- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- AS-387-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00225-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjos L. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriame ji prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, KAVPK) 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 30-S-1526 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjos pareiškimą (reg. Nr. 30-PAP-520) išnagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad iš KAVPK gavo Sprendimą, kuriuo atsakovas informuoja, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, jos pareiškimas nenagrinėjamas. Pareiškėja skunde teigia, kad Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-91-325/2012 buvo pažeistos jos materialiosios ir procesinės teisės normos, kurios pasireiškia tuo, jog pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą, Kretingos rajono apylinkės teismas neįvertino ir neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus dėl neteisėtai surašyto Savavališkos statybos akto Nr. SSA-34. Pagal statybos eksperto (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 5 d. konsultacinę išvadą Nr. 23.01.05. 1984 m. pastatytai malkinei, esančiai (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, statybos leidimas nebuvo reikalingas. Šio statinio matmenys yra kitokie nei nurodyta savavališkos statybos akte. Ši malkinė (4I'm) dokumentuose pakeista („pervadinta“) į 4I1ž. Pareiškėjos įsitikinimu, jos pareiškimas, registracijos Nr. 30-AP-520, turi būti išnagrinėtas iš naujo, nes atsakovas neatsižvelgė į jos pateiktus naujus įrodymus ir naujas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas KAVPK atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. KAVPK nurodė, kad 2023 m. sausio 31 d. KAVPK užregistruotas pareiškėjos pareiškimas Nr. 30-AP-520 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl Statybos inspekcijos dokumentų klastojimų, tuo darant pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą. Susipažinus su medžiaga ir pateiktais duomenimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2023 m. vasario 9 d. priimtas sprendimas Nr. 30-S-1526 pareiškėjos pareiškimo nenagrinėti. Ginčas dėl 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 teisėtumo išnagrinėtas Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Pradėti baudžiamąjį procesą dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nebuvo teisinio pagrindo, nes pareiškėja pateiktame pareiškime nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesniu sprendimu, todėl pareiškėjos pareiškimas nebuvo nagrinėjamas.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas, iš skundo turinio sprendė, kad pareiškėja skunde kelia reikalavimus, susijusius su KAVPK 2023 m. vasario 9 d. priimtu Sprendimu, kuriuo spręstas klausimas dėl pareiškėjos pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo. Atsakovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nusprendė nenagrinėti pareiškėjos pareiškimo, nes dėl pareiškėjos nurodyto 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 teisėtumo jau priimtas sprendimas Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012, pareiškėjos pareiškime nenurodyta naujų aplinkybių ir nepateikta papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesniu sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus ir pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su KAVPK veiksmais, susijusiais su ikiteisminio tyrimo pradėjimu (atsisakymu jį pradėti). Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėja siekia, reikšdama pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jos keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjos reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo pradėjimu dėl tariamai suklastotų dokumentų, t. y. ginčas susijęs su KAVPK veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reguliuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK). Visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti ar nutraukimo klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.). Administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama teisėsaugos institucijų sprendimų dėl administracinių nusižengimų ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmimo bei teismų procesinių sprendimų administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose.
Aptaręs aktualias ABTĮ 17 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas ir įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, teismas priėjo prie išvados, kad šis pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 1 p.).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo ją panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja pažymi, kad ginčas yra kilęs iš atsakovo KAVPK neveikimo viešojo administravimo srityje. Atsakovo atsisakymas nagrinėti pareiškėjos jam pateiktą prašymą laikytinas jo neveikimu, nes nevykdė jam teisės aktais įtvirtintos pareigos išnagrinėti besikreipiančio asmens prašymą, atsakovas Sprendime pats nurodė jo apskundimo tvarką administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas KAVPK atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. KAVPK nurodo, kad pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių KAVPK pareigūnų veiksmai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti (ar neteisėti). Atskirajame skunde nurodomi tik abstraktūs teiginiai, kurie nesudaro jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o atskirojo skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutarta nutraukti bylą pagal pareiškėjos patikslintą skundą dėl KAVPK Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjos patikslintą skundą, sprendė, kad ginčas kilęs būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl sprendė, kad yra pagrindas nutraukti bylą.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į KAVPK su pareiškimu, kuriame pranešė, kad valstybės tarnautojas, surašydamas savavališkos statybos aktą dėl pareiškėjai nuosavybės teises priklausančio statinio, galbūt padarė nusikalstamą veiką, t. y. suklastojo dokumentą ir juo disponavo. KAVPK 2023 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 priėmė sprendimą dėl savavališkos statybos ir teismui nekilo įtarimų dėl pareiškėjos minimo galbūt suklastoto savavališkos statybos akto teisėtumo.
Pagal BPK 18 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka šio Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Policijos pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, turi teisę pagal kompetenciją atlikti ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 24 str. 7 p.). BPK 168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą; ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu. Pagal 168 straipsnio 5 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui.
Teisėjų kolegija paminėto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi Sprendimo turinį, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Taigi, toks reikalavimas yra susijęs ne su viešuoju administravimu, o su teisiniais santykiais, reglamentuojamais BPK normų. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog tuo atveju, kai pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, administracinio teismo patikra neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose (žr., pvz., 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-815/2023).
Atsakant į atskirojo skundo argumentus dėl Sprendime nurodytos jo apskundimo tvarkos, pažymėtina, kad administraciniai teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Šiuo atveju Sprendime pareiškėjai klaidingai išaiškinta jo apskundimo tvarka (skųsti administraciniam teismui) nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių kilmės ir pobūdžio.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.