Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Čeplinskas, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo A. D. atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovams E. O., L. K. D., S. J. D., atsakovų atstovėms advokatėms Neringai Milašienei ir Jelenai Koltakovai, trečiojo asmens Kauno 2 – ojo notarų biuro notarei Renatai Butkauskaitei, trečiojo asmens Kauno rajono Garliavos seniūnijos atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovams E. O., L. K. D., S. J. D., tretiesiems asmenims Kauno rajono 2 – ojo notrų biuro notarei Renatai Butkauskaitei, Kauno rajono Garliavos seniūnijai dėl įgaliojimų ir paveldėto turto pasidalinimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo ir paveldimo turto padalijimo bei išmokėtinos kompensacijos atsakovams priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikšdamas ieškininius reikalavimus teismui bei vėliau juos tikslindamas, ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad išduodamas įgaliojimą savo sutuoktinei atsakovei S. J. D. ieškovas tikėjosi, kad pastaroji tinkamai vykdys įgaliojimą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo bei su šio turto įforminimu susijusius klausimus. Tačiau, kaip nurodo ieškovas, jis tik po 2001 m. vasario 28 d. sužinojo, kad remiantis 2001 m. vasario 14 d. įgaliojimu atsakovė S. J. D. atliko ir kitus veiksmus, nesusijusius su paveldėjimo bylos vedimu, t. y. pasirašė 2001 m. vasario 28 d. susitarimą su kitais atsakovais dėl paveldėto turto pasidalinimo, kuris yra aiškiai nenaudingas ieškovui, maniusiam, jog jo įgaliotosios įgaliojimai pasibaigė notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimus visiems paveldėtojams.

Tuo pačiu ieškovas nurodė, kad jis savo žmonos S. J. D. nebuvo įgaliojęs disponuoti savo paveldimu asmeniniu turtu. A. D. taip pat nurodė, jog ginčijamų įgaliojimų ir turto padalinimo sandorio metu, būdamas itin blogos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo atliekamų veiksmų apimties, jų reikšmės ir pasekmių, todėl negalėjo jų valdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį patenkinti pilnai.

Tretysis asmuo Kauno rajono 2 – ojo notarų biuro notarė Renata Butkauskaitė nurodė, kad ieškovo ieškinį vertina kaip absoliučiai nepagrįstą ir prašo jį atmesti. Notarė paaiškino, kad po M. D., mirusios 1999 m. rugpjūčio 22 d., mirties 2001 m. vasario 14 d. išdavė paveldėtojams paveldėjimo teisės liudijimus į mirusios turtą. Šalims pageidaujant, notarė paveldėjimo bylą užbaigė 2001 m. vasario 28 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi, jų pačių numatytomis sąlygomis, kurios atitiko šalių valią ir neprieštaravo įstatymo reikalavimams. Nei paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo metu, nei sudarant ginčo sandorį, ieškovą atstovavusi atsakovė S. J. D. jokių pastabų bei prieštaravimų dėl turto pasidalinimo sąlygų nereiškė, nebuvo abejonių, kad pati atstovė galėjo nesuprasti atliekamų atstovaujamojo vardu atliekamų veiksmų, nes jie yra visiškai elementarūs, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad ginčo veiksmams atlikti buvo pateikti abejonių nekeliantys įgaliojimai, tretysis asmuo notarė R. Butkauskaitė prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas A. D. kreipėsi į teismą, ginčydamas tarp šalių sudarytą ir 2001 m. vasario 28 d. Kauno rajono 2 – ajame notarų biure patvirtintą paveldėto turto pasidalijimo sutartį (t.1, b. l. 10 – 11), kurią už ieškovą pasirašė jo paveldėjimo bylą įgaliota vesti žmona atsakovė S. J. D.. Ieškovas teik pirminiame ieškinio pareiškime (t.1, b. l. 4 – 6), tiek vėlesniuose šio ieškinio patikslinimuose (t. 1, b. l. 115 – 117, 127 – 129, 194 – 196) nurodė, kad dėl itin blogos savo sveikatos būklės jis negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti. Galutinai sutikslintuose ieškinio reikalavimuose ieškovas nurodė, kad jo žmona atsakovė S. J. D., veikdama 2001 m. vasario 14 d. Garliavos seniūno R. V. išduoto įgaliojimo vesti paveldėjimo bylą 1999 – 08 – 22 mirus šalių motinai M. D. (t.1, b. l. 9) pagrindu, veikė priešingai įgaliotinio interesams ir vietoj to, kad tinkamai įformintų su paveldėjimu susijusius visus dokumentus, atliko kitus veiksmus, nesusijusius su paveldėjimo bylos vedimu, t.y. pasirašė ieškovo vardu 2001 m. vasario 28 d. susitarimą dėl jau paveldėto turto pasidalinimo visiškai nenaudingomis ieškovui sąlygomis.

Ieškovo ir jo atstovo nuomone, aplinkybę, kad ieškovas buvo aiškiai apgautas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patvirtina tai, jog jis buvo įsitikinęs, kad jo žmonos įgaliojimai pasibaigė, notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimus paveldėtojams, nes jis neįgaliojo savo žmonos atsakovės S. J. D. disponuoti savo asmeniniu turtu.

Tuo pačiu ieškovas teigia, kad esant blogai jo sveikatos būklei, jis ne tik, kad nesuprato 2001m. vasario 26 d. Kauno rajono Garliavos seniūno R. V. patvirtinto įgaliojimo reikšmės, bet ir tos aplinkybės, jog sutuoktinės pasirašytu susitarimu jis neteko didžiosios dalies turto, jeigu jis su atsakovais būtų paveldėjęs mirusios motinos turtą lygiosiomis dalimis.

Teismas, vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, nurodo, kad kiekviena šalis sutinkamai su CPK 178 straipsnio nuostatomis privalo įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Taigi, ginčo atveju yra neabejotinai svarbu, ar ieškovo ginčijamų sandorių sudarymo metu jo įgaliotoji atstovė, šiuo atveju jo žmona – atsakovė S. J. D., veikė jai suteiktų įgaliojimų apimtyje ir ar nepriešingai įgaliojančio asmens interesams. Iš ginčijamų 2001 m. vasario 14 d. išduoto Kauno rajono, Garliavos seniūno R. V. įgaliojimo Nr. 59 ( t. 1, b. l. 9 ) ir 2001 m. vasario 26 d. išduoto to paties seniūno įgaliojimo Nr. 67 (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 20/2000 l. 56) matyti, kad šiais vienašaliais sandoriais pats ieškovas buvo įgaliojęs savo sutuoktinę tvarkyti visus su po motinos M. D., mirusios 1999 – 08 – 22 (paveldėjimo bylos Nr. 20/2000 l. 3 ), mirties likusio turto paveldėjimo reikalus, įskaitant ir šio turto dalybas su kitais įpėdiniais. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia ieškovo deklaruojamą teiginį, jog jo įgaliotoji atstovė ginčo sandorio sudarymo metu veikė prieš jo valią ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl teismas sprendžia, kad neįrodytas atsakovų piktavališkas susitarimas sudaryti ginčo sandorį labai nenaudingomis ieškovui sąlygomis, t. y. ieškovo ieškinys CK 1. 91 straipsnio 1 dalies pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu.

Nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškininių reikalavimų ir jo nurodomu CK 1.89 straipsnio pagrindu, nes aplinkybę, jog ieškovas tiek įgaliodamas savo žmoną tvarkyti visus su paveldimu turtu susijusius reikalus, tiek 2001 m. vasario 28 d. paveldėto turto pasidalijimo sandorio sudarymo metu, nesuprato savo veiksmų esmės, paneigia paties ieškovo prašymu paskirtos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2009 m. gegužės 18 d. akto Nr. 84TPK – 133 išvados (t.2, b. l. 53 – 56), taip pat teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų J. L., P. A., V. B. A. ir V. Š. parodymai (t.2, b. l. 28 – 29, 30, 31 – 32).

Be to, kad ieškovas, įgaliojimų išdavimo savo sutuoktinei S. J. D. ir ginčo sandorio sudarymo metu bei betarpiškai po jo, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis pats dalyvavo VĮ Registrų centre įregistruojant nuosavybės teises pagal tarp šalių sudarytą 2001 m. vasario 28 d. sutartį, kurios pagrindu vėliau, t. y. 2004 m. gegužės 17 d. ieškovas pats pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė 0,1 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą ginčijamo 2001 m. vasario 28 d. Kauno rajono notarės R. Butkauskaitės patvirtintos turto dalybų sutarties pagrindu (t.1, b. l. 119 – 123).

Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išvardintas ir nustatytas aplinkybes pažymi, kad minėto sandorio sudarymas ir po to sekę tiek paties ieškovo, tiek jo žmonos atsakovės S. J. D. veiksmai, o būtent 2004 m. gegužės 17 d. sutarties dėl nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo nuosavybėn (t. 1, b. l. 125 – 126) pasirašymas tik patvirtina teismo išvadą, kad ginčo atveju negalima pripažinti sandorių (įgaliojimų ir turto pasidalijimo sutarties) kaip sudarytų apgaulės įtakoje, nes apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Šiuo atveju ieškovo prašymas, nenaikinant jo paties sudaryto paveldėto nekilnojamojo turo (žemės sklypo) pirkimo – pardavimo sandorio (t.1 b. l. 119 – 123) ir priteisti iš ieškovo atsakovams po 20000 Lt kompensaciją už paveldėto ginčo sandorio pagrindu nekilnojamojo turto dalį, teismo vertintinas kaip noras pakeisti esmines ginčijamo sandorio aplinkybes savo naudai. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog bylos medžiagoje esantys Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Kauno filialo 2000 – 05 – 08 pažymėjimo duomenys (t.1, b. l. 162), žemės sklypo ribų paženklinimo 1999 – 11 – 04 aktas (t.1, b. l. 153), 1999 – 11 – 15 pažyma Nr. 172 dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo (t.1, b. l. 155,156), 1999 – 05 – 14 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 02 – 05 – 2801 (t.1, b. l. 157), 1999 – 05 – 14 ir 1999 m. lapkričio mėn. Kauno apskrities sprendimai Nr. 163 ir Nr. 174 bei 1999 – 03 – 16 teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą sutartis (t.1, b. l. 158 – 160), kaip ir teismo posėdžio metu apžiūrėti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , statybinių medžiagų įgijimo bei statybos montavimo darbų atlikimo apmokėjimo dokumentai apmokėti atsakovo L. K. D., patvirtina ginčo sandorio sudarymo gyvenimiškas prielaidas bei paneigia apgaulės faktoriaus buvimą. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes pažymi, kad apgaulė gali pasireikšti atliekant šalims aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra, o taip pat kai nuslepiamos svarbiausios sandorio aplinkybės. Kadangi ginčo atveju tokių aplinkybių nėra, o pats ieškovas, perleisdamas 2001 m. vasario 28 d. paveldimo turto pasidalijimo sandoriu įgytą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) 2004 m. gegužės 17 d. perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises ir tuo pačiu ginčijamąjį sandorį patvirtino, jis neteko teisės jį ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo pareikšti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini (CPK 185, 265 straipsniai).

Atmetus virš minėtus ieškinio reikalavimus, dėl išvestinių reikalavimų dėl ginčo sandoriais paveldėto turto teisinės registracijos panaikinimo bei jo padalinimo dalyje teismas nepasisako.

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis iš ieškovo atsakovams E. O. ir L. K. D. priteistinos išlaidos, turėtos advokatų pagalbai apmokėti pagal byloje esančius pinigų priėmimo kvitus (t.1, b. l. 74, 75, 104, 105, t.2, b. l. 79, 80).

Remiantis CPK 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis iš ieškovo valstybei priteistinos žyminio mokesčio išlaidos, kurių dalies sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (t.1, b. l. 41), bei CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurių dydį patvirtina teismo pažymų duomenys (t.1, b. l. 3, t.2, b.l. 3).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4200 Lt (keturis tūkstančius du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei E. O. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir 4200 Lt (keturis tūkstančius du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui L. K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3438 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 64,75 Lt (šešiasdešimt keturis litus, 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.