Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovės AB „Kauno energija“ atstovui Genadijui Kelinui, atsakovei A. G., jos atstovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu skirtai adv. Daivai Jurevičienei, DNSB „Namai“ pirmininkui A. Š. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei A. G., tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų DNSB „Namai“ dėl įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo DNSB „Namai“ pirmininkas A. Š. ieškovo ieškinį pripažįsta pilnai ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė gyvena 24 bute, o jis DNSB „Namai“ pirmininkas 23 bute, tai yra gyvena šalia vienas kito. Atsakovė nėra niekada kreipusis į jį dėl šilumos tiekimo problemų į jos butą ir nėra skundusis dėl netinkamo šildymo. Ji priskaitytų mokesčių geranoriškai nemoka ne tik AB „Kauno energija“ bet ir DNSB „Namai“. DNSB „Namai“ sutarties dėl butų šildymo su AB „Kauno energija“ nėra sudariusi. AB „Kauno energija“ sutartis dėl tiekiamos šilumos patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti sudarė su kiekvieno buto savininku individualiai, todėl bendrija už jų skolas, tame tarpe už atsakovės A. G. skolas neatsako.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) tiekia šilumos energiją (8, 9, b.l.). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei, atsakovė minėtu adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą (7, 10 b.l.). Už suvartotą šilumos energiją turėjo būti atsiskaitoma nustatytais terminais (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) vadovaujantis 1996-03-06 Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartimis (30-31 b.l.). Pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraščius įsiskolinimas už šiam butui laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013-05-01 tiektą šilumos energiją patalpų šildymui yra 3800,78 Lt (8 b.l.), o karštam vandeniui ruošti – 3471,02 Lt (9 b.l.). Ieškovas atsakovei už nesavalaikį atsiskaitymą laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-06-01 priskaičiavo 429,40 Lt delspinigius (11-12 b.l.). Atsakovės skola ieškovei už patiektą šilumos energiją, susidariusi laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2011-02-11 yra priteista 2011-06-15 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1260-540/2011, 2012-08-24 išduotas vykdomasis raštas (13-14 b.l.). Atsakovė yra senatvės pensininkė (29 b.l.). 2011-12-14 VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2011-12-14 pažyma Nr. (13.36) 10.V.C – 24671 informuoja, kad nuo 2012-01-01 iš atsakovės pensijos bus vykdomi išskaitymai pagal antstolio Regimanto Budreikos 2011-12-08 vykdomąjį dokumentą Nr. 0085/09/02642 (38 b.l.). Byloje taip pat pateikta pažyma apie DNSB „Namai“ buto Nr. 24 savininkei A. G. mokesčių už komunalines paslaugas paskaičiavimą (36 b.l.). Kiti atsakovės pateikti dokumentai (32-35, 37 b.l.) nėra susiję su nagrinėjama byla. AB „Kauno energija“ 2014-10-01 tarnybiniu pranešimu nustatė, kad atlikus Kauno rajono Garliavos centralizuoto šilumos tinklo įrenginių laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013-05-01 darbo režimų analizę, termofikacinio vandens tiekimas vykdytas, užtikrinant reikiamus kokybiškus šilumos parametrus ir tiekimo sutrikimų neužfiksuota į pastatą (duomenys neskelbtini) (b.l.95). 2014-10-02 AB „Kauno energija“ patikrino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šilumos punkto įvade šilumnešio parametrus ir laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013-05-01 davė išvadą, kad gyvenamojo namo šilumos punkto įvade šilumnešis buvo teikiamas be sutrikimų bei jom parametrai atitiko reikalavimus (b.l.96).

Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia ieškovės tiekiamos paslaugos nekokybiškumu, teigė, kad bute šalta, nėra aišku, kas atsakingas už vidaus tvarką, nurodė, kad nėra namo administratoriaus, o su DNSB „Namai“ pirmininku susipažino tik teisme. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu atsikirsdamas paaiškino, kad ieškovė už tiekiamos šilumos energijos kokybę yra atsakinga iki šilumos punkto, šilumos punktą prižiūri ne ieškovė, šilumos tiekėjas (ieškovė) yra atsakingas tik už iki namo tiekiamą šilumos energiją, šilumos punktą aptarnauja namo administratorius arba prižiūrėtojas, ieškovė nėra atsakinga nei už butuose esančius radiatorius, nei už šilumos punktą, todėl bendrovė negali keisti, tvarkyti įrangos, be to, atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigą tiekti šilumos energiją.

CPK 178 straipsnyje yra nustatyta įrodinėjimo pareiga. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu reglamentuoja Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių IX skyrius, nustatantis šilumos tiekėjo teises ir pareigas, nenumato šilumos tiekėjo (nagrinėjamoje byloje – ieškovės AB „Kauno energija“) atsakomybės už šilumos vartotojų butuose esančius radiatorius, šilumos tiekėjas yra atsakingas tik už iki namo tiekiamos šilumos energijos kokybę, šilumos paskirstymo punktą aptarnauja namo administratorius arba prižiūrėtojas (Taisyklių XI skyrius). Taisyklių X skyriaus 133.1. punktas nustato šilumos vartotojo pareigą tinkamai prižiūrėti savo pastato ar buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo šilumos įrenginius taip, kad jie neblogintų šilumnešio bei cirkuliacijos kokybės. Atsižvelgiant į nurodytas teisės akto nuostatas, atmestinas atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvas dėl nekokybiškos ieškovės teikiamos paslaugos nurodant, jog atsakovės bute šalta, kadangi tinkamai prižiūrėti atsakovės bute esančius radiatorius yra pačios atsakovės pareiga. Daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta DNSB „Namai“, atliekanti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas, ši aplinkybė neabejotinai yra žinoma atsakovei, kadangi DNSB „Namai“ buvo pareiškusi reikalavimus A. G. Kauno apylinkės teisme 2013-10-16 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11971-454/2013, Kauno rajono apylinkės teisme 2011-11-04 Nr. 2-2733-58/2011, 2009-10-24 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2287-97/09 ir kt., be to, pati atsakovė gyvena bute , esančiame šalia DNSB „Namai“ pirmininko, tačiau su juo nebendradarbiauja ir jam jokių priekaištų ar raštų raštu dėl netinkamos šilumos tiekimo į jos butą nėra rašiusi. Be to, pačios atsakovės pateikta pažyma apie DNSB „Namai“ buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei A. G. mokesčių už komunalines paslaugas paskaičiavimą patvirtina, kad už šilumos punkto priežiūrą ir šildymo sistemos bute remontą yra atsakingas daugiabučio namo administratorius – šiuo atveju DNSB „Namai“ (36 b.l.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentai nėra susiję su ieškinio reikalavimu, nes atsakovės rašytini raštai AB „Kauno energija“ 2004-09-21 ir 2004-11-10 (b.l.34,35) nėra susijęs su ieškovo reikalavimu sumokėti už šilumą patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2013-05-01. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad ieškovė teikia atsakovei netinkamą paslaugą (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, konstatuota, kad šilumos energijos tiekimo sutartis priskiriama viešųjų ir vartojimo sutarčių rūšims, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, ieškovo atsakomybė tik iki energijos įvado gyvenamajame name reikštų tiekėjo atsakomybės ribojimą, kuris šios vartojimo sutarties atveju reikštų nesąžiningos, pažeidžiančios sandorio šalių teisių ir pareigų balansą sąlygos įtvirtinimą (CK 6.188 straipsnis). Pagal bendrąsias energijos tiekimo sutarties nuostatas šilumos tiekėjas įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energiją, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Taigi šilumos tiekėjas yra atsakingas už sutarties dalyko – šilumos energijos, kuri turi atitikti sutarties bei kokybės standartų ir kitų norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, tiekimą iki buto (CK 6.383, 6.386 straipsniai). Tačiau šios nuostatos ir energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis, nesuabsoliutina tiekėjo atsakomybės, kuris atsakingas už atitinkamos energijos kiekio ir kokybės tiekimą. Nors energijos tiekimo tikslas yra užtikrinti atitinkamą vartotojo patalpos temperatūrą, tačiau tuo atveju, jei toks tikslas nėra pasiekiamas - vartotojo butas ar kitokia patalpa nėra pakankamai šilta – būtina nustatyti to priežastis, ar tai yra dėl netinkamos šilumos energijos kiekio ir kokybės tiekimo (tiekėjo kaltės), ar dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, ar dėl kitų priežasčių.

Tiekiant šilumos energiją sutartiniai santykiai susiklosto tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo. Energijos tiekimo tikslas – užtikrinti atitinkamą vartotojo gyvenamojo namo (buto) kambarių temperatūrą. Tokia išvada seka iš sutarties esmės ir teikiamų paslaugų specifikos. Vartotojas moka mokesčius už šilumą priklausomai nuo buto kvadratūros ir individualaus vartotojo šilumos ar karšto vandens sunaudojimo. Šie mokesčiai mokami tiekėjui, todėl tiekėjo pareiga yra per prijungimo tinklą perduoti vartotojui sutartyje numatytą energijos kiekį, atitinkantį sutarties, o jei jos nėra – atitinkantį energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus (CK 6.386 str.).

Tuo atveju, jei energijos tiekimo tikslo nepasiekiama dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, svarbu yra nustatyti, kam jie priklauso, nes pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutarties abonentas (vartotojas) yra atsakingos už jam priklausančius energijos tinklus (įrenginius). Jeigu šilumos energijos nuostoliai atsiranda tiekiant šilumos energiją vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t. y. butų savininkai. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius. Toks teisės normų taikymas ir aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ byloje; bylos Nr. 3K-3-579/2003). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra pasisakęs, jog name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Viena vertus, jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas–abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kita vertus, jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kaip turto savininkas. Susidarę šilumos energijos nuostoliai yra vartotojų atskaitomybės ribose, todėl kaip vartotojai ir daikto savininkai namo gyventojai susidariusius nuostolius turi padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. UAB „Vilniaus energija“ byloje; bylos Nr. 3K-3-514/2004).

Ieškovė yra šilumos tiekėja namui adresu (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja Daugiabučio namo savininkų bendrija. Bendrija namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas gali eksploatuoti pati, ar sudaryti sutartį su atestuotu asmeniu. Ieškovė šiame name esančios šilumos energijos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemų neeksploatuoja. Šilumos tiekimas yra atskirtas nuo sistemų eksploatavimo. Namo sistemas eksploatuoja pati bendrija, į kurią ieškovė nėra niekada kreipusis ir jokių pretenzijų nėra reiškusi, nes pati duotais paaiškinimais teismo posėdyje pripažino, kad jai yra nepatogu eiti pas DNSB „Namai“ pirmininką, nes jis prieš darbo dieną, skuba eiti į darbą, o po darbo yra pavargęs, todėl ji neužsukanti pas jį, todėl ji siūlanti bendrijai įrengti patalpas rūsyje. Atsakovė į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovės tiekiama šiluma į namo šilumos punktą yra netinkamos kokybės. Nėra nė vieno dokumento, patvirtinančio tai, kad namo sistemų prižiūrėtojas fiksuotų, jog į namo šilumos punktą pateikiamos šilumos temperatūra būtų žemesnė nei turi būti. Šilumos teikėjo patiektos šilumos temperatūrą ir spaudimą pačiame šilumos punkte reguliuoja sistemos prižiūrėtojas, tai yra DNSB „Namai“, dėl to temperatūra butuose gali būti žemesnė ar aukštesnė, nei nustatyta higienos normose. Atsakovės bute šilumos temperatūra gali būti žemesnė nei nustatyta higienos normose dėl įvairių priežasčių – dėl energijos taupymo, dėl buto nesandarių langų, dėl netinkamo radiatorių dydžio, dėl šildymo sistemos išbalansavimo ir kt., tačiau ar iš tikro bute šilumos temperatūra yra būtent žemesnė, kad žiemą tenka vaikščioti atsakovei net su paltu, atsakovė jokiais įrodymais šių faktų nepagrindė ir neįrodė (CPK 177str.,178, 185str.). Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad jos bute yra žemesnė temperatūra dėl ieškovės veiksmų. Nėra įrodymų, kad atsakovės buto radiatorių galingumas yra mažesnis nei numatyta projekte, toks projektas atsakovės į bylą nepateiktas. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133 p. atsakovė privalo tinkamai prižiūrėti buto šilumos įrenginius. Ieškovas teismui pateikė įrodymus (b.l.95,96), patvirtinančius ginčo gyvenamojo namo šilumos energijos tinkamumo pateikimo vertinimą, o tretysis asmuo DNSB „Namai“ neginčija tinkamai tiekiamos šilumos energijos į atsakovės butą fakto, pripažindamas, kad atsakovė niekada dėl tiekiamos šilumos kokybės į jos butą, į DNSB „Namai“ nesikreipė, niekada nesiskundė, o esant šilumos tiekimo energijos sutrikimams yra nurodyta DNSB „Namai“ skelbimų lentoje, kur galima kreiptis, tačiau atsakovė pati turėdama nuplėštą skelbimą , niekur nesikreipė. Tai įrodo, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl tinkamos kokybės šilumos energijos tiekimo pagal jos su ieškovu sudarytą 1996-03-06 sutartį, nereiškė, o pretenzijas reiškia, tik ieškovui pareiškus ieškinį.

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, šios aplinkybės atsakovė neginčijo, todėl, vadovaudamasi 1996-03-06 šalių sudarytos Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartimi, atsakovė privalėjo tinkamai atsiskaityti už ieškovės patiektą šilumos energiją atsakovės patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.256 str. 1 d., 6.383, 6.388, 6.391 str.). Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.256 str. 1 d.). Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už jai nuosavybės teise priklausančiam butui patiektą šilumos energiją, laikytina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu (CK 6.71 str., 6.256 str. 1 d., 2 d., 6.388 str., CPK 177, 178, 185 str. str.). Ieškovė yra priskiriama prie savivaldybės kontroliuojamų įmonių, teikiančių komunalines paslaugas, todėl yra taikoma delspinigių skaičiavimo tvarka, numatyta 1995-01-26 įstatyme Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, 1995-01-25 Vyriausybės nutarime Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo įstatyme numatytos delspinigių skaičiavimo tvarkos (1995-01-26 įstatyme Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, CK 6.38 str. 6.210 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, jog atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindė ieškovės teikiamų paslaugų nekokybiškumu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo nesutikimo su ieškiniu motyvus (CPK 178 str.) bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažintina, jog ieškinys yra įrodytas, todėl tenkintinas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteistinas įsiskolinimas už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 3800,78 Lt skola už laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013-05-01 patiektą šilumos energiją patalpų šildymui, 3417,02 Lt skola už minėtu laikotarpiu patiektą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti susidarė, iš viso: 7217,80 Lt, 429,40 Lt delspinigiai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 7647,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.1 str., 6.2 str., 6.37-6.38 str. str., 6.63 str., 6.71 str., 6.210 str., 6.383 str., 6.384 str. 6.388, 6.391 str., Šilumos ūkio įstatymo 19 str., 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, 1995-01-25 Vyriausybės nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“).

Remiantis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 2014-11-11 Nr. TP-2-(2.2)-14-t-4249-5046 atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba, kuri apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 50procentų (b.l.66-67), todėl pagal pateiktas šios tarnybos pažymas viso išlaidų sudaro 86,87EUR, todėl priteistini 43,43EUR iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos 234,90Lt/68,03EUR bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 229 Lt/66,32EUR žyminis mokestis (6 b.l.) ir 5,90 Lt/1,70EUR išlaidos už duomenų gavimą (19 b.l.) – CPK 93 str. 1 d.; 96 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „Kauno energija”, įmonės kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl.84, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 7217,80 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų septyniolikos litų 80 ct)/2090,41EUR skolą už patiektą šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, susidariusią už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2013-05-01, 429,40 Lt (keturių šimtų dvidešimt devynių litų 40 ct)/124,36EUR delspinigius, iš viso: 7647,20 Lt (septyni tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt septyni litai 20 ct)/2214,78EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 2214,78EUR/ 7647,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 234,90 Lt (du šimtai trisdešimt keturių litų 90 ct)/68,03EUR bylinėjimosi išlaidas -ieškovui ir 43,43EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už antrinę suteiktą teisiną pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.