Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-06-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-258-919/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-04-09Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
  2. Apeliacija2020-06-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
AN2-258-919/2020
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00045-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-258-919/2020Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00045-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kaunoapygardos teismasNutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. A. K. (toliau – V. A. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutarties jos administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. A. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) grupės vyresniosios tyrėjos R. V. 2020 m. vasario 10 d. nutarimu buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo 417 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama transporto priemonę „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti automobilį tokiu būdu, kad jis trukdė įlipti į šalia stovėjusią kitą transporto priemonę ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punkto reikalavimus. Už tai jai buvo paskirta 60 Eur bauda.

2. Nesutikdama su tokiu Institucijos nutarimu V. A. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Institucijos nutarimą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su tokia Kauno apylinkės teismo nutartimi V. A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad liudytojos J. T., A. G. ir R. G. įvykio metu buvo nukentėjusiosios D. S. pavaldinės, todėl neabejotinai liudytojos bijojo pasakyti kažką prieš D. S. ar nevykdyti jos nurodymo pateikti tik jos versiją paliudijančius pareiškimus. Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė V. A. K. sutuoktinio G. K. rašytinius paaiškinimus tik dėl to, jog jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinis. Visi įvykyje dalyvavę asmenys patvirtino, kad V. A. K. sutuoktinis atėjo su sūnumi iki automobilio, kadangi tikėjosi, jog automobilį reikės stumti iki namų. Kad sutuoktinis atėjo su sūnumi, patvirtino ir pati D. S..

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Kauno apylinkės teismas klaidingai nurodė, jog V. A. K. manevras tyčinis, nes automobilio ratai buvo tiesūs, tačiau ne visada galima pastatyti automobilį iš karto, tam reikia keleto manevrų. Be to, ratus visada galima ištaisyti ir automobiliui nejudant. Todėl teigti, jog čia yra įrodyta tyčia, remiantis ratų kryptimi, nėra teisinga.

3.3. V. A. K. skunde nurodo, jog D. S. pareiškimu siekė V. A. K. pažeminti, kadangi D. S. sugyventiniui G. J. socialinio tinklo „F.“ priklausančiose paskyrose (duomenys neskelbtini), vos tik V. A. K. tapus (duomenys neskelbtini) D. S. specialiai paskleidė žeminančią ir įžeidžiančią informaciją apie V. A. K., taip pat paviešino neįsiteisėjusią skundžiamą Jonavos rūmų nutartį. D. S. kartą yra pažeidusi viešųjų ir privačių interesų suderinamumą, nes su (duomenys neskelbtini) G. J. daug metų gyvena kartu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, tačiau santykių nedeklaruoja tyčia, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Dėl tokių neleistinų santykių, yra kreiptasi į(duomenys neskelbtini) komisiją. Todėl D. S. būdama kerštinga pasinaudojo susidariusia situacija, kai sugedus V. A. K. automobilio užvedimo spynelei, negalėjo patraukti automobilio, nesiklausė jos paaiškinimo ir iš kart iškvietė policiją.

3.4. Be to, skundo autorė pažymi, jog dėl karantino nebuvo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir užduoti klausimus, išsiaiškinti svarbių aplinkybių, bylos dalyviams atsakyti į esminius klausimus, todėl teismo nutartis priimta neišklausius proceso dalyvių ir neįvertinus jų parodymų, pilnai neištyrus bylos aplinkybių, todėl yra nepagrįsta. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nevertino, jog (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėja, tyrusi šį incidentą, nebuvo įvykio vietoje, neapklausė V. A. K. sutuoktinio, nerinko įrodymų tikrai automobilio užvedimo spynelė buvo sugedusi, remontuojama ir panašiai. Siekiant nustatyti tiesą byloje V. A. K. su apeliaciniu skundu pateikė prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitą, jog (duomenys neskelbtini) d. jos automobilis buvo remontuotas būtent dėl užvedimo spynelės gedimo ir nuotraukas iš „F.“ paskyrose (duomenys neskelbtini) patalpinta informacija, taip pat (duomenys neskelbtini) patalpintos informacijos apie G. J., atkreipiant dėmesį į platiname informacijos turinį ir sąsajas, kad visur pateikiamas vienas ir tas pats G. J. telefono numeris.

Žemesnės instancijos teismas

4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. atsiliepimu į V. A. K. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį.

Atsiliepimas

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad iš žymių ant automobilių aikštelės dangos matyti, kad automobilis „V.“ atliko ne vieną manevrą iki kol buvo pastatytas į padėtį aptariamoje byloje. Pažymima, jog V. A. K. nors ir teigia, kad jos transporto priemonė sugedo, tačiau ji manevrą buvo atlikusi, tai yra, pastačiusi savo transporto priemonę taip, kad kitos transporto priemonės vairuotojas negalėtų į ja įlipti. Pati apeliantė neginčija, kad jos automobilis buvo pastatytas itin arti kitos transporto priemonės.

4.2. Atsiliepime Institucija sutinka su Kauno apylinkės teismo vertinimu, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustos D. S. kolegės R. G., A. G. ir J. T.. kurios patvirtino, kad administracinio nusižengimo padarymo diena, V. A. K. atvykusi į automobilių stovėjimo aikštele savo transporto priemonę pastatė taip, kad D. S. negalėtų įlipti į savo transporto priemonę, sutinka, kad nėra jokio pagrindo abejoti ar netikėti liudytojų paaiškinimais, kadangi nėra nustatyta jokių duomenų, kad jos būtų suinteresuotos apkalbėti V. A. K.. Atsiliepime nesutiktina su V. A. K. paaiškinimu, jog minėtos liudytojos buvo D. S. darbuotojos, todėl jos buvo suinteresuotos ją apkalbėti, tačiau liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, neprieštarauja vieni kitiems.

5. Nukentėjusioji D. S. atsiliepimu į V. A. K. apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir V. A. K. apeliacinio skundo netenkinti. Taip pat prašo priteisti iš V. A. K. visas turėtas advokato išlaidas.

5.1. Atsiliepime pažymima, kad teismas pagrįstai pripažino, jog V. A. K. sutuoktinio rašytiniai paaiškinimai buvo įvertinti, kaip gynybinė versija, siekiant padėti išvengti administracinės atsakomybės artimam asmeniui, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame įvykyje G. K. nedalyvavo, jo nematė, atėjo į vietą daug vėliau ir jo nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokie kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs duomenys. G. K. sutuoktinio parodymus paneigia ir tiesiogiai apeliantės prisiparkavimą mačiusių liudytojų J. T., A. G., R. G. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais parodymais, byloje nėra duomenų, kad liudytojos dėl kokių nors priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Be to, atsiliepime pažymima, jog V. A. K. skunde neteisingai nurodė, kad įvykyje dalyvavusios liudytojos J. T., A. G. ir R. G. buvo D. S. pavaldinės, nes anot jos, tuo metu D. S. laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Tačiau įvykio metu (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo P. B., o ji buvo tik eilinė (duomenys neskelbtini) darbuotoja, einanti (duomenys neskelbtini) pareigas. Minėtos liudytojos įvykyje nuo pat pradžių dalyvavo ir visas aplinkybes matė pačios.

5.2. Atsiliepime nurodoma, kad V. A. K. savo automobilį tik atvykusi į aikštelę pastatė tvarkingai ir tik po to, atlikusi keletu manevrų, ji sąmoningai priparkavo sudarydama D. S. kliūtis patekti į savo automobilį, nors jos automobiliui buvo pakankamai vietos pastatyti jį tvarkingai, neužvažiuojant ant horizontalių ženklinimo linijų ir nesudarant D. S. kliūčių patekti į savo automobilį. Tai įrodo žymės ant asfalto dangos. Šią aplinkybę teisingai įvertino tiek policijos atstovai savo atsiliepime, tiek ir pirmosios instancijos teismas.

5.3. D. S. atsiliepime pažymi, jog nors V. A. K. apeliaciniame skundo teigia, kad D. S. pareiškimu siekė pažeminti ją, tačiau V. A. K. nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kokiais D. S. atliktais veiksmais buvo išreikštas siekis ją pažeminti. Priešingai, V. A. K. pateikė apie D. S. bei (duomenys neskelbtini) šmeižikišką, tikrovės neatitinkančią informaciją apie jų privatų gyvenimą, kas visiškai nėra susiję su šia byla. Taip pat apeliantė teigė, kad niekada neprovokuoja konfliktų, tačiau šie V. A. K. teiginiai melagingi, todėl D. S. prie atsiliepimo pateikė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato raštą, kuris įrodo, kad V. A. K. ne pirmą kartą atvyksta į D. S. darbo vietą ir ten inicijuoja konfliktinę situaciją ir iš D. S. tyčiojasi. Apeliantės teiginys, kad D. S. ne kartą yra pažeidusi viešų ir privačių interesų suderinamumą yra melas, nes per 12 metų (duomenys neskelbtini), niekada nepažeidė nei Lietuvos Respublikos viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, nei kitų Lietuvoje galiojančių teisės aktų.

5.4. Atsiliepime atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. A. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl karantino nebuvo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir užduoti esminius klausimus proceso dalyviams, tačiau D. S. atsiliepime pažymi, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. priėmė nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie tai buvo informuotos visos bylos šalys. Teismas išaiškino dėl galimybės kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl V. A. K. žinojo ir turėjo galimybę tinkamai kreiptis į teismą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, bet to nepadarė.

5.5. Be to, atsiliepime nurodoma, kad V. A. K. prašo teismo į bylą įtraukti naujus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, papildomus įrodymus remiantis CPK 314 straipsniu galima pridėti prie bylos tik trimis atvejais: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateikiamus įrodymus; įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau; įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju nėra nė vienos iš šių aplinkybių. Iš tik apeliacinės instancijos teismui pateikto prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvito matyti, kad jo išrašymo data yra (duomenys neskelbtini) d., o skundą dėl administracinio nusižengimo nutarimo V. A. K. pateikė (duomenys neskelbtini) d. Vadinasi, teikdama skundą, šį dokumentą apeliantė jau turėjo turėti ir turėjo galimybę jį teismui pateikti. Tačiau ji to nepadarė. Pats pateiktas naujas įrodymas (prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitas) vertintinas kritiškai ir nepagrindžia teiginio, kad užvedimo spynelė buvo sugedusi. Be to, ginčo dienų, dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, apeliantė be jokių trukdžių užvedė savo automobilį ir išvyko. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė visame apeliaciniame skunde nurodė daug klaidingų ir tiesos neatitinkančių aplinkybių, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, manytina, kad ir tik apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas (prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitas) gali būti išrašytas atbuline data, tik po pirmos instancijos teismo nutarties priėmimo. Todėl, remiantis įstatyme nustatytais atvejais, apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir drauge užtikrinti galimybę užkirsti kelią proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Taip pat D. S. prašo nepriimti ir nevertinti pateiktų ekrano nuotraukų iš „F.“ bei portalo (duomenys neskelbtini), nes tai niekaip nesusiję su nagrinėjama byla dėl V. A. K. padaryto administracinio nusižengimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas, ginčijamas pažeidėjos veiksmų pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį vertinimas, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad V. A. K. pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad V. A. K. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. V. A. K. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubausta už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą, tai yra, sustojo ir paliko stovėti automobilį tokiu būdu, kad jis trukdė įlipti į šalia stovėjusią kitą transporto priemonę.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. K. neginčijo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, pripažino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje ji paliko stovėti automobilį taip, kad jis trukdė įlipti į šalia stovėjusią transporto priemonę. Tačiau V. A. K. nurodė, jog pastačiusi savo vairuojamą transporto priemonę per arti kitos transporto priemonės, automobilis užgeso ir nepavyko jo daugiau užvesti. Kadangi jos automobilis stovėjo per arti kito automobilio, todėl paskambino sutuoktiniui ir paprašė ateiti padėti patraukti automobilį.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal D. S. pareiškimą, kuriame pranešėja nurodė, kad V. A. K. (duomenys neskelbtini) val. tyčia pastatė savo automobilį „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia D. S. vairuojamo automobilio „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sutrukdydama jai patekti į automobilį per vairuotojo pusės dureles ir išprovokuodama konfliktą, nors šalia buvo pakankamai laisvos vietos (administracinio nusižengimo byla 10-11 b.l.). Kartu su pareiškimu pranešėja D. S. pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog automobilis „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant baltos ištisinės linijos žyminčios automobilių stovėjimo vietas ir itin arti automobilio „V.“, (duomenys neskelbtini). Be to, fotonuotraukose užfiksuotos padangų žymės ant aikštelės dangos rodo, jog V. A. K. savo automobilį iš pradžių buvo pastačiusi toliau nuo automobilio „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (33-34 b.l.). Administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustos D. S. kolegės R. G., A. G. ir J. T., dirbančios (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad įvykio dieną atvažiavęs į aikštelę V. A. K. vairuojamas automobilis „V.“ sustojo taip, kad D. S. negalėtų įlipti į savo automobilį. Pasak apklaustųjų, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo ir kitų laisvų vietų. Baigus darbą ir išėjus į lauką V. A. K. pasakė D. S., jog jos automobilis sugedo ir liepė lipti jai į automobilį per keleivio pusę, pradėjo ją filmuoti. Kaip nurodė R. G. ir J. T., po kurio laiko V. A. K. atsisėdo automobilį, jį užkūrė ir patraukė, tačiau D. S. tuo metu jau kvietė policiją, todėl jos nuėjo į (duomenys neskelbtini) (administracinė byla 13-15 l.). Nors V. A. K. apeliaciniame skunde teigia, jog aukščiau minėtos liudytojos turi pagrindą apkalbėti ją, kadangi yra D. S. pavaldinės. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, Kauno apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog netikėti liudytojų R. G., A. G. ir J. T. paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėtos liudytojos siekia apkalbėti V. A. K., be to, tokių duomenų nepateikė ir pati V. A. K.. Vertintina ir tai, jog apklaustos D. S. kolegės įvykio aplinkybes paaiškino nuosekliai, jų nurodytos aplinkybės tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja vienos kitoms.

12. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu ir teikiant skundus V. A. K. nurodė, kad D. S. sąmoningai siekia, kad ji būtų nubausta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir tokiu būdu siekia ją pažeminti. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir proceso dalyvių rašytinių paaiškinimų akivaizdu, kad tarp proceso dalyvių yra susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas šioje byloje įrodinėjamas ne tik D. S. pareiškimu, fotonuotraukomis, tačiau ir kitais įrodymų šaltiniais – tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų R. G., A. G. ir J. T. paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu. V. A. K. apeliaciniame skunde nesutinka, jog Kauno apylinkės teismas jos sutuoktinio G. K. rašytinius paaiškinimus vertino kaip siekį V. A. K. išvengti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) d. įvykyje G. K. nedalyvavo, jo tiesiogiai nematė, atėjo į įvykio vietą praėjus kuriam laikui po įvykio ir jo nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokie kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs duomenys. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, V. A. K. sutuoktinio parodymus paneigia ir tiesiogiai automobilio manevravimą mačiusių liudytojų J. T., A. G., R. G. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims.

13. Be to, V. A. K. apeliaciniame skunde teigia, jog dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino nebuvo galimybės dalyvauti Kauno apylinkės teismo posėdyje ir užduoti klausimus, išsiaiškinti svarbių aplinkybių, bylos dalyviams atsakyti į esminius klausimus, tačiau kaip teisingai atsiliepime pažymėjo D. S. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. priėmė nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (11-12 b.l.). Apie tai buvo informuoti visi proceso dalyviai (13-15 b.l.). Teismas nutartyje išaiškino, jog proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apie tokią galimybę V. A. K. buvo informuota ir turėjo galimybę tinkamai kreiptis į teismą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė.

14. V. A. K. prie apeliacinio skundo pridėjo prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) d. buvo atlikti užvedimo spynelės remonto darbai automobiliui „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darbų kaina 25 Eur (55 b.l.). Iš tik aukščiau minėto kvito matyti, kad jo išrašymo data yra (duomenys neskelbtini) d., tačiau V. A. K. Kauno apylinkės teismui skundą dėl Institucijos nutarimo pateikė (duomenys neskelbtini) d. Akivaizdu, jog V. A. K. Kauno apylinkės teismui teikdama pirminį skundą, kvitą už automobilio remonto darbus turėjo ir galėjo jį teismui pateikti. Taip pat ji (duomenys neskelbtini) d. teismui teikdama papildomus rašytinius paaiškinimus vėlgi turėjo galimybę kvitą už remonto darbus teismui pateikti. Aukštesniojo teismo nuomone, pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas nepagrindžia teiginio, jog būtent (duomenys neskelbtini) d. įvykio metu automobilio „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelė buvo sugedusi ir dėl to negalėjo patraukti savo transporto priemonės pastatytos itin arti prie kitos transporto priemonės. Be to, kaip teisingai atsiliepime pažymėjo D. S. įvykio dieną, prieš atvykstant policijos pareigūnams, V. A. K. užvedė savo automobilį ir pastatė į kitą stovėjimo vietą. Šią aplinkybę patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje apklaustos tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos.

15. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad V. A. K. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nutraukti administracinę teiseną nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda V. A. K. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, todėl V. A. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

16. Nukentėjusioji D. S. atsiliepime pateikė prašymą iš apeliantės V. A. S. priteisti 500 Eur proceso išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nukentėjusioji D. S., prašo priteisti jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme už konsultaciją ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajai, siekiant apginti savo interesus, buvo suteikta teisinė pagalba, dėl kurios ji patyrė išlaidų. Patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl spręstinas klausimas dėl jų priteisimo iš apeliantės V. A. K., dėl kurios buvo pradėta administracinė byla ir dėl kurios pateikto apeliacinio skundo byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka.

17. Vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų nepripažino, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir byloje esantis V. A. K. yra nepagrįstas, apeliacinis skundas taip pat nepagrįstas. Taigi nukentėjusioji, norėdama tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Bylos apimtis nėra didelė ir byla nėra itin sudėtinga, turėtas proceso išlaidas nukentėjusioji pagrindė prie bylos pridėtais rašytiniais dokumentais, tai yra, (duomenys neskelbtini) d. atstovavimo sutartis, advokatės D. J. prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, (duomenys neskelbtini) d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog yra pagrindas priteisti patirtas atstovavimo išlaidas, kurios, teismo vertinimu, buvo reikalingos ir nėra didelės bei atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Esant išdėstytiems argumentams iš apeliantės V. A. K. nukentėjusiajai D. S. priteistina 500 Eur proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. balandžio 2 d nutartį palikti nepakeistą ir Vilmos A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš Vilmos A. K. nukentėjusiajai D. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Aurelijus Rauckis