Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,

gynėjai Anželikai Meškaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. E., jo gynėjos advokatės Anželikos Meškaitės, nukentėjusiojo R. Š. įstatyminio atstovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-08-04 nuosprendžio, kuriuo K. E. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė atlikti pataisos namuose.

Iš K. E. priteista Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai 9 231,42 Lt gydymo išlaidų.

Nuosprendžiu patvirtintas K. E. ir nukentėjusiojo R. Š. įstatyminio atstovo R. Š. 2014-04-18 susitarimas dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. E. nuteistas už tai, kad jis nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2013 m. gruodžio 3 d. apie 13.20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus peiliu dūrė R. Š. į kairįjį šoną, taip nukentėjusiajam R. Š. padarydamas įbrėžimą kairės rankos alkūnės srityje, durtinę-pjautinę, kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairiame šone su diafragmos, blužnies ir skrandinio gaubtinės žarnos raiščio sužalojimu, kas komplikavosi kraujo susitelkimu pilvo ertmėje.

Skunde teigiama, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo jokio konflikto buvo, jų santykiai buvo draugiški, tačiau dėl pavartoto alkoholio K. E. ėmė neatsakingai elgtis su peiliu („pradėjo žaisti su peiliu“, „durniuoti“ ir „mosikavo rankoje laikomu peiliu“). K. E. jautėsi linksmas, o R. Š. sakė jam, kad „nedurniuotų“. K. E. vieną kartą kliudė peiliu R. Š. alkūnę, o antrą kartą dūrė jam į šoną. Pamatęs nukentėjusįjį kraujuojant, nuteistasis iškvietė medikus, lydėjo nukentėjusįjį į ligoninę, kur R. Š. buvo atlikta operacija. Todėl apeliantų nuomone, teismo išvada apie du tyčinius smūgius R. Š. peiliu į kairįjį šoną neatitinka Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvados, kurioje nurodyta, kad sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Alkūnės nubrozdinimas nebuvo prokuroro kvalifikuotas kaip sužalojimas, dėl jo sveikata nebuvo sutrikdyta, tuo labiau – sunkiai. Esant ekspertų išvadai, kad durtinė-pjautinė žaizda padaryta vienu smūgiu, iš kaltinimo turėjo būti pašalintos aplinkybės, kad kaltinamasis „du kartus dūrė peiliu R. Š. į kairįjį šoną“, pripažįstant, kad į kairįjį šoną nukentėjusiajam K. E. dūrė vieną kartą. Tik tada teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės būtų atitikę nustatytas faktines aplinkybes bei sukeltas pasekmes. Tai svarbu vertinant veikos pavojingumą, nes iš teismo nuosprendyje išdėstytų aplinkybių galima padaryti klaidingą išvadą, jog K. E. peiliu badė į nukentėjusiojo šoną net kelis kartus. Kadangi to nebuvo, teismas turėjo pripažinti, kad kaltinimas yra netikslus ir pakoreguoti nustatytas faktines aplinkybes pagal eksperto duotą išvadą ir apklaustų asmenų parodymus.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nukentėjusysis R. Š. parodė, jog vartojant alkoholinius gėrimus, K. E. būdamas girtas, ėmė mosuoti peiliu, dūrė, peilis iš pradžių pataikė į ranką ties alkūne ir nežymiai sužalojo. R. Š. perspėjo, kad K. E. liautųsi, tačiau po to perspėjimo nuteistasis nukentėjusiajam peiliu dūrė į šoną ir iš šono ėmė bėgti kraujas.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad įvykis nutiko vartojant alkoholinius gėrimus. Jokio konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo. K. E. paėmęs peilį, gąsdino R. Š. peiliu, tačiau ne iš piktų ketinimų. Kaip įdūrė, liudytojas nematė, tačiau R. Š. po to buvo sužalotas, ties pilvu matėsi kraujas.

Nuteistasis K. E. parodė, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Su kartu gėrusiais R. Š. ir S. Ž. nesipyko, tačiau paėmęs peilį, juo mojavo. Prisimena, kad R. Š. susiėmė už šono, nes buvo sužalotas. Galėjo būti, kad jis dūrė nukentėjusiajam du kartus. Po to jis teikė nukentėjusiajam pagalbą, iškvietė medikus ir palydėjo į ligoninę.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2014-01-13 specialisto išvados Nr. G11/14(14) matyti, jog R. Š. padaryta durtinė – pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairiajame šone su diafragmos, blužnies ir skrandinio gaubtinės žarnos raiščio sužalojimu, kas komplikavosi kraujo susitelkimu pilvo ertmėje. Sužalojimai padaryti duriančiu – pjaunančiu daiktu. R. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš daiktų apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrėjus R. Š. drabužius, juose rastos skylės ir sukruvinimai.

Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog K. E. nukentėjusiajam R. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. K. E. mosuodamas peiliu gąsdino nukentėjusįjį ir, taip būdamas girtas, iš pradžių pataikė į ranką, o po to į kairįjį šoną. Teismas teisingai įvertino, jog kaltinamasis šį nusikaltimą padarė veikdamas tyčia. Liudytojo S. Ž., nukentėjusiojo R. Š. ir paties nuteistojo K. E. parodymai patvirtina, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo, motyvo užpulti ir sužaloti nukentėjusįjį nuteistasis neturėjo, tačiau dėl girtumo jis elgėsi netinkamai, šlaistėsi peiliu. Iš visumos šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistasis peilio dūriu nukentėjusiajam sukeltų padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kaltinamojo veiksmai padaryti veikiant netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. E. veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes sąmoningai peiliu durdamas nukentėjusiajam į šoną, pakaltinamas žmogus suvokia, jog tuo gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą.

Byloje nustatyta, jog pasekmės - sunkus sveikatos sutrikdymas R. Š. padarytas vienu duriamojo- pjaunamojo daikto (bylos duomenimis tai buvo peilis) poveikiu, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Ši aplinkybė nulemia veikos kvalifikavimą pagal BK 135 str. 1 d. Tačiau iš nukentėjusiojo R. Š. parodymų matyti, jog nuteistasis K. E. jam peiliu sudavė du kartus – ir padarė nežymų sužalojimą ties alkūne – liko įbrėžimas, antru kartu dūrė ir sužalojo šoną. Nuteistasis neneigia šių nukentėjusiojo parodymų ir pripažįsta, jog galėjęs nukentėjusiajam peiliu durti du kartus. Teismo medicinos specialisto išvadoje vadovautasi vien tik nukentėjusiojo R. Š. gydymo ligoninės stacionare aprašymais, o ne nukentėjusiojo tiesiogine apžiūra, o kadangi R. Š. ligoninėje buvo gydytas ne įbrėžimas, o sunkus sveikatos sutrikdymas, specialisto išvadoje nežymus sužalojimas, kurio nereikėjo gydyti - įbrėžimas alkūnės srityje - neatsispindi. Tačiau netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad nuteistasis durdamas peiliu pirmą kartą nukentėjusiajam padarė sužalojimą ties alkūne, nėra pagrindo. Kai nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam padaromi skirtingi sunkumo sužalojimai, tokiu atveju teismų praktikoje veikos kvalifikavimą apsprendžia sunkesnysis sveikatos sutrikdymas, lengvesnio pagal atskirą straipsnį papildomai nebekvalifikuojant, tačiau kartu aprašant ir tą veiką, kuria sukeltas lengvesnysis sužalojimas. Todėl, nors sunkų sveikatos sutrikdymą R. Š. sukėlė vienas nuteistojo dūris peiliu, atsižvelgus į pasekmių visumą, šalinti iš kaltinimo vieną dūrį, kuris sukėlė lengvesnes pasekmes, nėra pagrindo. Pažymėtina, ir tai, kad konkrečiu atveju nuteistojo teisinės padėties tai nekeistų. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartos ir įvertintos, todėl nesutiktina, jog teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

BK 54 str. 1 d. nustato, jog teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas turi teisę paskirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ši norma taikoma išimtiniais atvejais, esant išimtinėms aplinkybėms. BK 54 str. 3 d. taikymas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

K. E. nukentėjusiajam R. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors nukentėjusysis po šio sveikatos sutrikdymo išgyveno, lanko mokyklą ir byloje nėra pateikta duomenų, jog šis sveikatos sutrikdymas žymiai atsilieptų nukentėjusiojo sveikatai ateityje, tačiau šiuo nusikaltimu nukentėjusiojo gyvybei buvo sukeltas didelis pavojus. Tokia veika yra sunkus nusikaltimas. Teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog kartą įdūręs nukentėjusiajam peiliu, nuteistasis buvo perspėtas liautis, tačiau nepaisydamas įspėjimo, dūrė nukentėjusiajam dūrė antrą kartą ir ne bet kur, o į kairįjį šoną – vietą, kur yra svarbūs žmogaus gyvybiniai centrai. Tokia veika yra pavojinga ir kaltinamasis ją padarė ne dėl kokios nors svarbios priežasties, bet dėl girtumo, kas pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pažymėtina ir tai, jog K. E. šią veiką padarė būdamas teistas nors ir už kitokio pobūdžio, tačiau tyčinį nusikaltimą. Kartą jau teistas nuteistasis juo labiau privalėjo koreguoti savo elgesį, elgtis deramai ir galvoti apie pasekmes, gręsiančias dar kartą nusikaltus.

Už BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pagal įstatymo sankciją skirtina bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, skirdamas R. Š. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima sankcijos minimumui, pakankamai įvertino tiek padarytą veiką, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat ir tas, kurios išdėstytos apeliaciniame skunde. Teismas konstatavo ir skirdamas bausmę atsižvelgė, jog veika padaryta netiesiogine tyčia, jog yra trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kad nuteistasis aktyviais veiksmais suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir padėjo išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.), jog prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jog susitarė su nukentėjusiuoju dėl atlyginimo ir dalį žalos - 6 000 Lt atlygino (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teismas atsižvelgė, jog nuteistasis nusikaltęs labai išgyveno, gailėjosi, su nekentėjusiuoju susitaikė, pastarasis jam pretenzijų neturi, kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, imasi iniciatyvos dirbti, siekia atlyginti žalą. Visuma šių aplinkybių nulėmė bausmės, artimos minimaliai paskyrimą. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus veikos pobūdį, nusikaltimo pavojingumą, aptartą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikaltimo padarymo priežastis ir aplinkybes, visuma nuteistojo asmenį ir padarytą veiką apibūdinančių aplinkybių nėra pakankamos, kad leistų konstatuoti, jog artimos minimaliai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl tenkinti skundą nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nuosprendį ar jį panaikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. ,

NUTARIA:

Nuteistojo K. E., jo gynėjos Anželikos Meškaitės, nukentėjusiojo R. Š. įstatyminio atstovo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.