Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Ivetos Vitkutės - Zvezdinienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 100 MGL, t. y. 5 000 eurų, dydžio bauda, baudą įpareigojant sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, R. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 12 d.; konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 600 (šešių tūkstančių šešių šimtų) eurų konfiskavimas.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. S. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) plentu iki pastato Nr. 61B, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „R.“ priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM - 0392 nustatytas 2,38 promilių girtumas.

2. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad liudytojų K. U., V. Š., Ž. K. parodymai, tarnybinis pranešimas, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir patvirtina R. S. kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo R. S. gynėja advokatė Iveta Vitkutė - Zvezdinienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. S. atžvilgiu nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė in dubio pro reo principą, BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas liudytojų K. U., V. Š., Ž. K. parodymus vertino selektyviai, vadovavosi tik ta jų dalimi, kuri neva patvirtina kaltinimą, tačiau nutylėjo itin reikšmingas minėtų liudytojų parodymų dalis dėl automobilio stebėjimo, dėl nuteistojo R. S. atpažinimo, kurias vertinant visumoje ir su kitais įrodymais, tokių vienareikšmių išvadų, kuriuos padarė teismas, padaryti negalima. Teismas atmetė nuteistojo ir liudytojo A. S. parodymus, nenurodydamas konkrečių motyvų.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas K. U., pastebėjęs automobilį „Mercedes Benz“ ties nusukimu nuo (duomenys neskelbtini), nuo šio automobilio buvo nutolęs, todėl vairuotojo matyti negalėjo. Be to, nuolatinis automobilio stebėjimas nebuvo galimas dėl intensyvaus eismo. Liudytojas nurodė, kad nematė, kaip automobilis „Mercedes Benz“ degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ sustojo, nes įvažiavimą į aikštelę nuo kelio užstoja pastatai ir medžiai, sustojusį automobilį pamatė tik po kurio laiko. Taigi liudytojas K. U. nepatvirtino fakto, kad visą laiką matė automobilio vairuotoją, nepatvirtino, kad matė jog automobilis, nusukęs į degalinės aikštelę, sustojo, o vairuotojas iš automobilio nelipo. Taip pat nepatvirtino, jog aikštelėje sustojusiame automobilyje sėdintis vyras yra tas pats asmuo, kurį matė važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Priešingai, liudytojas K. U. patvirtino R. S. parodymus, kad šis, susipykęs su A. S., sėdėdamas automobilyje (kuris nebuvo užvestas), bandė kviestis pavežėją, kad parvyktų namo. Liudytojas K. U. patvirtino faktą, kad jam R. S. sumokėjo pinigus už pavėžėjimą. Šių parodymų visumos teismas visiškai nevertino ir šios faktinės aplinkybės visiškai neatsispindi nuosprendyje.

3.3. Vertindamas liudytojo V. Š. parodymus, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad liudytojas net negalėjo prisiminti apie kokios dienos įvykį duoda parodymus. Duodamas parodymus teisme nurodė, kad įvykis įvyko sausio mėnesį. Taip pat teismas neįvertino to fakto, kad liudytojo parodymai prieštarauja degalinės vaizdo kameros įrašams. Liudytojas parodė, kad nuolat automobilį stebėjo, matė, kaip automobilis buvo pastatytas degalinės aikštelėje, automobilio nestebėjo tik keletą sekundžių. Tačiau degalinės vaizdo kameros įrašuose matyti, kad liudytojo V. Š. automobilis „VW Passat“ nuo kelio (duomenys neskelbtini) į kelkraštį (ne į aikštelę) atvyksta gerokai vėliau, t. y. po dviejų minučių, dar papildomai stovi kelkraštyje apie minutę toje vietoje, kurioje matyti priparkuotą automobilį „Mercedes Benz“ nėra galimybės, nes aikštelę nuo kelkraščio skiria ir užstoja statiniai, medžiai. Kad liudytojas nuolat automobilio „Mercedes Benz“ nestebėjo, papildomai patvirtina ir ta aplinkybė, kad liudytojas atvykęs į aikštelę ir pamatęs bendraujant R. S. su liudytoju K. U., pagalvojo, kad šis R. S. draugas.

3.4. Apeliaciniame skunde abejojama tuo, ar V. Š., prasilenkdamas su „Mercedes Benz“ automobiliu tik kelias sekundes matęs jo vairuotoją, jį galėjo atpažinti ir nesumaišyti su liudytoju A. S., juolab, kad pastarojo ir R. S. šukuosenos identiškos, profilis labai panašus. Vertinant liudytojo V. Š. parodymų visumą, negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad jis nuolat matė, kas yra automobilio „Mercedes Benz“ viduje. Degalinės vaizdo kamerų įrašuose užfiksuoti kiti automobiliai, tačiau jų ekipažo pamatyti negalima, nes stipriai atsispindi šviesa nuo stiklo. Be to, teismas aplinkybės, kad R. S. buvo pasilenkęs ir ieškojo ant žemės nukritusio telefono, dėl ko trukdė vairuoti A. S. ir dėl to nebuvo jo galima matyti prasilenkiant su V. Š., nepaneigė. Nuosprendyje nėra pateikta motyvų, kodėl šie nuteistojo ir liudytojo A. S. parodymai nelaikyti patikimais.

3.5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaizdo kamerų įrašus ir darydamas išvadą, kad joks vyriškis nuo automobilio „Mercedes Benz“ nenuėjo, neatsižvelgė į tai, kad vaizdo įrašas du kartus sustoja, viso 12 sekundžių, neįvertino liudytojo A. S. parodymų turinio, kameros užfiksuotos aplinkos, pagal kurią akivaizdu, kad objektai - tamsintais stiklais mikroautobusas ir autobusų sustojimo stoginė su sienomis užstoja ir negali užfiksuoti nueinančio A. S.. Vaizdo įraše užfiksuotas liudytojas K. U. stovi netoli mikroautobuso, tačiau mikroautobuso aukštis yra didesnis nei liudytojo ūgis. Tai patvirtina faktą, kad žmogaus, esančio už mikroautobuso matyti neįmanoma.

3.6. Tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl fakto, kad A. S. galėjo eiti tik pro mikroautobusą, gilyn link kavinės, t. y. tos vietos, kur degalinės kameros nefiksuoja vaizdo, o ne taip, kaip nurodė teismas nuo vairuotojo pusės link kameros, buvo pateiktas prašymas prijungti prie bylos „google maps“ duomenis, kuriuose yra užfiksuoti pastatų, kelių, takų išdėstymas, pagal kuriuos būtų patvirtintas faktas, kad kelias link liudytojo A. S. namų eina būtent ta kryptimi, kurią nurodė A. S.. Taip pat būtų paneigtas faktas, kad A. S. neva ėjo kameros kryptimi, nes ta kryptimi A. S., visų pirma, toltų nuo savo namų, antra, tenai išvis nėra nei takų, nei garažų. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė.

3.7. Išvada dėl liudytojo K. U. automobilio atvykimo į aikštelę pagal vaizdo kamerų įrašus padaryta neįvertinus liudytojo K. U. parodymų, kad jis nematė, kaip buvo priparkuotas automobilis, ir aplinkybės, kad jam atvykstant į aikštelę beveik visą automobilį „Mercedes Benz“ nuo liudytojo K. U. atvykimo vietos užstojo mikroautobusas. Dėl to akivaizdu, kad K. U. negalėjo matyti, kas vyksta automobilio viduje, ypač jo priekyje.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. S. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino R. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

6. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis ir jo gynėja turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstas išvadas dėl R. S. kaltės.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamiai motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o R. S. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas aptarė nuteistojo gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama R. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. S. kaltės, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

8. Nuteistasis R. S. neigia 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 18.30 val. vairavęs automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tikina, kad nurodytu laiku automobilį vairavo A. S., o jis pats sėdėjo priekinėje keleivio vietoje ir gėrė trauktinę. Į vairuotojo vietą jis atsisėdo tik automobiliui sustojus aikštelėje prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, po įvykusio konflikto su A. S., kai šis supykęs paliko jį automobilyje ir išėjo pėsčiomis namo. Jis, būdamas automobilio viduje, persėdo į vairuotojo vietą, nes ieškojo pamesto telefono. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, konstatuoja, kad tokie R. S. teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai, laikytini jo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai, negu teigia apeliantė, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilį „Mercedes Benz“ vairavo būdamas neblaivus.

9. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybę, jog būtent R. S., o ne A. S. aptariamu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes Benz“, patvirtina liudytojų K. U., V. Š., Ž. K. parodymų, vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų visumos, sugretinus šiuos įrodymus tarpusavyje, vertinimas. Liudytojų K. U. ir V. Š. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme esminėse detalėse buvo nuoseklūs, jų suinteresuotumas šios baudžiamosios bylos baigtimi, taip pat siekis nepagrįstai ir neteisingai apkaltinti R. S., nenustatytas, todėl nėra pagrindo manyti, jog jie galėtų apkalbėti pastarąjį. Nežymūs liudytojų teisme duotų parodymų netikslumai, kurie itin akcentuojami apeliaciniame skunde, pateisinami praėjusiu laiko tarpu nuo aptariamo įvykio iki apklausos teisme ir nesudaro pagrindo jais nesivadovauti.

10. Liudytojas K. U. paaiškino, kad važiuojant aplinkkeliu nuo (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) išsišakojimu pamatė salelėje ant žolės užvažiavusį stovintį pilkos spalvos automobilį „Mercedes Benz“. Pagalvojęs, kad automobilis užklimpo, jis pristojo, norėdamas padėti, tačiau tuo metu automobilis išvažiavo ir pradėjo įtartinai manevruodamas važiuoti. Pagalvojo, kad šiam kažkas negerai su sveikata, paskambino policijai. Buvo informuotas, kad jau žinoma apie šį automobilį, kad buvo gautas dar vienas pranešimas. Jis visą laiką važiavo paskui minėtą automobilį nutolęs apie 300 metrų atstumu. „Mercedes Benz“ automobilis įvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, jis nusekė paskui ir sustojo šalia šio automobilio. Automobilį iš akiračio pametęs buvo trumpam degalinėje esančioje stovėjimo aikštelėje. Jis priėjo prie minėto automobilio, ėmė kalbėtis su vairuotoju, kad šis tik išliptų iš automobilio. Bekalbant vairuotojas pasakė, kad apsidaužė automobilį. Kadangi matė, jog vairuotojas nori toliau važiuoti, ėmė jį kalbinti. Nežinodamas ką daryti, norėdamas pratempti laiką kol atvažiuos policijos pareigūnai, pakvietė atsisėsti jį į savo automobilį, sakė, kad parveš namo. Šie liudytojo parodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visiškai nepatvirtina R. S. parodymų apie tai, jog jis ketino kviestis pavėžėją. Kaip minėta, liudytojas K. U. nurodė, jog jis savo inciatyva kvietė nuteistąjį į savo automobilį, kadangi nežinojo, ką daryti, norėjo pratempti laiką iki policijos pareigūnų atvykimo. Liudytojas taip pat patvirtino, kad nematė, jog automobilyje „Mercedes Benz“ būtų buvę daugiau asmenų.

11. Liudytojas V. Š., kaip ir liudytojas K. U., nurodė, jog važiuojant aplinkkeliu link (duomenys neskelbtini) ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) matęs ant žalios vejos stovintį apdaužytą „Mercedes“ automobilį. Liudytojas paaiškino, kad minėtas automobilis staiga pradėjo važiuoti, aplenkė liudytojo vairuojamą automobilį. Liudytojas nurodė apie šį automobilį pranešęs policijai ir ėmęs jį sekti. Leidosi aplenkiamas, kad pamatytų valstybinius numerius, kadangi priekinių valstybinių numerių nebuvo. Liudytojas nurodė, kad du kartus buvo susigretinęs su minėtu automobiliu ir matė vairuotoją iš šono. Jis taip pat patvirtino, kad automobilio priekyje sėdėjo vienas asmuo, t. y., vairuotojas. Tai jis matė ne tik važiuodamas susigretinęs su „Mercedes“ automobiliu, bet ir važiuodamas šio automobilio priekyje, žiūrėdamas per galinio vaizdo veidrodėlius. Per galinio vaizdo veidrodėlius jis žiūrėjo dažnai, kadangi stengėsi nepamesti iš akių minėto automobilio. Kai jis atvažiavo paskui „Mercedes Benz“ automobilį į degalinę, automobilio vairuotojas jau buvo išlaipintas. Liudytojas patvirtino, kad „Nissan“ automobilyje (K. U. vairuojamas automobilis, į kurį atsisėdo R. S.) sėdėjęs asmuo ir „Mercedes Benz“ automobilį vairavę asmuo buvo vienas ir tas pats asmuo. Nors apeliaciniame skunde kritikuojami liudytojo V. Š. parodymai, aiškinama, kad jis galėjo apsirikti dėl to, kas iš tiesų vairavo „Mercedes Benz“ automobilį, kadangi A. S. šukuosena, profilis yra panašūs į R. S., tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo V. Š. nurodytomis aplinkybėmis. Net ir esant tikimybei, kad liudytojas galėjo puikiai neįsidėmėti vairuotojo bruožų, pastebėtina, kad šis liudytojas nurodė itin reikšmingą aplinkybę, t. y., kad automobilio priekyje sėdėjo tik vienas asmuo – vairuotojas. Nors apeliaciniame skunde aiškinama, kad V. Š., prasilenkdamas su „Mercedes Benz“ automobiliu, galėjo nepamatyti keleivio vietoje sėdėjusio R. S., kadangi pastarasis tuo metu galėjo būti pasilenkęs ieškodamas nukritusio telefono, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo V. Š. nurodyta aplinkybe, kad automobilio „Mercedes Benz“ priekyje sėdėjo tik automobilio vairuotojas. Kaip ir minėta, liudytojas nurodė, jog du kartus prisilenkė su „Mercedes Benz“ automobiliu, be to ir važiuodamas priekyje, būdamas priekyje 20-30 metrų atstumu, per galinio vaizdo veidrodėlius stebėjo šį automobilį ir jokio kito asmens, išskyrus automobilio vairuotoją, nematė, kas paneigia nuteistojo, o taip pat ir liudytojo A. S. parodymus, kad automobilį vairavo ne R. S., o A. S..

12. Kad liudytojo V. Š. nurodyta aplinkybė, jog automobiliu „Mercedes Benz“ važiavo tik vienas asmuo, yra teisinga, patvirtina ir liudytojo K. U. parodymai bei vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. K. U. nurodė, kad tik trumpai nematė automobilio „Mercedes Benz“, kai šis buvo už posūkio. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, jame puikiai matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kaip į ją įvažiuoja ir prie balto mikroautobuso sustoja „Mercedes Benz“ automobilis, o netrukus atvažiuoja ir šalia šio automobilio sustoja ir „Nissan“ automobilis (jo vairuotojas liudytojas K. U.). 2022 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, jog 2022 m. rugsėjo 30 d. 18:34:50 val. į degalinės teritoriją atvažiavo tamsios spalvos automobilis („Mercedes Benz“) ir sustojo už baltos spalvos automobilio (mikroautobusas). 18:35:02 val. į degalinės teritoriją įvažiavo šviesios spalvos automobilis („Nissan“) ir sustojo prie „Mercedes Benz“ automobilio iš dešinės (keleivio pusės). 18:35:08 val. iš šviesios spalvos automobilio išlipo automobilio vairuotojas ir 18:35:17 val. priėjo prie tamsios spalvos automobilio iš kairės pusės (vairuotojo pusės). 18:36:19 val. atvažiavo dar vienas (universalas) mėlynos spalvos automobilis (liudytojo V. Š. vairuojamas automobilis). Vaizdo įraše neužfiksuota, jog iš automobilio „Mercedes Benz“ būtų išlipęs koks nors asmuo. Apeliaciniame skunde itin akcentuojami vaizdo įrašo strigimai ir tikinama, kad būtent dėl šių strigimų, kuomet vaizdo įrašas buvo sustojęs du kartus – viso 12 sekundžių, liko neužfiksuotas momentas, kaip iš automobilio „Mercedes Benz“ išlipo jį vairavęs A. S. ir nuėjo garažų link. Visgi sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo. Pastebėtina, kad kaip ir teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, vaizdo kameros aprėpiamas stebėjimo laukas yra gana didelis, tačiau jokio nueinančio žmogaus nei į vieną pusę nebuvo užfiksuota, jo nematė ir liudytojas K. U., nors į degalinę atvažiavo paskui „Mercedes Benz“ automobilį. Negana to, liudytojas K. U. nurodė, kad kai jis privažiavo prie automobilio „Mercedes Benz“, automobilyje buvo vienas asmuo, kuris sėdėjo vairuotojo vietoje ir rankose laikė raktelius. Vadinasi, jei tikėti R. S. ir A. S. parodymais, kad automobilį „Mercedes Benz“ vairavo A. S. ir po to, kai susinervinęs numetęs raktelius automobilio priekyje ant panelės išėjo namo, tai R. S. per keliolika sekundžių iki kol prie jo automobilio privažiavo liudytojas K. U., turėjo persėsti, neišlipdamas iš automobilio, į vairuotojo vietą. Liudytojas K. U. nurodė, o ir vaizdo įraše užfiksuota, kad K. U. vairuojamas „Nissan“ automobilis sustojo greta „Mercedes Benz“ automobilio keleivio pusėje. K. U. nenurodė, jog būtų matęs, kad automobilio „Mercedes Benz“ viduje būtų vykęs koks nors veiksmas. Jis paaiškino, kad kai priėjo prie automobilio, R. S. sėdėjo vairuotojo vietoje ir rankoje laikė automobilio raktelius. Be to, bendraujant su R. S., liudytojas K. U. pastebėjo, kad šis nori toliau važiuoti automobiliu, dėl ko ir ėmė jį visaip kalbinti mėgindamas pratempti laiką, net siūlėsi parvežti R. S. namo, su kuo šis sutiko.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. aiškino, kad į vairuotojo vietą jis perlipo ieškodamas nukritusio mobilaus ryšio telefono. Vadinasi jo visas dėmesys turėjo būti nukreiptas į mobilaus ryšio telefono suradimą ir jo paėmimą, o ne į kuo greitesnį perlipimą iš keleivio vietos į vairuotojo vietą. Teisėjų kolegijos neįtikina versija, kad suaugęs, aukštas, ne lieso kūno sudėjimo vyras, dar ir būdamas neblaivus, per tokį trumpą laiką galėjo persėsti, neišlipdamas iš automobilio, iš keleivio vietos į vairuotojo vietą. Vertinant R. S. parodymus, taip pat pastebėtina, kad jis aiškino, jog važiuodamas automobiliu, sėdėdamas keleivio vietoje, gėrė trauktinę, tačiau įvykio vietos apžiūros metu apžiūrint automobilį, tokio gėrimo taros nerasta. Į K. U. automobilį jis jokio gėrimo nesinešė. Tad, jei tikėti R. S., o taip pat ir A. S. teisme duotais parodymais, lieka nepaaiškinama, kur dingo nuteistojo nurodyto gerto alkoholinio gėrimo tara. Kad automobilį vairavo būtent R. S., be to, kas paminėta, patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno Ž. K. parodymai ir jo tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Liudytojas Ž. K. nurodė, tai užfiksuota ir jo tarnybiniame pranešime, kad R. S. iš pradžių sakė, jog nevairavo automobilio, po to sakė, kad vairavo, o kai pripūtė į alkotesterį, vėl sakė, kad nevairavo. Apie tai, kad automobilį būtų vairavęs A. S., jis neužsiminė.

14. Įvertinus visumą išdėstytų argumentų, R. S. ir A. S. parodymai, kad automobilį vairavo A. S. vertinami kritiškai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo, juolab, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra prieštaringi, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų.

15. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. aiškino, kad važiuojant su R. S. kilo konfliktas, tačiau jokių eismo įvykių, incidentų neįvyko. Automobilis buvo su abejais valstybiniais numeriais, apgadinti priekinis ir galinis bamperiai. Tokie jo parodymai prieštarauja liudytojų K. U. ir V. Š. parodymams, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims apie automobilio „Mercedes Benz“ apgadinimus. Kaip minėta, liudytojai K. U. ir V. Š. nurodė, jog automobilis buvo užvažiavęs ant žalios vejos. V. Š. nurodė, kad buvo be priekinių valstybinių numerių. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti apgadinimai ne tik ant automobilio galinio ir priekinio bamperių, bet ir galiniame dešinės pusės sparne, nubraižyti dešinės pusės stogo šonas, dešinės pusės abi durelės, kairės pusės priekinės durelės, įlenktas dešinės pusės priekinis sparnas, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, nubrauktas kairės pusės priekinis sparnas, sulūžusi dugno apsauga, ant dugno matyti prikibusių žolių. Teisme A. S. aiškino, kad automobilį apgadino dieną prieš nagrinėjamą įvykį, kuomet darbe, sumaišęs pedalus, įvažiavo į krūmus. Tačiau teisėjų kolegijos toks jo paaiškinimas, įvertinus automobiliui nustatytus apgadinimus, neįtikina, kas sudaro pagrindą abejoti ir visų jo parodymų teisingumu. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad liudytojo A. S. parodymai teisme, tuomet, kai R. S. jau buvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, pasipildė naujomis detalėmis apie tai, kad važiuojant automobilyje R. S. nuolat konfliktavo, pastoviai trukdė vairuoti, priekaištavo, kad jis nemoka vairuoti, pasilenkęs ieškojo pamesto telefono, dėl ko jis buvo priverstas sustoti ant žolės kelkraštyje. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. teisme duoti parodymai prieštarauja kitų liudytojų, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, parodymams, kurie logiškai ir nuosekliai susiję tarpusavyje ir su kitais rašytiniais įrodymais, vienas kitą patvirtina ir papildo. Dėl to pagrįstai jais nesivadovavo.

16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi visą bylos medžiagą bei patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Ivetos Vitkutės - Zvezdinienės apeliacinį skundą atmesti.