Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2121-340/2017, kuria kreditoriaus I. R. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir baudos BUAB „MEVEX“ bankroto administratorei skyrimo, netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius I. R. teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais BUAB „MEVEX“ 2016-12-21 ir 2016-12-23 kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus; 2) BUAB „MEVEX“ bankroto administratorei UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ skirti maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos priteisiant pareiškėjo naudai; 3) priimti atskirą nutartį kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl bankroto administratorės tyčinio veikimo prieš kreditorių interesus ir žalos padarymo. Pareiškėjas nurodė, kad apie 2016-12-21 ir 2016-12-23 kreditorių susirinkimus ir juose svarstomus klausimus kreditoriai (kartu ir I. R.) nebuvo tinkamai informuoti, tokiu būdu bankroto administratorė pažeidė ĮBĮ, o nutarimai 2016-12-23 pakartotiniame kreditorių susirinkime priimti nedidelį finansinį reikalavimą bankroto byloje turinčio kreditoriaus. Administratorė iki susirinkimo neatskleidė visos informacijos apie gautą pasiūlymą perleisti reikalavimą į UAB „RS Logistic“ bei nenurodė jokių duomenų apie numatomą sudaryti sandorį, nepagrindė reikalavimo perleidimo būtinumo, atsisakant išieškojimo vykdymo procese. Dėl minėtų aplinkybių visi 2016-12-23 susirinkime priimti nutarimai pripažintini neteisėtais, todėl turi būti panaikinti, o bankroto administratorei skirtina maksimali CPK 95 straipsnyje numatyta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bankroto procese nesilaikant kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos.Kreditoriaus teigimu, dėl akivaizdaus veikimo prieš kreditorių interesus, turi būti priimta atskiroji nutartis kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl bankroto administratorės tyčinio veikimo prieš kreditorių interesus, žalos kreditoriams padarymo.BUAB „MEVEX“ bankroto administratorė atsiliepime prašė skundą atmesti, baudos neskirti.Bankroto administratorė nurodė, kad kad vadovaudamasi pirmojo BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimo metu patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, ji elektroniniu paštu informavo visus bankroto byloje patvirtintus kreditorius apie šaukiamą susirinkimą. Pareiškėjas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą papildomai buvo informuotas registruotu laišku. Pažymėjo, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas buvo išsiųstas 2017-01-05, tačiau iki šios dienos jis nėra įteiktas, nes pareiškėjas neatsiima iš pašto siuntos. Ginčijami nutarimai pakartotiniame kreditorių susirinkime priimti esant kvorumui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi kreditoriaus I. R. skundo dėl BUAB „MEVEX“ 2016-12-21 ir 2016-12-23 kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais netenkino.Teismas nustatė, kad bankroto administratorė, laikantis nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, visiems įmonės kreditoriams, kartu ir I. R., apie 2016-12-21 organizuojamą kreditorių susirinkimą pranešė elektroniniu paštu, kartu išsiunčiant ir balsavimo raštu biuletenį bei raštą dėl reikalavimo teisės pardavimo. Be to, byloje esantis išrašas iš AB „Lietuvos paštas“ patvirtina, kad aukščiau nurodyti dokumentai pareiškėjui buvo išsiųsti ir registruotu paštu (siuntos Nr. RN035450084LT), o 2016-12-23 elektroninio pašto išrašas – kad visiems kreditoriams, tarp jų ir pareiškėjui, elektroniniu paštu buvo išsiųstas aktas apie neįvykusį 2016-12-21 kreditorių susirinkimą. Minėtas aktas pareiškėjui buvo išsiųstas ir registruotu paštu. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, paneigė kreditoriaus skundo argumentus dėl kreditorių netinkamo informavimo apie 2016-12-21 ir 2016-12-23 vykusius kreditorių susirinkimus.Teismas sprendė, kad kreditoriaus argumentai, kurių pagrindu prašyta bankroto administratorei skirti baudą, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas iš byloje esančių duomenų neturėjo pagrindo daryti išvados, kad bankroto administratorė būtų neatlikusi esminių bankroto įstatyme numatytų funkcijų. Byloje esančios bankroto administratorės veiklos ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2, teismo vertinimu, patvirtina, jog administratorė rinko informaciją apie BUAB „MEVEX“ turimą turtą (pateiktas balansas, atlikta ilgalaikio turto detalizacija), įmonės akcininkus, vadovus ir darbuotojus, kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat administratorė nagrinėjo BUAB „MEVEX“ sudarytus sandorius, atlikdama jų analizę. Teismas taip pat pažymėjo, jog administratorė buvo aktyvi bankroto procese, nustatęs, kad administratorė net šešis kartus teikė tvirtinti arba patikslinti kreditorių sąrašą UAB „MEVEX“ bankroto byloje, teikė kreditorių susirinkimo protokolus ir nutarimus bei kitą su bankroto procesu susijusią informaciją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas I. R. atskirajame skunde teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti negaliojančiais visus 2016-12-21 ir 2016-12-23 kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus; 2) bankroto administratorei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bankroto procese, pusę šios baudos skiriant apeliantui; 3) priimti atskirą nutartį kreiptis į ikiteisminio tyrimo, kitas įstaigas dėl bankroto administratorės tyčinio veikimo prieš kreditorių interesus ir žalos padarymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su teismo išvadomis dėl tinkamo apelianto informavimo apie BUAB „MEVEX“ 2016-12-21 ir 2016-12-23 vykusius kreditorių susirinkimus, taip pat dėl susirinkimo dokumentų pateikimo. Apeliantas negavo jokio elektroninio laiško ir negalėjo gauti, nes bankroto administratorei nebuvo pateikęs elektroninio pašto adreso, nes tokio apskritai neturi, o siunčiant laiškus (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu, jų įteikti neįmanoma. Visuose procesiniuose dokumentuose, adresuotuose administratorei, nurodytas adresas korespondencijai gauti – (duomenys neskelbtini). Be to, kreditorių susirinkimo dokumentai pateikti po įvykusio susirinkimo bei suėjus terminui pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų (2016-12-15 pranešimas paštui pateiktas tik 2016-12-20, o neįvykusio 2016-12-21 susirinkimo aktas – 2016-12-23, t. y. apeliantas nebuvo laiku ir tinkamai (pagal patvirtintą tvarką) informuotas apie kreditorių susirinkimus). Apelianto dalyvavimas kreditorių susirinkimuose būtų turėjęs esminės reikšmės nutarimų priėmimui.2017-01-06 sužinota apie tai, kad 2016-12-23 įvyko BUAB „MEVEX“ pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame 7,69 Eur (iš 1 114 261,67 Eur) finansiniu reikalavimu nuspręsta perleisti reikalavimo teisę į UAB „RS Logistic“ skolą tam, kad būtų padengtos bankroto administravimo išlaidos, nenurodant nei kam, nei už kokią kainą, nei kokio dydžio ir kokiu pagrindu reikalavimas perleidžiamas (kreditoriams neatskleista būtina informacija). Pažymėtina, kad bankrutuojančiai įmonei iš UAB „RS Logistic“ priteista didelė suma, kurios pakaktų finansiniams reikalavimams patenkinti. Dėl akivaizdaus veikimo prieš kreditorių interesus, priimtina atskiroji nutartis kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl bankroto administratorės tyčinio veikimo prieš kreditorių interesus, žalos kreditoriams padarymo, piktnaudžiavimo teisėmis.Teismo nutartis nemotyvuota, nes joje nepasisakyta dėl visų skunde nurodytų argumentų.Priešingai nei sprendė teismas, bankroto administratorė nėra atlikusi jokių veiksmų tam, kad būtų nustatytos įmonės bankroto priežastys, sandoriai, dėl kurių įmonė tapo nemoki. Nagrinėjamu atveju yra visi požymiai įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.Pakartotiniame kreditorių susirinkime priimti nutarimai iš esmės neatitiko kreditorių interesų, nes už jų priėmimą nebalsavo nė vienas kreditorius, turintis didesnį reikalavimą įmonės bankroto byloje.Bankroto administratorei skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bankroto procese nesilaikant susirinkimo sušaukimo tvarkos, teismui teikiant melagingą informaciją (CPK 95 str.).Bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Pažymi, kad visos reikšmingos aplinkybės nurodytos jos teiktame atsiliepime į skundą, kuriomis apeliacinės instancijos teismo prašo vadovautis sprendžiant klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Papildomai nurodė, kad apeliantas ne pirmą kartą dėl to paties klausimo (dokumentų (ne)įteikimo, sandorių patikrinimo ir pan.) teikia skundus tiek bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tiek Lietuvos apeliaciniam teismui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-418-798/2017).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi pagal VMI prie FM pareiškimą UAB „MEVEX“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ (nutartis įsiteisėjo 2015 m. vasario 3 d.). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 1 066 448,56 Eur sumai (kartu ir I-osios eilės kreditoriaus I. R. 3 191,67 Eur dydžio finansinis reikalavimas). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi BUAB „MEVEX“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai).2016-12-21 buvo šaukiamas antrasis kreditorių susirinkimas, tačiau jis neįvyko jame dalyvavus tik vienam kreditoriui, kurio patvirtintas finansinis reikalavimas sudarė 7,96 Eur. 2016-12-23 įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame 1-uoju darbotvarkės klausimu nutarta sekretore paskirti bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centro“ atstovę K. K., o 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisės perleidimo“ 100 proc. balsų dauguma (pakartotiniame kreditorių susirinkime raštu balsavo vienas kreditorius, turintis 7,96 Eur dydžio finansinį reikalavimą) nutarta perleisti reikalavimo teisę į UAB „RS Logistic“ įsiskolinimą bankroto administratorei bankroto administravimo išlaidoms padengti.Kreditorius I. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl 2016-12-21 ir 2016-12-23 kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų panaikinimo, taip pat baudos bankroto administratorei skyrimo (CPK 95 str.). Skundas iš esmės grįstas procesinio pobūdžio pažeidimais, nurodant, kad apeliantas (ir tikėtinai kiti kreditoriai) nebuvo tinkamai ir laiku informuotas (-i) apie vyksiančius kreditorių susirinkimus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti BUAB „MEVEX“ kreditoriaus I. R. skundą dėl 2016-12-21 ir 2016-12-23 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, baudos bankroto administratorei skyrimo, kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Atsižvelgiant į tai, bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas ir kt. (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. vasario 20 d. nutartimi kreditoriaus skundo netenkino, nustatęs, kad I. R., taip pat ir kiti kreditoriai bankroto administratorės buvo informuoti apie 2016-12-21 ir 2016-12-23 kreditorių susirinkimus, todėl sprendė nesant pagrindo juos naikinti dėl pareiškėjo nurodytų procedūrinių kreditorių susirinkimų sušaukimo pažeidimų. Teismas taip pat nenustatė, kad bankroto administratorė būtų netinkamai atlikusi jai ĮBĮ pavestas pareigas, todėl netenkino prašymo dėl baudos skyrimo, taip pat nenustatė pagrindo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl bankroto administratorės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje esančiais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015-07-27 įvykusiame pirmajame BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkime 5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos nustatymo“, patvirtinta administratorės siūlyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, pagal ją pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą ir su tuo susijusi informacija bei dokumentai pateikiami kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis ir procentine išraiška viršija 10 proc. ribą, skaičiuojant nuo visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, įkaito turėtojams, susirinkimo pirmininkui, VSDFV ir VMI atstovams (jei jų finansiniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje), be atskiro šių kreditorių prašymo, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki susirinkimo dienos elektroniniu paštu, arba išsiunčiant registruotu laišku arba pateikiant pasirašytinai, arba išsiunčiant faksu. Pranešime apie susirinkimą turi būti nurodyta susirinkimo darbotvarkė, susirinkimo data, laikas ir vieta, bendrovės pavadinimas, susirinkimo sušaukimo iniciatoriai (4 p.). Kitiems, 4 punkte nenurodytiems kreditoriams, pateikusiems administratoriui raštišką prašymą, su kreditorių susirinkimu susijusi informacija ir dokumentai gali būti pateikiami faksu arba elektroniniu paštu, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki susirinkimo dienos (5 p.). Apie pakartotinį kreditorių susirinkimą, kreditoriai informuojami ta pačia tvarka (6 p.).Bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į skundą pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog bankrutuojančios įmonės kreditoriai buvo informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą – 2016-12-15 elektroninio laiško kopiją, kuriuo kreditoriams, kartu ir apeliantui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsta kreditorių susirinkimo medžiaga (pranešimas, balsavimo raštu biuletenis, raštas dėl reikalavimo teisės perleidimo); ši informacija I. R. papildomai išsiųsta ir registruotąja pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad kreditoriams siųstame 2016-12-15 pranešime dėl BUAB „MEVEX“ kreditorių susirinkimo buvo nurodyta, kad susirinkimui neįvykus, pakartotinis kreditorių susirinkimas vyks 2016-12-23 11 val. adresu Gedimino g. 30–1A, Kaunas. Kreditoriai apie pakartotinį kreditorių susirinkimą papildomai nebus informuojami. Be to, 2016-12-30 elektroninio pašto pranešimu kreditoriams (kartu ir apeliantui) išsiųstas 2016-12-21 aktas apie neįvykusį kreditorių susirinkimą, kuris apeliantui išsiųstas ir registruotąja pašto siunta. Aplinkybės, kad minėti dokumentai apeliantui registruotąja pašto siunta įteikti 2017-01-03 bankroto administratorės ginčijamos nebuvo, tačiau nurodoma, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas, kuris išsiųstas 2017-01-05, iki atsiliepimo į skundą pateikimo dienos nebuvo įteiktas, nes pareiškėjas siuntos neatsiima.Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, kad jis buvo tinkamai informuotas, nes elektroninio pašto, kuriuo jam buvo siųsti dokumentai, jis neturi, o bankroto administratorė registruotąja pašto siunta jam dokumentus išsiuntė pavėluotai, tokiu būdu užkirsdama kelią jam dalyvauti kreditorių susirinkime.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto informavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tinkamumas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir šiuo pagrindu priimtų nutarimų panaikinimo klausimas jau buvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-418-798/2017, kurioje buvo nagrinėjamas I. R. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus skundas panaikinti 2016-09-22 kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl bankroto administratorės netinkamo informavimo pareigos įvykdymo, konstatuota, kad viešoje paieškoje elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) nurodomas kaip advokatų profesinės bendrijos „Rhetor R&R“, kurios dalyviu yra I. R., kontaktinis elektroninio pašto adresas, o aplinkybė, kad jis netikrina šios kontoros elektroninio pašto adresu gaunamų pranešimų, negali būti laikoma administratorės pareigos pranešti nevykdymu. Nagrinėjamoje byloje, kaip nustatyta, susiklostė analogiška situacija, t. y. pranešimai buvo siunčiami bankroto administratorei žinomu elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)), taip pat, atsižvelgiant į prieš tai kilusį ginčą, papildomai išsiųsta registruotąja pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini) (šį adresą apeliantas nurodo ir teismams teikiamuose procesiniuose dokumentuose, kaip savo gyvenamosios vietos adresą), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks dokumentų siuntimas apeliantui, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat pirmajame kreditorių susirinkime patvirtintą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, laikytinas tinkamu informavimo būdu. Dėl nustatytų aplinkybių kartu atmestini ir atskirojo skundo argumentai dėl elektroninio pašto adreso klastojimo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal bankroto administratorės pirmosios instancijos teismui teiktą BUAB „MEVEX“ kreditorių sąrašą, I. R. 3 191,67 Eur dydžio finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje sudaro 0,286 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, todėl pagal pirmajame kreditorių susirinkime patvirtintą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, apeliantui (kaip ir kitiems kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai neviršija 10 proc. ribos, skaičiuojamos nuo visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos), nesant jo atskiro raštiško prašymo, galėjo būti nesiunčiama informacija apie kreditorių susirinkimą, o tokiam prašymui esant – siunčiama elektroniniu paštu arba faksu. Atitinkamai laikytina, kad apeliantui kilo pareiga pateikti elektroninio pašto adresą ar fakso numerį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pranešimai apeliantui buvo siunčiami ir turimu elektroninio pašto adresu, ir registruotąja pašto siunta, todėl nesutiktina su atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad bankroto administratorė siekė nuslėpti informaciją apie kreditorių susirinkimus.Be to, atskirajame skunde teigiama, kad apie 2016-12-23 pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, apeliantas sužinojo iš kitos kreditorės UAB „Vevira“, o bankroto administratorė jam apskritai nesiuntė pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių atskirojo skundo argumentų, pažymi, kad pirma, aplinkybė, jog apeliantas teigia apie įvykusį kreditorių susirinkimą sužinojęs iš kitos kreditorės, paneigia kitus atskirojo skundo argumentus dėl galimo kreditorių neinformavimo; antra, aplinkybes, kad jam bankroto administratorė nesiuntė 2016-12-23 pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo, paneigia į bylą bankroto administratorės pateiktas AB Lietuvos pašto siuntų išrašas. Patikrinus www.post.lt duomenis, nustatyta, kad šios pašto siuntos 2017-01-07 apeliantui įteikti nepavyko, o ji iš pašto atsiimta 2017-01-31, t. y. iki atskirojo skundo teismui pateikimo dienos (atskirasis skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2017-03-23). Šios aplinkybės patvirtina bankroto administratorės poziciją, kad ir pats kreditorius nėra suinteresuotas tinkamu dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriams pirmajame kreditorių susirinkime tvirtinant kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką nustačius pakankamai trumpus terminus informavimui apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, patys kreditoriai turi būti aktyvūs ir domėtis bankroto procesu.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti kreditoriaus skundą dėl 2016-12-21 ir 2016-12-23 kreditorių susirinkimų nutarimų, byloje nesant duomenų apie pažeistą kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) nutarimų priėmimo tvarką (CPK 185 str., ĮBĮ 24 str. 3 d.).Atskirajame skunde kvestionuojamas ir 2016-12-23 pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta perleisti reikalavimo teisę į UAB „RS Logistic“ įsiskolinimą bankroto administratorei bankroto administravimo išlaidoms padengti, nurodant, kad jis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo principams, racionalumo kriterijui, neatitinka kreditorių interesų. Pabrėžiama, kad nėra (nebuvo) atskleistas reikalavimo perleidimo turinys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Iš bankroto administratorės kartu su atsiliepimu į skundą pateiktų dokumentų matyti, kreditoriams kartu su pranešimu apie 2016-12-21 vyksiantį kreditorių susirinkimą buvo siunčiamas raštas dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriame paaiškintos visos aplinkybės, susijusios su reikalavimo teisės perleidimu, t. y. nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4095-603/2016, patvirtinta ieškovės BUAB „MEVEX“ ir atsakovės UAB „RS Logistic“ sudaryta taikos sutartis (nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 25 d.), kuria patvirtinta, jog pastaroji sutinka bankrutuojančiai įmonei sumokėti 8 500 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, taip pat nepadengtų administravimo išlaidų sumą (19 632,42 Eur), buvo siūloma perleisti reikalavimo teisę į UAB „RS Logistic“ įsiskolinimą bankroto administratorei bankroto administravimo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Atsižvelgiant į apelianto skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriuose teigiama, kad turimo reikalavimo į UAB „RS Logistic“ užtektų patenkinti visus įmonės bankroto byloje patvirtintus finansinius reikalavimus, akivaizdu, kad kreditorius nėra susipažinęs su įmonės bankroto bylos eiga, bankroto administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2015-07-10 iki 2016-09-14, kurioje išsamiai paaiškinta situacija, susijusi su UAB „RS Logistic“ skola. Byloje duomenų, kad bankroto administratorė kreditoriui būtų neteikusi prašomos informacijos, susijusios su bankroto bylos eiga, nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016-09-22 kreditorių susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta sudaryti taikos sutartį su UAB „RS Logistic“, jeigu ji įsipareigoja sumokėti UAB „MEVEX“ ne mažiau kaip 8 500 Eur. Šiame kreditorių susirinkime priimti nutarimai (kartu ir dėl taikos sutarties sudarymo) yra galiojantys. Minėto nutarimo pagrindu su UAB „RS Logistic“ sudaryta taikos sutartis, kuria, kaip minėta, bankrutuojančiai įmonei įsipareigota sumokėti 8 500 Eur, o šis reikalavimas į UAB „RS Logistic“ 2016-12-23 kreditorių susirinkime priimtu nutarimu 2-uoju darbotvarkės klausimu perleistas bankroto administratorei administravimo išlaidoms padengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie 2016-12-23 kreditorių susirinkime priimto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu prieštaravimą teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams ar jį vertinti kaip pažeidžiantį kreditorių interesus (CK 1.5 str., ĮBĮ 36 str. 1 d.).Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas bankroto administratorei taikyti baudą, taip pat kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl bankroto administratorės tyčinio veikimo prieš kreditorių interesus ir žalos padarymą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas bankroto administratorės neveikimas. Priešingai, byloje esančios bankroto administratorės veiklos ataskaitos, teismo informacinės sistemos Liteko duomenys, patvirtina, kad administratorė rinko informaciją apie įmonės turtą, akcininkus, vadovus, darbuotojus, kreditorių finansinius reikalavimus, nagrinėjo įmonės sudarytus sandorius, aktyviai dalyvavo bankroto procese – teikė patikslintus finansinius reikalavimus, kreditorių susirinkimo nutarimų protokolų kopijas. Šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, o jų pagrindu padarytų išvadų teisingumas atskirajame skunde nepaneigtas jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad analogiško pobūdžio argumentai apelianto buvo nurodomi ir teikiant skundą dėl ankstesnio (2016-09-22) kreditorių susirinkimo, prašant bankroto administratorę atstatydinti, tačiau kreditoriaus prašymas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-418-798/2017, atmestas iš esmės nustačius tuos pačius bankroto administratorės įmonės bankrote atliktus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo bankroto administratorei taikyti baudą (CPK 95 str.) ar imtis kitų veiksmų, apeliantui neįrodžius bankroto administratorės neveikimo ar neteisėto veikimo.Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, todėl naikintina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių skundo argumentų, ar neargumentavęs išvadų, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti kreditoriaus skundą. Priešingai, iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad nagrinėjamu atveju teismas tinkamai vadovavosi ĮBĮ normomis, byloje esančiais ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.