- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- eI-1767-554/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01133-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- J.L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato
- Kategorijos
- 12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
trečiojo suinteresuoto asmens – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.L. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2014-11-17 patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 869 EUR neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad 2014 metais rinkimų į LR Prezidentus ir į Europos Parlamentą rinkiminės kampanijos laikotarpio metu į jo namus buvo atneštas J.M. vardu išrašytas rinkimų pažymėjimas. Šiame dokumente buvo nurodyta, kad paminėto asmens gyvenamoji vieta yra pareiškėjo privačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo būste toks asmuo niekada negyveno, todėl ši aplinkybė ir buvo paaiškinta rinkimų organizatoriams. Kurjerių vizitai ėmė kartotis ir 2014 metų liepos mėnesio pabaigoje pašto kurjeris vėl atnešė J.M. vardu išrašytus teismo dokumentus. Pašto kurjeriui vėl teko aiškinti, kad J.M. čia niekada nebuvo ir nėra. Analogiški vizitai pastoviai ėmė kartotis, todėl pareiškėjas Jurbarko rajono savivaldybėje sužinojo, kad 2005-04-21 J.M. gyvenamoji vieta deklaruota pareiškėjo gyvenamajame name. Savivaldybėje jam buvo paaiškinta, kad 2005-04-21 gyvenamosios vietos deklaravimą vykdė Jurbarko rajono PK Migracijos poskyris. Siekdamas apginti savo teisias ir teisėtus interesus, pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK, kuris 2014-08-04 jo skundą persiuntė nagrinėti Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyriui. Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyrius 2014-08-06 raštu Nr. 64-4-S-1111 pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame kilusios problemos neišsprendė.
Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas, be jo sutikimo deklaruodamas J.M. gyvenamąją vietą pareiškėjui priklausančiame name, pažeidė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 15 str., 16 str., Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 13 p. reikalavimus. Paminėtuose teisės aktuose numatyta, kad institucijos pareigūnams turėjo būti pateiktas gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, jog asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, jeigu šio sutikimo nėra deklaracijoje. Deklaruojant J.M. gyvenamąją vieta pareiškėjo privačiame būste jis sutikimo nedavė ir sutikimo niekas niekada pareiškėjo neprašė. Pareiškėjas taip pat nepasirašė ir J.M. deklaracijoje. Atsakovas šių teisės normų reikalavimų nepaistė, todėl darytina prielaida, kad atsakovas aplaidžiai, nerūpestingai ir neteisėtai veikė bei nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises, viršijo savo įgaliojimus, taip pat šį faktą bandė iškreipti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų pajuto diskomfortą, jį slegia nerimas, baimė, patyrė nervinę įtampą, taip pat pablogėjo sveikata. Tik pareiškėjo, o ne atsakovo pastangų dėka J.M. 2014-08-03 buvo išregistruotas iš pareiškėjui priklausančio būsto, tačiau nežiūrint į tai problemos nesibaigė. 2014-09-29 pas pareiškėją vėl atvyko pašto kurjeris su antstolio dokumentais, skirtais J.M.. Pareiškėjas vėl pasijuto nejaukiai, patyrė stresą aiškindamas kurjeriams, kad toksai asmuo niekada negyveno ir negyveną. Visais analogiškais atvejais pareiškėjas ir jo šeima patiria diskomfortą, nervinę įtampą. Pareiškėjui padidėjo kraujospūdis (AKS) pablogėjo sveikata, jis privalo vartoti vaistus, sutriko miegas. Pareiškėjas nuo nervinės įtampos išgyveno dvasinį sukrėtimą, sutriko ne tik jo, bet ir jo neįgalios žmonos sveikata. Dėl išgyvenimų patyrė 869 EUR neturtinę žalą, kuri priteistina iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 9-11) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Jurbarko rajono PK Migracijos poskyris 2005-04-21, tvarkant J.M. deklaravimo duomenis, vadovavosi tuo metu galiojančiu Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu ir Vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo" 13 p., 13.6 - 13.8 p. nuostatomis. Šis teisinis reglamentavimas numatė būtiną gyvenamosios patalpos savininko sutikimą, o be tokio sutikimo gyvenamosios vietos deklaravimas pareiškėjui priklausančiame name būtų buvęs neįmanomas. Atsakovas ir jo atstovas taip pat pabrėžė, kad 2004 - 2005 metų Deklaravimo bylos buvo sudaromos ir tvarkomos vadovaujantis Raštvedybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie LRV Generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymu Nr. 88 „Dėl Raštvedybos taisyklių patvirtinimo". Šiame teisės akte numatyta, kad Deklaravimo bylų saugojimo terminas yra 5 metai. 2011-04-19 Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariate buvo sunaikintos Deklaravimo bylos. Taip pat buvo sunaikinta ir J.M. gyvenamosios vietos deklaravimo byla. Tai patvirtina 2011-04-19 Jurbarko rajono policijos komisariato naikinti atrinktų bylų (dokumentų) aktas Nr.85-IL-517.
Atsakovas ir jo atstovas atkreipė dėmesį, kad nuo 2005-04-21 Lietuvos Respublikoje vyko ne vieni rinkimai, tačiau pareiškėjas iki 2014-08-03 ignoravo jo gyvenamajame name deklaruotą pašalinį asmenį, nors Taisyklių 69 p. numato, kad asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, ir gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) turi teisę kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo, pakeitimo ar panaikinimo, o 70 p. - 70.3 p. įtvirtino deklaravimo duomenų pakeitimo pagrindus. Be to, duomenys apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą neviešinami, nes tai įtvirtinta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 str. 1 - 2 d.. Pats pareiškėjas nurodė, kad tik atsitiktinai 2014 metų gegužės mėnesį apie tai sužinojo. Tai patvirtina, kad visuomenės akyse pareiškėjas ir jo šeima negalėjo būti pažeminti, negalėjo sutrikti jų sveikatos, o po pareiškėjo kreipimosi į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją, 2014-08-03 J.M. deklaravimo duomenys buvo panaikinti. Be to, Migracijos poskyrio darbuotojas, deklaruodamas J.M. gyvenamąją vietą, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nenustatyta, kad atlikdamas minėtas funkcijas Migracijos poskyrio darbuotojas pasielgė netinkamai Akivaizdu, kad neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvo, jų nėra nustatyta.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir teismo posėdžio metu iš esmės pritarė atsakovo bei atsakovo atstovo argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinėje byloje esantys duomenys, patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes (jų iš esmės proceso šalys bei jų atstovai teisme neginčijo), kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis Jurbarko mieste. Šio statinio buvimo adresu Jurbarko rajono PK Migracijos poskyrio pareigūnai 2005-04-21 deklaravo J.M. gyvenamąją vietą. Paminėto asmens apklausti teismo posėdyje, išnaudojus visas procesines galimybes dėl jo atvesdinimo, nebuvo įmanoma, kadangi jo buvimo vieta kompetentingos institucijos nebuvo nustatyta. 2014-08-01 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės AVPK Jurbarko PK ir pranešė apie jo manymu nepagrįstą J.M. gyvenamosios vietos deklaraciją jam priklausančiame name. J.M. gyvenamosios vietos deklaravimas pareiškėjui priklausančiame name buvo panaikintas 2014-08-04 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos sprendimu. Jurbarko rajono PK Migracijos poskyrio Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų archyvinės bylos už 2004 - 2005 metus buvo sunaikintos 2011 metų balandžio mėnesį (b.l. 12-18).
Teismas taip pat pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus pagrinde nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. Be to, ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 5 d., 2002-12-02 Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 563 patvirtintų Taisyklių 13.1 p., 13.6 p., 13.8 p. nuostatos numatė, kad 2005 metais Jurbarko rajono PK Migracijos poskyriui J.M., norėdamas teisėtai deklaruoti gyvenamąją vietą, privalėjo pateikti pareiškėjo sutikimą. Taisyklių 85 – 88 p., 11 priedas nustato, kad tokie duomenys (išskyrus vietinės rinkliavos mokėjimo dokumentus) saugomi 5 metus.
Teismui pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, kai be jo sutikimo J.M. gyvenamoji vieta 2005 metais buvo deklaruota pareiškėjui priklausančiame gyvenamajame name ir todėl 2014 metais pas jį eilę kartų lankėsi pašto kurjeriai, kurie norėjo įteikti įvairius dokumentus J.M.. Neturtinę žalą pareiškėjas įvardija kaip atsakovo veiksmų pasėkoje 2014 metais atsiradusius diskomfortą, nerimą, baimę, nervinę įtampą, sveikatos pablogėjimą, kraujospūdžio padidėjimą. Pareiškėjas taip pat jautėsi nejaukiai, patyrė stresą aiškindamas kurjeriams, kad toksai asmuo niekada negyvena, buvo priverstas vartoti vaistus, jam sutriko miegas. Jokių rašytinių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, apie savo sveikatos būklę pareiškėjas teismui nepateikė. Dėl pareiškėjo sutuoktinės sveikatos būklės teismas pabrėžia, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kad jis ABTĮ nustatyta tvarka įgaliotas atstovauti sutuoktinės interesams administracinio proceso metu. Teismas taip pat akcentuoja, kad ginčo situacijoje pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis nedavė sutikimo dėl J.M. gyvenamosios vietos deklaravimo, o atsakovas ir tretysis asmuo taip pat nepateikė įrodymų, kad toks sutikimas buvo. Be to, Deklaravimo bylų saugojimas ir sunaikinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Vietinės rinkliavos kvito duomenys gali patvirtinti tik piniginių lėšų sumokėjimą, o ne sutikimo (ar nesutikimo) buvimą 2005 metais.
Teismas, vertindamas šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, pabrėžia, kad LVAT jau yra suformavęs teisminę praktiką, kurios keisti ir, tuo pačiu, faktines aplinkybes vertinti kitaip, nėra jokio pagrindo, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos realiu padarymu (ABTĮ 13 str., 20 str.). Iš to seka, kad vien tik pareiškėjo skundo teiginiai apie pablogėjusią sveikatą bei emocinę būklę keletą kartų 2014 metais pranešant pašto kurjeriams apie J.M. nebuvimą nurodytu adresu, neturtinės žalos atsiradimui bei atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (ABTĮ 57 str.). Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai buvo realūs, tęsėsi pakankamai ilgą laiką ir tiesiogiai įtakojo pareiškėją bei ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes, taip pat neteisėtai suvaržė asmens teises bei laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Be to, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas akcentuoja, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas dar 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktiką (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Pareiškėjo nurodyti neigiami veiksniai neatitinka LVAT ir LAT suformuotos teismų praktikos (buvo neintensyvūs, mažareikšmiai ir trumpalaikiai), todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ginčo situacijoje teismui nebuvo pateikti įrodymai apie neturtinės žalos padarymą (atsiradimą)(ABTĮ 57 str.).
Likusieji pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teismo išvadas bei priimamą procesinį sprendimą, laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J.L. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.