- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- II-85-902/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02258-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- G. Ž.
- Nukentėjusysis
- M. R.
dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Panevėžio AVPK KPB) atstovei Jurgitai Audickienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Ž. skundą dėl 2014-08-05 Panevėžio AVPK KPB nutarimo Nr. 50N-16326204-14 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio AVPK KPB 2014-08-05 nutarimu (toliau - nutarimas) nubaudė G. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 str. 4 d., ir paskyrė jam nuobaudą – 170 Lt baudą.
G. Ž. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad jis 2014-07-30 07.55 val. Panevėžyje, Sietyno g. 4 vairuodamas dviratį važiavo šaligatviu, kur nėra pažymėto dviračio tako, privalėjo važiuoti važiuojamąja kelio dalimi bei automobilio ,,Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. R. atsidarius vairuotojo dureles, kurios buvo į šaligatvio pusę, atsitrenkė į jas. Eismo įvykio metu buvo apgadintas dviratis ir automobilis, susižalojo pats dviračio valdytojas. Turtinė žala neatlyginta. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 65 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 131 str. 4 d.
Šalies argumentai
Skunde G. Ž. ginčija nutarimą bei nurodo, kad pagal ATPK 131 str. 4 d. jis buvo nubaustas nepagrįstai. Skunde yra teigiama, jog 2014-07-30 d. apie 7.45 val. jis (apeliantas) važiavo į darbą dviračiu šalia Sietyno g., Atminimo skvere esančiu dviračių taku. Priekyje, dešinėje pusėje buvo stovinčių (priparkuotų) automobilių eilė. Kairėje pusėje buvo pėsčiasis, todėl tam, kad nesukeltų pėsčiajam pavojaus, važiavo dešine dviračių tako puse. Privažiavus automobilio ,,Kia Ceed“ galą, staiga atsidarė jo vairuotojo pusės durelės, ir jis trenkėsi į jas. Eismo įvykio metu nusibrozdino ranką, koją, nugarą, sumušė koją ir ranką, susižalojo dešinės rankos didįjį pirštą, kurį Respublikinės Panevėžio ligoninės medikams teko siūti. Eismo įvykio metu buvo apgadintas ir jo dviratis. Išvengti susidūrimo negalėjo, nes durelės prasivėrė staiga, o kitoje tako pusėje buvo pėsčiasis. Po eismo įvykio buvo iškviesta policija. Atvykę pareigūnai vienareikšmiškai teigė, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio vairuotojas M. R., kadangi jis neįsitikinęs, kad nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, atidarė automobilio dureles. Tą pačią dieną, nuvykęs į VPK Kelių policijos biurą pateikė paaiškinimą. Mano, kad tyrėja, priimdama skundžiamą nutarimą, nevisapusiškai ištyrė bylos medžiagą, neobjektyviai išnagrinėjo bylą, todėl nutarimas yra neteisėtas ir nepagristas. Nutarime tyrėja nurodė, kad jis važiavo šaligatviu, kuriame nėra pažymėto dviračių tako, tačiau šalia Sietyno gatvės esantis dviračių takas yra pažymėtas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 3 priedo 1.23 (nuotrauka Nr. 1) ties sankryža su Naujamiesčio gatve. Jokių sankryžų, kurios panaikintų šio horizontaliojo ženklinimo galiojimą, jokio kitokio horizontaliojo ženklinimo, nėra, takas nenutrūksta. Ženklinimas apsitrynęs, bet tokios būklės ženklinimų Panevėžyje yra daug, todėl pakankamai atidžiam ir rūpestingam žmogui nekyla abejonių dėl jo galiojimo, todėl mano, kad jis (apeliantas) nepadarė KET 65 str. numatyto pažeidimo. Tyrėja taip pat neišsiaiškino, ar takas, kuriuo jis važiavo, nepriklauso Atminimo skverui. Tokiu atveju nepriklausomai nuo tako paskirties, tai nebūtų kelias KET prasme. Atkreipia dėmesį, kad automobilio vairuotojo padaryti pažeidimai buvo esminė eismo įvykio priežastis, automobilio vairuotojas prieš atidarydamas automobilio dureles, neįsitikino, kad nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, nors privalėjo ir objektyviai galėjo tai padaryti: takas, kuriuo jis (apeliantas) važiavo, visiškai tiesus, iki eismo įvykio vietos mažiausiai 250 metrų, važiavo tiesiai - nuo sankryžos su Naujamiesčio g., oras buvo giedras, matomumas geras ir nebuvo jokių kliūčių pamatyti atvažiuojantį dviratininką. Automobilio vairuotojas, pažiūrėjęs į veidrodėlį, būtų aiškiai jį pamatęs. Skunde apeliantas taip pat pažymi, jog automobilio ir dviračio pavojingumas skiriasi. Automobilio vairuotojas, vairuodamas automobilį kaip didžiausio pavojaus keliuose šaltinį, privalo būti itin atsargus. Kelių eismo konvencijos 7 straipsnis dviratininkus priskiria vieniems iš labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių bei nustato vairuotojams pareigą būti ypač atidiems išvardintoms kitų eismo dalyvių grupėms. Automobilio vairuotojas M. R., atidarydamas automobilio dureles, buvo neatidus, nebuvo atsargus, todėl įvyko eismo įvykis. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad važiuodamas dviračiu minėtu taku, jis nesukėlė pavojaus jokiems kitiems eismo dalyviams, o M. R. automobilis ,,Kia Ceed“ buvo pastatytas neleistinoje vietoje. Toje vietoje, kur stovėjo M. R. automobilis, kelio dangos nėra, yra žalios vejos vieta. Mano, kad automobiliai šioje vietoje, Sietyno gatvėje, statomi savavališkai, „įsirengus" automobilių stovėjimo vietas. Panevėžio miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2014 m. gegužės 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-156 21.13 p. nustatytas draudimas asmenims, be kita ko, „važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir mopedais šaligatviais ar pėsčiųjų takais, važinėti žaliaisiais plotais, statyti transporto priemones ant vejos, žolės, šaligatvio, pėsčiųjų ar dviračių tako, žaidimų aikštelėse, žaliesiems plotams skirtose vietose, savavališkai įrengtose transporto stovėjimo vietose ir vietose, nepritaikytose joms statyti ir važinėti (nėra kelio dangos), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Nei kelio dangos (betono, asfalto, skaldos, žvyro, grindinio) nei stovėjimo būdą nurodančių ženklų vietoje, kur autoįvykio metu stovėjo automobilis ,,Kia Cee'd“ nebuvo, todėl šio automobilio vairuotojas privalėjo vadovautis KET 146 p. ir sustoti, stovėti važiuojamosios dalies pakraštyje. Jei automobilio vairuotojas būtų laikęsis šio reikalavimo, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes automobilio durelės, net ir atidarytos neatsargiai, nebūtų sukėlusios pavojaus jokiems kitiems eismo dalyviams, nes būtų atidarytos ne į taką, o šalia jo. Prašo panaikinti nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Teismo posėdyje apeliantas G. Ž. palaikė savo skundą, prašė skundą patenkinti.
Nukentėjusysis M. R. ir jo atstovas teisme prašė G. Ž. skundo netenkinti, nes apeliantas visiškai pagrįstai buvo nubaustas už tai, kad dviračiu važiavo neleistinoje vietoje bei sukėlė eismo įvykį. M. R. paaiškino, jog nagrinėjamu metu jis automobiliu važiavo į darbą, sustojo Sietynė gatvėje, kairėje pusėje, pravėrė automobilio dureles ir po kelių sekundžių išgirdo trenksmą bei pamatė dviratininką. Prieš atidarydamas automobilio dureles pažiūrėjo pro šoninį veidrodėlį, matė apie 10 metrų atstumu, tačiau pėsčiųjų ant šaligavio nematė. Nedaug pravėręs dureles, kad galėtų išlipti, dar pasiėmė daiktus iš automobilio, todėl praėjo dar keletas sekundžių. Eismo įvykio metu buvo sulankstytos automobilio šoninės durelės. Kontaktas įvyko dviračio pedalu. Mano, jog dviratininkas nesilaikė eismo taisyklių, nes Sietyno gatvėje nebuvo dviračių tako ženklo, todėl dviratininkas negalėjo važiuoti šaligatviu. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog dviratininkas juda greičiau nei pėsčiasis, todėl jis (nukentėjusysis) negalėjo tikėtis, jog šaligatviu važiuos dviratininkas.
Liudytojas A. G. parodė, kad pamena, jog įvykis įvyko ryte, prieš 8 valandą, liepos mėnesį, trečiadienį, jis pirmas automobiliu atvyko į įvykio vietą ir pamatė M. R. atvažiuojant, tada perėjo į kitą gatvės pusę, priėjo prie jo. Matė, kaip M. R. kažką pasiėmė (automobilyje), prieš išlipdamas pažiūrėjo per veidrodėlį. Liudininkas išvydęs dviratininką, norėjo atšokti, pastarasis neįvertino tarpo pločio tarp pravertų automobilio durelių ir jo (liudytojo), ko pasekoje nuvirto nuo dviračio. Dviratininkas važiavo greitai, apie 20-30 km/h greičiu ir prieš jį išniro netikėtai, jeigu jis (liudytojas) nebūtų pasitraukęs, tai dviratininkas būtų ir jį kliudęs. Mano, jog dėl eismo įvyki sukėlimo yra kaltas dviratininkas, nes nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Be to, toje vietoje nėra dviračio tako.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą, institucija priėmusi nutarimą nurodo, kad su G. Ž. skunde nurodytais motyvais nesutinka. 2014-08-05 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Panevėžio AVPK KPB atstovė Jurgita Audickienė skundo nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir nurodė, kad nesutinka su pareikštu skundu, mano, kad G. Ž. visiškai pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 131 str. 4 d., kadangi pažeidė Kelių eismo taisyklių 65 punkto reikalavimą Prašė palikti galioti 2014-08-05 priimtą nutarimą. Papildomai paaiškino, jog dalyvaujant eisme dviratininkui keliamos pareigos ir reikalavimai – važiuoti dviračių taku arba dešine kelio juosta. Dviračių takas reiškia ženklu pažymėtas takas ir visiškai nesvarbu ženklinimas ant važiuojamosios dalies. Šiai dienai eismo įvykio vietoje nėra dviračių tako. Nukentėjusysis sustabdęs automobilį privalėjo nesukelti pavojaus pėstiesiems, bet ne dviračiui. Jis įsitikino, jog už 10 metrų atstumu nėra pėsčiųjų ir neprivalėjo įsitikinti, jog šaligatviu nevažiuos dviratininkas. Eismo įvykis įvyko dėl G. Ž. eismo taisyklių pažeidimo, nes jis važiavo šaligatviu ir sukėlė pavojų savo saugumui, dėl ko ir nukentėjo. Vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, taip pat jis negalėjo išvengti kliūties. Šiuo atveju, dviratininkas privalėjo važiuoti gatve.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). KET 65 punktas nurodo, jog važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra, tam tinkamu (su esfalto ar betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus taisyklių 111 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu, vairuotojas neturi kliudyti ar kelti pavojaus kitoms transporto priemonėms.
Įvertinus administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėjant skundą teisme išklausius apelianto G. Ž. paaiškinimą, nukentėjusiojo M. R. ir jo atstovo paaiškinimą, Panevėžio AVPK KPB atstovės Jurgitos Audickienės paaiškinimą ir įvertinus liudytojo A. G. teisme duotus parodymus, teismas daro išvadą, jog apelianto G. Ž. veika pagal ATPK 131 str. 4 d. buvo kvalifikuota teisingai ir jis visiškai pagrįstai buvo nubaustas už tai, kad 2014-07-30 07.55 val. Panevėžyje, Sietyno g. 4 vairuodamas dviratį, važiavo šaligatviu, kur nėra pažymėto dviračio tako, privalėjo važiuoti važiuojamąja kelio dalimi bei automobilio ,,Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. R. atsidarius vairuotojo dureles, kurios buvo į šaligatvio pusę, atsitrenkė į jas, tokiu būdu apgadinant dviratį, automobilį, susižalojus pačiam dviračio valdytojui. G. Ž. kaltę padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina 2014-07-30 vyr. patrulio M.Obolevičiaus tarnybinis pranešimas apie įvykio aplinkybes (b.l. 8), eismo įvykio vietos schema (b.l. 9), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 10), įvykio vietos apžiūros prtokolo priedas (b.l. 11), transporto priemonės apžiūros protokolo priedu (b.l. 12,13), fotonuotraukos iš įvykio vietos (b.l. 16-18), M. R. parodymai teisme bei liudytojo A. G. parodymai teisme, kur jie patvirtino pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, šių asmenų parodymai nuoseklūs, išsamūs, tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja byloje surinktai kitai medžiagai, todėl teismas laiko M. R. ir A. G. parodymus laiko patikimais, objektyviais ir jais remiasi. Taigi, šiuo atveju teismas yra įsitikinęs, jog būtent G. Ž. pažeidė KET 65 punkto reikalavimą, nes jis dviračiu važiavo neleistinoje vietoje – šaligatviu, o ne dviračių taku ar kitomis KET 65 punkto numatytomis kelio dalimis ir sukėlė pavojų savo bei iš automobilio išlipančio vairuotojo M. R. saugumui, pastarajam atsidarius automobilio dureles, jas kliudė ir apgadino.
Nors apeliantas skunde teigia, jog važiavo dviračių taku, tačiau byloje nėra duomenų apie eismo įvykio vietoje buvusį dviračio taką - kelio dalis nebuvo pažymėta kelio ženklu ,,Dviračių takas“, apelianto važiuojamas takas (šaligatvis) nebuvo atskirtas nuo kelio ar jo dalies kelio ženklu arba kelio inžinerinėmis priemonėmis, bylojančiomis apie dviračių tako buvimą, iš nukentėjusiojo atstovo teismui pateiktos Panevėžio miesto savivaldybės informacijos, specialaus plano taipogi matyti, jog Sietyno g. 4 nėra dviračių tako (b.l. 31,32). Apelianto fotonuotraukoje prie skundo (b.l. 4) nematyti pagal galiojančias KET pažymėto dviračio tako apelianto važiuota kelio dalimi – šaligatviu/vertikali kryptis.
Iš teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos (objekto kodas 07-14-8644152) matyti, jog dviratininkas su automobilio durelėmis kontaktavo dviračio priekine, ne galine dalimi, dviratininko greitis įvykio metu buvo nemažas, tai patvirtina nukentėjusiojo M. R. ir liudytojo A. G. parodymai teisme, kur jie nurodė, jog dviratininkas pasirodė netikėtai, ketindamas išlipti iš automobilio, M. R. nematė dviratininko, nors žiūrėjo per šoninį automobilio veidrodėlį, eismo įvykio vietos schemoje pažymėtas dviratininko stabdymo kelias (b.l. 9), eismo įvykio metu G. Ž. nuo dviračio nukrito, kas rodo sripraus smūgio buvimą, o kartu ir nemažo važiavimo dviračiu greičio buvimą, iš medžiagos matyti ir tai, kad dar kurį tai laiką – kelias sekundes nukentėjusysis buvo palikęs praviras automobilio dureles, t.y. iš karto iš automobilio nelipo, netoliese kliudyto automobilio stovėjo žmogus, šioje byloje liudytoju apklaustas A. G., kuris matydamas atvažuojantį dviratininką, dar pasitraukė į šaligatvio pakraštį, o dviratininkas norėjo pravažiuoti pro tarpą tarp A. G. ir nedaug pravertų automobilio durelių. Dėl visų aukščiau jau nurodytų byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog būtent dviračio valdytojo veiksmai – jo nepakankamas atidumas ir nerūpestingumas judant dviračiu šaligatviu (ne dviračiui judėti leistina vieta), nepasirinktas saugus važaivimo greitis buvo tiesiogine priežastimi eismo įvykiui kilti, nes jis matydamas stovintį netoliese vėliau kliudyto automobilio asmenį – minėtą A. G., nesiėmė papildomų saugos priemonių siekiant išvengti galimo susidūrimo su A. G., nesulėtino važiavimo dviračiu greičio tiek, kad saugiai pravažiuotų pro minėtą asmenį ir šalia jo stovėjusį M. R. automobilį, jo (automobilio) nekliudydamas netgi tuo atveju, jeigu būtų praveriamos automobilio durelės, juo labiau kaip matyti, jog tarp A. G. ir automobilio (truputį pravertų durelių) buvo palyginti nedidelis tarpas – apie 1.2 metro. Iš bylos medžiagos – pareigūno M.Obolevičiaus tarnybinio pranešimo (b.l. 8) matyti ir tai, jog ant G. Ž. dviračio priekio ir gale nebuvo įrengti žibintai, dviratininkas taip pat nedėvėjo šviesiai atspindinčios liemenės, t.y. neturėjo specialiųjų saugos priemonių, kurios būtų padėjusios jam išvengti susidūrimo su automobiliu. Byloje taip pat nėra duomenų apie M. R. pažeistus KET reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, G. Ž. baustinas už eismo įvykio sukėlimą.
Įvertinant esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą G. Ž. už ATPK 131 str. 4 d. pažeidimą, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į asmenybę, į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau buvo baustas už smulkius KET pažeidimus, tačiau pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, į turtinę padėtį – dirba juristu. Paskirta nuobauda – vidutinio sankcijoje numatyto dydžio - 170 Lt bauda, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (ATPK 20, 30, 30² str.), individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį, todėl dėl visų aukščiau išdėstytų teismo argumentų, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ar nutarimą pakeisti, todėl G. Ž. skundas netenkintinas, atmestinas kaip nepagrįstas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą 2014-08-05 Panevėžio AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Audickienės nutarimą Nr. 50N-16326204-14 ir G. Ž. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.