Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Star 1 Airlines“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Star 1 Airlines“ ieškinį atsakovui M. L., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei “Star Holidays“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo - UAB „Star 1 Airlines“ vadovo atsakomybės už žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, prisiimant jais nepagrįstą bendrovės veikloje ūkinę–komercinę riziką.

Nustatyta, kad UAB „Star 1 Airlines“ ir UAB “Star Holidays“ 2009 m. birželio 18 d. pasirašė užsakomųjų skrydžių sutartį Nr. 09/06/12-1 (b. l. 45-72, t. 1), 2009 m. lapkričio 4 d. užsakomųjų skrydžių sutartį Nr. 09/06/12-1 (b. l. 72-94, t. 2) ir 2010 m. kovo 3 d. užsakomųjų skrydžių sutartį Nr. 09/06/12-1 (b. l. 258-265, t. 2, b. l. 1-17, t. 3) (toliau- atitinkamai Sutartis Nr.1, Sutartis Nr.2, Sutartis Nr. 3), pagal kurias apeliantas įsipareigojo vykdyti UAB “Star Holidays“ užsakomuosius skrydžius, o UAB “Star Holidays“ įsipareigojo už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. UAB „Star 1 Airlines“ vykdė užsakomuosius skrydžius, šių sutarčių pagrindu UAB “Star Holidays“ už jam suteiktas paslaugas liko skolingas apeliantui iš viso 10 116 404,49 Lt sumą, kurią visą apeliantas ir prašo priteisti iš atsakovo - buvusio UAB „Star 1 Airlines“ vadovo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiklą kaip pateisinamą verslo riziką, šį reikalavimą atmetė.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Juridinis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė- kaip viena verslo veiklos organizavimo formų įstatymo jam garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per specialias organizacines struktūras valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 str. 1 d., CK 2.82 str. 2 d.). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organo narys (ABĮ 37 str. 1 d.), kuris veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Bendrovės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, todėl jo veiksmai ir sprendimai, sudarant ir vykdant sandorius, turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta nuostolių (CK 2.87 str.). Bendrovės vadovas turi veikti atidžiai ir rūpestingai, išimtinai bendrovės interesais, t.y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą, jos kaip rinkos dalyvio veiklą, kartu siekti, kad bendrovė nepatirtų nuostolių dėl nepateisinamos rizikos. Jeigu dėl šių veiksmų nuostolių patirta, tai yra pagrindas išvadai, kad bendrovės vadovo veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys direktoriaus teisinę pareigą veikti bendrovės naudai. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina yra nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad šis valdymo organo narys atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo užsakomųjų skrydžių sutartimis visus apelianto patirtus nuostolius vertino kaip paprastą atsakovo neatsargumą, pateisinamą įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika.

Iš bylos duomenų matyti, kad iki bankroto bylos apeliantui iškėlimo UAB „Star team group“ buvo UAB „Star 1 Airlines“ ir UAB “Star Holidays“ dalyvis (akcininkas) (b. l. 28-38, t. 1). UAB „Star team group“ buvo vienintelis UAB „Star Holidays“ akcininkas, o 2009 m. gegužės 13 d. įsigijęs UAB „Star 1 Airlines“ akcijas iš UAB „Hermis fondų valdymas“ - ir vienintelis UAB „Star 1 Airlines“ akcininkas (b .l. 30, t. 1). Atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. birželio 15 d. buvo vienas iš UAB „Star team group“ akcininkų (b. l. 39-40, t. 1). Šiuo laikotarpiu, prieš pat atsakovui parduodant UAB „Star team group“ akcijas, po 2009 m. birželio 8 d. UAB „Star team group“ visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame dalyvavo ir atsakovas, UAB „HC Airways“ pakeitė pavadinimą į UAB „Star 1 Airlines“, pakeistas šios įmonės vadovas (juo tapo atsakovas) ir lizingo sutarties pagrindu išsinuomotas lėktuvas. Laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. atsakovas taip pat buvo ir UAB “Star Holidays“ generaliniu direktoriumi (b. l. 37, t. 1), taigi, faktiškai atstovavo dvi įmones, kurios ginčo sutarčių pagrindu tarnavo viena kitos veiklai. Šias išdėstytas aplinkybes apeliantas skunde akcentuoja, kaip pagrindą atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti, nes, jo manymu, neabejotina, kad šių įmonių vadovui (atsakovui) buvo gerai žinoma ne tik apelianto, bet ir abiejų įmonių finansinė padėtis, taigi, realios, o ne tikėtinos ir kitos sutarčių šalies galimybės vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas tuo pačiu metu vadovavo tiek UAB „Star 1 Airlines“, tiek UAB „Star Holidays“, su kuria buvo pasirašyta užsakomųjų skrydžiu sutartis, per se neįrodo atsakovo nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų apelianto atžvilgiu. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, abi šios dukterinės UAB „Star team group“ bendrovės užsiėmė skirtinga veikla, tarpusavyje nekonkuravo, o priešingai - tarnavo viena kitos veiklai. Kita vertus, atsakovo vadovavimas abiems sutartinių santykių šalims vis tik yra pakankamai reikšminga aplinkybė vertinant atsakovo veiksmų pobūdį sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo, rizikos protingumo įvertinimo, pasekmių numatymo galimybės ir pan. aspektais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę–komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

Nagrinėjamu atveju iš UAB „Star 1 Airlines“ finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. kovo 31 d. duomenų matyti, kad atsakovas buvo paskirtas vadovauti nuostolingai veikiančiai bendrovei (2008 m. patyrė 7 905 869 Lt, o per 2009 m. pirmąjį ketvirtį - 1 243 250 Lt nuostolių (b. l. 15-22, t. 5). Negalima nesutikti su atsakovo teiginiais, kad UAB „Star 1 Airlines“ ir UAB „Star Holidays“ pradėjo veiklą poilsio organizavimo ir tarptautinių skrydžių srityse nedidelėje Lietuvos rinkoje tuo metu, kai šioje rinkoje jau veikė ne viena ilgametę patirtį turinti kelionių agentūra (Novaturas, Baltic Clipper, Tez Tour) bei reguliarių užsakomųjų skrydžių bendrovė (Air Baltic, Aurela) (b. l. 43-46, t. 5), todėl bendrovės veiklos pradžioje nuostoliai, sąlygoti didelės konkurencijos ir siekio įsitvirtinti rinkoje, tam tikru laipsniu galėjo būti tikėtini ir galėtų būti pateisinami ūkinės rizikos prasme. Sutarčių sudarymas su UAB „Star Holidays“ buvo itin svarbus besiformuojančiai, dar neturinčiai įdirbio naujai įmonei, kuri buvo tik pradėjusi naują veiklą paslaugų, teikiant keleivių pervežimus orlaiviu, srityje. Nors apeliantas tvirtina, kad nei UAB „Star 1 Airlines“, nei UAB „Star Holidays“ finansinė padėtis nebuvo stabili, tačiau vis tik atsakovo pastangos vystyti tarptautinių ir reguliariųjų užsakomųjų oro skrydžių paslaugų teikimą yra matomos.

Minėta, kad atsakovas, būdamas UAB „Star 1 Airlines“ vadovu, sudarė tris užsakomųjų skrydžių sutartis su UAB „Star Holidays“, kuriai sutarčių sudarymo metu jis taip pat vadovavo. Pagal Sutartį Nr. 1 apeliantas suteikė paslaugų ir išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 8 857 015,17 Lt - užsakovas atsiskaitė iš dalies, pervesdamas 5 311 058,08 Lt, pagal Sutartį Nr. 2 suteikė paslaugų už 10 861 677,23 Lt – užsakovas atsiskaitė taip pat iš dalies, pervesdamas 10 048 375,33 Lt. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Taigi, 2009 m. sudarytų užsakomųjų skrydžių sutarčių pagrindu UAB „Star Holidays“ didžiąja dalimi atsiskaitė. Iš audito išvados aiškinamojo rašto matyti, kad 2009 m. pelno nuostolių ataskaitoje 7 279 702 Lt nuostolis yra iš netipinės veiklos, t.y. vienkartinis nuostolis, atsiradęs perimant veikiančią įmonę su jos sugeneruotais veiklos rezultatais (b. l. 151, t. 7). Pirmaisiais veiklos metais 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Star 1 Airlines“ balanso duomenimis tipinės veiklos nuostolį bendrovė sumažino iki 291 967 Lt (2008 m. tipinės veiklos nuostoliai siekė 1 707 456 Lt, o 2009 m. kovo 31 d.- 409 117 Lt) (b. l. 18, 22, t. 5, b. l. 141, t. 7). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tai, kad atsakovas, nepaisydamas, jog UAB „Star Holidays“ iš dalies netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 1 ir liko apeliantui skolingas ženklią sumą, pasirašė su UAB „Star Holidays“ Sutartį Nr. 2 gali būti vertinama kaip iš dalies pasiteisinusi verslo rizika – pagal Sutartį Nr. 2 atsiskaitymas ženkliai pagerėjo (atsiskaityta beveik 93 proc.). Šiame kontekste reikšminga tai, kad UAB „Star Holidays“ užsakomieji skrydžiai buvo pagrindinis UAB „Star 1 Airlines“ pajamų šaltinis, o apelianto veiklos kaštai siekė 1 500 000 Lt mėnesiui. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo 2009 m. pasirašytas ginčo sutartis su UAB „Star Holidays“ vertinti kaip atsakovo neteisėtus, t.y. aiškiai viršijančius protingos rizikos laipsnį veiksmus, lėmusios žalos atsiradimą. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo pozicija, kad sutarčių laisvės principas pateisina visose sutartyse numatytų esminių sutarties sąlygų nesilaikymą, o iš Sutarties Nr. 3 nevykdymo kilę nuostoliai buvo sąlygoti nenugalimos jėgos aplinkybių, t.y. 2010 m. kovo – balandžio mėnesiais įvykusių Islandijoje esančio ugnikalnio išsiveržimų, dėl kurių nuo 2010 m. balandžio 15 d. didžiojoje dalyje Europos buvo uždaryta oro erdvė, nutraukti lėktuvų skrydžiai, o 2010 m. balandžio 16 d. dėl šio ugnikalnio išsiveržimo buvo uždaryti Lietuvos oro uostai.

Sudarytų sutarčių 3.2 punkte šalys aptarė, kad UAB „Star Holidays“ įsipareigoja ne vėliau kaip likus 7 kalendorinėms dienoms iki pirmo skrydžio sumokėti apeliantui 500 000 Lt dydžio depozitą ir konstatavo, jog tai yra esminė sąlyga. Reikšminga tai, kad pagal sutarčių 3.4 punktą vežėjui (apeliantui) buvo palikta teisė be jokių neigiamų pasekmių atsisakyti vykdyti užsakomuosius skrydžius tuo atveju, jei nevykdomos esminės sutarčių sąlygos inter alia ir įskaitant užsakovo pareigą atsiskaityti už šiuos skrydžius. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys aiškiai susitarė, kad griežtas 3.2 punkte numatytas sutarties sąlygų laikymasis dėl 500 000 Lt depozito pervedimo UAB „Star 1 Airlines“ likus 7 dienos iki skrydžio pradžios yra itin reikšmingas ir esminis, be kurios sutarties vykdymas negalimas. Atsakovas, būdamas UAB „Star 1 Airlines“ vadovu, ignoravo šios esminės 3.2 punkte numatytos sąlygos pažeidimą, įvykdė visus užsakomuosius skrydžius kitai šaliai nevykdant šios sutarčių nuostatos. Nors esminių sutarties sąlygų pažeidimas suteikia teisę, o ne pareigą nutraukti sutarties vykdymą (CK 6.217 str. 1 d.), tačiau tokią atsakovo poziciją, kai pagal sudarytas sutartis negaunama tai, ko iš jų tikimasi (sutarties kainos), faktiškai ne vieną kartą atleidžiant kitą sutarties šalį nuo esminės sutarties sąlygos vykdymo, galima laikyti atsakovo neteisėtais veiksmais, neabejotinai lėmusiais 1 500 000 Lt žalos atsiradimą, ir šios sumos negavimas negali būti pateisinama normalia protinga komercine ūkine verslo rizika, juo labiau, kad šios sąlygos šalys pačios galėjo nenustatyti, tačiau nustatė. Tinkamai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, atsižvelgiant į jų prigimtį ir kitus sutarties bei įstatymų keliamus reikalavimus (CK 6.200 str.). Atsakovo argumentai, kad šalys esmines sutarčių sąlygas nagrinėjamu atveju tiesiog pakeitė konkliudentiniais veiksmais, yra ne tik nepagrįstas faktinių aplinkybių kontekstu, bet ir prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. CK 6.183 straipsnio 1 dalies normoje imperatyviai nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Nagrinėjamu atveju sutarčių 8.3 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista, papildyta tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu (išskyrus sutartyje numatytus atvejus). Toks pakeitimas, papildymas ar priedas prie sutarties yra galiojantis ir neatskiriama sutarties dalis, jeigu yra pasirašytas įgaliotų sutarties atstovų. Taigi, ginčo sutartimis šalys aiškiai susitarė, kad sutarčių pakeitimai galimi, teisėti ir bus laikomi galiojančiais tik sudaryti rašytine sutarčių pakeitimo forma. Todėl atsakovo nurodomas sutarčių pakeitimas konkliudentiniais veiksmais nėra leistinas ir/ar pateisinantis ginčo sutarties 3.2 punkte numatytos esminės sutarties sąlygos visišką nepaisymą. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad kiekvienos sutarties atveju patirtų nuostolių suma galėjo būti mažesnė nepareikalauto depozito suma, t.y. 500 000 Lt. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju atsakovo elgesys, ignoruojant esmines sutartines sąlygas, buvo lemiantis kiekvienai iš sutarčių žalos, lygios UAB „Star Holidays“ nepervesto depozito sumai dydžiui, t.y. 1 500 000 Lt atsiradimui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad po Sutarties Nr. 2 sudarymo, gerėjant užsakovo UAB „Star Holidays“ atsiskaitymo rodikliams bei atsižvelgiant į tai, kad UAB „Star Holidays“ buvo pagrindinis ieškovo užsakovas, tolesnis apelianto bendradarbiavimas su UAB „Star Holidays“, sudarant Sutartį Nr. 3, buvo iš esmės, atmetus virš paminėto sutarčių 3.2 punkto netinkamą vykdymą, atitinkantis apelianto veiklos tikslus sprendimas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto ne visi Sutarties Nr. 3 vykdymo sąlygoti nuostoliai turėtų būti priskirtini protingai komercinei ūkinei rizikai ir/ar juolab nulemti nenugalimos aplinkybių. Bylos aplinkybių visuma paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atsakovas visiškai nėra atsakingas dėl Sutarties Nr. 3 netinkamo vykdymo pasekmių, nes tai esą nepriklausė nuo jo valios, o buvo sąlygotas gamtos reiškinių (force majeure), t.y. Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio.

Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB “Star Holidays“ įsiskolinimas ieškovui pagal pirmąsias dvi sutartis jau siekė 4 359 259,07 Lt dydį. Todėl, nepaisant ženkliai pagerėjusių atsiskaitymų rodiklių pagal Sutartį Nr. 2, atsakovas, nusprendęs toliau tęsti sutartinius santykius su pakankamai didelę skolą turinčiu užsakovu, turėjo itin preciziškai stebėti sutartinių santykių vykdymą, nes tik tam tikrose ribose prisiimama rizika gali būti pateisinama, ir, pastebėjęs ženklų įsiskolinimo didėjimą, taigi, ir šios sutarties nenaudingumą bendrovei, nutraukti/sustabdyti tolesnį Sutarties Nr. 3 vykdymą (juolab, kad, minėta, sutarčių 3.4 punktas tai leido be jokių neigiamų pasekmių grėsmės) ar bent jau imtis priemonių numatyti konkrečius skolos likvidavimo grafikus. Sutarties Nr. 3 pagrindu UAB „Star 1 Airlines“ suteikė UAB “Star Holidays“ paslaugų ir išrašė PVM sąskaitų-faktūrų už 14 860 257,50 Lt, tuo tarpu UAB “Star Holidays“ pervedė ieškovui tik 9 103 112 Lt, likdamas skolingas 5 757 145,50 Lt, t.y. pagal šią vieną sutartį daugiau net negu anksčiau nesumokėta suma pagal dvi sutartis. Iš 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytos finansinės ataskaitos, kuri patvirtinta ir pasirašyta 2010 m. balandžio 28 d. matyti, kad UAB „Star 1 Airlines“ finansinė padėtis 2009 m. buvo itin sudėtinga- įmonės turtą sudarė 7 866 527 Lt vertės turtas, iš kurio tik 51 840 Lt vertės materialusis turtas (kita įranga, prietaisai, įrengimai), o per vienerius metus gautinos sumos siekė 4 548 156 Lt. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė net 9 099 124 Lt. Nepriklausomo auditoriaus išvadoje yra konstatuota, jog „egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, kuris gali kelti didelių abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą“ (b. l. 135-151, t. 7). UAB „Star 1 Airlines“ 2009 m. birželio 19 d. buvo sudaręs vieno „Boeing 737-700“ orlaivio MSN 29083 nuomos sutartį su Elviria Leasing Limited. Iš byloje esančių pastarosios bendrovės raginimų UAB „Star 1 Airlines“ vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus matyti, kad atsiskaitymai su lizingo bendrove nuo 2010 m. balandžio mėnesio strigo (b. l. 114-115, 121, t. 10), kas galėjo taip pat teikti pagrindą bendrovės, turinčios tik šį vieną orlaivį, veiklos grėsmei (kaip matyti iš vėlesnių įvykių, ši grėsmė faktiškai ir realizavosi). 2010 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Star 1 Airlines“ iškelta bankroto byla, o 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi tokia byla iškelta UAB „Star Holidays“. Šios aplinkybės rodo, kad 2010 m. paskutiniame ketvirtyje abiejų įmonių finansinė padėtis jau buvo kritinė. Taigi, atsakovui jau po 2010 m. balandžio 28 d. auditoriaus išvados neabejotinai buvo žinomi jo vadovaujamos bendrovės veiklos rezultatai, todėl tolimesnis sutartinių santykių vykdymas, UAB „Star Holidays“ ir toliau ženkliai pažeidinėjant sutartyje sulygtas atsiskaitymo sąlygas, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai viršijo normalią gamybinę - ūkinę riziką. Pažymėtina, kad ir UAB “Star Holidays“ 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis finansinė padėtis taip pat buvo itin sudėtinga (įmonės turtas siekė 1 061 322 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8 307 771 Lt). Pažymėtina ir tai, kad nuo pat sutartinių santykių pradžios UAB “Star Holidays“ pardavinėjo keliones už kainą, mažesnę nei savikaina (b. l. 97, t. 7), ir tai atsakovui, kaip abiejų bendrovių vadovui, akivaizdžiai taip pat buvo žinoma, be to, jis buvo susipažinęs ir su kitais UAB „Star Holidays“ finansiniais rodikliais ir galimybėmis įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šios aplinkybės turėjo padėti atsakovui suvokti, kad UAB “Star Holidays“ dėl prastos finansinės padėties ir pasirinktos verslo strategijos (bent jau vien toje dalyje, kai kelionių paslaugos buvo ir 2009 m. II-III ketvirtyje teikiamos žemiau savikainos virš 2,5 mln. litų) nesugebės laiku tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus apeliantui, kas tuo pačiu lems ir apelianto nuostolius. Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad UAB “Star Holidays“ finansinė padėtis sutarties Nr. 3 sudarymo ir vykdymo su UAB „Star 1 Airlines“ metu buvo prasta, atsakovui – abiejų bendrovių vadovui šios aplinkybės turėjo būti žinomos. Sutartis Nr. 3 buvo pasirašyta 2010 m. kovo 3 d. UAB „Star 1 Airlines“ 2009 m. balansas patvirtintas ir pasirašytas 2010 m. balandžio 28 d. UAB „Star Holidays“ finansinės atskaitomybės dokumentai mokesčių inspekcijai taip pat turėjo būti pateikti iki 2010 m. gegužės 1 d. Išdėstytų aplinkybių pagrindu galima spręsti, kad atsakovas, pastebėjęs tokią faktinę finansinę padėtį bei nebegerėjančius atsiskaitymus, turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, pagal protingo vadovo elgesio matą. Todėl tolesnė atsakovo veikla ignoruojant įsiskolinimų augimą, teisėjų kolegijos vertinimu, jau nebeatitiko protingos verslo rizikos bei prieštaravo geriems verslo standartams ir lėmė nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradžios žalos apeliantui atsiradimą. Nėra pagrindo sutikti su atsakovu teiginiais savo elgesio pateisinimui, kad įmonė, nevystydama santykių su UAB „Star Holidays“, apskritai nebūtų gavusi ir šios dalies pajamų. Kaip matyti iš bylos duomenų, savo kaštų padengimui įmonė gaudavo kitų pajamų, pavyzdžiui, iš reguliarių skrydžių, taigi, paslaugų teikimui UAB „Star Holidays“ užsakymai, nors iš jų buvo gaunama apie pusę pajamų, nebuvo vienintelė paslaugų teikimo alternatyva. 2010 m. balandžio mėn. apeliantui už suteiktas paslaugas pervesta 2 648 711,78 Lt (b. l. 198, t. 10). Todėl spręstina, kad atsakovo neteisėtais veiksmais - toliau vykdant keleivių gabenimą užsakomaisiais skrydžiais - įmonei nuo 2010 m. gegužės pradžios padaryta žala (5 757 145,5 Lt - 2 648 711,78 Lt). Tokiu atveju apeliantui bendroje sumoje padaryta žala siekia 4 608 433,72 Lt (3 108 433,72 Lt + 1 500 000 Lt). Nėra pakankamo pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl force majeure aplinkybių – visų pirma, iš pajamų suvestinių matyti, kad 2009 m. balandžio mėn. bendros pajamos buvo netgi didesnės negu, pavyzdžiui, 2009 m. gegužės mėn., o pajamos iš UAB „Star Holidays“ visą 2009 m. balandžio – rugpjūčio laikotarpį svyravo tarp 2,3-2,8 mln. litų ribose, išskyrus birželį, kai pajamų suma buvo 3,1 mln. litų.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai, remdamasis sutarčių laisvės principu, atsakovo ignoruojamą esminių sutarties sąlygų nevykdymą visą laiką iki pat bankroto bylos iškėlimo vertino kaip normalią ūkinę komercinę riziką, o pagal Sutartį Nr. 3 kilusius visus nuostolius dar ir priskyrė nenugalimos jėgos aplinkybėms – 2009 m. balandžio mėnesį įvykusio Islandijos ugnikalnio išsiveržimui.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė sumažinti nuostolių dydį, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, jei teismas nuspręstų ieškinį tenkinti. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principas. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad jam su sutuoktine nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė siekia apie 202 989 Lt, o bankui neįkeisto turto vertė sudaro apie 34 242 Lt (b. l. 132-154, t 10). Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas augina tris nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas (b. l. 131, t. 10). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir kitą nuosavybės teise valdomą turtą byloje nėra. Priteistina nuostolių suma, siekianti kelis milijonus litų, neabejotinai fiziniam asmeniui yra laikytina didele, juolab, kad atsakovas pagal byloje esančius duomenis neturi pakankamai nei pajamų, nei turto, iš kurio galėtų realiai atlygintini tokio dydžio nuostolius. Akivaizdu, kad priteisus visą nuostolių sumą itin neigiamas ir nepriimtinai sunkias pasekmes patirs ne tik pats atsakovas, tačiau ir jo šeima, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai. Teisingumo principas reikalauja paisyti ir kalto asmens interesų, t.y. to, kad jam liktų nors minimalių socialiai ir ekonomiškai oraus gyvenimo perspektyvų, kad jam taikomos priemonės neįstumtų jo į ekonomiškai beviltišką situaciją. Be to, kaip minėta, svarbus yra ir priteistos sumos realumas, t.y. ar dėl žalos kaltas asmuo galės realiai ir bus suinteresuotas kuo greičiau ją atlyginti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išdėstytų aplinkybių pagrindu yra pagrindas, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, mažinti iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą iki 2 500 000 Lt.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą, kuriuo BUAB „Star 1 Airlines“ ieškinys buvo atmestas, naikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, priteisiant iš atsakovo 2‘500‘000 Lt žalos atlyginimą bei 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., CK 2.87 str. 7 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo apeliantas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 2 500 000 Lt, nuo kurios turi būti mokamas 29 000 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro 62,81 Lt. Ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 759 Lt už procesinių dokumentų vertimus ir antstolio paslaugas, vykdant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartį, kurių patyrimas realiai nepriklauso nuo patenkintos ieškinio reikalavimų dalies (b. l. 125-128, t. 10). Todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. L. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Star 1 Airlines“ (duomenys neskelbtini) 2 500 000 Lt žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. 2011 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 759 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. L. valstybei 29 000 Lt žyminį mokestį ir 62 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.