- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-127-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- UAB „Linpara“
- Atsakovas
- UAB „Medvita“
- Advokatai
- Jonas Korsakas
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Linpara“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Linpara“ ieškinį atsakovui UAB „Medvita“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Linpara“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 2-4, 46-48) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „Medvita“ 44000,00 Lt skolos, 16016,00 Lt delspinigių, 292,24 Lt už įrangos pervežimą, iš viso 60308,24 Lt bei 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Linpara“ ir UAB „Medvita“ 2006-12-28 sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. AC-277. Sutarties objektas-įrangos komplektas 1 t/h granulių iš pjuvenų pagaminti. Pagal sutarties 4.1 p. numatyto 45 dienų įrangos pateikimo termino pardavėjas laikėsi ir iki 2007-02-12 atsakovės UAB „Medvita“ direktorių mobiliu telefonu ir raštu informavo, kad įranga sukomplektuota ir paruošta išvežimui. Pagal sutarties 4.3, 4.4 p. įrangą išsivežti privalėjo pirkėjas. Atsakovas prekių išsivežimą vilkino, kelis kartus keitė planus kur vežti-į Lietuvą ar į Smolenską, kol galiausiai transportavimo kompaniją džiovinimo linijos išvežimui pirkėjui surado pardavėjas Vengrijoje. Atsakovas iki galo neatsiskaitė ir liko skolingas 44 000 Lt. Už šią sumą ieškovas paskaičiavo 0,2 % delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, delspinigių sumą sudaro 16 016 Lt. teigia, kad ieškovas atsakovo užsakymu taip pat atliko įrangos dalies (medžio smulkintuvo) pervežimą iš Šveicarijos į Lietuvą. Už medžio smulkintuvo pervežimą atsakovas sumokėjo 3800, o 292,24 Lt liko skolingas. Ieškovo atstovas advokatas Jonas Korsakas, paaiškino, kad ieškovas, vykdydamas sutartį, nuvyko į Smolensko miestą atlikti šef-montavimo darbus. Iš internetinio tinklalapio matyti, kad 2009-01-19 ši linija buvo paleista, t.y. atsakovas ne tik gavo prekes, bet ir paleido liniją. Atsakovas 2007 m. kovo mėnesį įsteigė RAB „Granulit“, įmonės direktoriumi paskyrė O. Š.. 2007-03-25 RAB „Granulit“ sudarė patalpų ir žemės nuomos sutartis. 2007-03-25 RAB „Granulit“ susisiekė su vengrais ir davė paraišką pervežti įrangą į Smolensko miestą. Iš 2007-07-27 muitinės patikrinimo akto matyti, kad RAB „Granulit“ sumokėjo muito mokesčius ir pagal pakvitavimą gavo įrangą, pasirašė O. Š.. Muitinės ekspertizės metu įvertinta įranga – džiovykla su komplektuojančiomis detalėmis – nurodant iš ko ji susideda, yra naudota, jos vertė 540000 rublių. Įranga buvo įnešta į RAB „Granulit“ įstatinį kapitalą. UAB „Medvita“ priklauso 99,94 procentų minėtos įmonės kapitalo, likusi dalis priklauso UAB „Medvita“ direktoriui A. Z..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Linpara“ valstybei 120,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AC-277, pagal kurią UAB „Linpara“ įsipareigojo parduoti prekę, nurodytą priede Nr. 1 – įrangos komplektą 1 t/h granulių iš pjuvenų pagaminti (sutarties 1.1., 4.1. punktai), ir per 45 kalendorines dienas po pirkėjo atsiskaitymo, numatyto sutarties 7.1.1. punkte, ją perduoti UAB „Medvita“, o pastaroji įsipareigojo priimti prekę ir sumokėti už ją 444000,00 Lt sutarties 7 punkte numatytais terminais. Sutarties 3.4 p. numato, kad į prekės kainą įeina šef-montavimo darbai (t. 1, b.l. 8-9). Sutarties 6.2 punktas numato, kad prekės priėmimas – pardavimas įforminamas prekės priėmimo-perdavimo aktu, kuris surašomas tą pačią dieną, kai baigiamas priėmimas-pardavimas (t. 1, b.l. 9). Pagal sutarties priedą Nr. 1 pardavėjas UAB „Linpara“ įsipareigojo pirkėjui UAB „Medvita“ parduoti įrangos komplektą 1 t/h granulių iš pjuvenų pagaminti: džiovinimo liniją 1995 m. gamybos, granulių presavimo liniją OGM-1, A 2006 m. gamybos, ir atraižų smulkintuvą (t. 1, b.l. 10). Pagal priedą į 1995 m. gamybos džiovinimo liniją, kurios kaina 155700,00 Lt, įeina: ciklonas, katilas, pagrindinis ventiliatorius, pjuvenų padavimo transporteriai, būgnas, smulkintuvas, sausas separatorius, pjuvenų padavimas į katilą, dozatorius (t. 1, b.l. 10). Konstatavo, jog sąskaitos išrašai ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovas ieškovui už įrangą sumokėjo 400000,00 Lt (t. 1, b.l. 29-36). Nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl džiovinimo linijos ir šef-montavimo darbų – ieškovas teigia, kad džiovinimo liniją pateikė atsakovui ir atliko šef-montavimo darbus, tačiau atsakovas pilnai neatsiskaitė, atsakovas teigia, kad ieškovas nepateikė prekės – džiovinimo linijos 1995 m. gamybos, kurios kaina 155700 Lt, ir neatliko šef-montavimo darbų, kurių kaina 13931,20 Lt, todėl ne atsakovas skolingas ieškovui, o ieškovas skolingas atsakovui, nes atsakovas iš anksto sumokėjo 125631,20 Lt už negautą prekę. Teismas, sulyginęs 2006-12-28 sutarties priede Nr. 1 nurodytas džiovinimo linijos komplekto detales su detalėmis, išvardintomis Novomoskovsko muitinės posto 2007-07-26 Prekių ir transporto priemonių muitinės patikrinimo (apžiūros) akto bei Federalinės muitinės tarnybos centrinės kriminalistinės muitinės valdybos ekspertinės kriminalistinės tarnybos – regioninio Briansko m. filialo ekspertinio tyrimo skyriaus Nr. 2 (Smolensko m.) eksperto išvadoje, darė išvadą, kad ieškovas nepateikė visų džiovinimo linijos detalių, buvo pateikta tik dalis detalių, nurodytų sutarties priede Nr. 1: ciklonas, pagrindinis ventiliatorius, būgnas, smulkintuvas. Nurodė, kad pagal 2006-12-28 sutarties priedą ieškovas įsipareigojo parduoti džiovinimo liniją 1995 m., tačiau iš 2007-01-17 sutarties Nr. 23/2007 matyti, kad ieškovas iš STOP Kornyezetvedo Kfk pirko MGF būgną-džiovintuvą pjuvenoms, naudotą, pagamintą maždaug 1974 m. Konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sutiko su tokiu 1974 m. gamybos džiovinimo linijos komplektavimu. Iš byloje esančio Smolensko prekybos ir pramonės rūmų 2007-08-15 pranešimo individualiam verslininkui A. K. teismas nustatė, kad buvo atliktas medienos apdirbimo įrangos - būgninės džiovyklos medienos atliekų džiovinimui ir plaktukinio smulkintuvo skirto medienos atliekų smulkinimui vertinimas ir jo metu buvo nustatyti įrangos techninės būklės trūkumai, kurių nepašalinus, įrangos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, jos panaudojimas kitiems tikslams neįmanomas, galima tik utilizuoti – atiduoti į metalo laužą (t. 2, b.l. 122, 123). Iš Muitinės pakvitavimo nustatė, kad krovinio, nurodyto muitinės deklaracijoje Nr. 10113090/260707/0001025, t.y. būgninės džiovyklos ir plaktukinio trupintuvo dalių, vertė yra 799608,51 rub. (t. 2, b.l. 140, 141-142). Pagal 2006-12-28 sutartį džiovinimo linijos kaina – 155700,00 Lt. Teismo vertinimu, numatytos 2006-12-28 sutarties priede Nr. 1 džiovinimo linijos ir gautų detalių kainų skirtumas patvirtina, kad ieškovas pateikė tik dalį džiovinimo linijos detalių. Teismas konstatavo, kad sutarties 6.2. punktas numato, kad prekės priėmimas-pardavimas įforminamas prekės priėmimo-pardavimo aktu, kuris surašomas tą pačią dieną, kai baigiamas priėmimas-pardavimas. Ieškovas nepateikė pirktų prekių priėmimo-perdavimo akto, kuris patvirtintų, jog ginčo džiovinimo linija yra pateikta atsakovui. Ieškovo argumentus, kad atsakovas gavo ginčo įrangą, nes ją įnešė į RAB „Granulit“ įstatinį kapitalą, atmetė, kaip nepagrįstus. Iš RAB „Granulit“ 2007 m. gegužės 14 d. įstatų keitimo nustatė, kad bendrovės įstatinis kapitalas padidintas bendrovės dalininkės UAB „Medvita“ įnašu iki 1.808.346,0 rublių, įvežus ir įtraukus į balansinę apskaitą turtą: būgninę džiovyklą (Vengrijos produkcija), rinkos kaina, atsižvelgiant į susidėvėjimą - 540000,00 rub.; granuliatorių OGM-1,5 A, rinkos kaina, atsižvelgiant į susidėvėjimą - 935000,00 rub.; medienos atliekų smulkintuvą, HZ-680/K tipo, rinkos kaina, atsižvelgiant į susidėvėjimą – 51198,00 rub.; frontalinį krautuvą Caterpillar-910, rinkos kaina, atsižvelgiant į susidėvėjimą – 132000,00 rub.; krautuvą su šakėmis KM Rekord Plovdiv, rinkos kaina, atsižvelgiant į susidėvėjimą – 121888,00 rub.; plaktukinį trupintuvą, rinkos kaina, atsižvelgiant į susidėvėjimą – 18260,00 rub. (t. 2, b.l. 158-160). Šiame RAB „Granulit“ įstatų keitime nurodyta, kad šis turtas turi būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą per šešis mėnesius nuo bendrovės dalininkės UAB „Medvita“ sprendimo dėl įstatinio kapitalo padidinimo priėmimo momento. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo įranga per nurodytą laiką buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Pažymėjo, kad ieškovas procesiniame dokumente - dublike - nurodė, kad šef-montavimo darbai nebuvo atlikti (t. 1, b.l. 49-50). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, prieštaraudamas procesiniame dokumente nurodytoms aplinkybėms, teigė, kad šef-montavimo darbus ieškovas atliko. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. L. nurodė, kad jis su R. L. buvo nuvykęs į UAB „Granulit“, Smolensko m., tikslu atlikti šef-montavimo darbus, ten matė atskirai stovinčias įrangos komplekto dalis, jos nebuvo sumontuotos. Pagal sutarties 3.4. punktą pardavėjas vadovauja šef-montavimo darbams iki pilno įrangos komplekto paleidimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovas šef-montavimo darbų neatliko, įranga nebuvo paleista į gamybą. Ieškovui neįrodžius, kad jis pateikė atsakovui prekę, numatytą sutarties priede Nr. 1, – džiovinimo liniją 1995 m. gamybos, 155700,00 Lt vertės, ir atliko šef-montavimo darbus, ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Linpara“ prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, o pripažinus esant absoliutiems teismo sprendimo negaliojimo pagrindams ir/ar teismą buvus šališku (galimai šališku), bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; grąžinti ieškovui 257,79 Lt per daug sumokėto žyminio mokesčio; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti naikinamas dėl neteisingo teisės normų, sutarties nuostatų, aiškinimo ir jų netinkamo taikymo ar visiško jų netaikymo, o taip pat klaidingo faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir jų šališko įvertinimo. Nurodo, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 292,24 Lt už įrangos pervežimą, šio reikalavimo atsakovas neginčijo, tačiau teismas dėl jo nepasisakė, todėl šioje dalyje sprendimas yra be motyvų, kad sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Ieškovė UAB „Limpara“ patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 46-48), ieškinio reikalavimus sumažino nuo 68 901,44 Lt iki 60 308,24 Lt, todėl teismo prašė grąžinti 257 Lt 79 ct per daug sumokėto žyminio mokesčio, bet ir šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo, kas rodo, jog nebeaišku, ar teismas suprato kokią bylą apskritai nagrinėjo, nes iš ieškovės pateiktų 4 reikalavimų, teismas pasisakė tik dėl vieno, dėl ko ir šio reikalavimo dalyje toks teismo sprendimas esantis be motyvų, pripažintinas naikintinu. Apelianto teigimu, teismas taip pat buvo šališkas, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Apelianto nuomone, šališkumą patvirtina, aplinkybė, jog ieškovas prašė teismo skirti atsakovo direktoriui baudą už melagingų parodymų davimą, tačiau dėl šio prašymo teismas apskritai nutylėjo. Teismas nevertino, jog kad atsakovė, viso proceso metu, ginčijo džiovinimo linijos apskritai nepervežusi (t. 1, b.l. 79, 82) ir negavusi (t. 1, b.l. 26, 57-58, 143, 162-163, t. 2, b.l. 128), dėl ko byloje ginčo dėl pateiktos įrangos komplekto (ne komplekto) tarp šalių net nebuvo. Todėl ieškovas tokių aplinkybių net įrodinėti neturėjo, ieškovas įrodinėdamas tik tai, kad atsakovas ginčo įrangą apskritai gavo, teismui ir išvertė į lietuvių kalbą tik dalį Novomoskovsko muitinės posto 2007 07 26 akto ir Briansko filialo eksperto išvados. Teigia, kad sulyginus 2006 12 28 sutarties priede Nr. 1 išvardintas džiovinimo linijos sudedamąsias dalis (9 pozicijos) su išvardintomis Briansko filialo ekspertinio tyrimo skyriaus Nr. 2 (Smolensko m.) eksperto išvadoje (lentelė Nr. 2, 13 pozicijų) (t. 2, b.l 150-151), visiškai akivaizdu, jog ieškovė pateikė, o atsakovė gavo pilną sutartimi numatytą džiovinimo linijos komplektą, kas visiškai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl džiovinimo linijos nekomplektiškumo. Ieškovas laikydamas, jog pilna apimtimi išversti nurodyti dokumentai teismui nebuvo pateikti tik dėl teisėjos Larisos Tamulionienės kaltės, bei tai, kad tokia būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (dėl įrangos nekomplekto byloje ginčo nebuvo), su apeliaciniu skundu, juos teikia papildomai. Teigia, jog teismas nepagrįstai remdamasis muitinės pakvitavimu nustatytos ir 2006 12 28 sutarties priede Nr. 1 nurodytos, kainų skirtumu, darė išvadą, jog ieškovas pateikė atsakovui įrangos nekomplektą, nes Rusijos Federacijoje yra visiškai kitokie muitinės prekių vertinimo standartai (muitinės įvertinimas niekada nesutampa su rinkos, t. 1, b.l. 129). Teigia, jog aplinkybės, kad atsakovas pats ginčo džiovinimo liniją priėmė ir persivežė iš Vengrijos, atliko visus mokėjimus, atsiėmė iš muitinės ir nuo 2007 07 27 ja disponavo, o galiausiai 2007 05 14 įstatų keitimu įnešė, ir ja padidino RAB „Granulit“ įstatinį kapitalą, o 2007 11 07 tokį padidinimą įregistravo ir juridinių asmenų registre, patvirtina, jog ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir ginčo įrangą atsakovei pateikė, todėl sutarties 6.2 p., kuriame numatyta, kad prekių perdavimas įforminamas perdavimo-priėmimo aktu nebetenka prasmės. Liudytojas P. L. teisme patvirtino, jog 2007 09 09 (t. 1, b.l. 153-154) nuvykęs į Smolenską, pats asmeniškai matė ginčo džiovinimo liniją RAB „Granulit“ teritorijoje išsinuomotoje iš RAB „Leseksport“ (t. 2, b.l. 2, 184, 154-157), džiovinimo būgnas stovėjo prie geležinkelio (į teritoriją ateina geležinkelio šaka), granuliatorius šalia RAB „Granulit“ ofiso, o kitos komplektavimo detalės buvo metaliniame angare. Visa granulių iš pjuvenų gamybai linija, esanti tuo pačiu RAB „Granulit“ buveinės adresu Stancionnaja g. 5B, Smolenskas, su jos smulkiu aprašymu ir foto, 2009 01 11 buvo paleista i eksploataciją (t. 2, b.l. 36). Nurodo, kad teismas, įvertinęs liudytojo P. L. parodymus, kad jis su R. L. buvo nuvykęs į RAB „Granulit“, Smolensko m., tikslu atlikti šef - montavimo darbus, ir ten matė atskirai stovinčias įrangos komplekto dalis, jos nebuvo sumontuotos, darė išvadą, kad ieškovė tokių darbų neatliko. Tai rodo, kad teismas nesuprato kas yra šef - montavimo darbai, ir kuo jie skiriasi nuo montavimo darbų (t. 2, b.l. 152-153), nors liudytojas P. L. teisme aiškiai išdėstė, kad tai nėra tiesiogine prasme atliekami montavimo darbai, o tai yra įrangos montavimo techninių (technologinių) sprendimų pateikimas ir kt. (t. 2, b.l. 184), ką ieškovė ir atliko. Atsakovė pagal ieškovės pateiktus technologinius sprendimus ir išaiškinimus visą įrangą sumontavo ir liniją paleido į eksploataciją. Pažymi, jog teismas nurodydamas, kad ieškovė dublike nurodė, kad šef - montavimo darbai nebuvo atlikti (t. 1, b.l. 49-50), visiškai nutylėjo ir nevertino, ieškovės teisme nurodyto, kad tokie darbai atlikti buvo, tik jie nebuvo atlikti laiku (t. 2, b.l. 188).
Apeliantas teismui pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą motyvuoja tuo, kad atsakovas dėl 292,24 Lt priteisimo už medžio atraižų smulkintuvo pervežimą Iš Šveicarijos į Lietuvą pirmosios instancijos teisme net neginčijo ir sutiko, tačiau atsiliepimu į apeliacinį skundą jau bando teismą klaidinti nurodydama, kad ši suma buvo už ginčo džiovinimo linijos pervežimą iš Vengrijos, kas visiškai neatitinka tikrovės, todėl ieškovas, siekdamas išdėstyti papildomus argumentus, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Medvita“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad jis įvykdė prievolę, numatytą sutarties priede Nr. 1, nepateikė būtent 1995 m. gamybos 155 700 Lt vertės džiovinimo linijos, bei neatliko šef-montavimo darbų. Pažymi, kad liudytojas P. L. bylos nagrinėjimo pradžioje dar 2008 metais patvirtino, kad šef-montavimo darbai nebuvo atlikti. Ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepalaikė reikalavimo priteisti 292,24 Lt už pervežimą, atsakovas atsikirsdamas teigė, kad negavo sutartos prekės ir neprivalo apmokėti netinkamos prekės gabenimą, nes bylos duomenimis įrodyta, kad 1974 metų gamybos įranga, kurią ieškovas UAB „Linpara“ įsigijo perpardavimui bendrovei „Medvita“ iš Vengrijos įmonės „STOP Kornyezetvedo“' yra naudota, pagaminta 21 metais vėliau, nei nurodyta sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo. Teigia, kad ieškovas viso proceso metu daugybę kartų nesąžiningai naudojosi teise nušalinti teisėjus. Bet konkrečiai teisėjai L. Tamulionienei ieškovo atstovas nušalinimo nepareiškė. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teisėjos sutarties sąlygų aiškinimas bei įrodymų vertinimas šališkas, visiškai nepagrįstas ir nelogiškas, nes teismo priimtas sprendimas šiuo atveju negali tenkinti abi šalis. Apelianto argumentai dėl įrodymų prijungimo sąsajos su teismo šališkumu, visiškai nepagrįsti, nes nagrinėjant bylą 3 metus, teismai prijungė visus įrodymus, kuriuos teikė šalys. Šis teismas atidėdamas posėdį sudarė galimybę šalims išversti į valstybinę kalbą rašytinius įrodymus, kuriais šalys grįs savo argumentus. Tai, kad ieškovas neišnaudojo šios galimybės neuždeda teismui pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva arba remtis dokumentais neišverstais į valstybinę kalbą. Nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovas UAB „Medvita“ gavo sutartą prekę ir tai, pasak ieškovo, įrodo: „ginčo džiovinimo linija priėmė ir parsivežė iš Vengrijos, atliko visus mokėjimus, atsiėmė iš muitinės ir nuo 2007-07-27 disponavo, o galiausiai 2007-05-14 įstatų keitimu įnešė ir ja padidino RAB „Granulit“ įstatinį kapitalą“. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas liniją priėmė: taip pat parsivežė (čia apeliantas prieštarauja sau, nes reikalauja pinigų už pervežimą) visų mokėjimų atsakovas neatliko, bei faktiškai neperdavė linijos bendrovei „Granulit“, gautos vietoje nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyje. Tai įrodo krovinio važtaraščių datos bei Smolensko muitinės patikrinimo (apžiūros aktas) datuotas 2007 m. liepos 26 diena. Naudota įranga pasiekė Smolenską 2007 m. liepos mėnesį, tuo tarpu RAB „Granulit“ nusprendė didinti įstatinį kapitalą 2007 m. gegužės mėnesį, kai įranga dar nebuvo iškeliavusi iš Vengrijos. Nes pateiktuose iš Smolensko dokumentuose dėl RAB „Granulit“ įstatinio kapitalo didinimo, o būtent RAB „Granulit“ 2007-05-14 įstatų keitime, nurodyta, kad nurodytas turtas, t. y. įranga bus įtraukta į RAB „Granulit“ apskaitą per 6 mėnesius nuo bendrovės dalininkės, t, y. UAB „Medvita“ sprendimo dėl įstatinio kapitalo padidinimo priėmimo momento. Taigi, sprendimą įnešti įrangą į RAB „Granulit“ įstatinį kapitalą UAB „Medvita“ priėmė ir RAB „Granulit“ paruošė dokumentus dėl įstatų keitimo dar nematę bei nepriėmę įrangos iš Vengrijos. RAB „Granulit“ įstatinis kapitalas nebuvo padidintas ir įregistruotas turtiniu įnašu iš UAB „Medvita“ Rusijos juridinių asmenų registre, tai įrodo Smolensko muitinės pateikti dokumentai.
Apeliantas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantas vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas (galimai šališkas), klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Stankūnas v. B. Basalykas ir kt., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Adomaitis v. R. Padelskas, bylos Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Šėžienė v. Molėtų pradinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).
Byloje nustatyta, kad apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nušalimą buvo pareiškęs visiems Kauno rajono apylinkės teismo teisėjams. 2010 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi apelianto prašymas dėl Kauno rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo buvo netenkintas. 2011 m. sausio 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas išsprendė apelianto UAB „Linpara“ pareiškimą dėl Kauno rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo nagrinėjamos bylos ir apelianto prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui nepatenkino. Byla buvo perduota nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjančiai bylą teisėjai nušalinimas nebuvo reiškiamas. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t.y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Byloje apeliantui nepareiškus nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimo klausimas negalėjo būti svarstomas. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apelianto atstovui buvo leista pasinaudoti visomis jam suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis, todėl teisėjų kolegijai apelianto apeliaciniame skunde nurodymas, kad teismas klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir buvo šališkas (galimai šališkas) nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija aptartą apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta.
Pirmosios instancijos teismas priimto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškovo ieškinį atmeta. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje yra konstatuotas ieškovo pareikšto ieškinio nepagrįstumas ir nurodyti jo nepagrįstumo motyvai (CPK 270 straipsnio 4 ir 5 dalys). Iš teismo sprendime nurodytų motyvų yra aišku, kad teismas netenkino ieškovo ieškinio visiškai. Todėl apelianto apeliaciniame skunde teigimas, jog teismas neišsprendė visų ieškovo pareikštų reikalavimų ir padarė CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodytus procesinės teisės normų pažeidimus yra nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 28 d. pagal ieškovo UAB „Linpara“ ir atsakovo UAB „Medvita“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AC-277 ieškovas įsipareigojo prekę, nurodytą sutarties priede Nr. 1 – įrangos komplektą 1 t/h granulių iš pjuvenų pagaminti ir per 45 dienas po pirkėjo atsiskaitymo, numatyto šalių sudarytos sutarties 7. 1.1 punkte parduoti atsakovui UAB „Medvita“, o atsakovas privalėjo prekę priimti ir sumokėti už ją 444000 Lt, pagal sutartyje numatytus terminus. Šalys sudarytos sutarties 3. 4 punkto sąlyga nustatė, kad į prekės kainą įeina šef-montavimo darbai. Šalys sutarė, kad prekės priėmimas-perdavimas įforminamas prekės priėmimo-perdavimo aktu, kuris surašomas tą pačią dieną, kai baigiamas priėmimas-perdavimas (sutarties 6. 2 punktas). Pagal sutarties priedą Nr. 1 ieškovas įsipareigojo atsakovui UAB „Medvita“ parduoti įrangos komplektą 1 t/h granulių iš pjuvenų pagaminti: džiovinimo liniją 1995 metų gamybos, granulių presavimo liniją OGM – 1 A, 2006 m. gamybos ir atraižų smulkintuvą. Pagal šalių pasirašytos sutarties priedą į 1995 m. gamybos džiovinimo linijos, kainuojančią 155700 Lt sudėtį įeina: ciklonas, katilas, pagrindinis ventiliatorius, pjuvenų padavimo transporteriai, būgnas, smulkintuvas, sausas separatorius, pjuvenų padavimo į katilą dozatorius. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas ieškovui už pateiktą įrangą sumokėjo ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Tarp šalių iškilo ginčas dėl džiovinimo linijos ir šef-montavimo darbų, ieškovas reikalauja apmokėti už pateiktą džiovinimo liniją ir atliktus paminėtus darbus, nes atsakovas yra pilnai neatsiskaitęs.
Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas nurodė, kad ieškovas nepateikė visų džiovinimo linijos detalių, o pateikė tik dalį jų nurodytų sutarties priede Nr. 1: ciklonas, pagrindinis ventiliatorius, būgnas, smulkintuvas. Teismas nustatė, kad pagal 2006-12-28 sutarties priedą ieškovas įsipareigojo parduoti džiovinimo liniją 1995 m., tačiau iš 2007-01-17 sutarties Nr. 23/2007 nustatė, kad ieškovas iš STOP Kornyezetvedo Kfk pirko MGF būgną-džiovintuvą pjuvenoms, naudotą, pagamintą maždaug 1974 m. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sutiko su tokiu 1974 m. gamybos džiovinimo linijos komplektavimu. Teismas pažymėjo, kad buvo atliktas medienos apdirbimo įrangos - būgninės džiovyklos medienos atliekų džiovinimui ir plaktukinio smulkintuvo skirto medienos atliekų smulkinimui vertinimas ir jo metu buvo nustatyti įrangos techninės būklės trūkumai, kurių nepašalinus, įrangos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, jos panaudojimas kitiems tikslams neįmanomas, galima tik utilizuoti – atiduoti į metalo laužą (t. 2, b.l. 122, 123). Teismas įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, susijusius su prekių pristatymu, nustatė, kad ieškovas pateikė tik dalį džiovinimo linijos detalių ir, kad ieškovas nepateikė pirktų prekių priėmimo-perdavimo akto, kuris patvirtintų, jog ginčo džiovinimo linija yra pateikta atsakovui. Teisėjų kolegija pripažįsta teismo padarytas išvadas teisingomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui reikalaujant apmokėti už džiovinimo liniją ir šef-montavimo darbus, o atsakovui teigiant, jog ieškovas nepateikė prekės ir neatliko darbų, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad ieškovas atsakovui pateikė prekę ir atliko darbus ir atsakovas juos priėmė. Tačiau ieškovas tokios pareigos neįvykdė ir ieškinio neįrodė. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“. Atsakovas gindamasis nuo ieškovo argumentų įrodė, jog jam daiktas nebuvo pateiktas ir darbai neatlikti. Nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškovu privalėjo atsiskaityti tik tada, jeigu jis turėtų tokią civilinę pareigą. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas sumokėjo ieškovui už pateiktus daiktus ir atliktus darbus, tačiau negavęs ir nepriėmęs daiktų ir ieškovui nepridavus darbų atsakovas neturi civilinės pareigos ieškovo prašomą reikalavimą patenkinti. Pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas turėjo pateikti teismui prekių priėmimą-perdavimą patvirtinantį aktą, kuris surašomas tą pačią dieną kai baigiamas prekių priėmimas-perdavimas, tačiau byloje dėl ginčo daiktų priėmimo tokio akto nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6. 340 straipsnio 1 dalį, pardavėjo pareiga pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo perduoti pirkėjui daiktų komplektą ir laikoma, kad pardavėjas įvykdė savo prievolę tik tais atvejais, kai jis perduoda visus daiktus, įeinančius į komplektą. Tačiau nustačius priešingai, nelaikytina, kad pardavėjas įvykdė savo sutartinę pareigą.
Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimus susijusius ir su byloje pateiktų įrodymų netinkamu įvertinimu. Teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama įrodymų vertinimo vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu taisyklėmis, išplaukiančiomis iš C P K 185 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo turinio. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino ieškovo pateiktus į bylą visus dokumentus, kurie buvo reikšmingi tarp šalių ginčui išspręsti o taip pat paties ieškovo išdėstytą poziciją pirminiuose procesiniuose dokumentuose (t. 1 b.l. 49-50), apklausto teismo posėdyje liudytojo R. L. parodymus, kuris buvo nuvykęs montavimo darbų atlikti į UAB „Granulit“. Šio liudytojo parodymai byloje surinktai medžiagai neprieštaravo, todėl teismas pagrįstai priimdamas sprendimą ir šio liudytojo parodymais pasirėmė. Teisėjų kolegija paminėtus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neteisingu įrodymų įvertinimu laiko nepagrįstais.
Remiantis nurodytais argumentais teisėjų kolegija apylinkės teismo priimtą sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo atsakovui pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies taisykles turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė kvitą (t. 3., b.l. 39), kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 3000 Lt. Teisėjų kolegija spręsdama prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino už atsiliepimo į apeliacinio skundo surašymą 8. 11 punkte nurodytas nuostatas ir atsakovui priteisia iš ieškovo 1200 Lt maksimalaus dydžio išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 12d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo UAB Linpara“ (kodas 120679638) priteisti 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovui UAB „Medvita“ (kodas 160423187).