Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1585-517/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-12
Bylos Nr.
e1-1585-517/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1585-517/2022Teisminio proceso numeris 1-01-1-38427-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 12 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38427-22, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

S. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, teistas:

1) 2014 m. rugsėjo 22 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 2 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija) (teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;

2) 2015 m. lapkričio 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, paskiriant vienerius metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 – 4 dalių pagrindu bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam S. M. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą; d) įpareigoti nesilankyti kavinėse, baruose ir kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar vartojamas alkoholis, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. M. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2022 m. spalio 8 d. apie 18.50 val. namų, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilės girtumas), tyčia atsigulė ant kelio, nenorėdamas išleisti savo buvusios sutuoktinės G. M. iš namų teritorijos, po ko, G. M. priėjus prie jo, jis (t. y. S. M.) tyčia viena ranka sugriebė G. M. už plaukų, o kitos rankos kumščiu vieną kartą sudavė G. M. į dešinę veido pusę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. M. sukėlė fizinį skausmą.

S. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

K. S. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę, nurodydamas, kad 2022 m. spalio 8 d. buvo namuose ir bendravo su sūnumi V. M., sūnumi M. M. ir jo žmona J. M. bei anūkais. Po to apie 15.00 val. kartu su sūnumi V. M. kieme, pavėsinėje, prie ežero pradėjo gerti degtinę. Išgėrė du butelius 0,7 l talpos degtinės. Jautėsi jau gerokai apgirtęs. Buvo jau namuose, kai apie 18.30 val. grįžo buvusi žmona G. M. su savo draugu K. J.. Jam sukilo pavydas. Norėjo užrakinti duris, kad ji su savo draugu negalėtų išeiti iš gyvenamojo namo. Tačiau G. M. pirma suspėjo ištraukti raktą iš durų užrakto. Norėjo atimti iš jos raktą ir jie su ja apsistumdė. Tada G. M. pasakė savo draugui: ,,Važiuojame iš čia“. Jie abu išėjo į kiemą ir sėdo į K. J. automobilį VW Golf. Tada jis atsigulė ant keliuko, išvažiavimo iš kiemo ir pasakė: ,,Neišvažiuosit, arba tik per mano lavoną“. Tada G. M. išlipo iš automobilio ir pradėjo prašyti jo, kad pasitrauktų nuo kelio ir leistų pravažiuoti. Jis vėl supyko, atsikėlė ir pagriebė ją su kaire ranka už plaukų ir timptelėjo, o dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinę veido pusę. G. M. suriko iš skausmo. Jis ją paleido ir vėl atsigulė ant keliuko, išvažiavimo iš kiemo. Viską matė tik K. J.. Kiti šeimos nariai buvo namo viduje. K. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo į namą. Netrukus į kiemą grįžo kartu su mūsų sūnumi V. M.. Sūnus jį pakėlė nuo žemės ir už pažastų parvedė į namus. Tuo metu K. J. su G. M. išvažiavo iš kiemo. Einant į namą jis su sūnumi apsistumdė. Priešinosi vedamas. Tačiau sūnus buvo stipresnis ir jį nugalėjo. Anksčiau, 2014 m. yra smurtavęs prieš G. M. ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. O 2015 m. yra grasinęs su ja susidoroti ir bandė padegti jų gyvenamąjį namą. Vėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ir po to tarp jų buvo žodinių konfliktų, bet policija nebuvo kviesta. Gailisi dėl savo tokio elgesio. Ketina atsiprašyti G. M. ir daugiau nebenusikalsti. Tikisi, kad ji jam atleis ir jie toliau gyvens jų namuose. Kol vyks ikiteisminio tyrimas, pagyvens savo tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini) (b. l. 102-105, 111-113).

Motyvuojamoji dalis

K. S. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji G. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie 18 val. 30 min, ji su savo šeimos draugu K. J. grįžo iš jos sesers į namus. Tik įėjus jiems į namus pastebėjo, jog buvęs vyras jau yra gerokai neblaivus, tik įėjus į kambarį pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada S. M. pasakė, jog ji su šeimos draugu K. J. neišvažiuos iš namų, jis užrakins duris ir neišleis jų iš namų. Bandė jis užrakinti namus, tačiau nespėjo, durų raktai buvo spynoje. Ji bandė paimti raktą, tada jie abu su buvusiu vyru apsistumdė, tačiau ji raktą paėmė namų ir pasakė šeimos draugui K. J., jog jie važiuoja ir pasiėmė savo rankinuką ir išėjo į lauką. Jie su K. J. abu nuėjo į jo automobilį ir atsisėdo. Tuo metu pamatė kaip paskui iš namo išėjo jos buvęs vyras S. M. ir atsigulė namo kieme ant keliuko, kad jų neišleistų iš kiemo, kad jie neišvažiuotų. Ji išlipo iš automobilio ir nuėjo paprašyti savo buvusio vyro, jog jis atsikeltų ir nueitų nuo kelio. Jai priėjus ir jo paprašius pasitraukti jis atsikėlė ir sugriebęs viena ranka jai už plaukų juos laikė, o kitos rankos kumščiu jai trenkė į dešinės pusės skruostikaulį ir vėl tada atsigulė. Ji nuo jo smūgio ir tempimo už plaukų patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Tada išlipęs iš automobilio šeimos draugas K. J. nuėjęs į namus pasakė jos su buvusiu vyru, bendram sūnui V. M., jog ateitų ir parvestų atgal į namus tėvą, jis atėjęs tai ir padarė, paėmęs už pažastų nutraukė jį nuo keliuko į šoną ir jie išvažinėjo iš kiemo, kaip matė, kad S. M. iš paskos bėga ir bando juos prisivyti, tačiau jie spėjo išvažiuoti, nežino, ką jis būtų daręs. Tada išvažiavę ir paskambino ir iškvietė policiją. Ji pas medicinos ekspertą nesikreips, nes patyrė tik fizinį skausmą. Smurtavęs jos buvęs vyras yra ir ankščiau prieš ją ne kartą, tačiau ji policijos dažnai nekvietė ir kentėjo. Buvo kvietusi policiją prieš kelis metus, buvęs vyras bandė padegti jų bendrus namus, už tai sėdėjo įkalinimo įstaigoje. Daugiau nieko pasakyti nenori (b. l. 2, 24-27).

Liudytojas K. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. spalio 8 d. apie 18 val. 30 min. jis su pažįstama G. M. atvažiavo į jos namus (duomenys neskelbtini). Įėjus abiem į namus, nuėjo į virtuvę, kur po kiek laiko į virtuvę atėjo ir G. M. buvęs sutuoktinis S. M. su sūnumi V. M.. Abu jie buvo neblaivūs. S. M. pradėjo su G. M. konfliktuoti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, bandė jai suduoti ranka, bet V. M. jį atstūmė. Jie tada su G. M. išėjo į kiemą ir susėdę į automobilį norėjo išvažiuoti, bet ant kelio atsigulė S. M.. G. M. išlipusi iš automobilio nuėjo jį patraukti, bet jis atsistojęs viena ranka sugrėbė jai už plaukų, o kita ranka sudavė smūgį jai į veidą (kuria ranka, ar kumščiu jai smūgiavo jis nepastebėjo). G. M. po smūgio nuo jo pabėgo atgal į jo automobilį ir jam pasakė, kad S. M. sudavė jai būtent į dešinį skruostą ir ji patyrė fizinį skausmą. O S. M. tuo metu vėl atsigulė ant kelio, kad jie neišvažiuotų. Tada jis nuėjo į namus ir paprašė V. M., kad šis patrauktų tėvą nuo kelio, ką šis ir padarė. Jiems išvažiuojant matė per veidrodį, kad S. M. dar kažkiek laiko bėga iš paskos. Išvažiavus ant plento G. M. paskambino 112. Jis juos abu pažįsta jau virš 20 metų, S. M. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą (b. l. 60-63).

Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra S. M. ir G. M. sūnus. Jis žino, kad turi teisę neduoti parodymų prieš savo tėtį, tačiau sutinka duoti parodymus. Jo abu tėvai yra jau gal kokie 5 metai kaip oficialiai išsiskyrę, tačiau jie gyvena po vienu stogu. Kadangi jie gyvena po vienu stogu, tai praktiškai jų santykiai yra tokie patys, kaip buvo susituokę. Jie abu valgo prie vieno stalo, tačiau miega skirtinguose kambariuose. Tiek tėtis, tiek mama abu atneša į namus maisto, kurį valgo bendrai. Jis gyvena kartu su jais. Visais komunaliniais dalykais rūpinasi ir moka mama, na tėvas kartais už vandenį sumoka. Taip pat tėvas prisideda ir prie malkų pirkimo, nors dažniausiai moka mama. Jo mama turi draugą K. J., su kuriuo ji kaip ir padraugauja, tai pasipyksta, nėra pastovių santykių tarp jų. K. J. su jais negyvena, tik kartais atvažiuoja pas mamą. Jis su mama nuolatos gyvena jų namuose, (duomenys neskelbtini). Tėvas tuo tarpu darbo dienomis dirba ir namuose nebūna, jis grįžta tik savaitgaliais. Savaitgaliais grįžęs namo, jo tėvas visada vartoja alkoholį, po ko vyksta konfliktai su mama. Atsimena, kad maždaug prieš kokias tris savaites, įvyko konfliktas tarp mamos ir tėčio, kuomet tėtį išsivežė policija. Atsimena, kad tai buvo šeštadienis, pas juos į namus buvo atvažiavęs jo brolis su savo dviem vaikais. Atsimena, kad gal apie kokią 19.00 val., pavakario metu, jis grįžo su tėvu namo nuo ežero, kur jie abu gėrė. Abu buvo gerokai įkaušę. Grįžus į namus, jeigu gerai pamena, nes buvo girtas, namuose buvo mama su K. J.. Tuo tarpu brolis buvo užsidaręs kitame kambaryje su savo vaikais. Pradžioje jis su tėvu, mama ir K. J. pašnekėjo, o paskui prasidėjo konfliktas. Tėvas žodžiais užsipuolė mamą ir K. J.. Ką tėvas jiems sakė, neatsimena. Tada mama su K. J. atsikėlė ir norėjo išvažiuoti, tačiau tėvas bandė sustabdyti. Tėvas dar mamai būnant virtuvėje suėmė mamai už plaukų, tačiau jis spėjo ją apginti ir abiem rankomis pastūmė tėvą į jo dešinį šoną, dėl ko tėvas pargriuvo koridoriuje ant batų, ir prasikirto odą kažkur tai ties kairiąja akimi. Tada mama iškarto su K. J. nuėjo iš namų link mašinos, kad išvažiuoti ir pabėgti nuo tokio tėvo elgesio. Tėvas taip pat atsikėlęs išėjo į lauką, o jis liko viduje, ką ten jam lauke veikti. Jis būdamas namuose, jokio triukšmo negirdėjo. Atsimena, kad į namus sugrįžo K. J., kuris pasakė, kad jo tėvas guli ant kelio ir, kad jis jį patrauktų. Jis tada nuėjo į lauką, suėmė už abiejų pažastų savo tėvą, gulintį ant kelio ir jį patraukė į šoną, kad jis nekliudytų mamai išvažiuoti. Mama tada su K. J. ir išvažiavo. Kiek pamena, tėvas dar bėgo paskui mamos išvažiuojantį automobilį, tačiau nedaug pabėgo. Tada tėvas grįžo namo su juo ir abu toliau gėrė. Brolis su vaikais visą laiką buvo užsirakinęs kitame kambaryje ir tikrai nieko nematė. Tada atvyko policija ir tėvą išsivežė. Jis pats, kas vyko tarp mamos ir tėvo lauke, nematė, todėl šito pasakyti negali. Atsimena, kad mama vėliau kažką minėjo, kad tėvas jai lauke sudavė į veidą, tačiau jam tai neįdomu buvo, jos reikia to klausti. Tuo tarpu mama jeigu išgeria, tai labai retai, ji rūpinasi juo, namais, yra rūpestingesnė už tėvą. Deja, tėvas yra jau ne kartą smurtavęs prieš mamą (b. l. 66-69).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2022 m. spalio 8 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatytas, kad įvykio vieta yra gyvenamo namo kiemas. Į kiemą patenkama laisvai, teritorija neaptverta, vaizdo filmavimo kamerų kieme nėra. Iš kiemo vidinės pusės pro medines duris patenkama į gyvenamo namo prieangį. Iš jo tiesiai yra durys, vedančios į namo koridorių. Tik įėjus į koridorių kairėje pusėje yra patalpa Nr. 1, kurios viduje yra virtuvės baldai, buitinė technika ir kiti daiktai. Koridoriaus dešinėje pusėje yra patalpa Nr. 2, kurios viduje yra lova, spinta, stalas, visame kambaryje kampuose sumesti netvarkingai įvairūs drabužiai. Toliau koridoriaus gale yra kitos patalpos. Apžiūrėjus namo kiemą ir namus nieko reikšmingo tyrimui nerasta, neužfiksuota (b. l. 3).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros metu tarnybiniu kompiuteriu, naudojant programą W. M. Player paeiliui apžiūrimi keturi vaizdo įrašai: Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą „2022_1008_194221_007“, vaizdo įrašo fiksuojamame vaizde kairiame apatiniame kampe matomas dvejomis eilėmis užrašas „VLN_UKM01_608FD2 2022/10/08 19:42:17“, kuris nurodo BODY kameros numerį, vaizdo fiksavimo datą ir laiką. Vaizdo įrašo fiksuojamame vaizde matoma, kad yra tamsus metas, pareigūnus kieme pasitinka moteris, kaip žinoma, G. M., kuri pirštu rodo ir sako, kad per šitą girtuoklį neįmanoma vidun įeiti. Vaizdo įrašo fiksuojamame vaizde pasirodo S. M., pareigūnai jam nurodo eiti atgal į namus, kol pareigūnai pakalbės su jo buvusia žmona, t. y. G. M.. G. M. aiškina, kad jie išsiskyrė, buvo teismas, ir jam priteisė vieną kambarį, bendrą virtuvę, vonią ir tualetą. Fone matyti kitas vyriškis, kaip žinoma, K. J.. G. M. aiškina, kad jis, t. y. S. M. savaitgaliais grįžta namo girtas, rėkauja, šiandien mušėsi, jai už plaukų tampė ir į veidą trenkė. G. M. pasakoja, kad buvo išvažiavusi pas seserį, grįžo namo, įėjo vidun, o jis pradėjo rėkauti ir muštis, šiandien pirmą kartą jis mušėsi. Tuo tarpu namuose kitame kambaryje buvo maži vaikai, o dar kitame kambaryje buvo jos globojama močiutė. Pareigūnui aiškinantis ir tikslinant įvykio aplinkybes, moteris paaiškino, kad jis iš karto ant jos pradėjo rėkti, kur ji važinėja, visokiais žodžiais ją išvadino. Moteris pareigūnui pakartojo, kad tempė ją už plaukų ir vieną kartą sudavė į veidą. Paklausus ar iš „kuloko“ trenkė ar delno, G. M. neįvardijo bet rodė ant savęs kaip jis suduoda jai delno apatine dalimi jai į veidą. Pareigūnui paklausus K. J., ar jis matė, kaip G. M. suima už plaukų, jis patikino, sakydamas ,,taip“. G. M. įsiterpia, sakydamas, kad dar peilį pasiima, sako papjausiu ir grasina. G. M. pasakė, kad nori, kad namuose būtų ramu, nerėkautų ir nieko nedarytų jis. Pareigūnui paklausus G. M., ar jai skaudėjo, kai jis tempė ją už plaukų ir sudavė, pastaroji atsakė, kad jai ir dabar dega veidas, kad taip. Vaizdo įraše atsiranda V. M., G. M. sūnus, kuris pasak G. M., ją apgynė. V. M. paaiškino, kad jis su tėvu grįžo namo nuo ežero, pamatė mamos sugyventinį ir prasidėjo. V. M. bandė apginti mamą, dėl ko tėvas užkliuvo už batų ir galvą prasiskėlė. Pareigūnui paklausus, ar tėvas mušė mamą, V. M. aiškina, kad buvo fizinis skausmas, vėliau aiškina, kad pats to nematė. K. J. įsiterpia ir pasako, kad viskas vyko lauke, kad jis neleido jiems išvažiuoti. V. M. įsiterpia, sakydamas, kad jį gi pakvietė, kad tėvą nuo kelio nutraukti. Tada matyti, kad pareigūnai eina į namo vidų pakalbėti su S. M., tačiau S. M. pats ateina ir prašo patikrinti kitą vairuotoją, t. y. K. J.. Pareigūnai prašo paaiškinti apie įvykio aplinkybes, tačiau S. M. nurodo, kad smurto nebuvo. V. M. pasuka tėvo veido dešinę pusę į kamerą ir nurodo, kad kaip griuvo, prasiskėlė. S. M. sako, kad žmonės nemušė. Visi kieme esantys konflikto dalyviai pradeda kalbėti vienas per kitą. S. M. pradeda kalbėti apie skyrybas, savo kambarį, kad jo žmona su kitais santykiauja. Pareigūnas pasako S. M., kad jis eitų apsiauti batus, pasiimtų dokumentus, nes reikės važiuoti su jais. S. M. nueina į namus, ieško dokumento, rengiasi. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Kitas pareigūnas atlieka S. M. apžiūrą. Pareigūnai su S. M. išeina iš namų ir jį nuveda iki tarnybinio automobilio, toliau fotografuojama įvykio vieta. K. J. ir G. M. pareigūnai pasako vykti į komisariatą. Paskutinis vaizdo įrašas baigiasi 20:01:36 laiku. Visi apžiūrėti keturi vaizdo įrašai yra įrašomi į DVD-R diską ir pridedami prie ITB Nr. 01-1-38427-22. (b. l. 70-72).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. kitų objektų apžiūros metu specialistas Rimantas Laurinavičius pateikė išvadą, kad G. M. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b. l. 43-44).

Iš alkotesterio fotonuotraukos nustatyta, kad S. M. 2022 m. spalio 8 d. 20 val. 31 min. nustatytas 2,23 promilės neblaivumas (b. l. 77).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, kaltinamojo parodymai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis S. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – buvusiai sutuoktinei G. M. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 150-153, 154-155).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo S. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas išnykęs (b. l. 118-122), baustas administracine tvarka (b. l. 140). Dirbantis ( b. l. 142-143).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis S. M. savo kaltę pripažino visiškai, S. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į S. M. skirtiną bausmės laiką įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 8 d., 20 val. 00 min. iki 2022 m. spalio 10 d., 09 val. 39 min. (b. l. 95-96), t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Atsižvelgiant į tai, kad S. M. yra dirbantis, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, S. M. skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, o jo netekimo atveju užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; uždrausti keisti gyvenamąją vietą bei išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi (b. l. 114-115) S. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (1 vnt. voke) su iš įvykio vietos policijos pareigūnų darytais vaizdo įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti šioje byloje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2022 m. spalio 17 d. ieškinį baudžiamojoje byloje 21,32 Eur sumai (b. l. 48-49). Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą žalą atlygino (b. l. 53). Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

Pripažinti S. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, S. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:

1) įpareigoti tęsti darbą, o jo netekimo atveju užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) uždrausti keisti gyvenamąją vietą;

4) uždrausti išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2022 m. spalio 8 d., 20 val. 00 min. iki 2022 m. spalio 10 d., 09 val. 39 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (1 vnt. DVD-R voke) su iš įvykio vietos policijos pareigūnų darytais vaizdo įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis