- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-763-791/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Nukentėjusysis
- A. T., Institucijos
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei N. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) profesinio išsilavinimo, vedusio, neįgalaus (50 proc. darbingumas), neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2016-05-02 apie 07.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Alytuje prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas automobilį Mazda Premacy, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki šalia stovinčio automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį – sukdamas į dešinę, dešiniu šonu kliudė stovinčio automobilio priekinį kairės pusės bamperį ir jį apgadino. Išlipęs iš automobilio matė, kad yra apgadintos abi transporto priemonės, tačiau apie eismo įvykį policijai, automobilio savininkui nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 126, 219, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. kaltės dėl pažeidimo neneigė ir parodė, kad jo žalios spalvos automobilis „Mazda Premacy“. Šalia, iš dešinės pusės, stovėjo nukentėjusiosios automobilis „Opel Vectra“. Jis suko į dešinę, pajuto įvykusį kontaktą, sustojo ir išlipo pasižiūrėti. Pro šalį ėjo praeivis. Jis pasakė „susuk į kitą pusę vairą“, padėjo išvairuoti mašiną. Išvairavo savo automobilį ir dar kartą išlipo pažiūrėti. Matė, kad ant nukentėjusiosios automobilio plastmasės liko jo automobilio žali dažai, bet niekas neįlenkta, viskas gražu. Ant jo automobilio liko per pusę automobilio nubrėžimas, per dešinės pusės dureles. Abu (su praeiviu) nusprendė, kad kitam automobiliui nieko nepadarė, tik dažai liko ant plastmasės, todėl sėdo ir nuvažiavo. Jo tėvas gyvena kitoj laiptinėj, prie nukentėjusiosios, todėl jis kiekvieną dieną praeinant pažiūrėdavo. Dar ant nukentėjusiosios automobilio matėsi balta sprindžio dydžio žymė, bet ten ne nuo jo automobilio. Nurodė, kad vairuoja 10 metų, Kelių eismo taisykles žino, todėl jei būtų įlenkęs, būtų niekur nevažiavęs, stovėjęs. Patikino, kad nuvažiavo, nes su tuo praeiviu nusprendė, kad žalos nepadarė. Buvo blaivus. Neturėjo jokios priežasties pasišalinti. Dabar supranta, kokia atsakomybė gresia. Buvo įsitikinęs, kad tai nėra įvykis, dėl kurio reikia pranešti policijai. Prašo skirti švelnesnę bausmę.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities VPK atstovė N. Z. parodė, kad R. M. eismo įvykio tyrimo metu pripažino, kad vairavo automobilį „Mazda Premacy“, jautė, kad kliudė kitą automobilį, išlipęs matė, kad apgadino ir savo, ir kitą automobilį „Opel Vectra“, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų. R. M., būdamas apdairus ir patyręs vairuotojas, turintis 10 metų vairavimo stažą, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sukėlęs eismo įvykį, apie jį turėjo pranešti nukentėjusiam asmeniui arba policijai, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės, tačiau pasielgė priešingai, ignoravo kito asmens turtui padarytą žalą ir kelių eismo taisykles. Motyvai, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl pasimetimo ar dėl to, kad jo nuomone apgadinimas nežymus, ar, kad jam taip patarė praeivis, turėtų būti vertinami kritiškai. Jis pats turi pakankamą vairavimo patirtį ir turėjo pasirinkti adekvatų elgesio variantą. Pažeidimas padarytas gegužės 2 d., o transporto priemonė nustatyta gegužės 6 d. Taigi akivaizdu, kad pažeidėjo elgesio motyvas yra nuslėpti eismo įvykį ir išvengti atsakomybės. Reikėtų pažymėti, kad kovo 12 d. R. M. leido vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui – A. S., kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kuris nesuvaldęs automobilio, sukėlė eismo įvykį. R. M. važiavo kartu, tai labai neigiamai charakterizuoja pažeidėją ir rodo jo neatsakingą požiūrį. Mano, kad yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad R. M. sukėlė eismo įvykį, matė, kad apgadino savo ir kitą automobilį, suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir, niekam apie tai nepranešęs, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl teismo prašo taikyti R. M. atžvilgiu administracinio poveikio priemones, numatytas ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijos ribose.
Nukentėjusioji A. T. parodė, kad ryte 7.30 val. vežė vaiką į mokyklą ir pamatė apgadintą savo automobilio buferį. Visas buferio kraštas nubrauktas, nulupti nuo buferio dažai. Laukė parą laiko, gal kaltininkas atsiras, atsiprašys, susitars. Kaltininko nesulaukė, todėl iškvietė policiją, atvažiavo, nufotografavo. Užtruko kelias dienas, kol rado kaltininką. Buvo lengviau surasti, nes jo automobilio spalva išskirtinė. Ji su vyru nuvažiavo, išmatavo aukštį, kad neapkaltintų nepagrįstai. Ant pažeidėjo automobilio matėsi nubraukta juosta. Jis nubraukė jos automobilio plastmasę durelėmis ir galiniu sparnu. Ratu jis kabino buferį ir nulupo dažus, dėl to ant jo mašinos lieto ratlankio nieko ir neliko. Ji pareigūnams davė mašinos numerius, nes pati surado kaltininko automobilį. Kai ji su vyru vakare stovinėjo, apžiūrinėjo mašiną, iš sekančios laiptinės išėjo moteris ir pasakė, kad ryte matė įvykį. Paaiškino, kokia buvo mašina, kad vyrukas išlipo, apžiūrinėjo vienas, paskui priėjo praeivis, padėjo išvairuoti mašiną. Plastmasė tikrai neatsivalo, ant juodos spalvos likę dažai, nuo buferio dažai nusilupę. Draudimas paskaičiavo 112 eurų žalą, jie laukia teismo sprendimo. Po to, kai viskas jau buvo surašyta, jis paprašė pareigūnės jos kontaktų. Galvojo, gal nori atsiprašyti. Susitiko, kaltininkas atėjo prie mašinos, pradėjo ginčytis, sakė, kad apgadinimai padaryti ne jo. Supranta, kad žmogui gal sunkus laikas. Jei būtų atsiprašęs, būčiau atleidus, bet jis pabėgo. Daviau parą laiko, bet jis nieko nedarė, jos neieškojo. Iki šiol nesulaukė atsiprašymo. Kadangi pabėgo, neatsiprašė, tai jau pasidarė ir principo reikalas.
Iš autoavarijos vietos schemos (b. l. 3) nustatyta automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimo vieta – automobilių stovėjimo aikštelė prie namo, esančio Jaunimo g. 62, Alytuje.
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 4) matyti automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai – priekinis bamperis.
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 7) matyti automobilio Mazda Premacy, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – dešinės pusės bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės galinės durelės.
Laikmena su fotonuotraukomis (b. l. 49-57, 59), iš kurių matosi automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nubrauktas priekinis bamperis ir automobilio Mazda Premacy, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dešinio bamperio įbrėžimai, matosi, kad apgadinimų aukštis sutampa.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pažeidė KET, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis materiali – atsakomybė taikoma tik tada, kai padaroma reali žala (jie apgadinami ar sugadinami) minimo straipsnio dispozicijoje išvardintam turtui ir šią žalą turi padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Pagal KET 222 punktą (2014 m. spalio 3 d. redakcija), jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-54-648-2016).
Visų teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma ir paties pažeidėjo paaiškinimas patvirtina, kad R. M. vairuodamas automobilį Mazda Premacy, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš aikštelės lietė šalia stovinčio automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dešinės pusės bamperį. Po šio įvykio R. M. sustojo, apžiūrėjo automobilį, matė, kad jį apgadino ir nepranešęs nei transporto priemonės savininkui, nei policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sugadinimo fakto R. M. visiškai neginčija. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patikino, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti, nes buvo išlipęs iš automobilio ir su kitu asmeniu, mačiusiu įvykį, apžiūrėjo apgadintą automobilį ir pamatęs, kad rimti apgadinimai nepadaryti (tik nubraukti bamperio dažai), sąžiningai tikėdamas, kad dėl tokio apgadinimo nereikia niekam pranešti, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Teismas pažymi, kad pažeidėjas turi 10 metų vairavimo stažą, turi žinoti kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Taigi šiais savo veiksmais R. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., jo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad pažeidimus pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, duomenų. Atsižvelgus į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį R. M. asmenybę, jo suvokimą po eismo įvykio, yra pagrindas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpį.
ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas nuo 2007-12-22 yra neterminuotai neįgalus (50 proc. darbingumas), dirba su verslo liudijimu (darbas sezoninis), darytina išvada, kad jis neišgali sumokėti 868 Eur paskirtos baudos įstatymo nustatytu terminu, todėl yra pagrindas baudos mokėjimą išdėstyti įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
R. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., skirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per dvidešimt keturis mėnesius, įpareigojant pirmąją baudos dalį – 63 (šešiasdešimt tris) Eur sumokėti iki 2016-07-30, likusias dalis – kas mėnesį mokėti po 35 (trisdešimt penkis) Eur, baigiant mokėti iki 2018-06-30.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.