Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, kaltinamajam V. B., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajai L. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

2010-09-15 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d. - 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2013-10-25,2015-02-19 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. - 3 metai laisvės atėmimo, nuosprendis įsiteisėjo 2015-05-06,2015-04-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK LR BK 145 str. 2 d., 145 str. 2 d., 145 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. – 1 metai, 6 mėnesiai, nuosprendis neįsiteisėjęs,

teistumui neišnykus, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. B. laikotarpyje nuo 2014 m. liepos mėn. pabaigos iki 2014 m. rugpjūčio mėn. 09 d. 20.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – nukentėjusiajai L. K. priklausantį turtą: 2 poras auksinių auskarų (rinkučių tipo) bendros 1 300 litų (376,51 eurų) vertės; geltono ir balto aukso auskarus -500 litų (144,81 eurų) vertės; auksinį žiedą su trimis akutėmis - 1000 litų (289,62 eurų) vertės; auksinį dviejų spalvų žiedą 150 litų (43,44 eurų) vertės; auksinę grandinėlę su liūto ženklo pakabuku bendros 700 litų (202,73 eurų) vertės; dvi auksines apyrankes bendros 1300 litų (376,51 eurų) vertės, sidabrinę grandinėlę ant kaklo - 200 litų (57,92 eurų) vertės; sidabrinį koljė - 800 litų (231,70 eurų) vertės; mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ 100 litų (28,96 eurų) vertės; mobiliojo ryšio telefoną „LG“; 100 litų (28,96 eurų) vertės, tuo L. K. padarydamas 6150 litų (1781,16 eurų) materialinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. parodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje, jis kaltu prisipažįsta ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Visiškai nepripažįsta civilinio ieškinio, jis galėtų pripažinti, bet vis tiek neduos jai pinigų. Mano, kad per brangiai įvertinti jo pavogti sidabriniai dirbiniai. Jis buvo registruotas psichiatrinėje ligoninėje. Lukiškėse buvo daryta ekspertizė. Pirma žinutes rašė nukentėjusioji, jo tėvai gyvena Domeikavoje ir ji rašė, kad žino, kur gyvena jo tėvai ir susidoros su jais. Gailisi dėl savo elgesio (t.1, b.l. 175-176). Papildomai apklaustas kaltinamasis parodė, kad viską pripažįsta, kartu ir civilinius ieškinius, gailisi dėl padarytų nusikaltimų. (t. 2, b.l. 21-22)

Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 276 str. nustatyta tvarka pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014 m. liepos mėn., tikslios datos neatsimena, susipažino su L. K.. Netrukus jis apsigyveno kartu su L.bute (duomenys neskelbtini). Kol su L. gyveno, dirbo per du darbus „Švaros etalone“ ir „Kauno metal“, jis turėjo savų pinigų. Su L. kartu gyveno apie mėnesį laiko. 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, galėjo būti rugpjūčio mėn. 9 diena, jie su L. susipyko dėl asmeninių priežasčių ir jis iš jos pavogė juvelyrinius dirbinius, kuriuos ji laikė sekcijoje. Tai buvo dvi poros auksinių auskarų, rinkučių tipo, viena pora geltono ir balto aukso auskarus, du auksinius žiedus, vieną auksinę grandinėlę su liūto ženklo pakabuku, dvi auksines apyrankes, sidabrinę grandinėlę ant kaklo, sidabrinį koljė ant kaklo bei du telefonus ,,Nokia“ ir ,,LG“ . Kai jis išėjo iš L. namų, ji jam pirma parašė SMS žinutę į telefono numerį, kuriuo jis naudojosi (duomenys neskelbtini). L. jam žinutėse rašė, kad jam grasina, kad su juo ji pati susidoros, jeigu jis jai negražins visų juvelyrinių dirbinių, kuriuos jis iš jos pavogė bei dviejų telefonų. Kadangi, L. jam rašė tokio pobūdžio SMS žinutes, tada ir jis L., atgal parašė SMS žinutes su grasinimais, kad atkeršys jai, kad jai bus blogai, kad ji kentės už tai, kad jam taip rašė. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl vagystės ir dėl to, kad grasino L. K., kad rašė jai grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Esant galimybėms L. K. padarytą žalą atlygins išėjęs iš pataisos namų (t. 1, b. l. 136).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta nukentėjusiosios parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Teismo psichiatras ekspertas Sigitas Simanauskas parodė, kad susipažino su byloje esančiais kaltinamojo V. G. medicininiais dokumentais, iš pateiktos medžiagos matosi, kad kaltinamasis daug kartų lankėsi Pilėnų sveikatos centre ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus ligoninėje, jam diagnozuotas asmenybės sutrikimas, ekspertui kaltinamojo pakaltinamumo klausimas nekyla – jis pakaltinamas, jis supranta ir gali valdyti savo veiksmus, diagnozuotas adaptacijos sutrikimas į stresą, kurį kiekvienas asmuo išgyvena savaip, bet irgi neatima galimybės valdyti ir suprasti savo veiksmus, nemato jokio pagrindo skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 2, b.l. 24).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6-11).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2015-02-12 L. K. pateikė 6 vnt. spalvotų nuotraukų, 1 vnt. mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ (b. l. 21).

Iš 2015-03-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia 5000d-2”, kurio IMEI 354838/02/770505/7. Telefonas priklauso nukentėjusiajai L. K.. Mobilaus ryšio telefone nėra SIM kortelės, tačiau telefono vidinėje atmintyje yra išsaugotos SMS žinutės. Apžiūrint mobilaus ryšio telefoną matomos įeinančios SMS žinutės iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris telefone įvardintas kaip adresatas „V.“, Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris telefone įvardintas kaip adrestas „V.2“, ir Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris telefone įvardintas kaip adresatas „V ,draugas“. Įeinančios trisdešimt trys, grasinančio bei įrodomo pobūdžio SMS žinutės iš Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įvardinto „V.“ vardu, Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įvardinto „V.2“ vardu bei Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įvardinto „V draugu“ adresuotos nukentėjusiajai L. K. Atidarius telefone esantį failą: „Gauti pranešimai“ matyti:

SMS žinutė su tekstu siųsta V.: ,,L. jei kas ateis neisleisk tau dingti reikia is namu pridariau bedu tau ir sau o zino kur gyveni“, siuntimo data ir laikas 2014-08-09 d., 21:39:31 min.

SMS žinutė su tekstu siųsta V.: ,,As ta padariau nes tave apsaugojau tave seka jau 2savaites“, siuntimo data ir laikas 2014-08-10 d., 14:56:48 min.;

SMS žinutė su tekstu siųsta V.: ,,Man sugriovei gyvenimą neturiu kur pramiegoti nevalgęs uz tai kentėsi atsėdėsiu tam kalėjime bet zinau kad busi vezimeli“, siuntimo data ir laikas;

SMS žinutė su tekstu siųsta V.: ,,As tevam pasakiau viską kdl taip padariau jie viską suprato nes zino kad esu normalus o ne vagys sulaiku tau įrodysiu viską“, siuntimo data ir laikas 2014-08-12 d., 11:12:49 min.;

SMS žinutė su tekstu siųsta V.: ,,Sulaiku patykesi manim nes bus įrodymai.kdl taip elgiausi auksas ir 500lt namie. Maldauju meile neik namo dar pora dienu patykek manim. Aciu“, siuntimo data ir laikas 2014-08-12 d., 11:32:25 min.;

SMS žinutė su tekstu siųstą V.: ,,Visi draugai tevai gymines buvusi zino kad esu nevagis. Matai gyvenime taip atsityko man pirma karta“, siuntimo data ir laikas 2014-08-12 d., 13:50:06 min.;

SMS žinutė su tekstu siųsta V.2: ,,Pasižiūrėk i veidrodi padarysiu tau staigmena manes laukia lageris neturiu ka prarasti px uztai kentėsi pazadu maldausi“, siuntimo data ir laikas 2014-08-23 d., 20:32:09 min.;

SMS žinutė su tekstu siųsta V.2: „Pirkis vainiku nusausiu tave“, siuntimo data ir laikas 2014-08-25 d., 09:13:34 min. ir t. t. (t. 1, b.l. 22-45)

Iš daiktų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtos 6 foto nuotraukos, kur pirmoje foto nuotraukoje matoma nukentėjusioji L. K., kuri ant dešinės rankos segi geltonos spalvos grandinėlę, kuri sudaryta iš plokščių narelių, kurie susikabina tarpusavyje. Taip pat šioje nuotraukoje matyti, kaip nukentėjusioji L. K. ant kairės rankos bevardžio piršto mūvi geltonos spalvos žiedą, galimai su keturiomis akutėmis baltos spalvos. Antroje foto nuotraukoje matoma nukentėjusioji L. K., kuri ant dešinės rankos segi geltonos spalvos grandinėlę, kuri sudaryta iš plokščių narelių, kurie susikabina tarpusavyje. Trečioje ir ketvirtojoje foto nuotraukose matoma nukentėjusioji L. K. bei pašalinis asmuo. Nukentėjusioji abiejose nuotraukose segi geltonos spalvos auskarus. Auskarai apvalūs, rinkučių tipo. Auskarų diametras galimai apie 3 mm., plotis apie 2 mm. Penktoje bei šeštoje foto nuotraukoje matoma nukentėjusioji L. K. su pašaliniu asmeniu. Matoma kaip nukentėjusioji ant kaklo užsidėjusi geltonos spalvos grandinėlę su geltonos spalvos liūto ženklo pakabuku. Grandinėlės dydis galimai apie 45 cm., plotis apie 5,1-5,8 mm. (t. 1, b. l. 46-50).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2014, 2K-400/2013).

Nors kaltinamojo parodymai padarius šią nusikalstamą veiką buvo nenuoseklūs, jis atskirais momentais savo kaltę neigė, tačiau galiausiai kaltę pripažino, taip pat jo kaltę pagrindžia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai apie jai priklausiusių daiktų dingimo aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, ypač mobilaus ryšio telefono ir SMS žinučių apžiūros protokole užfiksuotos SMS žinutės, kuriose kaltinamasis teigia norintis grąžinti daiktus arba atsiskaityti (t. 1, b.l. 23), tačiau nukentėjusioji parodė, kad daiktai jai nebuvo gražinti, su ja atsiskaityta nebuvo. Kaltinamasis pripažino aplinkybę, kad rašė SMS žinutes nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuoja BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką yra įrodyta.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-299/2013, 2K-116/2014, 2K–347/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K–347/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K–347/2014). Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K–347/2014). Taip pat teismų praktikoje apibrėžiama, kad sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015).

Kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką neginčijamai įrodyta nukentėjusiosios parodymais bei rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju kaltinamojo ginčijama aplinkybė dėl to, kas pirmiau parašė vieną ar kitą SMS žinutę nėra reikšmingą, nes visų kaltinamojo parašytų SMS žinučių srautas ir jų turinys rodo, kad nukentėjusioji sistemingai buvo bauginama. Nukentėjusioji parodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų labai išsigandusi, labai bijojo, net nakvojo pas savo tėvus, jautė grėsmę, kad gali būti sužaloti, jos vaikas dar kurį laiką gyveno su jos tėvais, kaltinamasis rašė SMS, kad buvo pas ją balkone, paėmė jos paklodes, visada sukdavosi aplinkui. Išsiųstų žinučių kiekis rodo, kad kaltinamasis V. B. veikė sąmoningai ir siekė įbauginti nukentėjusiąją, jis rašė atitinkamo turinio žinutes tokias kaip„...uz tai kentesi atsedesiu tam kalėjime bet zinau kad būsi vezimeli“, „as tau duobe iskasiu“, „tu dingsi be žinios siandiena busi pagrobta“, „greitai rugsėjo pirma lazda turi du dalus kentėsi tu vaikas dar lb“ „pirkis vainiku nusausiu tave“, kuriose išsakomi grasinimai nukentėjusiosios sveikatai, gyvybei, grasinama jos vaikui. Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką yra visiškai įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuolat keitė savo poziciją dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas mano, kad jo gailėjimasis dėl nusikalstamų veikų padarymo paskutinio teismo posėdžio metu buvo nenuoširdus, jis teismo posėdžio metu neišreiškė pažado atlyginti padarytą nukentėjusiajai turtinę žalą, net teigė vis tiek neatlyginsiąs, nors ji bus teismo priteista, todėl teismas nepripažįsta aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaip kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis)

Skiriant kaltinamajam V. B. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): kaltinamasis teistas (t. 1, b.l. 89-92, 97-103107-110), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 88), VšĮ Molėtų rajono PSPC psichiatrijos ir priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas. (t. 1, b. l. 84-86), nedirbantis (t. 1, b.l. 112). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta – laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus iš kurių vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei ir apysunkis nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys, 15 straipsnis), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis teistas taip pat ir už sunkių nusikaltimų nuosavybei padarymą. Teismas sprendžia, kad V. B. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina, vykdant paskirtąją bausmę (BPK 139 straipsnis) (1 t., b.l. 137-139).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su įsiteisėjusiu 2015-02-19 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme kaltinamajam V. B.

Byloje nukentėjusioji L. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6150 Lt (1781,16 EUR) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 19), bylos teisminio nagrinėjimo metu civilinį ieškinį palaikė (t.1, b.l. 174).

Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 straipsnyje. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį. Teismai, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t.y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Teismas mano, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai įrodytas ir tenkintinas priteisiant jo atlyginimą iš kaltinamojo V. B.. Nors nukentėjusioji ir nepateikė daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, taip pat nepateikė ir kai kurių daiktų turėjimą patvirtinančių duomenų, tačiau jos paaiškintos aplinkybės dėl daiktų įsigijimo ir turėjimo buvo nuoseklios ir laikytinos racionaliomis, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat pateikė nuotraukas, įrodančias, kad ji nuosavybės teise valdė geltonos spalvos grandinėlę, kuri sudaryta iš plokščių narelių, kurie susikabina tarpusavyje, geltonos spalvos žiedą su trimis akutėmis, geltonos spalvos auskarus, rinkučių tipo, geltonos spalvos grandinėlę su geltonos spalvos liūto ženklo pakabuku. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Byloje Kauno valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl 144,75 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. B. (t. 1, b.l. 19).

BPK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015-03-31 nutartimi (t. 1, b.l. 160) BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu V. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. B. yra nedirbantis, neturi asmeninių pajamų, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Nuotraukos (6 vnt.), mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ (1 vnt.) - pakvitavimu gražinti nukentėjusiajai L. K. (t. 1, b. l. 51) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini nukentėjusiajai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Vokas su daktiloskopine plokštele su vienos rankos pėdsaku, saugomas baudžiamojoje byloje (t. 1, b.l. 57) - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Kompaktinė plokštelė voke su telefonų numerių abonementų išklotinėmis, saugoma baudžiamojoje byloje (t. 1, b.l. 80) - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B., pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už šias nusikalstamas veikas paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą (2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti su 2015-02-19 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2015-02-19 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusios L. K. civilinį ieškinį patenkinti visiškai priteisiant iš V. B. 1781,16 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt vieno euro 16 euro centų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusios L. K. naudai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnyba prašymą dėl 144,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. B. atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Nuotraukas (6 vnt.), mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ (1 vnt.) - pakvitavimu gražintą nukentėjusiajai L. K. – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiajai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Voką su daktiloskopine plokštele su vienos rankos pėdsaku, saugomą baudžiamojoje byloje - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Kompaktinę plokštelę voke su telefonų numerių abonementų išklotinėmis, saugomą baudžiamojoje byloje - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo priėmimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.