. Minėti asmenys paaiškino, kad prieš savaitę vaikas buvo iškritęs iš rankų maudant, tai galėjo būti prieš 5 dienas. Jie aiškino, kad vaikui priepuoliai buvo ne vieną kartą. Dar jie aiškino, kad prieš mėnesį, kai vaiko mama gyveno (duomenys neskelbtini) su vaiko biologiniu tėvu, tas tėvas buvo įmetęs vaiką lyg į spintą. Moteris buvo be emocijų. Vyriškis buvo kažkiek sutrikęs, trypčiojo. Juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Įvykio vietoje nenustatė, kad būtų smurtaujama prieš vaiką.

Liudytoja J. Č. parodė, kad dirba vaikų ligų gydytoja (duomenys neskelbtini) klinikoje. D. K. yra buvusi jos pacientė anksčiau, kai dar buvo vaikas. D. K. 2017 m. vasario antroje pusėje atėjo į kliniką priregistruoti savo vaiko, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, antradienį, ji atėjo, atnešė vaikelį. Iš karto matėsi, kad vaikui yra svorio trūkumas, paaiškėjo, kad neišnešiota. Mergaitė buvo blyški ir neišnešiota, pasiuntė pas hematologą registruotis, užsiprašė dokumentų iš (duomenys neskelbtini), nes D. K. neturėjo jokių ligos istorijų, epikrizių. Mergaitei buvo sloga, bronchito nebuvo. Apžiūrėjus kūdikį, sužalojimų nematė. Vaikui kažko rimto įgimto nebuvo nustatyta, jokių nusiskundimų D. K. neišsakė.

Liudytoja B. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šeimos klinikoje, gydytoja. D. K. dabar pažįsta. K. G. yra jos pacientas. D. K. kreipėsi su savo vaiku. Mergytė gimė neišnešiota, 2 mėnesius išbuvo ligoninėje. D. K. sakė, kad mergaitei negerai, nerami, naktį verkia. Pradėjus vaiko apžiūrą ant veiduko pastebėjo mėlynes. Paklausė D. K., iš kur tos mėlynės, ji atsakė, kad nežino, gal pati su rankytėmis užsigavo. Ji nepatikėjo, kad vaikas pats užsigautų, nes tai yra neįmanoma - vaikas per silpnas, bet būna ir nuo ligų. Apie priepuolius jokios kalbos nebuvo. Jai kilo visokių minčių: ir apie kraujo ligą, ir apie sepsį, ir apie smurtą. Pasiuntė pacientę su vaiku į kliniką tyrimams, ten mergaitė buvo paguldyta.

Neišnešiotam vaikui tikimybė ateityje vystytis epilepsijai galbūt ir yra, bet požymių nebuvo.

Liudytoja A. V.-Burnickienė parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) centro socialinė darbuotoja, dirbanti su rizikos šeimomis. Kaltinamoji D. K. pažįstama, ji yra S. K., kuris yra įtrauktas į rizikos apskaitą, dukra. Kaltinamasis taip pat pažįstamas, tai D. S.. Kaltinamieji buvo sugyventiniai. Jai teko su jais bendrauti. 2016 m. kovo 23 d. gavo S. K. šeimą, ji buvo įrašyta į apskaitą, S. K. su sugyventine B. L. augino 2 nepilnamečius vaikus. Tuo metu D. K. gyveno (duomenys neskelbtini) su G., jos nematė. Pirmą kartą D. K. pamatė 2017-07-01, kai ji atvyko į tarnybą su B. L. prašydama pagalbos, nes neturi, kur gyventi. Ji sakė, kad pas tėvą negali gyventi, nes ten mažai vietos. Tarnyba tarpininkavo ir D. K. buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) namuose, (duomenys neskelbtini). Ji laukėsi. Po to D. K. išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno, pasigimdė vaiką. Pagal vaiko teisių pranešimą (duomenys neskelbtini) ji vėl atsirado 2017 m. vasario 8 d. Tarnyba gavo pranešimą, kad D. gyvena „(duomenys neskelbtini)“ namuose, su ja susiskambinus ji pasakė, kad pakeitė adresą, gyvena su sugyventiniu D. S., adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 9 d. ir 20 d. ji lankėsi jų šeimoje. Pirmas įspūdis buvo, kad ideali šeima, ji matė vaikelį, ant kūno sužalojimų nebuvo. Apie priepuolius D. K. nieko neminėjo.

Liudytoja L. Č. parodė, kad dirba socialinių paslaugų centre su socialinės rizikos šeimomis. Abu kaltinamieji matyti, du kartus buvo pas juos namuose su A. V.-B. S. K. šeima buvo priskirta A. V.-B., ji buvo kaip lydintis asmuo, kadangi į šeimas po vieną negali vaikščioti. Buvo kaltinamųjų namuose, (duomenys neskelbtini). Apsilankymų metu 2017 m. vasario mėnesį butas buvo labai tvarkingas, švarus, kūdikis prižiūrėtas. Ji asmeniškai vaiko neapžiūrėjo, kolegė buvo priėjusi prie vaiko lovelės, pravystė vaiką.

Liudytoja Ž. I. parodė, kad dirba gydytoja (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos Vaikų intensyvioje terapijoje. Greitoji naktį atvežė vaiką, vaikas buvo nekvėpuojantis, platūs vyzdžiai, buvo sumušimo žymės ant veido ir ant kažkurios ausies. Vaikas nekvėpavo, bet širdis plakė, greitosios pagalbos medikai reanimavo, kaip jie sakė, jie atgaivino, bet kūdikis nekvėpavo. Jie įkišo vamzdelį į kvėpavimo takus, pradėjo dirbtinę plaučių ventiliaciją, įtarė galvos smegenų traumą, todėl pradėjo daryti tyrimus. Kompiuterinės tomografijos būdu nustatė smegenų kraujosruvas, tai galvos trauma, diagnozę aprašė rentgenologas. Pagal kompiuterį tai galvos trauma. Ryte buvo pradėtas pildyti smegenų mirties protokolas. Platūs vyzdžiai - tai vienas iš požymių, kad yra smegenų mirtis. Į (duomenys neskelbtini) netransportavo, nes vaikas buvo netransportabilus. Negali spręsti, kaip galėjo būti padaryta galvos smegenų trauma, gali būti supurtyto vaiko sindromas kaip vienas iš tų būdų. Mergaitei buvo mėlynės ant veido, tai gali būti ir sumušimai. Dar buvo nustatytas pneumotoroksas - plaučio dangalo plyšimas, tai galėjo įvykti ir reanimacijos metu.

Supurtyto vaiko sindromas nedažnai, bet pasitaiko. Kadangi vaikas purtomas, galva juda ir yra pažeidžiamos kraujagyslės galvos smegenų dangaluose ir pakraujuoja į smegenis. Šito pasekmės gali būti įvairios, vaikas gali ir nemirti, gali tapti invalidu. Visoje Lietuvoje yra pripažintas supurtyto vaiko sindromas. Iškritus vaikui, supurtyto vaiko sindromas nepasitaiko, tada būna kažkokios didesnės kraujosruvos į pačias smegenis, bet gali būti kraujosruvos ir į dangalus. Jeigu yra pakraujavimas į smegenis ir pakraujavimai į akių tinklaines, tada jau tiksliai rašoma, kad yra supurtyto vaiko sindromas kaip diagnozė. Supurtyto vaiko sindromui dar būdinga, kad gali nebūti mėlynių ant vaiko veido. Jeigu vaikas supurtomas, nieko nematoma, kas yra smegenyse, galima įtarti traumą, tada daromas kompiuterinės tomografijos tyrimas.

Šiuo konkrečiu atveju tikrai ant mergaitė smilkinio buvo senos mėlynės, jos buvo į gelsvumą, gal savaitės senumo. Ant kūno kaip ir nebuvo mėlynių.

Liudytojas D. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos stotyje gydytoju. Buvo eilinis iškvietimas, kiek atsimena, dėl kvėpavimo problemų. Kai nuvažiavo, pasitiko kaltinamasis, jų brigada įėjo į butą, jis pasižiūrėjo į tą kūdikį ir suprato, kad jis yra miręs. Tada pradėjo vaiką gaivinti. Yra Žmogaus mirties kritinių būklių įstatymas, kuris nurodo, kad kai yra neaišku, tai tada prasideda gaivinimo veiksmai, kol išsiaiškinama, ar yra biologinė mirtis. Šiuo atveju buvo neaiškus mirties momentas, todėl pradėjo gaivinimą pagal protokolą. Buvo atlikti gaivinimo veiksmai: leisti vaistai į širdį, buvo atliekamas dirbtinis kvėpavimas, išorinis širdies masažas. Gaivinimo metu užsivedė širdies veikla, vyzdžiai kaip buvo išsiplėtę, taip ir liko išsiplėtę. Užsivedus širdies veiklai, pacientė buvo pervežta reanimacijos skyrių vaikų klinikoje.

Bute kitoje patalpoje girdėjo verkiančią merginą, jos nematė. Juos pasitikęs asmuo pasakė, kad vartojo vaistus, kad prieš valandą buvo priepuolis, bet pavyko atgaivinti. Jiems svarbu sužinoti apie vaistus, nes, jeigu yra vaikas apsinuodijęs vaistais, tai visiškai keičiasi gaivinimo taktika. Jie įvykio vietoje negalėjo nustatyti, kodėl vaikas mirė. Jų tikslas nėra nustatinėti priežasčių, yra konstatuojama būklė.

Liudytoja I. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) klinikoje Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje slaugytoja. Prisimena, kad 2017 m. vasario pabaigoje, naktį buvo pristatytas kūdikis, medikas iš greitosios pasakė, kad kūdikis sunkios būklės. Kūdikį išrengė, kūdikis nekvėpavo, ieškojo periferinės venos įdurti, niekur jos nerado, gydytoja pasakė pabandyti ieškoti galvoje. Kai pasuko galvytę, pamatė mėlynę ant ausytės, bet mėlynės buvo nešviežios, jos buvo su gelsvu atspalviu. Nebuvo kada ieškoti traumų, kūdikį vežė tyrimui, kai padarė kompiuterinę tomografiją, gydytojos sakė, jog rasta galvos smegenyse kraujosruvų, kaip yra supurtyto vaiko sindromas. Mergaitė mirė po paros.

Liudytoja B. L. parodė, kad su S. K. gyvena septinti metai. D. K. yra S. K. dukra. Paskutiniu metu D. K. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas D. S.. Kai jie svečiavosi pas D., vieną kartą D. S. buvo namuose, kitą kartą nebuvo. D. sakė, kad, kai prausė kūdikį, netyčia kūdikis išslydo iš rankų ir nukrito ant vonytės krašto, mergaitei buvo susitrenkta ausytė. D. mylėjo mergaitę.

Liudytojas K. G. parodė, kad D. K. – jo buvusi sugyventinė. Jie gyveno kartu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. D. K. vaikas buvo anksti gimęs, todėl buvo problemų su sveikata. D. labai mylėjo vaiką, nebuvo, kad ji vaiką muštų. Vaikui pasireikšdavo priepuoliai: atpylinėdavo, pradėdavo kaip ir purtytis, putos iš burnos nebėgdavo, mergaitė kelis kartus per priepuolius buvo praradusi sąmonę. Kvėpavimo sutrikimai buvo dėl plaučių, pasireikšdavo dusuliu. Jie kartu masažuodavo vaikui krūtinę. Vaikas nebuvo purtomas. Jeigu reikėdavo vaiką gaivinti, tai jam reikėdavo spaudinėti krūtinę, daryti krūtinės masažą. Jis nėra matęs, kad vaiką D. būtų purčiusi.

Iš 2017-03-02 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš D. S. buto, adresu (duomenys neskelbtini), paimta plastikinė vonelė, ji apžiūrėta kaip daiktas (3 t. 1-6 b. l.).

Iš 2017-03-03 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš medicinos įstaigos, kur buvo pristatyta V. G., paimti V. G. rūbai: pėdkelnės, apatinis rūbelis, viršutinis rūbelis, kepurytė bei pledas (3 t. 9-11 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ant tirti pateiktų V. G. viršutinių marškinėlių rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 18), kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, ne žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 17), kurių genotipas sutampa su V. G. genotipu.

Ant tirti pateiktų V. G. apatinių marškinėlių rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 19, Nr. 20), kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu.

Ant tirti pateikto pleduko rasta žmogaus kraujo (pažymėto Nr. 21-23), kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu (2 t. 172-177 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad:

1. V. G. padaryti sužalojimai: sukrėsto vaiko sindromas, dešiniojo smilkinio, kairės ausies, pakaušio ir nugaros poodinės kraujosruvos, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje ir po voratinkliniu dangalu abipus, kraujosruvos akių tinklainėse.

2. V. G. nustatyta kairės ausies kaušelio poodinė kraujosruva padaryta 3 parų laikotarpyje iki apžiūros; pakaušio, dešiniojo smilkinio ir nugaros kraujosruvos padarytos maždaug trijų-devynių parų laikotarpyje iki apžiūros. Kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu galėjo būti padarytas tiek kritiminės traumos metu kontaktuojant dešine galvos puse su kietu buku paviršiumi, tiek supurtant vaiką. Kraujo išsiliejimas akių tinklainėse padarytos maždaug trijų parų bėgyje iki apžiūros (bus patikslinta po histologinio tyrimo).

3-5. V. G. nustatyti išoriniai kūno sužalojimai (poodinės kraujosruvos) padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais paveikus kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nukritus. Akių kraujosruvos ir kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais galėjo būti padarytos tiek kritiminės traumos metu, tiek supurčius vaiką. Sužalojimų visuma nebūdinga kritimui.

6. V. G. dėl sukrėsto vaiko sindromo visumos išsivystymo, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t. 75-76 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad:

1. V. G. mirtis įvyko dėl sukrėsto vaiko sindromo. Į tai nurodo autopsijos metu nustatytas kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abipus, plačios kraujosruvos abiejų akių tinklainėse, histologinio tyrimo duomenimis nustatytas difuzinis galvos smegenų sumušimas ir medicininių dokumentų duomenys. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu bei progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V. G. mirė 2017-03-01 14 val. 21 min. Tam neprieštarauja autopsijos metu nustatytų lavoninių reiškinių duomenys.

2. Mirusiosios V. G. kūne nustatyti sužalojimai:

a. difuziniai galvos smegenų sumušimai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abipus ir plačios kraujosruvos abiejų akių tinklainėse galėjo būti padaryti trijų parų laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje stipriai supurtant vaiką nefiksavus galvos. Sužalojimai negalėjo būti padaryti vienmomentiškai nukritus ar sūpuojant ant rankų. Sužalojimai visumoje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir sąlygojo mirtį;

b. poodinė kraujosruva dešiniajame smilkinyje ir kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku paviršiumi paveikus dešinę galvos pusę 5-8 parų laikotarpyje iki mirties. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti kritiminės traumos metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

c. poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu galimai pirštais suspaudus ausį (kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose užausio srityje nėra) dviejų - penkių parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo;

d. poodinės kraujosruvos pakaušyje ir nugaroje galėjo būti padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu 5-14 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo;

e. dauginės taškinės durtinės žaizdos ir kairės krūtinės ląstos pusės pjautinė žaizda, remiantis makromorfologiniu vaizdu ir medicininių dokumentų duomenimis, padarytos medicininių manipuliacijų ir kaip sužalojimai nekvalifikuojami.

3. V. G. mirtis įvyko dėl sukrėsto vaiko sindromui priskiriamų sužalojimų visumos.

4. Nėra galimybės tiksliai atsakyti, kuo padaryti kūno sužalojimai, nes nustatytuose kūno sužalojimuose neužsifiksavo žalojusio daikto ar įrankio individualios savybės (2 t. 79 -82 b. l.).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad specialisto tyrimui buvo pateikti V. G. medicininiai dokumentai, išreikalauti iš gydymo įstaigų. Išvadoje nurodoma:

1. V. G. nustatyti kūno sužalojimai nėra įtakojami anksčiau persirgtų ligų, buvusių traumų ar gretutinių ligų.

2. V. G. priešlaikinis gimimas ir gimdymo metu patirti sužalojimai neturėjo įtakos nustatytam sveikatos sutrikdymui ir mirčiai.

3. V. G. po gimimo dėl kvėpavimo sistemos organų nebrandumo buvo kvėpavimo nepakankamumas, pasireiškęs trumpalaikiais kvėpavimo sutrikimo epizodais (kurie būdingi neišnešiotiems vaikams), kuris buvo gydytas CPAP terapija (nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo takuose palaikymas), papildomu deguonies kiekiu ir kofeino preparatais. Vėlesniuose medicininiuose dokumentuose iki traumos duomenų apie kvėpavimo sistemos nepakankamumą nėra.

4. V. G. nustatyti kūno sužalojimai:

a. difuziniai galvos smegenų sumušimai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abipus ir plačios kraujosruvos abiejų akių tinklainėse galėjo būti padaryti trijų parų laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje stipriai supurtant vaiką nefiksavus galvos. Sužalojimai visumoje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir sąlygojo mirtį;

b. poodinė kraujosruva dešiniajame smilkinyje ir kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku paviršiumi paveikus dešinę galvos pusę 5-8 parų laikotarpyje iki mirties. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti kritiminės traumos metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

c. poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu galimai pirštais suspaudus ausį (kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose užausio srityje nėra) dviejų - penkių parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu;

d. poodinės kraujosruvos pakaušyje ir nugaroje galėjo būti padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu 5 - 14 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

6. Sužalojimų visuma, apibendrinama sukrėsto vaiko sindromu, padaroma energingai supurtant vaiką nefiksuojant jo galvos. Dėl silpnų kaklo raumenų, santykinai didelės ir sunkios galvos, galva įgauna greitėjimo-lėtėjimo judesį ir nebrandžios galvos smegenys traumuojamos į kaukolės vidines sieneles. Sukrėsto kūdikio sindromo esmę ir sudaro įvairūs galvos smegenų sužalojimai, kraujavimas akių tinklainėse ir santykinai nedideli išoriniai sužalojimai, kurių gali ir nebūti. Sužalojimai negalėjo būti padaryti vienmomentiškai nukritus ar sūpuojant ant rankų.

7. D. K. parodymų patikrinimo įvykio vietoje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (t.y. krentant vaikui iš 20-40 cm aukščio į plastikinę vonelę) V. G. galėjo būti padaryta poodinė kraujosruva dešiniojo smilkinio srityje ir kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje.

8. Įtariamųjų nurodomi „trumpalaikiai priepuoliai“, kurių metu kūdikis įsitempia, nebekvėpuoja, netenka sąmonės ir t.t., yra epilepsijos priepuoliai, kurie gali būti įgimti (medicininiuose dokumentuose duomenų apie buvusius traukulius nėra) arba susiformuoti po galvos smegenų traumos (galimai dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu nukritus, po galimai buvusio nurodyto supurtymo 2016 m. gruodžio mėn. ar dėl kitų užduotyje nenurodytų traumų).

7. Nėra medicininių duomenų apie 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje nustatytas traumas. Nuo 2016-10-10 iki 2016-12-22 V. G. dėl pastebėtų sužalojimų (nustatytos dvi poodinės kraujosruvos ties lūpų kampais, kurios galėjo būti padarytos D. S. nurodytomis aplinkybėmis: „D. K. vaiką nuo žemės keldavo viena ranka paimant vaiką tik už skruostų“) buvo paimta iš tėvų ir gydoma (duomenys neskelbtini) (2 t. 87-88 b. l.).

Ekspertas L. J. paaiškino, kad jis V. G. apžiūrėjo išoriškai ligoninėje, reanimacijos skyriuje, kai ji buvo gyva. 2017-02-27 Specialisto išvada pateikta remiantis šios apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis. Paskui buvo gauti kiti dokumentai, tyrimai ir įvertinus medicininius dokumentus, visus atliktus tyrimus ir gydytojų konsultacijas, buvo pateikta 2017-03-02 Specialisto išvada.

2017-02-27 į (duomenys neskelbtini) klinikų vaikų reanimacijos skyrių buvo atvežta V. G., jis buvo iškviestas ją apžiūrėti. Apžiūrint išoriškai nustatytos poodinės kraujosruvos, jos buvo skirtingo senumo. Buvo nustatyta dešinio smilkinio srityje, pakaušio srityje ir juosmeninėje srityje (nugaros apatinės dalies kairėje pusėje) senesnės poodinės kraujosruvos. Ausies kaušelyje buvo šviežesnė kraujosruva. Vertinant ligos istoriją, buvo nustatyti kiti sužalojimai, t. y. iš radiologų konsultacijos, atlikus galvos kompiuterinę tomografiją, matomas kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje pusėje. Vertinant išorinį sužalojimą, tai, kad jis nustatytas dešinėje pusėje, o kraujo išsiliejimas kairėje pusėje, pagal literatūra tai yra būdinga griuvimui, kritimui, poveikis vyksta su jėga, su greičiu, esant netiesioginiam smūgiui.

Išoriniai sužalojimai buvo nevienodo senumo. Smilkinio srityje nustatyta kraujosruva ir visumoje išsiliejimas po kietuoju dangalu įvyko 5-8 parų laikotarpyje iki mirties. Ausies kaušelyje sužalojimas šviežesnis, galėjo būti iki 3 parų senumo. Kraujosruva dešinio smilkinio srityje ir kraujo išsiliejimas kairėje pusėje yra vieno trauminio poveikio. Kraujosruva dešinio smilkinio srityje ir kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu kairėje pusėje, kadangi jis dalyvavo D. K. parodymų patikrinime įvykio vietoje, galėjo būti padaryti kaltinamosios nurodytomis aplinkybėmis – vaikui krentant į vonelę. Kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu kairėje kartu su dešinės pusės kraujosruva galvos smegenų nespaudė, nereikalavo operacinio gydymo, kraujo išsiliejimas buvo siauras ruoželis. Kai kraujo išsiliejimas būna virš centimetro, spaudžia galvos smegenis ir reikia operacinio gydymo, tuomet yra laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu, o čia buvo nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ausies kaušelyje šviežesnis sužalojimas. Kadangi už kaušelio galvos odoje nesimatė kraujosruvos, labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas suspaudus. Čia nežymus sveikatos sutrikdymas.

Sužalojimai pakaušyje ir nugaroje yra padaryti mažiausiai vieno trauminio, t. y. krentant ant paviršiaus ant nugaros. Tai nežymus sveikatos sutrikdymas, įtakos mirčiai neturėjo, jų padarymo mechanizmas tiek griuvimas, tiek tiesioginiai trauminiai poveikiai į pakaušio ir nugaros sritis. Tokiam kūdikiui suduoti tereikia nedidelės jėgos, galėjo būti padaryti kūdikį nešant ir padedant ant grindų. Kraujosruva pakaušio vidurio linijoje buvo 0,8 cm skersmens, juosmenyje - menko intensyvumo, 5 cm x 5 cm dydžio, padarytos 5-14 parų laikotarpyje iki mirties.

Sukrėsto vaiko sindromas yra pagrindinė gydytojų diagnozė. Sukrėsto vaiko sindromas pasireiškia kraujo išsiliejimu akių tinklainėje, sąmonės praradimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais. Būdingiausias požymis yra kraujosruvos akių tinklainėse. Okulistas aprašė, kad kraujosruvos plačios, šviežios, padarytos 3 parų laikotarpyje. Sukrėsto vaiko sindromas yra ūmus dalykas, padarytas 3 parų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę. Prieš mėnesį negalėjo būti padarytas.

Sukrėsto vaiko sindromas, kaip parašyta išvados 2 punkte, sužalojimai padaromi stipriai supurtant vaiką, nefiksuojant jo galvos. Kadangi kaklo raumenys dar yra pakankamai silpni, galvos smegenys nebrandžios ir, kratant galvą, galvos smegenys daužosi į vidines kaukolės sieneles. Šiuo atveju vaikas gimė 28 savaičių, gimimo svoris — 1190 g. Vasario mėnesį, tyrimo metu, svoris buvo 5,5 kg. Dėl silpnų kaklo raumenų, santykinai didelės ir sunkios galvos, galva įgauna greitėjimo-lėtėjimo judesį ir nebrandžios galvos smegenys traumuojamos į kaukolės vidines sieneles. Sukrėsto vaiko sindromo esmę ir sudaro įvairūs galvos smegenų sužalojimai, kraujavimas akių tinklainėse ir santykinai nedideli išoriniai sužalojimai, kurių gali ir nebūti. Sužalojimai negali būti padaryti vienmomentiškai nukritus ar sūpuojant ant rankų. Histologinio tyrimo metu gauti duomenys parodė, kad buvo difuzinis galvos smegenų sumušimas. Kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos dangalais ir difuzinis galvos smegenų sumušimas yra skirtingi dalykai, nes kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos dangalais - tai kraujosruvos, o difuzinis galvos smegenų sumušimas yra pačio smegenų audinio bendras sužalojimas. Difuzinis galvos smegenų sumušimas papildo sukrėsto vaiko sindromo diagnozę. Po difuzinio galvos smegenų sužeidimo, kuomet smegenys sukrečiamos, vyksta jų pabrinkimas, jos brinksta ir užsispaudžia, čia yra pavojingiausia būklė. Kiek laiko tai vyksta, priklauso nuo daug ko. Šiuo atveju vaikas neteko kvėpavimo, išsiplėtė vyzdžiai, vaikas pateko į klinikinę mirtį.

Duomenų apie epilepsijos priepuolius nėra. Epilepsija gali būti įgimta. Epilepsija dėl galvos smegenų pažeidimų galėjo išsivystyti, jei ne kartą mergaitė buvo supurtoma.

Kaltinamoji D. K. parodė, kad vonelėje maudant dukrą V. G. ji jai išslydo iš rankų ir maždaug iš 20-40 cm aukščio įkrito į vonią. Vaikas buvo priepuolyje, ji išsigando ir dukra išslydo iš rankų. Vaikas įkrito į vonią, vonelę ji buvo pastūmusi į šoną. D. K. parodymus patvirtina kiti teismo posėdyje ištirti įrodymai. Kaltinamasis D. S. parodė, kad jis buvo kambaryje, išgirdo D. K. ir vaiko riksmą. Nubėgo iki vonios, D. K. pasakė, kad vaikas maudomas išslydo iš rankų ir nukrito į vonią, trenkėsi galvyte. Liudytoja B. L. parodė, kad ji su S. K. svečiavosi pas D. K.. D. sakė, kad, kai prausė kūdikį, netyčia kūdikis išslydo iš rankų ir nukrito ant vonelės krašto, mergaitei buvo susitrenkta ausytė. Specialisto išvada nustatyta, kad V. G. rasti sužalojimai - poodinė kraujosruva dešiniajame smilkinyje ir kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku paviršiumi paveikus dešinę galvos pusę 5-8 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. V. G. poodinė kraujosruva dešiniojo smilkinio srityje ir kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje galėjo būti padaryti D. K. parodymų patikrinimo įvykio vietoje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (t. y. krentant vaikui iš 20-40 cm aukščio į plastikinę vonelę).

Kaltinamosios D. K. parodymais nustatyta, kad ši jai inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2017 m. vasario 19-20 dienomis, todėl tikslintinas jai pateiktame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas.

Neatsargus V. G. gyvybės atėmimas

D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1, 2, 3 punktus kaltinama tuo, kad laikotarpyje nuo 2017-02-24 iki 2017-02-27, 00.37 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suėmusi rankomis ir pakėlusi aukštyn kūnelį, neprilaikydama ir niekaip nefiksuodama kūdikio galvos, tyčia stipriai supurtė dėl kūdikystės bejėgiškos būklės esančią savo mažametę dukterį V. G., gim. (duomenys neskelbtini), tuo padarydama jai difuzinius galvos smegenų sumušimus, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abipus, plačias kraujosruvas abiejų akių tinklainėse, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu bei progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu ir sukėlė sukrėsto vaiko sindromą, dėl ko V. G. mirė. Šiais veiksmais tyčia nužudė mažametę, bejėgiškos būklės dukterį V. G..

Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2011, 2K-450/11, 2K-4/2012, 2K-587-697/2015, 2K-9-697/2017).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. G. mirtis įvyko dėl sukrėsto vaiko sindromo. Į tai nurodo autopsijos metu nustatytas kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abipus, plačios kraujosruvos abiejų akių tinklainėse, histologinio tyrimo duomenimis nustatytas difuzinis galvos smegenų sumušimas ir medicininių dokumentų duomenys. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu bei progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. V. G. mirtis įvyko 2017-03-01 14 dėl sukrėsto vaiko sindromui priskiriamų sužalojimų visumos. Sužalojimų visuma, apibendrinama sukrėsto vaiko sindromu, padaroma energingai supurtant vaiką nefiksuojant jo galvos. Dėl silpnų kaklo raumenų, santykinai didelės ir sunkios galvos, galva įgauna greitėjimo-lėtėjimo judesį ir nebrandžios galvos smegenys traumuojamos į kaukolės vidines sieneles. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sukrėsto kūdikio sindromo esmę ir sudaro įvairūs galvos smegenų sužalojimai, kraujavimas akių tinklainėse ir santykinai nedideli išoriniai sužalojimai, kurių gali ir nebūti. Sužalojimai negalėjo būti padaryti vienmomentiškai nukritus ar sūpuojant ant rankų.

Teisiamajame posėdyje ekspertas L. J. paaiškino, kad sukrėsto vaiko sindromas yra pagrindinė diagnozė. Sukrėsto vaiko sindromas pasireiškia kraujo išsiliejimu akių tinklainėje, sąmonės praradimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais. Būdingiausias požymis yra kraujosruvos akių tinklainėse. Medicinos dokumentuose okulistas aprašė, kad kraujosruvos plačios, šviežios, padarytos 3 parų laikotarpyje. Sukrėsto vaiko sindromas yra ūmus dalykas, padarytas 3 parų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę.

Kaltinamoji D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. vasario 26 d., gal 23.00 val., vaikui buvo pirmas priepuolis, tada vaiką pavyko atgaivinti. Pirmo priepuolio metu mergaitės nepurtė. Po to, gal po 40 min., ištiko antras toks pat priepuolis: mergaitei išsitempė rankos, vyzdžiai išsiplėtė. Šis priepuolis buvo dar stipresnis, nes vaikas nekvėpavo, bet širdis plakė. Ji pradėjo verkti ir tiesiog mergaitę supurtė. Kai purtė, mergaitė buvo ant jos rankų, ją laikė per pažastis ir supurtė, norėdama atgaivinti, vaiką purtė 3-5 karus. Kaip purtymo metu judėjo vaiko galvytė, negali pasakyti. Tyčia nužudyti vaiką nenorėjo, purtydama norėjo ją išgelbėti.

D. K. parodymus patvirtina kiti teismo posėdyje ištirti įrodymai. Kaltinamasis D. S. parodė, kad 2017 m. vasario 26, apie 23 ar 23.30 val., mergaitę ištiko pirmas priepuolis. Priepuolių metu vaiko rankos išsitiesdavo, jų negalėdavo sulenkti, ji sustingdavo, drebulių nebuvo, pati buvo sąmoninga, neverkdavo. Abu su D. K. vaiką gaivino, vaikas atsigavo. Maždaug po 15-20 minučių ištiko antras priepuolis. Jis išgirdo vaiko riksmą, atėjo į kambarį, tuo metu D. K. vaiką buvo išėmusi iš lovelės, vaikas buvo paguldytas į lovą ant nugaros. Kai išgirdo vaiko verkimą, verkimo tembras buvo pakitęs, iš verkimo tembro suprato, bet nematė, kad vaikas buvo kažkiek supurtytas, kol buvo perneštas iš lovelės į lovą. Kol jis atbėgo į kambarį, užtruko gal 5 sekundes. D. K. bandė vaiką gaivinti, bet vaikas buvo be gyvybės ženklų. Liudytoja Ž. I. parodė, kad dirba gydytoja (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos Vaikų intensyvioje terapijoje. Greitoji naktį atvežė vaiką, vaikas buvo nekvėpuojantis, platūs vyzdžiai, buvo sumušimo žymės ant veido ir ant kažkurios ausies. Vaikas nekvėpavo, bet širdis plakė. Kompiuterinės tomografijos būdu nustatė smegenų kraujosruvas, tai galvos trauma, diagnozę aprašė rentgenologas. Pagal kompiuterį tai galvos trauma. Negali spręsti, kaip galėjo būti padaryta galvos smegenų trauma, gali būti supurtyto vaiko sindromas kaip vienas iš tų būdų. Liudytojas D. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos stotyje gydytoju. Kai nuvyko nurodytu adresu, pasižiūrėjo į tą kūdikį ir suprato, kad jis yra miręs. Tada pradėjo vaiką gaivinti. Užsivedus širdies veiklai, pacientė buvo pervežta į vaikų reanimacijos skyrių. Juos pasitikęs asmuo pasakė, kad prieš valandą vaikui buvo priepuolis. Liudytoja I. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) klinikoje Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje slaugytoja. 2017 m. vasario pabaigoje, naktį buvo pristatytas kūdikis. Kai padarė kompiuterinę tomografiją, gydytojos sakė, jog rasta galvos smegenyse kraujosruvų, yra supurtyto vaiko sindromas. Mergaitė mirė po paros. Liudytojas K. G. parodė, kad D. K. – jo buvusi sugyventinė. Jie gyveno kartu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. D. K. vaikas buvo anksti gimęs, todėl buvo problemų su sveikata. Vaikui pasireikšdavo priepuoliai: atpylinėdavo, pradėdavo kaip ir purtytis, mergaitė kelis kartus per priepuolius buvo praradusi sąmonę. Kvėpavimo sutrikimai pasireikšdavo dusuliu.

Įvertinęs surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visetą, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji D. K. tyčia nužudė savo dukrą V. G., jos kaltė pasireiškia neatsargiu V. G. gyvybės atėmimu. Kaltinamųjų D. K., D. S., liudytojo K. G. parodymais nustatyta, kad V. G. turėjo sveikatos problemų, ją ištikdavo priepuoliai. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad kaltinamųjų nurodomi „trumpalaikiai priepuoliai“, kurių metu kūdikis įsitempia, nebekvėpuoja, netenka sąmonės ir t.t., yra epilepsijos priepuoliai, kurie gali būti įgimti arba susiformuoti po galvos smegenų traumos (galimai dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu nukritus, po galimai buvusio nurodyto supurtymo ar dėl kitų užduotyje nenurodytų traumų). Medicininiuose dokumentuose duomenų apie buvusius traukulius nėra. Nors medicininiuose dokumentuose duomenų apie V. G. priepuolius, kurių metu kūdikis įsitempia, nebekvėpuoja, netenka sąmonės ir t.t., nėra, teismas, remdamasis kaltinamųjų D. K., D. S., liudytojo K. G. parodymais, kuriais netikėti nėra teisinio pagrindo, laiko, kad V. G. turėjo sveikatos problemų, ją periodiškai ištikdavo priepuoliai, kurių metu kaltinamoji bandydavo jai suteikti savaip suprantamą pagalbą. Kaip nurodė pati kaltinamoji D. K., kai mergaitę ištiko antras toks pat priepuolis - mergaitei išsitempė rankos, vyzdžiai išsiplėtė, ji nekvėpavo, ji, vaiką laikydama per pažastis, 3-5 karus supurtė, kaip purtymo metu judėjo vaiko galvytė, negali pasakyti, purtydama norėjo dukrą išgelbėti. Teismas laiko, kad po šio vaiko supurtymo jį netrukus ištiko mirtis, atvykus greitajai pagalbai jis buvo atgaivintas ir pristatytas į gydymo įstaigą, ten jam buvo teikiama pagalba, bet 2017-03-01 vaikas mirė. Šią teismo išvadą patvirtina eksperto paaiškinimas teismo posėdyje, kad sukrėsto vaiko sindromas yra ūmus dalykas, padarytas 3 parų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę, anksčiau jis negalėjo būti padarytas. Kad V. G. 3 parų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę buvo dar supurtyta ar prieš ją vartotas kitoks smurtas, byloje duomenų nėra.

Kaltinamoji D. K. parodė, kad 2017 m. vasario 22 ar 23 d. buvo išvykusi pas tėtį. Po 1-1,5 val. grįžo namo. Vaikas gulėjo lovelėje, ji vaiką pavertė ant šono ir pamatė mėlynę ant smilkinio. Vaiką nurengė ir rado ant sėdmenų mėlynes. Iki tol mėlynių nebuvo. Ant sėdmenų žymė buvo kaip delnu sutrenkta, maždaug tokio dydžio. Ji D. S. paklausė, iš kur mėlynės ant vaiko kūno, nes vaiką paliko sveiką. D. S. atsakė, kad vaikas isterikavo ir jis sutrenkė per pampersą, bet mergaitė juokėsi, todėl pampersą nuėmė ir sutrenkė dar kartą.

Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. G. nustatyti kūno sužalojimai - poodinės kraujosruvos pakaušyje ir nugaroje, kurios galėjo būti padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu 5 - 14 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teisiamajame posėdyje ekspertas L. J. paaiškino, kad buvo rastos senesnės poodinės kraujosruvos pakaušio srityje ir juosmeninėje srityje (nugaros apatinės dalies kairėje pusėje). Sužalojimai pakaušyje ir nugaros apatinės dalies kairėje pusėje padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio, jų padarymo mechanizmas tiek griuvimas, tiek tiesioginiai trauminiai poveikiai į pakaušio ir nugaros sritis, galėjo būti padaryti kūdikį nešant ir padedant ant grindų, suduodant nedidele jėga, tai nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris įtakos mirčiai neturėjo.