Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 88, 92, 93), pareiškėjas ir atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 18, 74), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2015 m. sauso 15 d. iki 2016 m. liepos 20 d.), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Dėl ieškinio senaties termino.

Atsakovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).

Pareiškėjas R. G. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. liepos 20 d. Į teismą kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 19 d. skundu (b. l. 2, 67), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios.

Pareiškėjas prašo netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, nes jis neturėjo reikiamų žinių tokiems pažeidimams nustatyti, negalėjo gauti duomenų pažeidimams įrodyti, negalėjo laiku sužinoti apie savo teisių pažeidimą, suprasti, kad yra pažeidžiamos jo teisės.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, patirdamas jo aprašytas aplinkybes, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją ar prašant duomenų, tokie duomenys nebūtų pateikti. Jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, pareiškėjas nenurodė, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. liepos 20 d.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo, nurodo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą, turi būti vertinamas laisvas grindų plotas (baldais ir kitu inventoriumi neužimtas plotas). Pareiškėjas skunde pažymi, kad ginčo dėl ploto laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 20 d. nekelia.

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN pareiškėjas buvo apgyvendintas: 5-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 66,49 kv. m., miegamųjų vietų buvo 21, todėl vienam asmeniui teko 3,17 kv. m. gyvenamojo ploto; 5-o būrio 1-oje brigadoje, kurios plotas 52,24, miegamųjų vietų buvo 16, todėl vienam asmeniui teko 3,27 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 71, 79-80).

Ginčo dėl gyvenamųjų patalpų (brigadų) ir jų plotų byloje nėra. Tačiau pareiškėjas, skirtingai nei atsakovas, nurodė, kad 5-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje buvo 28 miegamos vietos, o 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo 22 miegamos vietos. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad: 2013 m. liepos 10 d., 2014 m. vasario 18 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. duomenimis (b. l. 57, 58, 62-64, 61) 5-o būrio 1-oje brigadoje buvo 24 miegamosios vietos, 5-o būrio 2-oje brigadoje buvo 28 miegamosios vietos; 2018 m. rugsėjo 9 d. duomenimis (b. l. 59) 5-o būrio 1-oje brigadoje buvo 22 miegamosios vietos; 2016 m. birželio 9 d. duomenimis (b. l. 60) 5-o būrio 1-oje brigadoje buvo 16 miegamųjų vietų, 5-o būrio 2-oje brigadoje buvo 21 miegamoji vieta.

Ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. liepos 20 d. Iš į bylą šalių pateiktų dokumentų teismas daro išvadą, kad miegamųjų vietų skaičius 5-o būrio 1-oje ir 2-oje brigadose atitinkamais laikotarpiais kito tačiau nei pareiškėjo, nei atsakovo pateikti rašytiniai dokumentai nepatvirtina, kiek konkrečiai miegamųjų vietų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo 5-o būrio 1-oje brigadoje. Kita vertus, pareiškėjo pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 5-o būrio 2-oje brigadoje buvo 28 miegamos vietos (b. l. 61, 62-64).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nutartyse panašaus pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015 m. birželio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais visos kilusios abejonės vertinamos silpnesniosios šalies, t. y. asmens, siekiančio apginti savo pažeistas teises, naudai (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1241-552/2015, 2013 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-136/2013).

Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl ginčui aktualiu laikotarpiu 5-o būrio 1-oje ir 2-oje brigdose buvusių 22 ir 28 miegamųjų vietų nepaneigus, pagal bylos duomenis esant pakankamam pagrindui išvadai, kad atsakovo pateiktoje 2018 m. spalio 2 d. pažymoje (b. l. 79-80) miegamųjų vietų skaičius yra nurodytas toks, koks buvo pažymos rengimo dieną, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką, vertintina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. (iš viso 198 dienos), pareiškėją apgyvendinus 2-o sektoriaus bendrabučio tipo 5-o būrio 2-oje brigadoje, ir laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 9 d. (iš viso 11 dienų), pareiškėją apgyvendinus 2-o sektoriaus bendrabučio tipo 5-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, jam teko 2,37 kv. m. ploto (atitinkamai 66,49/28 ir 52,24/22), todėl teisė į jam priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko atitinkamai 0,73 kv. m. ploto) ir toks pažeidimas iš viso truko 209 dienas.

Nors Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą (3,1 kv. m.) neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016). Todėl teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamojoje patalpoje esantys baldai, nuteistųjų reikmenys, asmeniniai daiktai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT 2017 m. spalio 17 d. paskelbė sprendimą byloje S. ir D. prieš Lietuvą, kuriame buvo vertinamos kalinimo sąlygos Pravieniškių PN. Nustatęs, kad pareiškėjai beveik 4 metus buvo laikomi mažesniame nei 3 kv. m plote, EŽTT konstatavo, jog toks pažeidimas negali būti laikomas trumpu ir atsitiktiniu ir konstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju nepertraukiamai 211 dienų pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl yra konstatuotinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Tokia išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylos (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-831-662/2019).

Pastebėtina ir tai, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais (Teismų įstatymo 33 str. 3 d.). Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, minėtas teisės aktų nuostatas ir formuojamą nuoseklią EŽTT ir LVAT praktiką, vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma negali būti skaičiuojama pareiškėjo pageidaujamu būdu, t. y. eliminuojant daiktų užimamus plotus. Skunde nurodyta aplinkybė, kad neturėjo galimybės savo miegamąją vietą pasiekti laisvu grindų plotu, vertintina kritiškai.

Dėl nesančių patalpų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš nebuvusio laisvalaikio kambario, patalpų drabužiams džiovinti, maisto produktams susidėti, per mažos virtuvės patalpos.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.8. p.), drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.9 p.), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui; 5.10 p.); esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.11 p.).

Atsakovo pateikti duomenys (Ūkio skyriaus pažyma; b. l. 78) patvirtina, kad 2-ame sektoriuje atskiroje patalpoje skalbimo mašinomis galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Džiovyklų įrengimą iliustruoja atsakovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 82-85). Todėl pareiškėjo argumentai dėl nebuvusių patalpų drabužiams džiovinti laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjas nenurodė, jog dėl neturėjimo galimybės džiovinti drabužius ar kitų nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje džiovinamų drabužių, jis kreipėsi į atsakovą. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar minėtos institucijos, žinodamos apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.

Galiojantys teisės aktai nenumato, kad virtuvėlė turi būti privalomai įrengiama, nereglamentuoja virtuvėlės ploto, todėl argumentai dėl mažos virtuvėlės atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau atsakovui nepaneigus, kad būryje nebuvo įrengta poilsio kambario, kambario maisto produktams laikyti, pripažinta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.8 ir 5.10 punktuose nurodytų reikalavimų, todėl šie pažeidimai pripažintini nustatytais.

Dėl aliarmo mygtuko ir nuolatinio buvimo tarp asmenų.

Taisyklių 16.11 punktas reglamentuoja privalomą pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą tik kamerose. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš negalėjimo išsikviesti pareigūnų (nesančio aliarmo mygtuko) gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kuriose tokios sistemos įrengimas nėra numatytas, todėl šie motyvai laikytini nepagrįstais. Be to, pareiškėjo teiginys, jog kilus konfliktams negalėjo išsikviesti pareigūnų, yra nekonkretus ir nedetalizuotas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais. Subjektyvūs samprotavimai dėl nesaugios aplinkos, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. Pareiškėjo nurodyti asmeninių laisvių suvaržymai (nuolatinis buvimas tarp asmenų miegant, prausiantis, fiziškai kontaktuojant), nepatogumai yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Duomenų, jog jis buvo išskirtas iš kitų nuteistųjų, suteikiant blogesnes bausmės atlikimo sąlygas, byloje nėra. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog pataisos įstaiga, neužtikrindama pareiškėjo pageidaujamo privatumo (nebuvimo tarp asmenų), galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus.

Dėl stogo konstrukcijose buvusio asbesto.

Pareiškėjas nurodė, kad 3-iame sektoriuje buvo vykdomi pastatų rekonstrukciniai kapitaliniai darbai, todėl sukeltos dulkės vėjo buvo nešiojamos po visą Pravieniškių PN teritoriją, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų pavojingą medžiagą pašalinti, niekados nesikreipė į specialistus dėl gyvenamosios aplinkos patikrinimo, todėl sudarė nesaugią aplinką ir sukėlė didelį pavojų pareiškėjo sveikatai bei gyvybei.

Atsakovas atsiliepime pripažino, kad 2-o sektoriaus stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos.

Pareiškėjas pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. balandžio 26 d. raštą (b. l. 56), kuriame išaiškinama, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka asbesto plaušelių mėginių ėmimą gyvenamojoje ir darbo aplinkoje pagal juridinių bei fizinių asmenų užsakymus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kaip fizinis asmuo būtų kreipęsis į minėtą instituciją dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo. Pagal bylos duomenis teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (aplinkoje) galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių. Pareiškėjas teigia, jog 3-iame sektoriuje buvo vykdomi pastatų renovacijos darbai ir apie tokius darbus sužinojo iš tame sektoriuje gyvenusių nuteistųjų. Pareiškėjui konkretaus darbų laikotarpio nenurodžius, jam pačiam tokių darbų nemačius ir nejutus, samprotavimai dėl asbesto dulkių jo gyvenamojoje aplinkoje laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas, skunde nurodė, kad netinkamos kalinimo sąlygos jam sukėlė nepataisomą psichologinę žalą, įtampą, išsekimą, stresą, emocinį šoką, kompleksus, nepilnavertiškumo jausmą, orumo pažeminimą, didelius nepatogumus, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos pažymą (b. l. 77), kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių PN nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. liepos 20 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad laisvalaikio kambario ar patalpos maisto produktams laikyti nebuvimas pareiškėjui galėjo sukelti fizinį skausmą ar dideles dvasines kančias. Tačiau teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A-831-662/2019, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, vienam asmeniui turėjusios tekti gyvenamojo ploto normos neužtikrinimas yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Pravieniškių PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (209 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma). Teismui pripažinus, kad dėl gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo buvo pažeista Konvencija, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę, spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į LVAT suformuotą praktiką administracinėje byloje Nr. A-831-662/2019 (2019 m. sausio 15 d. nutartis) pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1 500,00 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus