Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui ir įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. S. 2021 m. birželio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S. dėl pilnamečio asmens išlaikymo priteisimo, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo 870 Eur sumą, kaip įsiskolinimą pilnametės dukros išlaikymui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., t. y. 5 pilnus mėnesius, bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo kasmėnesines periodines 234 Eur dydžio pilnamečiam vaikui dalinio išlaikymo išmokas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos, kasmėnesinę išmoką pervedant į I. S. vardu atidarytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji yra pilnametė, tačiau vis dar mokosi mokykloje, baigusi mokyklą planuoja studijuoti aukštojoje mokykloje. Atsakovas šiuo metu neteikia ieškovei jokio išlaikymo. 2006 m. balandžio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-498-723/2010 buvo nutraukta santuoka tarp trečiojo asmens R. S. ir atsakovo A. S.. Teismas tenkino R. S. (dabartinė pavardė K.) ieškinį, t. y. nusprendė priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnametei dukrai I. S. turtu bei periodinėmis išmokomis, o būtent: 1/3 jam priteistą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį; periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki dukros pilnametystės. Ieškovei tapus pilnamete atsakovas nustojo teikti jai išlaikymą. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) moksleivė, mokosi 12 klasėje. Kadangi ieškovė nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo, siekia geriausių mokslo rezultatų, ruošiasi valstybiniams egzaminams, iki mokyklos baigimo ji neturi galimybės gauti pajamų savo poreikių patenkinimui. Baigusi mokyklą ketina studijuoti aukštojoje mokykloje, dieninėse studijose, todėl dirbti galimybių neturės. Turto ieškovė neturi. Šiuo metu pilną išlaikymą ieškovei teikia jos motina. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog atsakovas nevykdo dalinio išlaikymo pareigos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., todėl įsiskolinimas už šiuos mėnesius sudaro 870 Eur. Reikalavimą dėl įsiskolinimo ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnyje numatyta nuostata, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė nurodė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. atlikti trys mokėjimai po 100 Eur (2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 27 d. ir 2021 m. gegužės 17 d.). Taigi įsiskolinimą apskaičiavo taip: 468 Eur (MMA į rankas) : 2 x 5 mėn. - 300 Eur (sumokėta 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 27 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. pavedimais). Atsižvelgiant į tai, atsakovė teismo prašo priteisti įsiskolinimą (870 Eur) už laikotarpį, kuriuo atsakovas neteikė jai dalinio išlaikymo.

3. 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog nepilnametės dukros I. S. išlaikymo (iš tėvo pusės) klausimas išspręstas iš atsakovo jai priteisiant išlaikymą turtu bei periodinėmis išmokomis, t. y. kaip dalį išlaikymo atsakovas perleido dukrai I. S. 1/3 atsakovui priteisto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį; kaip kitą išlaikymo dalį teismas priteisė iš atsakovo periodines 200 Lt (t. y. 58,00 Eur) kasmėnesines išmokas nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki dukros pilnametystės. Visą išlaikymo laikotarpį nei ieškovė, nei jos motina nereiškė pretenzijų dėl mokamos periodinės išmokos dydžio, todėl nesutinka, kad ieškovei tapus pilnamete ši suma turėtų būti padidinta tris kartus, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos poreikiai padidėjo tris kartus (nuo 72 Eur, kuriuos mokėjo ieškovei dar būnant nepilnametei, iki 234 Eur), priešingai, atsakovo nuomone, tapus pilnamete ieškovė gyvena taip pat, kaip ir iki pilnametystės. Taip pat atsakovas nesutiko, jog nuo 2021 m. sausio 1 d iki 2021 m. gegužės 31 d. neteikė išlaikymo ieškovei, nurodė, jog įvykdė tris pavedimus į ieškovės sąskaitą. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad nuo rudens mokysis aukštojoje mokykloje. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog jo gaunamos pajamos, į kurias teismas turi atsižvelgti, nėra pakankamos, kad jis galėtų teikti išlaikymą ieškovei: atsakovas verčiasi individualia veikla, jo pajamos nėra pastovios, įprastai jo pajamų vidurkis siekia 650 Eur, tačiau žiemos sezonu šis vidurkis mažesnis, nes kai kuriais mėnesiais pajamų jis apskritai negauna. Taip pat atsakovas turi nepilnametį sūnų, kurio poreikius turi tenkinti, o šeimos kasmėnesinės išlaidos siekia maždaug 400 Eur, taip pat maždaug 300 Eur kas mėnesį išleidžiama automobiliui. Atsižvelgiant į atsakovo pajamas, į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad rudenį mokysis aukštojoje mokykloje, taip pat nepateikus įrodymų, kodėl pati negali užsidirbti pajamų, atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti.

4. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. 2021 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu šalys, jų atstovai nurodė, kad iš esmės palaiko savo reikalavimus. Tačiau atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo galėtų būtų tenkintinas 100 Eur suma, su tokia teiktina išlaikymo suma atsakovas sutiktų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies:

6.1. priteisė ieškovei I. S. iš atsakovo A. S. išlaikymą po 234 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

6.2. priteisė iš atsakovo A. S. ieškovės I. S. naudai 810 Eur išlaikymo įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteisto įsiskolinimo sumą (810,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 3 d.) iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo.

6.3. priteisė iš ieškovės I. S. atsakovo A. S. naudai 13,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.4. priteisė iš atsakovo A. S. į valstybės biudžetą 92,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.5. Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

7.1. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju teismas sprendė, jog yra visi kriterijai reikalingi priteisiant išlaikymą pilnamečiam vaikui: ieškovė studijuoja aukštojoje mokykloje, dieninių studijų grafiku, dėl savo pažangių rezultatų studijuoja valstybės finansuojamose studijose, todėl derinti studijas ir darbą yra objektyviai sudėtinga; atsakovas yra darbingas, verčiasi individualia veikla, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad jam pačiam reikėtų išlaikymo ir nors atsakovo pajamos nėra pastovios, tačiau pakankamos teikti ieškovei išlaikymą.

7.2. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, susijusių su išlaikymo dydžiu, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo teiktas išlaikymas iki ieškovės pilnametystės buvo paskaičiuotas ne tik mokant periodinėmis išmokomis, tačiau taip pat buvo priteista nekilnojamojo turto dalis. Šis priteistas išlaikymas (tiek turtu, tiek periodinėmis išmokomis) turėjo tenkinti ieškovės iki pilnametystės poreikius. Ieškovei, buvus nepilnamete, atsakovo teiktas 72 Eur dydžio išlaikymas nebuvo pakankamas ieškovės poreikiams užtikrinti. Teismas vertinio, kad taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovei tapus pilnamete 72 Eur ar 100 Eur per mėnesį parama ieškovei iš atsakovo būtų pakankama. Teismas rėmėsi ieškovės pateikta išlaidų lentele, pagal kurią ieškovės poreikiams (tiek kasdieniams, tiek papildomiems) per mėnesį patenkinti reikalinga apie 729 Eur suma, ir padarė išvadą, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma iš atsakovo, t. y. 234 Eur per mėnesį, yra pagrįsta ir protinga.

7.3. Teismas atsižvelgdamas į formuojamą praktiką, jog vaikui per mėnesį reikalingas vieno MMA dydžio išlaikymas sprendė, jog atėmus atsakovo ieškovei sumokėtą sumą (234 Eur × 5 mėn. - 360 Eur), ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 810 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai priteistas išlaikymas po 234 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-09-01 iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos, bet ne ilgiau nei sulauks 24 metų amžiaus, pakeisti ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-09-01 iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos, bet ne ilgiau nei ji sulauks 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovo priteistas 810 Eur išlaikymo įsiskolinimas panaikinti kaip nepagrįstą; atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

9.1. Atsakovas nurodo, jog sutinka finansiškai remti pilnametę dukrą, kol ji baigs studijas aukštojoje mokykloje, tačiau jo šeimos finansinė padėtis neleidžia jam mokėti teismo sprendimu nustatytos sumos – 234 Eur. Apelianto nuomone, ieškovė nepagrindė visų išlaikymui priteisti būtinų sąlygų, tačiau būdamas geranoriškas sutinka teikti išlaikymą po 100 Eur.

9.2. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas priėmė sprendimą nenustatęs visų CK 3.192¹ straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikalaujamų kriterijų, kuriems esant pilnamečiam vaikui gali būti priteistinas išlaikymas.

9.3. Atsakovo nuomone, teismas buvo šališkas, kadangi nesistengė išsiaiškinti visų svarbių aplinkybių: nesidomėjo ieškovės motinos R. K. bei ieškovės patėvio K. K. turtine padėtimi bei nesiaiškino, kas nutiko su pinigais, kurie buvo gauti po ieškovei priklausiusios buto dalies pardavimo. Siekiant nešališkai ir objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes apie R. K. turtinę padėtį teismas privalėjo: pripažinti R. K. dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu; įpareigoti pateikti duomenis apie K. K. gaunamas pajamas ir valdomą turtą. Tokius reikalavimus atsakovas ir jo atstovas ne kartą reiškė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek žodžiu teismo posėdžiuose, tačiau teismas į juos neatsižvelgė ir reikalaujamų įrodymų neišreikalavo.

9.4. Atsakovas sutinka, kad ieškovė pažangiai baigė vidurinę mokyklą, ir tuo pagrindu įstojo į valstybės finansuojamą vietą universitete. Atsakovas nurodo, jog teismo išvados apie ieškovės pažangumą studijose bei tai, jog ieškovė negali pati savęs išlaikyti, yra nepagrįstos, kadangi teismas remiasi tik abstrakčiais teiginiais apie intensyvias studijas – jokių įrodymų iš universiteto apie studijų intensyvumą teismas neturi ir nesiėmė veiksmų jiems gauti. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie bent minimalų bandymą užsidirbti pinigų, priešingai, Užimtumo tarnybos pažyma liudija, jog ieškovė net nebandė ieškoti darbo (pavyzdžiui, vakarais, po paskaitų, savaitgaliais), nors besimokydama mokykloje, dvyliktoje klasėje, ruošiantis abitūros egzaminams, turėjo darbą, vadinasi, gebėjo derinti intensyvų mokslą su darbu.

9.5. Atsakovas teigia, jog ieškovės pateikta išlaidų lentelė yra nepagrįsta – ieškovė nurodo, jog poreikiams per mėnesį patenkinti jai yra reikalinga 729 Eur suma, tačiau nepateikė nei čekių, nei kitokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šį reikalavimą. Priešingai, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės motinos atlyginimas siekia 421 Eur, o anot ieškovės ją išlaiko tik motina, akivaizdu, jog motinos atlyginimo užtektų tik ½ ieškovės poreikių.

9.6. Atsakovas taip pat teigia, jog buvo pažeistas materialinės teisės normų taikymas: ieškovė nepateikė duomenų apie savo mokymosi rezultatus, todėl neaišku, kokie jos mokymosi rezultatai bei byloje nėra duomenų apie studijų grafiką. Taip pat nebuvo atsižvelgiama į atsakovo galimybę teikti išlaikymą, jo turtinę padėtį – šiuo atveju teismas tinkamai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir jo šeimos sudėtį, kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas nurodo, jog nenori perkelti visos išlaikymo naštos vien tik ieškovės motinai, tačiau numato galimybę, jog ieškovė gali užsidirbti ir pati.

9.7. Byloje esantys duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas iš esmės nereiškia, kai tai sumos, kuriomis jis gali laisvai disponuoti: t. y. individualios veiklos pajamos, iš kurių būtina atimti išlaidas, reikalingas veiklai (medžiagos, kuras, darbo įrankiai ir t.t.), sumokėti mokesčius (Sodros, GPM) – tik likusi suma (vidutiniškai apie 350 Eur) yra atsakovo grynasis pelnas, kurį jis gali naudoti savo šeimos ir ieškovės išlaikymui. Teismas į šią labai svarbią aplinkybę nekreipė dėmesio ir konstatavo, kad atsakovo gaunamos pajamos visa apimtimi gali būti naudojamos jo šeimos ir ieškovės išlaikymui.

9.8. Atsakovas laikotarpyje nuo 2021-01-01 iki 2021-05-31 teikė teismo priteistą kasmėnesinį išlaikymą (po 72 Eur) ieškovei, o pati ieškovė nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl teikiamo išlaikymo dydžio. Taip pat byloje pateikti įrodymai apie atsakovo nuo 2021-09-01 iki šios dienos teikiamą 100 Eur kasmėnesinį išlaikymą ieškovei.

10. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti jai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pažangumo faktorius yra įrodytas tuo, jog ieškovė įstojo į aukštąją mokyklą, valstybės finansuojamą vietą. Ieškovės nuomone, tai pakankamas įrodymas įrodyti, jog ji atitinka keliamą pažangumo kriterijų.

10.2. Ieškovė nurodo, jog atsakovo teiginiai, kad jis negali teikti ieškovei priteisto išlaikymo yra nepagrįsti ir būtent atsakovo pareiga yra įtikinti teismą, jog jo turtinė padėtis neleidžia teikti šio išlaikymo, o šios savo pareigos atsakovas neįgyvendino.

10.3. Teismas turi vertinti, ar pilnametis asmuo tikrai negali savęs pats išlaikyti ir ar buvo išnaudotos protingos galimybės. Šiuo atveju ieškovė pateikė įrodymus, jog įstojo mokytis į universitetą ir studijų forma yra dieninė, todėl ieškovė privalo dalyvauti seminaruose, paskaitose, ruoštis namuose po paskaitų, todėl objektyvių galimybių dar ir pasirūpinti savo pačios išlaikymu neturi, todėl jai reikalinga parama.

10.4. Atsiliepime taip pat teigiama, jog atsakovas pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, išlaikomą mažametį vaiką, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatos būklę, turimą darbo patirtį, nenustatyta aplinkybių, kurios trukdytų atsakovui uždirbti bent vidutinį darbo užmokestį, kuris Lietuvoje 2021 m. II ketvirtyje siekė 994 Eur.

10.5. Atsakovo argumentai, jog iki ieškovės pilnametystės priteistas išlaikymas (po 72 Eur kas mėnesį) buvo pakankamas tenkinti ieškovės poreikius, yra nepagrįsti, nes teismo sprendimu atsakovui buvo priteista mokėti ne po 200 Lt, o po 400 Lt, tačiau atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, dalis šios sumos buvo priteistas turtu, t. y. ½ buto. Taip pat šio sprendimo vykdymas pasibaigė ieškovei tapus pilnamete, t. y 2020 m. gruodžio 29 d., todėl išlaikymas pinigais ir turtu yra įvykdytas ir pabaigtas.

11. Trečiasis asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsiliepime nurodoma, jog teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovo argumentai yra niekiniai ir nepagrįsti.

11.2. Atsiliepime taip pat teigiama, jo atsakovas turi visas galimybes išlaikyti ieškovę I. S.. Nurodoma, jog atsakovo pajamos yra didesnės, nei deklaruojamos.

11.3. Ieškovė pabaigė mokyklą gana pažangiai, dabar yra susitelkusi į studijas universitete, todėl trečiojo asmens nuomone, reikalauti, jog laisvu nuo studijų metu ieškovė dar ir dirbtų, yra paprasčiausiai negarbinga.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas pilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašė priimti naujus įrodymus – 2021 m. gruodžio 21 d. mokėjimą ieškovei (100 Eur) ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija (butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)).

15. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

16. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Savo ruožtu įrodymai, kurie nėra reikšmingi siekiant išspręsti šalių ginčą, neturi būti priimami. Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

17. Teismo vertinimu, prašomi priimti dokumentai bei juose pateikiama informacija nei patvirtina, nei paneigia šalių ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, be to, dėl šių aplinkybių byloje nekilęs ginčas, todėl pateiktus naujus įrodymus, kurie, apeliacinio teismo vertinimu, neturi reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, atsisakytina priimti.

Dėl materialinės paramos ieškovei būtinumo ir paramos dydžio

18. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

19. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).

20. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė I. S. yra atsakovo A. S. ir trečiojo asmens R. K. dukra. 2010 m. balandžio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-498-723/2010 buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės tėvų. Tuo pačiu sprendimu teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai: 1/3 jam priteistą buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį; periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki dukros pilnametystės. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovės motina R. S. (dabar K.).

22. 2020 m. gruodžio 29 d. ieškovė tapo pilnamete. Bylos duomenimis, ieškovė yra Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos Teisės ir ikiteisminio proceso specializacijos Teisė ir kriminalistika studijų programos bakalauro valstybės finansuojamų studijų pirmojo kurso studentė. Teismas pažymi, kad viena būtinųjų sąlygų, kurią turi atitikti besimokantis pilnametis, siekiantis paramos iš tėvų priteisimo – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė mokosi pagal nuolatinės studijų formos programą, jai pačiai užsidirbti ir išlaikyti pažangius mokymosi rezultatus, jog neprarastų valstybės finansuojamos vietos, objektyviai itin sudėtinga. Pažymėtina, kad nors pažangaus ir sąžiningo mokymosi sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta, tačiau teismų praktikoje suformuota nuostata, kad besimokantis vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų įvertinimai yra bent jau patenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą byloje priėmė iki pirmo kurso pirmo semestro rezultatų, į bylą pateiktas universiteto raštas (2021-11-10 Nr. 24VS(11.21-20601)-78) patvirtina, kad geriausiai besimokantys studentai akademiniame padalinyje nustatomi kiekvieną semestrą pagal studijų rezultatus, jiems skiriama skatinamoji stipendija, tačiau pirmųjų studijų metų pirmo semestro metu skatinamoji stipendija nėra skiriama, ir ieškovė jos negauna. Byloje nustatyta, kad ieškovė mokosi valstybės finansuojamoje vietoje, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ji sąžiningai vykdė ir vykdo pareigą mokytis.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nedirba, negauna darbo užmokesčio, išmokų, kitokių periodiškai mokamų pajamų. Duomenų, kad ieškovė turėtų nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių, santaupų, byloje nėra. Taigi ieškovė neturi turto ar lėšų, kurių pakaktų jos, kaip pilnamečio asmens, besimokančio aukštojoje mokykloje, būtiniesiems poreikiams tenkinti. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog išlaikymas iš tėvų ieškovei yra reikalingas.

24. Apeliacinio skundo argumentai, jog pardavus ieškovei kaip išlaikymą priteistą buto dalį ieškovė turėjo gauti tokią sumą, kurios turėjo visiškai pakakti jos poreikių tenkinimui tiek iki jos pilnametystės, tiek iki vidurinės mokyklos baigimo (2021-05-31), ir kuri buvo neįvertinta sprendžiant dėl ieškovės turtinės padėties, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad 2010 m. balandžio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-498-723/2010 buvo priteistas išlaikymas periodiniais mokėjimais ir turtu ieškovei iki jos pilnametystės, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šį išlaikymą vertinti kaip teikiamą (pakankamą) po teismo sprendimu nustatyto termino, taigi turto pardavimo pajamos neturi teisinės reikšmės byloje sprendžiant dėl ieškovės padėties, jai jau esant pilnametei.

25. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog negali teikti tokio dydžio išlaikymo, kokį priteisė pirmosios instancijos teismas ir prašo išmokų sumų dydį sumažinti. Tai grindžia tuo, jog išlaiko nepilnametį vaiką, jo turtinė padėtis yra nepastovi, turi kitų įsipareigojimų (automobilio lizingas, sūnaus darželis, kasmėnesiniai šeimos poreikiai), todėl teismo sprendimu nustatytos sumos (234 Eur) objektyviai nepajėgia mokėti. Teismas su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.

26. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 3 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl vaikams priteistino išlaikymo būtiniesiems poreikiams patenkinti dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo patvirtintas 642 Eur MMA dydis (468 Eur atskaičius mokesčius). Paminėtina ir tai, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 834 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis – 730,00 Eur, atskaičius mokesčius 533,65 Eur, taigi orientacinis išlaikymo nepilnamečiam (ir pilnamečiam, aukštojoje mokykloje besimokančiam vaikui) dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų 266,8 Eur (533,65 Eur/2).

28. Taigi ieškovės prašoma 234 Eur dydžio parama iš tėvo neviršija teismų praktikoje nustatyto orientacinio dydžio. Atsakovas neįrodė, jog jo finansinė padėtis būtų itin sudėtinga, taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas yra darbingas, verčiasi statybos darbais, t. y. aktualiu laikotarpiu paklausia profesija, ir gauna pajamas iš darbinės veiklos. Atsakovo teiginiai apie veiklos išlaidas ir jo grynąjį pelną (tik 350 Eur per mėnesį) nėra pagrįsti įrodymais. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių sveikatos problemų ar kad jam pačiam reikėtų išlaikymo. Nors išlaikymo pilnamečiam vaikui teikimas gali turėti įtakos paramą teikiančio atsakovo nepilnamečiam (kitam) vaikui teikiamam išlaikymui, tačiau šiuo atveju atsakovas nepateikė patikimų duomenų, kad dėl paramos ieškovei jo nepilnamečio vaiko išlaikymas iš esmės pablogėtų. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje ir teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad kitų išlaikytinių (nepilnamečių vaikų) buvimo faktas pats savaime nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo pilnamečiam studijuojančiam vaikui, ir turi įtakos sprendžiant tik dėl pilnametystės sulaukusio vaiko paramos dydžio.

29. Skundžiamame sprendime teismas pagal būtinus ir pakankamus bylos duomenis nustatė abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ar nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei, kaip aukštojoje mokykloje besimokančiam vaikui, būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma iš atsakovo sudaro 234,00 Eur per mėnesį bei savo sprendimu nenukrypo nuo panašiose bylose suformuotos teismų praktikos.

30. Atsakovas teigia, jog ieškovė dalį savo būtinųjų poreikių galėtų pasidengti ir pati, derindama darbą su studijomis, nes dar besimokydama mokykloje turėjo darbą, gebėjo dirbti abitūros egzaminų metu ir kurį laiką po jų. Todėl, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė negali pati užsidirbti pajamų savo poreikių tenkinimui ir remiasi tik abstrakčiomis išvadomis apie studijų intensyvumą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su šiais atsakovo teiginiais.

31. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje nurodo, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

32. Šiuo atveju, ieškovė, nors ir yra baigusi mokyklą, tačiau mokosi aukštojoje mokykloje, dieninių studijų forma, todėl patiria panašaus lygmens krūvį, kaip ir asmuo, kuris mokosi mokykloje – dienos metu lanko paskaitas, seminarus, po paskaitų turi ruošti namų darbus, ruoštis tarpiniams atsiskaitymams, egzaminams. Nors mokslai trunka ir ne visą dieną, tačiau besimokantis asmuo taip pat turi skirti laiko pasiruošimui mokslams, užduočių atlikimui ir pan., kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Manytina, kad kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog dėl objektyvių priežasčių – intensyvaus studijų grafiko savęs išlaikyti ieškovė negali, ieškovę išlaiko tik jos mama, todėl ieškovei reikalinga finansinė parama ir iš atsakovo. Byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovė 2021 m. vasarą dirbo bei gavo pajamas ir už šį laikotarpį (nuo 2021-06-01 iki 2021-08-31) paramos iš atsakovo priteisti neprašė, patvirtina ieškovės sąžiningumą ir siekį pagal galimybes užsidirbti pajamų savo poreikių tenkinimui.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neišreikalavo ir nevertino trečiojo asmens R. K. sutuoktinio K. K. turtinės padėties, nei jo gaunamų pajamų. Todėl, atsakovo nuomone, teismas elgėsi šališkai ir neobjektyviai.

34. Atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog trečiasis asmuo kas mėnesį vykdė savo pareigą išlaikyti ieškovę I. S.. Iš įstatymų išplaukia, jog tėvų teisės ir pareigos (tėvų valdžios turinys) vaikams yra vienodos ir abu tiek tėvas, tiek motina turi teikti ieškovei paramą. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas įstatymu nustatė tėvų pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kuriems materialinė parama būtina, kurie mokosi ir siekia pirmojo išsilavinimo. Vien tai, jog byloje nėra duomenų apie trečiojo asmens R. K. sutuoktinio turtinę padėtį, nepanaikina iš įstatymų išplaukiančios pareigos atsakovui išlaikyti ieškovę, ir šie duomenys laikytini nereikšmingais.

35. Atsakovo manymu, ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo sumos, pateikdama tik abstrakčią išlaidų lentelę, tačiau nepridėdama prekių ir paslaugų įsigijimo čekių ar kitokių pirkimo sandorius įrodančių dokumentų, neįrodė, jog jai reikalingas būtent tokio išlaikymo dydis.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinė parama yra būtina drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms apmokėti, taip pat lėšos įmokoms už mokslą, būsto nuomą ir kitoms būtinosioms reikmėms, t. y. visuotinai pripažįstamoms būtinosioms išlaidoms, todėl apelianto argumentai, jog šios išlaidas nebūtinos ar/ir kad ieškovė dar papildomai turėjo jas pagrįsti bei įrodyti, atmestini, kaip nepagrįsti. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Be to, nagrinėjamu atveju ieškovei priteistos paramos dydis nustatytas, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį (papildomai neįrodinėtiną dydį), kuris yra mažesnis negu ieškovės išlaidų lentelėje nurodyta 729 Eur suma, ieškovės teigimu, reikalinga jos poreikiams (tiek kasdieniams, tiek papildomiems) per mėnesį patenkinti. Minėta, kad lentelėje nurodytos išlaidos, t. y. drabužiai, avalynė, higienos prekės, maisto prekės, transporto paslaugos, mokymosi priemonės, yra laikomos būtinaisiais ieškovės poreikiais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimai Kardiolitos klinikoms, patvirtinantys ieškovės išlaidas psichinės sveikatos paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovės nurodomos išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl laikytina, kad ieškovei priteista suma yra būtina patenkinti svarbiausius poreikius.

37. Nurodytų argumentų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovei reikalingos sumos iš atsakovo, skirtos būtiniems poreikiams tenkinti, dydį. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos būtinųjų poreikių sumos iš atsakovo nemotyvavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio

38. Atsakovo teigimu, ieškovei tapus pilnamete, atsakovas tinkamai vykdė pareigą remti besimokančią vidurinėje mokykloje pilnametę dukrą – 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 27 d., 2021 m. gegužės 15 d., pervedė po 100 Eur į ieškovės asmeninę sąskaitą, o 2021 m. rugpjūčio 2 d. pervedė 60 Eur (iš viso 360 Eur).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas sumokėjo ieškovei 360 Eur sumą ir atsakovo išlaikymo už 5 mėnesius įsiskolinimą paskaičiavo, atėmęs atsakovo ieškovei pervestus 360 Eur, nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 810 Eur.

40. Atsakovo argumentai dėl netinkamo įsiskolinimo apskaičiavimo skundžiamame sprendime atmestini kaip nepagrįsti.

41. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

42. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo teiktas išlaikymas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. neatitinka teismų formuojamos praktikos, jog vaikui yra reikalinga (būtina) bent viena minimalioji mėnesinė alga. Šiuo atveju kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dieną minimalioji alga į rankas buvo 468 Eur, todėl ieškovės prašoma 234 Eur suma atitiko formuojamą praktiką ir teismo pripažinta pagrįsta. Kaip jau nurodyta anksčiau, ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo išlaikymo (paramos) CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado nuo tapimo pilnamete dienos, kai dar mokėsi vidurinėje mokykloje. Nuo to momento ieškovei buvo reikalinga parama, o atsakovas paramą teikė ne pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei turi būti priteistas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. laikotarpiu mokėsi, siekė gerais pažymiais baigti mokyklą, jog galėtų įstoti į aukštąją mokyklą, todėl tuo metu negalėjo užsidirbti lėšų pragyvenimui. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbų atlikimui ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina, teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus, todėl vertinimu ieškovei priteistinas įsiskolinimas už periodus, kai ieškovė mokėsi mokykloje. Byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovės turtinė padėtis būtų iš esmės kitokia, nei ieškinio pareiškimo metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovei priteistas pirmosios instancijos teismo įsiskolinimas, pagal formulę 468,00 Eur (MMA į rankas) : 2 × 5 mėn. - 360 Eur (sumokėta 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 27 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. pavedimais) – iš viso 810 Eur yra teisingas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir nekeistinas.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Dėl kitų atsakovo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 900 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už advokatės paslaugas ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus (2022 m. vasario 1 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1055988). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. K. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš jo priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.