Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pagal patentą, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-05-30 Molėtų r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m., turintis teistumą, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 135 straipnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. E. nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

jis 2013 m. gruodžio 3 d., apie 13 val. 20 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku V. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus peiliu dūrė R. Š. į kairįjį šoną, taip nukentėjusiajam R. Š. padarydamas įbrėžimą kairės rankos alkūnės srityje, durtinę-pjautinę, kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairiame šone su diafragmos, blužnies ir skrandinio gaubtinės žarnos raiščio sužalojimu, kas komplikavosi kraujo susitelkimu pilvo ertmėje.

Kaltinamasis K. E. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 3 d. apie 7 val. pas jį atėjo R.. Pabuvę prie kompiuterio, jie nusprendė nueiti pas S. Ž. išgerti. R. kaltinamasis nupirko sidro, sau - alaus. Vėliau dar kartą ėjo pirkti gėrimų. Visi sėdėjo virtuvėje ir, kaip parodė kaltinamasis, "durniavo". Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Su kartu gėrusiais asmenimis nesipyko, bet, neprisimena iš kur, paėmęs peilį, juo mojavo. Prisimena, kad R. susiėmė už šono, jis buvo sužalotas. Tuomet K. E. davė nukentėjusiajam tualetinio popieriaus, kad užspaustų žaizdą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, važiavo kartu į ligoninę. Kadangi aplinkybių gerai neprisimena, mano, kad galėjo būti du dūriai, sužalotos R. rankos grnematė. Apsvaigimas alkoholiu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, šiuo metu draugauja. Dėl nusikaltimo gailisi. Dalį žalos nukentėjusiajam atlygino iš motinos pinigų. Dėl likusios žalos dalies atlyginimo su nukentėjusiuoju susitarė. Sumokės, kai užsidirbs. Ketina važiuoti dirbti į užsienį. Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. gruodžio 3 d. nevažiavo į mokyklą, po 7.15 val. nuėjo pas draugą K., gyvenantį tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, kitoje gatvėje. Pas jį prie kompiuterio sėdėjo apie 2 valandas. K. pasiūlė išgerti. Kartu nuėjo į parduotuvę, K. R. nupirko sidro, sau - alaus. Po to abu nuėjo pas S. Ž. (gyvena tame pačiame name, antrame aukšte). Gėrė visi trys, apie 1-2 valandas. Pasibaigus gėrimams, K. nupirko dar. Vėl gėrė. Tada K. jam, R., dūrė su peiliu du kartus, bet pirmą kartą vos prilietė ranką. Jis buvo perspėtas baigti manevruoti peiliu, bet neklausė. Antras dūris sekė po kelių sekundžių nuo pirmojo. K. iškvietė greitąją ir kartu važiavo į ligoninę. Jis verkė, gailėjosi, atsiprašė. R. jam atleido. Su nukentėjusiojo tėvu sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo. Mano, kad R. nesiekė jo sužaloti.

Nukentėjusiojo R. Š. atstovas R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žala dar nėra atlyginta, tačiau dėl jos atlyginimo susitarta.

Liudytojas S. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-12-03 pas jį atėjo K. ir R.. Visi trise vartojo alkoholinius gėrimus. Ėjo į parduotuvę nusipirkti dar. Vėl gėrė, gal porą valandų. Buvo apsvaigęs, bet aplinkybes prisimena. Tarp geriančiųjų jokio konflikto nebuvo. R. ir K. virtuvėje pradėjo žaisti peiliais. K. paėmė peilį, gąsdino R., bet ne piktybiškai, žaidimo forma. Teigė, kad paties dūrio nematė. Pamatė kraują R. pilvo srityje. Iškvietė su K. greitąją. K. gailėjosi, jis nebuvo labai girtas.

Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir kaltinamasis, tik antrame aukšte. 2014-12-03 įvykio nematė, nes tuo metu dirbo. Namuose buvo likęs draugas S. Ž.. K. E. jai pasakė, kad sužeidė R.. Dėl to labai išgyveno, jis labai jautrus. Šiuo metu jie (K. ir R.) bendrauja normaliai.

2013-12-04 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, K. E. parodė įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur 2013-12-03 peiliu sužalojo R. Š. (b.l.90-96).

Įvykio vieta, o būtent gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo sužalotas R. Š., buvo apžiūrėta, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-12-04 apžiūros protokole (b.l. 6-10).

Peiliai, paimti įvykio vietos apžiūros metu iš V. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir laikomi Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK (b.l. 16) buvo apžiūrėti, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-12-10 daiktų apžiūros protokole (b.l.11-15).

2013-12-03 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad Utenos ligoninės slaugytoja K. P. į bylą pateikė juodą džemperį, pilkos spalvos marškinėlius (b.l.17). Jie apžiūrėti ir laikomi Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK (b.l.22). Apžiūros duomenys fiksuoti 2013-12-09 daiktų apžiūros protokole (b.l. 18-21).

2013-12-03 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad K. E. į bylą pateikė mėlynos spalvos džinsines kelnes su baltu medžiaginiu diržu, dėvėtas jo 2013-12-03, kada jis peiliu sužalojo R. Š. (b.l.83). Jos apžiūrėtos ir laikomos Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK (b.l.88). Apžiūros duomenys fiksuoti 2013-12-06 daiktų apžiūros protokole (b.l.84-87).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Ukmergės poskyrio 2014-01-13 specialisto išvadoje Nr. G11/14(14) nurodyta, jog R. Š. padaryta durtinė –pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairiajame šone su diafragmos, blužnies ir skrandinio gaubtinės žarnos raiščio sužalojimu, kas komplikavosi kraujo susitelkimu pilvo ertmėje. Sužalojimai padaryti duriančiu – pjaunančiu daiktu. R. Š. dėl durtinės –pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės ląstos kairiajame šone su diafragmos, blužnies ir skrandinio gaubtinės žarnos raiščio sužalojimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau minėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus peiliu dūrė R. Š. į kairįjį šoną, taip nukentėjusiajam R. Š. padarydamas įbrėžimą kairės rankos alkūnės srityje, durtinę-pjautinę, kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairiame šone su diafragmos, blužnies ir skrandinio gaubtinės žarnos raiščio sužalojimu, kas komplikavosi kraujo susitelkimu pilvo ertmėje. Nors kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir visų 2013-12-03 įvykio aplinkybių gerai neprisimena, taigi ir neprisimena, kiek buvo dūrių, kartu su K. E. ir R. Š. gėręs S. Ž. dūrių nematė, specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad priežastinis ryšys tarp dūrimo peiliu ir kilusių pasekmių - sunkaus kūno sužalojimo atsirado būtent dėl dūrimo R. Š. į kairįjį šoną. Pirminis dūrimas, kurį nurodė nukentėjusysis, bet kurio aiškiai prisiminti kaltinamasis negali, nors neneigia galimai jį buvus, jokių rimtų sveikatos problemų nukentėjusiajam nesukėlė, jokios medicininės pagalbos dėl jo neprireikė, tiesiog, manevruojant peiliu buvo truputį sužalota R. rankos alkūnė. Sužalojimą ir pats nukentėjusysis įvardijo kaip menką, rankos net nereikėjo bintuoti, todėl, dėl menkų pasekmių, tokio dūrimo, apsvaigęs nuo alkoholio, gali neprisiminti pats kaltinamasis, jo, nesant poreikio teikti medicininę pagalbą, galėjo nefiksuoti ir specialistas savo išvadoje. Tačiau nukentėjusiajam nuosekliai, t.y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje tvirtinant, kad buvo du dūriai, pačiam kaltinamajam neneigiant tokios galimybės, atsižvelgiant į pačius veiksmus, kuriuos panašiai apibūdino tiek kaltinamasis K. E., tiek nukentėjusysis R. Š., tiek liudytojas S. Ž., kaip žaidimą, manevravimą peiliu, trukusį kurį laiką, pirminiu duriu sukeltas itin menkas pasekmes, kurių galėjo nepastebėti specialistas, darytina išvada, kad K. E. R. Š. peiliu dūrė du kartus, tačiau sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent antrasis dūris.

Nors įvykio vietos apžiūros metu iš V. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini) buvo paimti penki peiliai, nei vienas jų nepripažintas nusikaltimo įrankiu. Peilis, kuriuo durta, taip ir nebuvo nustatytas. Visgi, kaltinamajam pripažįstant, kad jis dūrė peliu, nukentėjusiajam tvirtinant tą patį, specialistui išvadoje konstatavus sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą duriančiu – pjaunančiu daiktu, teismas neturi pagrindo abejoti, kad R. Š. sunkus sveikatos sutrikymas padarytas būtent peiliu.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju - nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.

Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Kaip matyti iš jo, nukentėjusiojo R. Š., liudytojo S. Ž. parodymų, K. E. manevravo, žaidė peiliu, gąsdindamas R. Š.. Taip mojuodamas peiliu sykį sužeidė R. ranką, buvo jo perspėtas liautis, tačiau manevravimą tęsė. Nukentėjusiojo gąsdinimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė peilio dūriu galimas sukelti pasekmes. Dūrė tyčia, nes gąsdindamas manevravo kurį laiką, nereagavo į nukentėjusiojo perspėjimą po pirmo dūrio. Visgi atsižvelgiant į tai, kad buvo girtas, kaip ir kiti du kartu gėrę asmenys, jokio konflikto tarp jų nebuvo, pavojingas elgesys su peiliu ne tik kaltinamojo, bet ir nukentėjusiojo bei kartu gėrusio liudytojo S. Ž., buvo suvokiamas kaip žaidimas, darytina išvada, kad kaltinamasis peilio dūriu sukeliamų padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis turi atsakyti pagal faktiškai kilusius padarinius. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d.

Byloje nėra rašytinio įrodymo dėl kaltinamojo neblaivumo, tačiau jam pačiam tai tvirtinant, tą patį nurodžius nukentėjusiajam, liudytojui S. Ž., taip pat sprendžiant iš to, kad visas 2013-12-03 K. E., R. Š. ir S. Ž. bendravimas vyko vartojant alkoholį, darytina išvada, kad nusikaltimas padarytas kaltinamajam esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas sprendžiant iš jo paties parodymų, turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis kaltinamajam civilinio ieškinio nepareiškė, nes kaltinamasis K. E. ir nukentėjusiojo R. Š. įstatyminis atstovas tėvas R. Š. susitarė dėl žalos atlyginimo. Dalis žalos, t.y. 6 000 Lt turtinės žalos nukentėjusiajam jau atlyginta, kitą dalį žalos, t.y. 10 000 Lt neturinės žalos, kaltinamasis įsipareigojo sumokėti nukentėjusiojo atstovui dalimis per du metus. (b.l. 82).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 9 231,42 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo R. Š. gydymo išlaidų atlyginimo (b.l. 46-47). Kaltinamojo K. E. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta. Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo gydymo patyrė išlaidų, jų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis (b.l.49), civilinį ieškinį pripažino ir kaltinamasis. Darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.279 str., 6.280 str.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų smurtinį nusikaltimą, veika baigta, kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Padaryti du dūriai, kaltinamasis veiką tęsė nepaisydamas nukentėjusiojo perspėjimo po sužalojimo pirmu dūriu. Tačiau dūrimas peiliu visų kartu gėrusių asmenų buvo suvokiamas kaip "durniavimas", manevravimas, žaidimas. Jie visi kartu gėrė, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Šios aplinkybės apibūdina veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis suteikė sukentėjusiajam pagalbą - tuoj pat pastebėjęs sužalojimą, padavė tualetinio popieriaus nukentėjusiajam, kad užspaustų žaizdą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, lydėjo nukentėjusįjį į ligoninę ir buvo šalia, t.y. aktyviais veiksmais ne tik suteikė pagalbą, bet ir bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.), taip pat K. E. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Aukščiau įvertintas K. E. ir nukentėjusiojo įstatyminio atstovo jo tėvo R. Š. susitarimas dėl žalos atlyginimo patvirtina, kad dalį žalos - 6 000 Lt kaltinamasis atlygino, dėl kitos dalies atlyginimo susitarė (KK 59 str. 1 d. 3 p.) Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę - jis teistas (teistumas neišnykęs) (b.l.54-59), administracine tvarka baustas vieną kartą 2012 m. už viešos tvarkos pažeidimą; bauda sumokėta, administracinė nuobauda negalioja (b.l.67), VšĮ Molėtų rajono PSPC psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b.l.63), šiuo metu dirba pagal patentą, turto neturi (b.l.65, 68), charakterizuojamas teigiamai (b.l.70). Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam atleido, pretenzijų neturi.

Skirdamas bausmę K. E. teismas konstatuoja, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 d.) BK 62 str., 1,2,4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Nagrinėjamu atveju visų aukščiau paminėtoje baudžiamojo įstatymo nuostatoje nurodytų aplinkybių, kurios leistų K. E. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nėra. Nėra pagrindo skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę ir remiantis BK 54 str. 3 dalimi.

Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas LR Konstitucijos preambulėje. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tik tuo atveju, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Šiuo atveju, teismas jau anksčiau konstatavo, kad K. E. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra įstatyminio pagrindo. K. E. nesiekė R. sunkiai sužaloti, dūrimas įvyko pavojingai "bežaidžiant", nukentėjusysis bei kartu buvęs S. Ž. kaltinamojo veiksmus taip pat suprato kaip kvailiojimą, žaidimą, kas mažina veikos pavojingumą. Pats kaltinamasis dėl nusikaltimo labai išgyveno, gailėjosi, su nekentusiuoju susitaikė, žalą jam iš dalies atlygino, pastarasis jam pretenzijų neturi. Pats kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, imasi iniciatyvos dirbti, atlyginti žalą. Visos šios aplinkybės tiek dėl nusikaltimo pobūdžio, tiek dėl kaltinamojo asmenybės rodo, kad jam turi būti paskirta gerokai mažesnė, nei BK 135 str. 1 d. sankcijos vidurkis bausmė, tačiau nėra pakankamos BK 54 str. 3 d. taikymui, atsižvelgiant į tai, kad K. E. BK 135 str. 1 d. numatytą veiką padarė neišnykus teistumui. Jam Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo skirtas 1 metų laisvės apribojimas, kurį jis įvykdė (b.l. 61), tačiau, nepraėjus nei pusmečiui, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Įstatymas numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė (BK 56 str. 1 d.), kuri, įvertinus tris K. E. lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią, veikos pobūdį (nusikaltimas padarytas geriant su nukentėjusiuoju ir peiliu bežaidžiant, kai taip kaltinamojo veiksmus suprato ir nukentėjusysis, kaltės formą - netiesioginė tyčia (kaltinamasis nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą), jo asmenybę, elgesį po nusikaltimo padarymo (po sužalojimo suteikė nukentėjusiajam visą įmanomą pagalbą, jį lydėjo į ligoninę, žalą iš dalies atlygino, labai išgyveno, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo), skirtina žymiai mažesnė, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis.

2013 m. gruodžio 4 d. Utenos aps. VPK Molėtų r. PK KPS tyrėjos nutarimu K. E. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Tyrimo metu kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, paimti penki peiliai, laikomi Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK, grąžintini jų savininkei V. K., nenustačius, kad kuriuo nors iš jų buvo įvykdytas nusikaltimas. Kiti paimti daiktai - juodas džemperis ir pilki marškinėliai ilgomis rankovėmis, laikomi Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK, grąžinti R. Š., mėlynos spalvos džinsinės kelnes su baltu medžiaginiu diržu, laikomos Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK, grąžintini jų savininkui K. E. (BK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį už sunkų sveikatos sutrikdymą ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, pradėjus vykdyti nuosprendį.

K. E. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš K. E. Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai 9 231,42 (devynis tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną) Lt gydymo išlaidų.

Patvirtinti K. E. ir nukentėjusiojo R. Š. įstatyminio atstovo R. Š. 2014 m. balandžio 18 d. susitarimą, kuriuo jį pasirašiusieji pripažįsta, kad nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis yra 6 000 Lt (šeši tūkstančiai litų), neturtinė žala 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų); K. E. nukentėjusiojo atsiprašė, sumokėjo iki šio susitarimo pasirašymo R. Š. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) už gydymą, dar 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) turtinės žalos atlyginimo, ir susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo; neturtinė žala 10 000 Lt suma bus mokama dalimis per du metus. Mokėjimai bus daromi nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. išmokant iki 2014 m. gruodžio 24 d. ne mažiau, kaip tris tūkstančius litų, iki 2015 m. rugsėjo 1 d. dar tris tūkstančius litų, iki 2016 metų gegužės 1 d. likusius keturis tūkstančius litų (arba eurais pagal tuo metu galiojantį oficialų kursą).

Penki peilius, laikomus Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK, (2014-04-18 kvitas BBB Nr.157127) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkei V. K..

Juodos spalvos džemperį ir pilkus marškinėlius ilgomis rankovėmis, laikomus Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK, (2014-01-08 kvitas BBB 057107) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. Š..

Mėlynos spalvos džinsines kelnes su baltu medžiaginiu diržu, laikomus Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK, (2014-01-08 kvitas BBB 057106) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų savininkui K. E..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.