Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys D. L. ir T. R. į teismo posėdį neatvyko, joms šaukimai įteikti asmeniškai. Teisme 2021 m. birželio 16 d. gautas suinteresuotų asmenų bendras atsiliepimas, kuriame nurodė, kad sutiks su teismo sprendimu dėl praleisto termino atnaujimo. 2021 m. birželio 28 d. teisme taip pat buvo gauti suinteresuotų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurią atstovė palaikė teismo posėdžio metu ir prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini). yra J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 52, 57). 2014 m. gruodžio 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota J. R. motinos valdžia į dukrą G. K., jos globėju paskirti (duomenys neskelbtini) (pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-55, 56). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2001 m. vasario 14 d. buvo nutraukta J. R. ir S. R. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), kurios metu sutuoktinių turtas nebuvo dalintas (b. l. 60). S. R., mirusio (duomenys neskelbtini) vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1992 m. birželio 15 pirkimo-pradavimo sutartis (b. l. 59, 60, 61, 70).

Dėl termino atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas formuojamą praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Teismas pareiškėjos prašyme ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių aplinkybių, pripažįsta svarbiomis. Pareiškėja nurodė, kad apie galimą J. R. palikimą buvo sužinota tik 2021 m. balandžio 14 d., kai D. L. apie tai juos informavo telefonu. Duomenų, paneigiančių šias faktines aplinkybes, byloje nėra. Į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo ir palikimo priėmimu pareiškėja kreipėsi 2021 m. gegužės 10 d., t. y. iš esmės nedelsiant nuo aplinkybių apie galimą palikimo faktą paaiškėjimą. Be to turtas (butas) net nebuvo registruotas J. R. vardu – dėl šio turto padalijimo (dalių nustatymo) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14876-429/2021. Nors tik išnagrinėjus ginčą bus išspręstas klausimas dėl po J. R. mirties likusio palikimo apimties, tačiau teismas pažymi, kad santuokoje įgytas sutuoktinių turtas, iki jis nepadalytas, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), dėl ko pareiškėjas turi teisę kreiptis su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismas pažymi, kad dėl termino praleidimo nukentėtų ne pačios pareiškėjos, o jos nepilnametės rūpintinės, kuri pati savarankiškai veikti šioje srityje negali, turtiniai interesai.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjo nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50, 5.57 straipsniai), tai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 3 straipsnis) ir paties nepilnamečio interesus. Terminas palikimui priimti terminas pratęstinas 1 mėnesio laikotarpiui. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys, kurie testamentų registro išrašo duomenimis 2021 m. kovo 16 d. jau yra priėmę palikimą po J. R. mirties (duomenų kad jį butų priėmusi ir G. K., nėra), pareiškėjo prašymui neprieštarauja (Testamentų registro išrašas, esantis byloje Nr. e2-14876-429/2021; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl teismo leidimo išdavimo

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Taip pat būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, paveldimą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis bus nustatyta išnagrinėjus civ. bylą Nr. e2-14876-429/2021. Buto vidutinė rinkos vertė, teismo išreikalautais duomenimis yra 42 200 Eur. Žinoma, kad palikėjos kreditoriai yra AB Panevėžio energija (304,24 Eur), (duomenys neskelbtini) (6497,20 Eur) ir antstolis Aleksandras Ščiukinas (976,34 Eur). Duomenų apie tai, ar J. R. turėjo kitų kreditorių nėra žinoma. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius interesus, išduotinas teismo leidimas priimti nepilnametės vardu palikimą, atsiradusį po jos motinos J. R. mirties, pagal turto apyrašą (CPK 579 straipsnis). Pažymėtina, kad jeigu įpėdinis palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, tai turi nu­­rodyti notarui pateikiamame pareiškime dėl palikimo priėmimo (CK 5.52 straipsnio 2 dalis). Įpė­di­nis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu tur­tu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai kreipdamiesi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo, žyminio mokesčio nemokėjo. CPK 80 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad ypatingos teisenos bylose (t. y. ir bylose dėl praleisto termino atnaujinimo) mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjai dėl teismo leidimo išdavimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti – CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų pagrindinis prašymas – teismo leidimo išdavimas, o praleisto termino atnaujinimas yra betarpiškai susijęs su šiuo prašymu, t. y. neišsprendus klausimo dėl termino atnaujinimo negalėtų būti sprendžiamas ir pagrindinis klausimas (teismo leidimo išdavimas), tai, kad pareiškėjas, globos institucija, atstovaudami nepilnametę turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo), bylinėjimosi išlaidos (įskaitant ir žyminį mokestį) iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), praleistą pareiškimo padavimo notarui terminą palikimui priimti jos nepilnametės rūpintinės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu po jos motinos J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), vieno mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjui (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės rūpintinės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.