- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- e2-95-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00349-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- AS „PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- J. A.
- Trečiasis asmuo
- A. L., V. A.
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AS „PlusPlus Capital“ patikslintą ieškinį atsakovui J. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sandorio negaliojimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys byloje – A. L., V. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AS „PlusPlus Capital“ (toliau – ir ieškovė) pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo J. A. (toliau – atsakovas) 2021 m. vasario 15 d. sudarytą vienašalį sandorį, t. y. atsisakymą nuo palikimo (toliau – Sandoris); 2) leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovo, pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-6173-272/2021 (toliau – ir Vykdomasis raštas) į A. L. ir V. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini),– 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas); 3) leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovo, pagal Vykdomąjį raštą į 1/3 dalį A. L. ir V. A. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto, sudarančio atsakovo palikimą, t. y. piniginių indėlių su procentais (480,63 Eur), pagal 2021 m. kovo 1 d. banko pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); piniginių indėlių su procentais, buvusių/esančių UAB „INVL Asset Management“ pensijų fondo asmeninėje pensijų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sukaupto turto vertė 4 567,70 Eur, pagal 2021 m. vasario 18 d. bendrovės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); neišmokėtas išmokas – 258,22 Eur ligos išmoka, pagal 2021 m. vasario 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); neišmokėtas išmokas – grąžintinos 77,85 Eur pajamų mokesčio sumos, pagal 2021 m. kovo VMI pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių, civilinėje byloje Nr. e2-6173-272/2021 (toliau – ir Sprendimas už akių), iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 6 053,66 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 6 053,66 Eur skolą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2021 m. birželio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
1.2. 2023 m. rugsėjo 23 d. buvo išduotas Vykdomasis raštas, kuris buvo perduotas vykdyti antstolio Irmanto Gaidelio kontorai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. Antstolis nustatė, kad atsakovas registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, banko sąskaitos areštuotos. Atsakovas nerodo iniciatyvos dengti įsiskolinimo, nors iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra vykdomi išskaitymai, jie nėra reguliarūs, išlieka tendencija skoloms nemažėti.
1.4. Atsakovas pažeidė kreditoriaus interesus, kadangi turėdamas skolinių įsipareigojimų, mirus jo tėvui, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, atsisakė palikimo, taip sumažindamas savo mokumą bei apsunkindamas kreditoriaus galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, bei kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes, yra pagrindas taikyti actio Pauliana, egzistuoja visos sąlygos būtinos šio instituto taikymui nagrinėjamu atveju.
1.5. Atsakovo tėvo palikimą priėmė kiti pirmos eilės įpėdiniai – jo brolis V. A. ir sesuo A. L.. Bendra palikimo vertė – 18 416,40 Eur, pagal įstatymą atsakovas su kitais įpėdiniais turėjo paveldėti palikimą lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį palikimo. Atsakovas, atsisakydamas palikimo, neteko teisės įgyti nuosavybę į 1/3 dalį palikimą sudarančio turto, kurio vertė (1/3 dalis) 6 138,80 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad:
2.1. Atsakovas palikimo atsisakė 2021 m. vasario 15 d., o civilinė byla iškelta 2021 m. birželio 11 d., tuo tarpu Vykdomasis raštas išduotas tik 2021 m. rugsėjo 23 d. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą sužinojo tik po civilinės bylos iškėlimo, 2019 m. gruodžio 3 d. pranešimo negavo. Tad akivaizdu, jog atsakovas, sudarydamas vienašalį Sandorį, negalėjo žinoti apie prievolę ieškovės naudai, nes ieškovė dar nebuvo tapusi atsakovo kreditore.
2.2. Atsakovas veikė sąžiningai, kadangi palikimo atsisakymo faktas išviešintas 2021 m. vasario 15 d., t. y. įregistruotas Testamentų registre. Tuo tarpu ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo įregistravimo Testamentų registre, bet ne vėliau nei nuo priverstinio skolos išieškojimo pradžios, t. y. vykdomosios bylos užvedimo, 2021 m. spalio 7 d. Kadangi ieškinys paduotas 2023 m. vasario 20 d., ieškinio senaties terminas yra praleistas.
2.3. Atsakovas yra mokus, priteistą skolą gali mokėti, jo finansinė padėtis iki šios dienos nepablogėjo. Atsakovas netapo nemokus ir kitam kreditoriui pirmenybės jis nesuteikė. Be to, ieškovė nenurodė nei vienos pažeistos savo teisės ir (ar) teisėto intereso, kurie buvo pažeisti.
2.4. Tretieji asmenys taip pat veikė sąžiningai, kadangi ieškovė dar nebuvo atsakovo kreditorė, jie negalėjo būti informuoti apie atsakovo skolą arba daryti įtaką atsakovo sprendimui atsisakyti palikimo. Esant šioms aplinkybėms, jiems turi būti taikoma sąžiningų nuosavybės teisių įgijėjų apsauga ir ieškovės ieškinio reikalavimas negali būti nukreiptas į trečiųjų asmenų sąžiningai įgytą turtą.
3. Tretieji asmenys V. A. ir A. L. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Prašo vadovautis atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovas Gediminas Šepkus teismo posėdžių metu paaiškino, kad palaiko patikslintą ieškinį. Nurodo, kad nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovas pajėgus atlyginti susidariusi įsiskolinimą tiek ieškovei, tiek kitiems kreditoriams. Atsakovas negalėjo nežinoti apie įsiskolinimą pradiniam kreditoriui, kadangi pats sudarė sutartį, sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, tad nevykdydamas sutarties turėjo suvokti, kad jam kils civilinė atsakomybė. Ieškinį pareiškė iškart sužinoję iš antstolio apie palikimo atsisakymą, tuo tarpu patys patikrinti to negalėjo. Terminas ieškiniui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie ginčo Sandorį bei sužinojimo, kad toks Sandoris pažeidžia ieškovės teises. Tuo tarpu šalių susitarimai, jog atsakovas nepriims palikimo, nes neprižiūrės turto ar pan., neturi teisinės galios ir nesuteikia pirmenybės jo artimiesiems prieš atsakovo kreditorius. Pagal byloje esančias aplinkybes, buvo pažeista kreditorės (ieškovės) teisė ir teisėti interesai gauti priteistą skolą. Šios kategorijos bylose trečiųjų asmenų nesąžiningumas nėra įrodinėjamas, nuo to nepriklauso actio Pauliano sąlygų (ne)egzistavimas. Be to, galioja nesąžiningumo prezumpcija tuo atveju, jeigu sandoris sudaromas tarp artimųjų giminaičių, šiuo atveju turtinę naudą gavo atsakovo artimieji, tad būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio nuostatas. Teismas neturėtų remtis gautais papildomais dokumentais, kadangi tėvo skolas mokėjo ne atsakovas.
5. Atsakovo atstovas Gintaras Algirdas Perednis teismo posėdžio metu parodė, kad nesuprantama, kokius atsakovas kreditorės interesus pažeidžia. Atsakovas niekaip negalėjo žinoti į ateitį, kokios bus prieš jį iškeltos bylos. Atsakovas negavo pranešimo apie skolą ir kt. Ieškovė pamiršo pareigą bendradarbiauti su antstoliu. Kreditorė gali matyti ir kontroliuoti viską pati per programėlę. Terminas ieškiniui pateikti praleistas 2 m. Atsakovas žinojo, kad tėvas turi skolų, tačiau nežinojo kokias konkrečiai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad turto atsisakė ne piktybiškai, bet siekdamas apsidrausti, nes nežinojo konkrečios skolinės tėvo padėties. Atsisakydamas palikimo norėjo padėti atlyginti tėvo skolas broliui ir sesei. Žinojo, kad skolingas pradinei kreditorei. Turėjo kitus skolinius įsipareigojimus, nedirbo, turi mažametį vaiką. Artimiausiu metu žada darbintis, mokėti skolas. Antstolis neaiškino apie palikimo priėmimo būdus.
7. Trečiasis asmuo byloje A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad priėmus palikimą, ji turėjo padengti tėvo skolas, tuo tarpu atsakovas taip pat turėjo įsiskolinimų ir jai ir kitam broliui. Buvo sutarta, kad atsakovas atsisakys palikimo, nes jis neturėjo galimybės padengti skolų, rūpintis turtu. Tai buvo atsakovo sprendimas, o trečiasis asmuo stengėsi tiesiog išsaugoti tėvo palikimą kaip prisiminimą.
8. Trečiasis asmuo byloje V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad pritaria sesers A. L. ir atsakovo advokato argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
9. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo vienašalio Sandorio – atsisakymo nuo tėvo palikimo – negaliojimo ab initio bei jo negaliojimo teisinių pasekmių.
Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti
10. Vienas iš reikalavimų teismo sprendimui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis).
11. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, šias faktines esmines bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Tarp UAB „Mogo LT“ (pradinė kreditorė) ir atsakovo 2019 m. liepos 4 d. buvo sudaryta Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, sutartis 2019 m. lapkričio 11 d. buvo nutraukta, o reikalavimo teisė į atsakovą buvo perleista ieškovei.
11.2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6173-272/2021 ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 6 053,66 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanos už priteistą 6 053,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2021 m. birželio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11.3. 2021 m. rugsėjo 23 d. išduotas Vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo.
11.4. Antstolis Irmantas Gaidelis 2023 m. sausio 19 d. patvarkyme „Dėl informacijos apie palikimo atsisakymą pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovo tėvas J. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovo tėvui priklausė nekilnojamasis Turtas. Atsakovas palikimo atsisakė. Be kita ko, nustatyta, kad atsakovas nerodo iniciatyvos dengti įsiskolinimo, išskaitos iš gaunamo darbo užmokesčio per paskutinius 3 mėnesius iš viso sudarė 111,16 Eur, t. y. nepaisant vykdomų išskaitymų išlieka tendencija skoloms nemažėti.
11.5. Iš Testamento registrų išrašo nustatyta, kad atsakovo tėvo palikimą 2021 m. vasario 15 d. priėmė tretieji asmenys V. A. ir A. L., tuo tarpu atsakovas atsisakė priimti palikimą.
11.6. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis Turtas šiuo metu po ½ dalį priklauso V. A. ir A. L..
11.7. Paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis Turtą, kurį priėmė V. A. ir A. L., sudarė – žemės sklypai, gyvenamasis namas, automobilis, kitas turtas (piniginiai indėliai su procentais, esantys AB „Swedbank“(Banko sąskaitos likutis 480,63 Eur), UAB „INVL Asset Management“ (4 567,70 Eur); neišmokėtos išmokos – ligos išmokos (258,22 Eur); neišmokėtos išmokos – grąžintina pajamų mokesčio suma (77,85 Eur)).
11.8. Atsakovo tėvas mirties dieną, t. y. 2021 m. sausio 9 d., turėjo šiuos skolinius įsipareigojimus:
11.8.1. AB „Swedbank“ pagal 2017 m. gegužės 24 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 530,10 Eur skolą, kurią sumokėjo A. L.;
11.8.2. AS „Inbank“ pagal 2020 m. spalio 19 d. tikslinę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 496,47 Eur, kurią sumokėjo A. L. ir J. L.;
11.8.3. UAB „Tele2 pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. pratęstą paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 134,81 Eur skolą, kurią sumokėjo A. L.;
11.8.4. S. R. 330 Eur skolą, kurią sumokėjo A. L..
Dėl Sandorio (ne)galiojimo
12. Ieškovė prašo pripažinti Sandorį negaliojančiu ab initio, atsakovas ir tretieji asmenys su tuo nesutinka.
13. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Teismai, taikydami actio Pauliana institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą.
14. Actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).
15. Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
16.1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
16.2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.
16.3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
16.4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.
16.5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.
16.6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
16.7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
17. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
17.1. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo į atsakovą teisę. Tai patvirtina Sprendime už akių užfiksuotas prejudicinis nagrinėjamai bylai faktas. Teismas, priimdamas Sprendimą už akių, nustatė, kad atsakovui nemokant įmokų sutartyje nustatyta tvarka, pradinė kreditorė, vadovaudamasi sutarties 13.8 punktu, 2019 m. lapkričio 11 d. sutartį nutraukė; apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. lapkričio 11 d. rašytiniu pranešimu (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad reikalavimo teisė į atsakovą tapo neabejotina ir galiojančia nuo atsakovo informavimo apie sutarties, sudarytos su pradine kreditore, nutraukimą momento.
17.2.1. Teismų praktikoje laikoma, kad kai įpėdinis nepriima palikimo ir tokiu būdu atsisako galimybės gauti palikėjo turtą ar jo dalį, tuo pačiu jis sumažina galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti skolinę prievolę. O tai reiškia, kad palikimo atsisakymu yra padaromas kreditorinės teisės pažeidimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-122-330/2024). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi būtent tokia, kaip prieš tai aprašyta, situacija.
17.2.2. Atsakovo argumentai dėl to, kad žinodamas apie palikėjo skolas, jis nenorėjo priimti palikimo, idant dar labiau nepablogintų savo turtinės padėties ir tokiu būdu dar labiau nesumažintų ieškovės galimybių atgauti skolą, nepagrįsti. Teismas pažymi, kad, visų pirma, palikėjo skolos sudaro apie 1/3 jo turto masės. Antra, šią informaciją atsakovas galėjo nesunkiai gauti iš trečiojo asmens A. L., kuri visas šias skolas padengė. Trečia, atsakovas galėjo priimti palikimą pagal apyrašą.
17.3. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes:
17.3.1. Vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, tai yra ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 24 punktas).
17.3.2. Teismas pažymi, kad įstatyme nenustatyta ieškovės pareiga atlikti nuolatinę vykdomosios bylos kontrolę. Apie atsakovo atsisakymą priimti palikimą ieškovei tapo žinoma gavus antstolio Irmanto Gaidelio 2023 m. sausio 19 d. patvarkymą „Dėl informacijos apie palikimo atsisakymą pateikimo“ Nr. S-23-8-2122. Gavusi informaciją apie tai, kad atsakovas atsisakė palikimo, ir manydama, jog jis taip pasielgė nesąžiningai, siekdamas išvengti atsiskaitymo su ja, ieškovė, 2023 m. vasario 20 d. kreipdamasi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, nesielgė pasyviai, nerūpestingai ar neapdairiai. Tad laikytina, kad momentas, nuo kurio prasideda ieškinio senaties termino eiga, yra minėto antstolio patvarkymo gavimo momentas. Analogiška praktika formuojama ir panašiose bylose (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-122-330/2024).
17.4. Atsakovas neprivalėjo sudaryti Sandorio. Taip teismas sprendžia dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
17.4.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjama sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
17.4.2. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant, ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 29 punktas).
17.4.3. Atsakovas neįrodinėjo, jog jis turėjo kokią nors teisinę prievolę sudaryti Sandorį.
17.4.4. Sandorio sudarymas neatitinka atsakovo kreditorių interesų, o gi priešingai – Sandorio sudarymas mažina atsakovo galimybes atsiskaityti su ieškove, akivaizdžiai patvirtina atsakovo siekį prioritetizuoti trečiųjų asmenų interesus. Toks Sandorio tikslas, kaip kad – noras padėti atlyginti tėvo skolas broliui ir sesei – neatitinka protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standarto. Bendras šeimos interesas išsaugoti tėvo paveldą, nepatvirtina pareigos sudaryti ginčijamą sandorį atsiradimo pagrindo.
17.4.5. Atsakovo argumentai, susiję su jo ir, atitinkamai, ieškovės padėties bloginimu, sudarant Sandorį, atmesti šio sprendimo 17.2.2. punkte.
17.5. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad Sandoris pažeis ieškovės teises. Pastarąją aplinkybę atsakovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, tiesiogiai ir vienareikšmiškai pripažino, nurodydamas, kad jam buvo žinoma apie skolą ieškovei.
17.6. Sąlyga dėl trečiųjų asmenų nesąžiningumo yra neaktuali, nes Sandoris yra vienašališkas.
17.7. Ieškovė prašo jos reikalavimą nukreipti į Turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina jos reikalavimui patenkinti.
18. Tad teismas pripažįsta Sandorį negaliojančiu ab initio.
Dėl Sandorio negaliojimo teisinių pasekmių
19. Pripažinus Sandorį negaliojančiu ieškovė prašo leisti nukreipti išieškojimą pagal Vykdomąjį raštą į tretiesiems asmenims priėmus palikimą perėjusį Turtą.
20. Teismas pažymi, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas (t. y. išieškojimas negali būti nukreiptas į tretiesiems asmenims perėjusį Turtą), o išieškojimas nagrinėjamu atveju gali būti nukreiptas tik į atsakovui turėjusią pereiti turto dalį, jei jis būtų priėmęs palikimą. Tokia išvada daroma žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
20.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises bei interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo kito asmens nuosavybėn (šiuo atveju – atsakovo K. N. nuosavybėn) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
20.2. Aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, 30 punktas).
20.3. Atitinkamai, jei atsakovas būtų priėmęs palikimą, jis pagal paveldėjimo teisės normas, būtų įgijęs 1/3 Turto dalį. Dėl to būtent tokią Turto dalį atsakovui šiuo sprendimu nustato teismas ir į šią dalį nukreipia ieškiniu reikalaujamos prievolės išieškojimą. Priešingu atveju būtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai.
20.4. Teismas atskirai pažymi, kad trečiasis asmuo A. L. kartu su sutuoktiniu, atlyginę jos velionio tėvo skolas, įgijo regreso teisę atitinkamoje dalyje į atsakovą ir turi teisę reikalauti jo atlyginti atitinkamą apmokėtų skolų dalį.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Teismas aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, t. y.:
21.1. Egzistuojant visoms actio Pauliana sąlygoms, pripažinti Sandorį negaliojančiu ab initio.
21.2. Nustatyti atsakovui 1/3 dalį į paveldimą tėvo Turtą ir nukreipti į šią paveldimo Turto dalį atsakovo skolos ieškovei išieškojimą.
22. Teismas papildomai pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas nedaro įtakos priimamam materialiajam sprendimui ir teismo vidiniam įsitikinimui bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu šis ir būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Teismui ieškinį iš esmės patenkinus bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 192 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis). Tuo tarpu atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.
24. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sudarančios 39,84 Eur, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu atsakovo J. A. 2021 m. vasario 15 d. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą nuo atsakovo tėvo J. A. palikimo – nuo sudarymo momento.
Nustatyti atsakovui J. A. 1/3 dalį į paveldimą jo tėvo J. A. turtą ir nukreipti į šią paveldimo turto dalį atsakovo 6 053,66 Eur (šešių tūkstančių penkiasdešimt trijų eurų 66 ct) skolos ieškovei AS „PlusPlus Capital“ išieškojimą.
Priteisti iš atsakovo J. A. 192 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AS „PlusPlus Capital“ naudai.
Priteisti iš atsakovo J. A. 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.