- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-362/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- E. O., K. D. J. D.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono 2-ojo notrų biuro
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Jelena Koltakova, Neringa Milašienė
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, Vaidai Sasnauskaitei,
dalyvaujant atsakovų atstovams: E. O. atstovei advokatei Neringai Milašienei; K. D. atstovei advokatei Jelenai KoltakovaiJ. D. atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-395/2009 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams E. O. , K. D. J. D. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno rajono 2-ojo notrų biuro notarei Renatai Butkauskaitei, Kauno rajono Garliavos seniūnijai, dėl įgaliojimų ir paveldėto turto pasidalinimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo ir paveldimo turto padalijimo bei išmokėtinos kompensacijos atsakovams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ir prašė: pripažinti 2001 m. vasario 26 d. įgaliojimą, registro Nr. 67, patvirtintą Kauno rajono Garliavos seniūno R. V. , negaliojančiu nuo pat jo išdavimo momento; pripažinti 2001 m. vasario 28 d. sudarytą Kauno rajono 2-ajame notarų biure paveldėto turto pasidalinimo sutartį, kuria atsakovai E. O. ir Leonas K. D. bei ieškovą J. D. pasidalino paveldėtą turtą, mirus M. D. , negaliojančia nuo jos sudarymo momento; panaikinti 1,6 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5247-00090019, esančio Jonučių kaime, Kauno rajone, teisinę registraciją atsakovės E. O. vardu, 1,43 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5247-00090020, esančio Jonučių kaime, Kauno rajone, 3,0 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5260-001210172, esančio Pajiesio kaime, Kauno rajone, gyvenamojo namo, unikalus Nr. 52/938-0045-02-0, su pagalbiniu pastatu, kurio unikalus Nr. 52/938-0045-03-0, ir pagalbiniais pastatais, bei kitų kitos paskirties statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovo K. D. vardu; padalinti 1999 m. rugpjūčio 22 d. mirusios M. D. turtą taip, kad ieškovas, kaip ir atsakovai E. O. bei Leonas K. D. , paveldi po 1/3 dalį minėto paveldimo turto; pritiesti iš ieškovo atsakovams E. O. ir K. D. po 20 000 Lt kompensacijos už parduotą 0,1 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 5223-00080109, esantį Vytauto g. 134A, Garliavoje, Kauno raj. Ieškovas nurodė, kad išduodamas įgaliojimą savo sutuoktinei atsakovei J. D. M. D. ieškovas tikėjosi, kad pastaroji tinkamai vykdys įgaliojimą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo bei su šio turto įforminimu susijusius klausimus, tačiau jis tik po 2001 m. vasario 28 d. sužinojo, kad remiantis 2001 m. vasario 14 d. įgaliojimu atsakovė J. D. atliko ir kitus veiksmus, nesusijusius su paveldėjimo bylos vedimu, t. y. pasirašė 2001 m. vasario 28 d. susitarimą su kitais atsakovais dėl paveldėto turto pasidalinimo, kuris yra aiškiai nenaudingas ieškovui. Tuo pačiu ieškovas nurodė, kad jis savo žmonos J. D. nebuvo įgaliojęs disponuoti savo paveldimu asmeniniu turtu. A. D. taip pat nurodė, jog ginčijamų įgaliojimų ir turto padalinimo sandorio metu, būdamas itin blogos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo atliekamų veiksmų apimties, jų reikšmės ir pasekmių, todėl negalėjo jų valdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį patenkinti pilnai.
Atsakovai E. O. ir Leonas K. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad mirus motinai M. D. , šalys, kaip įstatyminiai įpėdiniai, dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą kreipėsi į notarą. Atsižvelgiant į tai, kad paveldimai žemei palikimo priėmimo momentu nebuvo atstatyta nuosavybės teisė, o mirusioji rašytinio testamento nebuvo palikusi, šalims 2001 m. vasario 19 d. Kauno rajono 2-ojo notarų biure notarės R. Butkauskaitės buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą, kuriuose buvo įvardinta, jog po 1999 m. rugpjūčio 22 d. mirusios M. D. visą likusį turtą po 1/3 dalį paveldi jos sūnūs A. D. ir Leonas K. D. bei dukra E. O. . Kadangi apie mirusios motinos valią, paskirstant po jos mirties likusį turtą visiems įpėdiniams buvo žinoma ir dėl to jokių ginčų nebuvo, šalys sutarė, kad paveldimą turtą pasidalins bendru įpėdinių susitarimu. Kartu notarė paaiškino, kad būtų gerai, jog ieškovą A. D. atstovaujanti jo žmona J. D. M. D. pagal 2001 m. vasario 14 d. Garliavos seniūno patvirtintą įgaliojimą galėtų ne tik vesti paveldėjimo bylą, bet ir tvarkyti paveldėtą turtą. Būtent dėl šios priežasties pati atsakovė J. D. prieš sudarant 2001 m. vasario 28 d. paveldimo turto pasidalijimo sutartį, 2001 m. vasario 26 d. savo iniciatyva išėmė iš Garliavos seniūno įgaliojimą Nr. 67, kuriame buvo nurodyti visi paveldimo turto disponavimui būtini rekvizitai. Kadangi mirusiosios motinos valia, dar jai esant gyvai, ieškovui buvo perleista nuosavybės teisė į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo paimti visuomenės reikmėms, išmokant ieškovui piniginę kompensaciją už 10 arų žemės bei sutiekiant 0,1 ha sklypą, esantį Garliavoje, Vytauto g. Nr. 134A ir kitą dalį kompensuojant vertybiniais popieriais, jis sutiko paveldimą turtą pasidalinti tarp šalių, nukrypstant nuo lygių įpėdinių pagal įstatymą dalių. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovas visų įgaliojimų ir ginčijamo sandorio sudarymo metu pilnai suprato savo veiksmų esmę, nes pastoviai bendravo su atsakovais tiek iki paveldimo turto pasidalijimo, tiek ir po šio turto pasidalijimo sutarties sudarymo, kartu vyko į VĮ Registrų centrą, įteisinant nekilnojamojo turto pasidalijimą tarp šalių, todėl jo ieškinio reikalavimo teiginiai dėl apgaulės yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas pretenzijas dėl to, kad pasidalinant paveldimą turtą buvo apgautas, pradėjo reikšti tik po to, kai jis 2004 m. gegužės 17 d. pelningai pardavė savo pagal ginčijamą sandorį paveldėtą turto (žemės sklypą) dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė J. D. nurodė, kad su pareikštais reikalavimais sutinka, nes tiek ieškovo A. D. įgaliojimo metu, tiek paveldimo turto pasidalijimo tarp šalių metu ne tik kad ieškovas, bet ir ji pati, gerai nesuprato šių sandorių esmės. Kadangi ieškovas įgaliojimų išdavimo metu bei betarpiškai sudarant sutartį dėl paveldimo turo pasidalijimo tarp įpėdinių buvo labai blogos sveikatos būklės ir pats negalėjo tinkamai tvarkyti po motinos mirties likusio palikimo paveldėjimo dokumentų, atsakovė gerai neįsigilinusi į ginčijamos sutarties esmę, ją pasirašė.
Trečiasis asmuo Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarė Renata Butkauskaitė nurodė, kad ieškovo ieškinį vertina kaip absoliučiai nepagrįstą ir prašo jį atmesti. Notarė paaiškino, kad po M. D. , mirusios 1999 m. rugpjūčio 22 d., mirties 2001 m. vasario 14 d. išdavė paveldėtojams paveldėjimo teisės liudijimus į mirusios turtą. Šalims pageidaujant, notarė paveldėjimo bylą užbaigė 2001 m. vasario 28 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi, jų pačių numatytomis sąlygomis, kurios atitiko šalių valią ir neprieštaravo įstatymo reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 4 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei E. O. ir 4 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui K. D. . Taip pat priteisė iš ieškovo A. D. 3 438 Lt žyminio mokesčio ir 64,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad iš ginčijamų 2001 m. vasario 14 d. išduoto Kauno rajono, Garliavos seniūno R. V. įgaliojimo Nr. 59 ir 2001 m. vasario 26 d. išduoto to paties seniūno įgaliojimo Nr. 67 matyti, kad šiais vienašaliais sandoriais pats ieškovas buvo įgaliojęs savo sutuoktinę tvarkyti visus su po motinos M. D. mirties likusio turto paveldėjimo reikalus, įskaitant ir šio turto dalybas su kitais įpėdiniais. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia ieškovo deklaruojamą teiginį, jog jo įgaliotoji atstovė ginčo sandorio sudarymo metu veikė prieš jo valią ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl teismas sprendė, kad neįrodytas atsakovų piktavališkas susitarimas sudaryti ginčo sandorį labai nenaudingomis ieškovui sąlygomis, t. y. ieškovo ieškinys CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškininių reikalavimų ir jo nurodomu CK 1.89 straipsnio pagrindu, nes aplinkybę, jog ieškovas tiek įgaliodamas savo žmoną tvarkyti visus su paveldimu turtu susijusius reikalus, tiek 2001 m. vasario 28 d. paveldėto turto pasidalijimo sandorio sudarymo metu, nesuprato savo veiksmų esmės, paneigia paties ieškovo prašymu paskirtos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2009 m. gegužės 18 d. akto Nr. 84TPK-133 išvados, taip pat teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų J. L. , P. A. , V. B. A. ir V. Š. parodymai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas pats dalyvavo VĮ Registrų centre įregistruojant nuosavybės teises pagal tarp šalių sudarytą 2001 m. vasario 28 d. sutartį, kurios pagrindu vėliau, t. y. 2004 m. gegužės 17 d., ieškovas pats pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 0,1 ha ploto žemės sklypą, esantį Vytauto g. Garliavos m., Kauno rajone, įgytą ginčijamo 2001 m. vasario 28 d. Kauno rajono notarės R. Butkauskaitės patvirtintos turto dalybų sutarties pagrindu. Teismo nuomone, ieškovo prašymas, nenaikinant jo paties sudaryto paveldėto nekilnojamojo turo (žemės sklypo) pirkimo-pardavimo sandorio, priteisti iš ieškovo atsakovams po 20 000 Lt kompensaciją už paveldėto ginčo sandorio pagrindu nekilnojamojo turto dalį, vertintinas kaip noras pakeisti esmines ginčijamo sandorio aplinkybes savo naudai. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad apgaulė gali pasireikšti atliekant šalims aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra, o taip pat kai nuslepiamos svarbiausios sandorio aplinkybės. Kadangi ginčo atveju tokių aplinkybių nėra, o pats ieškovas, perleisdamas 2001 m. vasario 28 d. paveldimo turto pasidalijimo sandoriu įgytą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) 2004 m. gegužės 17 d. perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises ir tuo pačiu ginčijamąjį sandorį patvirtino, jis neteko teisės jo ginčyti (CK 1.79 str. 1 d., 2 d. 4 p.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. D. apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:
Ieškovas savo sutuoktinę atsakovę J. D. tikėjosi įgalioti tik su paveldėjimu susijusiems klausimams spręsti, nes jis neįgaliojo jos disponuoti asmeniniu turtu. Atsakovai pasinaudojo tuo, kad priimant paveldėjimą ieškovas buvo 1 grupės invalidas, jam buvo virš 70 metų, išsilavinimas pradinis, ir dėl šių aplinkybių ieškovui buvo sunku suprasti vykstančius pokalbius ir susitarimus. Ieškovas nuolat serga, geria antidepresantus, todėl pasirašydamas įgaliojimą Nr. 67, negalėjo suprasti savo veiksmų. Atsakovai akcentavo, kad 2001 m. vasario 28 d. pas notarę R. Butkauskaitę buvo sudaryta sutartis dėl paveldėto turto pasidalijimo. Šioje sutartyje ieškovo sutuoktinė veikė pagal 2001 m. vasario 14 d. įgaliojimą Nr. 59, patvirtintą 2001 m. vasario 14 d. Kauno raj. Garliavos seniūno R. V. . Šiame įgaliojime įgaliojimo pasidalinti paveldėtą turtą nėra, todėl notarė negalėjo tvirtinti minėtos sutarties. Pažymėtina, kad teismas apie šią aplinkybę nepasisakė, sutapatino įgaliojimus Nr. 59 ir Nr. 67. Ieškovas tik 2001 m. vasario 28 d. sužinojo, kad J. D. , remdamasi 2001 m. vasario 14 d. įgaliojimu, atliko ir kitus veiksmus. Šis sandoris ieškovui yra aiškiai nenaudingas, maniusiam, kad įgaliojimai pasibaigė notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimus visiems paveldėtojams. Teismas priteisė iš ieškovo nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. O. su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad J. D. neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, tai patvirtino teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė R. Butkauskaitė, nurodydama, jog ieškovo 2001 m. vasario 14 d. įgaliojime nurodytas pavedimo pobūdis: ,,vesti paveldėjimo bylą mirus 1999 08 22 d. mano motinai M. D. “, reiškia vesti paveldėjimo bylą visa apimtimi - iki paveldėjimo bylos užbaigimo, tame tarpe ir pasidalinant paveldimą turtą. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų apelianto argumentą, jog J. D. 2001 m. vasario 14 d. įgaliojimai pasibaigė notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimus, pagrįstu, atsakovės nuomone, naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes ginčijama turto pasidalinimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, kadangi notarei ruošiant dokumentus sutarties patvirtinimui, ieškovo sutuoktinė J. D. pateikė 2001 m. vasario 26 d. ieškovo įgaliojimą jo sutuoktinei vesti paveldėjimo bylą ir atstovauti tvarkant po M. D. mirties turto dalybas. Taip pat atmestinas argumentas, jog pasirašydamas 2001 m. vasario 26 d. įgaliojimą Nr. 67 jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes ieškovas tiek pasirašydamas abu įgaliojimus, tiek ginčijamos sutarties sudarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys. Atsakovė pažymi, kad teismo sprendimu jai priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neprieštarauja teisės normoms.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Leonas K. D. prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentas, kad ieškovas buvo aiškiai apgautas, nes buvo įsitikinęs, kad jo žmonos įgaliojimai pasibaigė notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimus paveldėtojams, be to, jis neįgaliojo savo žmonos disponuoti savo asmeniniu turtu, nepagrįstas. Priešingai, ieškovas gyvena santuokoje ilgus metus, ir su sutuoktine susilaukė garbaus amžiaus, įgijo vienas kito pasitikėjimą, ji dalyvauja ieškovui parduodant paveldėtą turtą, pasirašant 2004 m. gegužės 17 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartyje liudytojo teisėmis. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovas ir jo žmona bendrai tvarkė visus reikalus susijusius su ieškovo mirusios motinos palikto turto paveldėjimu, vadovaudamiesi vienas kito supratimu ir pritarimu atliekamiems veiksmams, nieko neįtakojami.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo esmė – sandorių (paveldėto turto padalijimo bei įgaliojimo sudaryti tokį sandorį) nuginčijimas, paveldėto turto padalijimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylos šalys 2001 m. vasario 19 d. paveldėjo pagal įstatymą po 1/3 dalį mirusios motinos M. D. turtą (1 t., b l. 34-39, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo byla Nr. 20/20000, b. l. 48-53). Šio veiksmo metu apeliantą (ieškovą) atstovavo sutuoktinė atsakovė J. D. apelianto 2001 m. vasario 14 d. išduoto įgaliojimo Nr. 59, kurį patvirtino Kauno rajono Garliavos seniūnas, pagrindu (1 t. b. l. 9, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo byla Nr. 20/20000, b. l. 9). 2001 m. vasario 28 d. šį turtą įpėdiniai pasidalino. Apeliantą vėlgi atstovavo sutuoktinė atsakovė J. D. . 2001 m. vasario 26 d. apeliantas buvo išdavęs šiai atsakovei įgaliojimą Nr. 67, kurį patvirtino Kauno rajono Garliavos seniūnas, suteikiantį teisę jai vesti paveldėjimo teisės bylą ir atstovauti tvarkant po M. D. mirties likusio turto dalybas. Toks įgaliojimas yra paveldėjimo teisės byloje, jo išdavimo faktą patvirtiną šalys ir liudyotjai (1 t., b. l. 10-11, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo byla Nr. 20/20000, b. l. 54-55, papildoma byla, b. l. 6). Apeliantas ginčija pastaruosius sandorius.
Ginčijami sandoriai sudaryti iki 2000 m. liepos 18 d. CK įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., galiojant 1964 m. liepos 1 d. priimto CK 63, 64, 67 68 straipsnių normoms (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 1 d.), kurios nustato fizinio asmens teisę sudarinėti sandorius per atstovus pagal rašytinį įgaliojimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Pagal to paties CK 600 straipsnį paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu. Toks susitarimas įpėdinio galėjo būti sudaromas per atstovą, veikiantį notariškai patvirtinto įgaliojimo pagrindu (CK 68 str., 1995 m. birželio 13 d. Įstatymo Nr. I-946 Dėl Notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse 1 str.).
Apeliantas neginčijo, kad savo sutuoktinei išdavė abu įgaliojimus, juos pasirašė. Paveldėto turto padalijimo sandorį ginčijo tuo pagrindu, kad valios padalinti paveldėtą turtą nebuvo išreiškęs, atstovė, sudarydama ginčo sandorį, viršijo įgaliojimus. Tačiau kartu apeliantas ginčijo ir įgaliojimą, kuriuo tokia jo valia (atstovė įgaliojama sudaryti paveldėto turto padalinimo sutartį) buvo išreikšta, tuo pagrindu, kad ginčo įgaliojime išreikšta vidinė jo (apelianto) valia atstovauti jį tvarkant paveldėto turto dalybas, neatitinka tikrosios valios, nes ji (valia) buvo išgauta jam (apeliantui) esant tokioje būsenoje kai jis dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (1964 m. liepos 1 d. CK 54 str.). Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, ieškovo prašymu paskirtos teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės išvadą), padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto teiginys dėl ginčijamo įgaliojimo išdavimo metu buvusios jo (apelianto) deklaruotos sveikatos būklės neįrodytas. Šią teismo išvadą paneigiančių papildomų įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visi ginčijamo sandorio dalyviai buvo panašaus garbaus amžiaus ir išsilavinimo, todėl apeliantas dėl savo amžiaus negali įgyti privilegijų prieš kitus sandorio dalyvius. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Registrų centro duomenų bako išrašų, pirkimo-pardavimo sutarties), šalių paaiškinimų matyti, kad nei garbus amžius, nei sveikatos būklė nesukliudė apeliantui pačiam asmeniškai įregistruoti daiktines teisės į paveldėtą ir ginčijamo padalijimo sandorio pagrindu gautą turtą – žemės sklypą, jį parduoti ir gauti naudą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastaraisiais veiksmais apeliantas patvirtino ginčo sandoriu įgytas teises ir patį ginčijamą sandorį (CK 1.79 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Apeliantas, įregistruodamas daiktines teisęs į ginčo sklypą, naudodamasis juo (sklypu) daugiau nei trejus metus, po to jį parduodamas ir gaudamas asmeninę naudą (1 t., b. l. 31, 119-126), turėjo žinoti apie ginčijamą dovanojimo sutartį ir jos turinį, ją suprasti ir, nesutikdamas su joje išreikšta apelianto valia, šią sutartį ginčyti, nes, kaip nustatyta byloje, registruojant daiktines teises į ginčo sklypą, apeliantui asmeniškai dalyvaujant šiame procese, Registrų centrui buvo pateikta ginčo sutartis. 2004 m. gegužės 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad pardavėjo (apelianto) nuosavybės teisę į parduodamą turtą patvirtina 2001 m. vasario 28 d. turto dalybų sutartis bei 2001 m. kovo 27 d. ir 2004 m. gegužės 7 d. Valstybinės įmonės registrų Centro pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą. Pastarųjų veiksmų ir sandorio apeliantas neginčijo. Visų šių faktinių aplinkybių visetas leidžia teigti, kad ginčijami sandoriai atitiko apelianto valią. Todėl teismas šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais neturėjo pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir atstovavimo teisme išlaidas. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neprašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jo sumokėjimas buvo tik atidėtas. Atsakovų patirtos atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos, įvertinus ginčo pobūdį, bylos apimtį, nagrinėjimo laiką, nėra didelės.
Teisėjų kolegija atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, kiti nėra reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš ieškovo priteisiamos atsakovams K. D. ir E. O. po 2 000 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Jos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir nėra didelės, įvertinus bylos sudėtingumą dėl ginčo pobūdžio, jam taikytinos teisės ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo.
Apeliantas (ieškovas) pirmosios instancijos teismo nutartimi atleistas nuo dalies nesumokėto žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, todėl šia išlaidas prisiima valstybė.
Apeliantas (ieškovas) turi sumokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 2 t., b. l. 135), todėl iš jo priteistina valstybei 11 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovui K. D. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) ir atsakovei E. O. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. D. valstybei 11 Lt (vienuolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.