Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

2020-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-143-737/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-04-09Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
  2. Apeliacija2020-06-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
II-143-737/2020
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00045-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Jūratė Petraškienė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-143-737/2020
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00045-2020-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.9.9; 21.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 9 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo V. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 61-ANR_N-268-2020 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) Veiklos skyriaus Ruklos grupės vyresnioji tyrėja R. V. 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. 61-ANR_N-268-2020 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo V. A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 60 Eur baudą. V. A. K. buvo nubausta už tai, kad 2020 m. vasario 4 d. 16.30 val. Jonavos r. sav., Ruklos sen., Ruklos mstl., Laumės g. 2 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti automobilį tokiu būdu, kad jis trukdė įlipti į šalia stovėjusią kitą transporto priemonę ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

V. A. K. nesutikdama su minėtu nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2020 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 61-ANR_N-268-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. apie 16.45 val. trumpam atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu Jonavos r. sav., Ruklos sen., Ruklos mstl., Laumės g. 2. Bandant pastatyti automobilį jis užgeso, nes sugedo užvedimo spynelė ir kurį laiką automobilio užvesti nepavyko. Jos automobilis stovėjo gana arti kito automobilio, todėl paskambino sutuoktiniui ir paprašė ateiti padėti. Automobilį be priežiūros buvo palikusi penkioms – septynioms minutėms. Grįžo apie 16.55 val. ir pamatė, kad iš Ruklos seniūnijos pastato išėjo D. S. su dar trimis moterimis ir priėjo prie savo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino D. S., kad manevruojant užgeso jos automobilis ir, kad tuoj ateis vyras ir problema bus pašalinta. D. S. nesiklausė, pro kitas duris į automobilį nesėdo, situaciją nufotografavo. Po maždaug dešimties minučių bandant užvesti automobilį jis užsivedė. Ji patraukė automobilį ir pasakė, kad D. S. gali sėstis į savo automobilį, tačiau į jį D. S. nesėdo, o nuėjo atgal į seniūnijos pastatą. Apklausos metu tyrėja nesigilino į faktines įvykio aplinkybes ir nutarimą priėmė formaliai. Mano, kad jos automobilis netrukdė išvažiuoti D. S., nes jai buvo paaiškinta situacija, ji galėjo patekti į savo automobilį. Vos tik buvo pašalintas automobilio gedimas transporto priemonė buvo patraukta, tačiau D. S. į automobilį nesėdo, priešingai, nuėjo į Ruklos seniūnijos pastatą ir kurį laiką ten buvo. Nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nepadarytas, o D. S. sąmoningai veikia prieš ją.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjos V. A. K. skundo ir palikti minėtą 2020 m. vasario 10 d. nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad iš žymių ant aikštelės dangos matyti, kad automobilis „Volvo“ atliko ne vieną manevrą iki kol buvo pastatytas į aptariamą padėtį. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą ir paskyrė nuobaudą pagal galiojančius teisės aktus. Be to, pažeidėja ne kartą bausta administracine tvarka, kas rodo, kad ji nėra drausminga vairuotoja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 264 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-67 „Dėl teismo darbuotojų darbo organizavimo ir asmenų aptarnavimo organizavimo Kauno apylinkės teisme paskelbtos ekstremalios padėties ir karantino dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės laikotarpiu“, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-78 „Dėl teismo darbuotojų darbo ir asmenų aptarnavimo organizavimo Kauno apylinkės teisme tvarkos pratęsimo karantino rėžimo galiojimo laikotarpiu“ bei įvertinus nepalankią epideminę koronavirusinės infekcijos situaciją, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant proceso dalyviams. Šalims buvo suteikta galimybė pateikti rašytinius paaiškinimus elektroninėmis ryšio priemonėmis.

2020 m. kovo 25 d. teisme buvo gauti administracinėn atsakomybėn patrauktos V. A. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad D. S. pateikė tyrimą atlikusiai institucijai tikrovės neatitinkančią informaciją apie įvykį. Įvykio dieną neužsivedus jos automobiliui ji nuėjo į Ruklos seniūniją ir ieškojo tarybos nario G. J., nes būtent jis vairuoja automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). D. S. priėjus prie automobilio ji pasakė, jog jos automobilis neužsiveda ir paprašė palaukti kol ateis jos sutuoktinis. D. S. ji neprovokavo ir jos neužgauliojo. Tuo metu ji sėdo į automobilį ir laukė vyro. Pavykus užvesti automobilį iš karto jį patraukė ir šūktelėjo, kad D. S. jau gali sėstis. Nesuprantami D. S. argumentai, jog ji turėjo skubiai vykti į renginį, nes pašalinus kliūtis ji nesėdo į automobilį ir niekur nevažiavo. D. S. neįrodė, kad jai buvo sutrukdyta vykti į renginį, nes ji liko seniūnijoje. Mano, kad D. S. tyčia nesėdo į automobilį tam, kad ji būtų nubausta dėl KET pažeidimo. Jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pažeisti KET 150.10 punkto reikalavimų, o ją nubaudė remiantis tik prielaidomis ir spėjimais. Sutinka, kad jos elgesys buvo neapdairus, bet dėl to ji neturėtų būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. 2020 m. kovo 26 d. papildomai pateiktame rašytiniame paaiškinime V. A. K. nurodė ir tai, jog parkuojant automobilį atbuline eiga atliekamas ne vienas manevras, todėl vien tik iš žymių ant kelio dangos išvadų daryti negalima. Per dešimt metų vienintelį kartą dėl KET pažeidimų yra bausta 2017 m. liepos 14 d., todėl policijos teikiama informacija yra melaginga. Policijos pareigūnė aiškindamasi nusižengimą daugiau jokių įrodymų nerinko, todėl daryti vienareikšmiškos išvados dėl jos kaltės padarius KET pažeidimą nėra pagrindo.

2020 m. balandžio 3 d. teisme gauti nukentėjusiosios D. S. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. 16.30 val. V. A. K. privažiavo prie Ruklos seniūnijos pastato. Tiek ji, tiek ir seniūnijos darbuotojos J. T. bei R. G. matė, jog automobilių stovėjimo aikštelė buvo tuščia, tačiau V. A. K. tyčia atlikusi keletą manevrų savo automobilį pastatė taip, kad į D. S. vairuojamą automobilį nebūtų galima pateikti iš vairuotojo pusės. Pradžioje atvykusi į aikštelę V. A. K. automobilį pastatė tvarkingai, tačiau vėliau sąmoningai priparkavo automobilį sudarydama kliūtis patekti D. S. į jos vairuojamą automobilį. Minėtoje parkavimo vietoje buvo pakankamai vietos pastatyti automobilį, tačiau V. A. K. pastatė automobilį ant horizontaliosios baltos ženklinimo linijos, o jos atliktus manevrus įrodo žymės ant kelio dangos. Pasibaigus darbo laikui 17.00 val. ji su kolegėmis J. T., R. G. ir A. G. išėjo iš seniūnijos ir jai einant prie automobilio iš savojo išlipo V. A. K. Ji paprašė patraukti V. A. K. vairuojamą automobilį, tačiau V. A. K. jai prie veido prikišo telefoną ir klausė ar ji vairuos šį džipą. Ji pasiūlė V. A. K. organizuoti pagalbą dėl automobilio pastūmimo, tačiau ji nesiklausė. Patekti į automobilį per kitą pusę negalėjo, nes vairuotojo ir keleivio puses skiria aukštas slenkstis, o ji turi problemų su stuburu, jai nustatytas 45 procentų darbingumas. Supratusi, kad V. A. K. siekia sukelti konfliktinę situaciją ir ją pažeminti ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Praėjus dešimčiai minučių V. A. K. užvedė automobilį, pavažiavo iš vietos, sustojo aikštelės viduryje ir toliau šūkavo bei rėkavo. Ji su J. T. R. G. nuėjo į seniūnijos patalpas laukti policijos pareigūnų. Vėliau atėjo V. A. K. vyras, kuris parvairavo automobilį, o pareiškėja nuėjo link kultūros centro. V. A. K. nepateikė jokių įrodymų, kad jos automobilis buvo sugedęs, be to, visą konflikto laiką jį rankose laikė mobilųjį telefoną, net nebandė užvesti automobilio. Tai rodo, kad V. A. K. nesiėmė jokių priemonių užvesti ir patraukti savo automobilio. Pažymėjo ir tai, jog jei V. A. K. norėjo eiti į Ruklos kultūros centrą, nelogiška, kad ji statė automobilį prie Ruklos seniūnijos, kadangi prie kultūros centro yra didelė erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. V. A. K. jau ne pirmą kartą siekia ją pažeminti kaip žmogų ir valstybės tarnautoją.

Skundas netenkinamas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai).

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 5 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

V. A. K. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį surašytas ir tuo pagrindu Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2020 m. vasario 10 d. nutarimu ji nubausta dėl to, kad 2020 m. vasario 4 d. 16.30 val. Jonavos r. sav., Ruklos sen., Ruklos mstl., Laumės g. 2 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti automobilį tokiu būdu, kad jis trukdė įlipti į šalia stovėjusią kitą transporto priemonę, t. y. tuo pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

KET 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (- os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Administracinėn atsakomybėn patraukta V. A. K. su jos atžvilgiu priimtu nutarimu nesutinka, teigia, kad statant automobilį atbuline eiga transporto priemonė užgeso dėl užvedimo spynelės gedimo, todėl ji išsikvietė sutuoktinį ir be priežiūros automobilį paliko tik penkioms – septynioms minutėms. Neužsivedus automobiliui ji nuėjo į Ruklos seniūniją ir ieškojo tarybos nario G. J., nes būtent jis vairuoja automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu dar nežinojo, kad minėtu automobiliu jis dalinasi su D. S. Vėliau apie 17.00 val. D. S. išėjo iš Ruklos seniūnijos pastato ir jai buvo paaiškinta, kad manevruojant automobilis užgeso, tačiau D. S. nesiklausė, fotografavo situaciją, o pavykus užvesti automobilį ir pašalinus kliūtis, D. S. į automobilį nesėdo, nuėjo į seniūniją, todėl jai nebuvo sukliudyta vykti į renginį. Priešingai, D. S. norėjo, kad V. A. K. būtų nubausta dėl KET taisyklių pažeidimo. Nurodė ir tai, jog vien tik iš žymių ant kelio dangos išvadų daryti negalima, todėl jos kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo neįrodyta. Visgi, su šiais pareiškėjos V. A. K. skundo argumentais teismas sutikti negali dėl žemiau išdėstytų motyvų ir argumentų.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal D. S. pareiškimą, kuriame pranešėja nurodė, kad V. A. K. 2020 m. vasario 4 d. 16.30 val. tyčia pastatė savo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia D. S. vairuojamo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutrukdydama jai patekti į automobilį per vairuotojo pusės dureles ir išprovokuodama konfliktą, nors šalia buvo pakankamai laisvos vietos. Kartu su pareiškimu pranešėja D. S. pateikė įvykio metu jos pačios užfiksuotas fotonuotraukas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje vaizdo fiksavimo priemonėmis (mobiliuoju telefonu, vaizdo registratoriumi, fotoaparatu, vaizdo kamera ir pan.) užfiksuotų duomenų panaudojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra leidžiamas, vertinant šiuos duomenis kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu V. A. K. nurodė, kad D. S. sąmoningai siekia, kad ji būtų nubausta dėl KET pažeidimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismui susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir proceso dalyvių rašytiniais paaiškinimais neabejotina, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas šioje byloje įrodinėjamas ne tik D. S. pareiškimu ir jos užfiksuotomis fotonuotraukomis, tačiau ir kitais įrodymų šaltiniais – įvykį mačiusių R. G., A. G. ir J. T. paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustos D. S. kolegės R. G., A. G. ir J. T., dirbančios Jonavos rajono savivaldybės administracijos Ruklos seniūnijoje, patvirtino, kad įvykio dieną atvažiavęs į aikštelę V. A. K. vairuojamas automobilis „Volvo“ sustojo taip, kad D. S. negalėtų įlipti į savo vairuojamą automobilį. Pasak apklaustųjų, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo ir kitų laisvų vietų. Baigus darbą ir išėjus į lauką V. A. K. pasakė D. S., jog jos automobilis sugedo ir liepė lipti D. S. į automobilį per keleivio pusę, pradėjo ją filmuoti. Kaip nurodė R. G. ir J. T., po kurio laiko V. A. K. atsisėdo automobilį, jį užkūrė ir patraukė, tačiau D. S. tuo metu jau kvietė policiją, todėl jos nuėjo į seniūniją, o A. G. jau buvo išėjusi. Pažymėtina, jog netikėti R. G., A. G. ir J. T. paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėtos liudytojos siekia apkalbėti V. A. K., be to, tokių duomenų nepateikė ir pati V. A. K. Vertintina ir tai, jog apklaustos D. S. kolegės įvykio aplinkybes paaiškino nuosekliai, jų nurodytos aplinkybės tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja vienos kitoms.

Kaip jau buvo minėta, V. A. K. neginčija aplinkybės, jog jos vairuojamas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas itin arti automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tokį savo elgesį ji vertina kaip neapdairų ir netyčinį, nes automobilis užgeso bandant jį pastatyti. Visgi, iš administracinio nusižengimo medžiagoje esančių fotonuotraukų matyti, kad V. A. K. transporto priemonė buvo pastatyta užvažiuojant ant horizontaliosios ženklinimo linijos, nors automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje buvo pakankamai laisvos vietos automobilio parkavimui. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktos V. A. K. automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas taip, jog į automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo pusės būtų neįmanoma patekti. V. A. K. nurodė, jog ji neturėjo tyčios pastatyti automobilį taip, kad būtų sunku patekti vairuotojui į gretimą automobilį. Teismas šiais pareiškėjos paaiškinimais netiki, nes jie paneigti kitų posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu. Akivaizdu, kad pareiškėjos automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga buvo pastatytas tiesiai, visiškai užbaigiant šį manevrą (ratai buvo ištiesinti). V. A. K., turėdama daugiau nei dešimties metų vairuotojo stažą, privalėjo žinoti, kad pagrindinis saugaus važiavimo atbuline eiga principas yra atidus aplinkos stebėjimas: tiek automobilio šonų, tiek veidrodėliuose matomos erdvės už jo. Taigi, pareiškėja, statydama automobilį atbuline eiga esant pakankamai vietos erdviam automobilio parkavimui, galėjo ir turėjo tinkamai įvertinti atstumus tarp transporto priemonių, o pamačius, kad automobilis privažiavo per arti, neužbaigus manevro šią situaciją ištaisyti. Taigi, šioje situacijoje pareiškėja manevrą buvo pabaigus, sąmoningai automobilį pasistačius per arti kitos transporto priemonės, todėl jos nurodomas argumentas, kad taip pastatytas automobilis nebeužsikūrė, konkrečioje situacijoje nėra teisiškai reikšmingas ir nepaneigia pareiškėjos tyčios. Sutiktina su pareiškėja, jog fotonuotraukose užfiksuotos padangų žymės ant aikštelės dangos, kurios teismo vertinimu rodo, kad pareiškėjos automobilis iš pradžių buvo pastatytas toliau nuo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra vienintelis ir pakankamas pagrindas konstatuoti jos kaltei dėl nusižengimo padarymo, tačiau šie duomenys vertinami sistemiškai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (proceso dalyvių paaiškinimais, fotonuotraukomis), leidžia teismui spręsti, kad byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių, kad V. A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Be kita ko, šioje administracinio nusižengimo byloje svarbu įvertinti ir V. A. K. elgesį supratus, jog jos vairuojama transporto priemonė galimai užgeso ir sustojo trukdydama patekti kitam asmeniui į jo vairuojamą automobilį per vairuotojo pusės dureles. Kadangi ginčo situacija susiklostė šalia savivaldybės administracijos įstaigos aikštelės ir artėjant darbo dienos pabaigai, buvo tikėtina, jog pasibaigus darbo laikui automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuos namo. Kaip nurodė pati V. A. K., pastačiusi automobili ji išėjo penkioms – septynioms minutėms, o vėliau neužvedusi automobilio seniūnijoje ieškojo tarybos nario G. J., nes jos žiniomis jis vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors šios aplinkybės nepatvirtina nei apklaustos Ruklos seniūnijos darbuotojos nei kiti bylos duomenys. Administracinio nusižengimo tyrimo metu apklausta D. S. ir R. G., A. G. ir J. T. nurodė, jog pokalbis dėl galimai užgesusio automobilio tarp V. A. K. ir D. S. vyko tik pasibaigus darbui kai D. S. išėjo iš seniūnijos ir norėjo patekti į savo vairuojamą automobilį. Kartu su V. A. K. rašytiniais paaiškinimais proceso metu buvo pateiktas ir jos sutuoktinio G. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. apie 16.50 val. jam paskambino V. A. K. ir pranešė, jog automobilis neužsiveda, todėl paprašė jo pagalbos, tačiau jam su vyresniuoju sūnumi atėjus automobilis jau buvo užvestas ir pajudėjęs iš vietos. Visgi, šiame G. K. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės ir jo pozicija tvirtinant, jog automobilis tikrai buvo užgesęs, vertintinas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos nario siekis padėti išvengti V. A. K. administracinės atsakomybės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai buvo užgesęs, jog jis turėjo nuolatinio pobūdžio užvedimo spynelės gedimą ar kt.

Pareiškėja V. A. K. skundą grindžia ir tuo, jog ji nesutrukdė D. S. išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, kadangi D. S. į renginį nevažiavo, nelipo per keleivio pusės dureles ir net užvedus automobilį ir jį patraukus, D. S. nuėjo į seniūniją ir liko ten, todėl tokiais savo veiksmais sąmoningai siekė pakenkti V. A. K. Su šia administracinėn atsakomybėn patrauktos V. A. K. pozicija teismas sutikti negali, nes nors teismų praktikoje ir nėra tiksliai apibrėžta ką reiškia trukdymas įlipti į transporto priemonę, tačiau akivaizdu, jog pasibaigus darbui ir išėjus iš seniūnijos D. S. negalėjo patekti į savo vairuojamą automobilį. Kaip rašytiniuose paaiškinimuose nurodė nukentėjusioji D. S., patekimas į automobilį per keleivio pusės dureles buvo apsunkintas dėl aukšto slenksčio, be to, nukentėjusioji turi sveikatos problemų. Atitinkamai, teismo vertinimu, šioje susiklosčiusioje situacijoje nėra reikšminga nustatyti ar D. S. skubėjo į renginį ir ar į jį galiausiai nuvyko, kadangi nusižengimo inkriminavimui esminę reikšmę turi sutrukdymas patekti į vairuojamą automobilį. Vertinant tai, akivaizdu, jog pasibaigus darbui nukentėjusioji negalėjo tinkamai naudotis savo automobiliu, kadangi V. A. K. savo veiksmais pažeisdama KET reikalavimus sustojo ir paliko stovėti automobilį tokiu būdu, kad jis trukdė įlipti į šalia stovėjusią kitą transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nustačius ANK 417 straipsnio 2 dalies subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius V. A. K. veiksmuose, ji pagrįstai nubausta dėl šio administracinio nusižengimo padarymo, kadangi sustojo ir paliko stovėti automobilį tokiu būdu, kad jis trukdė įlipti į šalia stovėjusią kitą transporto priemonę ir tuo pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus. Taigi, nustačius, jog V. A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, o nuobauda pažeidėjai individualizuota ir paskirta pagal ANK 32 ir 34 straipsnio taisykles tinkamai, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2020 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. 61-ANR_N-268-2020 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o V. A. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjos V. A. K. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 61-ANR_N-268-2020 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja /parašas/ Jūratė Petraškienė