Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis A. Z., valstybės įmone Turto banku, Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. Z. motina Z. Z., palikėjos sutuoktinis I. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad registre 1992 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruota palikėjos Z. Z. nuosavybės teisė į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu – nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvų Z. Z. ir I. Z. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl minėtas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu ir priklausė abiem sutuoktiniams. Iš Švenčionių rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės 2015 m. sausio 22 d. liudijime esančių duomenų nustatyta, kad, mirus Z. Z., paveldėjimo byla neužvesta, t. y. Z. Z. įpėdiniai nepriėmė palikimo, paduodami notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas I. Z. po sutuoktinės Z. Z. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas.

LR CK 5.50 str. nustatyta, kad, siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 d.), vienas iš palikimo priėmimo būdų – faktinis paveldimo turto valdymas (2 d.), šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, pažymėta, kad „<...> faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo, kaip savo, ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Byloje rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad pareiškėjo tėvas I. Z. po sutuoktinės mirties liko gyventi jam ir sutuoktinei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė nustatyta iš Registrų centre esančių duomenų apie tai, kad I. Z. nuo 1975 m. kovo 25 d. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas I. Z., (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei Z. Z., per įstatyme nustatytą terminą aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą – toliau gyveno jam ir sutuoktinei priklausančiame bute ir naudojosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu. Su šia aplinkybe suinteresuotas asmuo A. Z. sutinka.

Nustatyta, kad I. Z. po sutuoktinės mirties atliko aktyvius veiksmus palikimui priimti, šiuos veiksmus atliko per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, kaip minėta, Z. Z. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl vertinama, kad pareiškėjo tėvas I. Z., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 443, 444, 445, 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus Z. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus