Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimutės Martinavičienės apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-08-18 nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 5 punkto, 7 punkto, 8 punkto ir 10 punkto, 3 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per 1 (vieną) mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusio asmens, pradėti dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į atliktą bausmės laiką nuteistajam L. S. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-08-19, 14.50 val. iki 2016-08-20, 11.37 val., tai yra, viena para.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteistas už tai, kad jis 2016-08-15, laiko tarpe nuo 21.20 val. iki apie 21.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, asmeninio konflikto metu tyčia suduodamas du kartus rankų delnais A. S. į krūtinę, jį pastūmė taip, kad A. S. atbulas atsitraukė laiptais žemyn per vieną laiptų pakopą, bei A. S. sustojus laiptų aikštelėje, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, abejomis rankomis tyčia stūmė A. S. į laiptų turėklų pusę, nuo ko jis, neišlaikęs pusiausvyros, visu ūgiu atsitrenkė į laiptų turėklus ir persiritęs per juos iš 2 m 40 cm aukščio nukrito ir visu kūnu trenkėsi į pirmojo aukšto laiptinės betonines grindis, tuo padarė nukentėjusiajam A. S. kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kairio smilkinkaulio lūžį, kairiųjų V ir VI šonkaulių lūžius, kairio raktikaulio lūžį, tuo tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą, nes nustatyti sužalojimai visumoje (SSMNT 6.6.4 p. - kraujo išsiliejimas virš kietojo arba po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis) kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė L. Martinavičienė prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-08-18 nuosprendį pakeisti: panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-08-18 nuosprendžio dalį dėl nuteistajam L. S. taikytos Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos, pagal kurią paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant nuteistąjį L. S. per 1 (vieną) mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusio asmens, pradėti dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normas pritaikė tam nesant reikalingų sąlygų ir pagrindų, tai yra teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. S., nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, kuriuo vadovaujantis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nepagrįstai buvo atidėtas.

Prokurorės nuomone, šioje baudžiamojoje byloje atidėti L. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra tik formalus pagrindas, nes visos kitos aplinkybės tikrai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, galėtų būti pasiekti atidedant L. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymi, kad L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatą yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors L. S. anksčiau teistas nebuvo, tačiau jo padaryta nusikalstama veika yra smurtinė, susijusi su sunkiu kito asmens sveikatos sutrikdymu, padaryta veikiant tyčia. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). L. S. viso proceso metu savo kaltės nepripažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė, nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiajam ir valstybei neatlyginta, L. S. žalos nepripažįsta ir jokių priemonių, kad žalą atlygintų ar ją pašalintų, nesiėmė. Jis yra nevedęs, šeimos neturi, iki sulaikymo nedirbo, gyvena socialiniame būste, kas reiškia, kad nuteistasis neturi tvirtų socialinių ryšių su gyvenamąja aplinka. Kaip matyti iš apkaltinamajame nuosprendyje užfiksuotų liudytojų parodymų (liudytojai Š. U., L. M.), L. S. yra linkęs į alkoholinių gėrimų vartojimą, Š. U. teigimu, yra agresyvaus būdo, po įvykio, atvykęs į jos darbo vietą, grasino jai. Jis anksčiau ne kartą yra baustas administracine tvarka, paskirtų administracinių nuobaudų nevykdo, administracinį teisės pažeidimą padarė ir po šio nusikaltimo padarymo. Nors nuteistasis yra neįgalus (35 procentų darbingumo), tokia jo sveikatos būklė buvo ir nusikalstamos veikos padarymo metu ir tai jam nesutrukdė pasirinkti šitokį elgesio modelį. Šios aplinkybės, apeliantės manymu, rodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog L. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje visos šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau teismas, atsižvelgęs tik į L. S. asmenybę (anksčiau neteistas, nėra duomenų, jog per metus laiko po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, per metus laiko administracine tvarka baustas tik vieną kartą, yra nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neįgalus, nustatytas 35 procentų darbingumas, gyvena socialiniame būste, šeimos neturi, registruotino turto neturi, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi) ir jo galimybę dirbti, tokiu būdu sudarant sąlygas atlyginti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, civilinio ieškovo turtinę žalą bei kitas proceso išlaidas, tačiau neatsižvelgęs į tai, kad padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas be jokių aiškių motyvų, nusikaltimo padarymo metu L. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, po nusikaltimo padarymo jis nesiėmė jokių priemonių, kad suteiktų nukentėjusiajam A. S. pagalbą (niekam apie tai nepranešė, medikų neiškvietė, iš įvykio vietos pabėgo) bei neįvertinęs to, kad visų kaltininko asmenybę charakterizuojančių duomenų, tai yra, kad L. S. yra linkęs girtauti ir nuolat pažeisti nustatytas elgesio taisykles, niekur nedirba ir nesimoko, darbo biržoje nesiregistruoja, tvirtų socialinių ryšių neturi, bei to, kad jis viso proceso metu savo kaltės nepripažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė, nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusiajam ir valstybei nepripažįsta, jos neatlygino ir nesiėmė jokių priemonių žalai pašalinti ar sumažinti, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų L. S. atžvilgiu, prokurorės požiūriu, nėra teisinio pagrindo. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad L. S. nusikalto neatsitiktinai, jį charakterizuojantys duomenys, nusikaltimo padarymo aplinkybės, jo elgesys po nusikaltimo padarymo ir pasirinkta gynybinė pozicija rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad L. S. kritiškai vertina savo elgesį, todėl, L. S. atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą nukentėjusysis A. S. prašo prokurorės apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų taikymą L. S. atžvilgiu.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – panaikinti L. S. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis L. S. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl L. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prokurorė taip pat sutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija ir nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu – laisvės atėmimu 3 metams, tačiau nesutinka su Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų taikymu L. S. atžvilgiu, t. y. nurodo, kad L. S. nepagrįstai atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir L. S. pagrįstai atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą, t. y. turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Teismo sprendimu, be kita ko, turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius, skatinti asmenį dirbti ir siekti savo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. S. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tiek L. S. asmenybę ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymą atidėjo, skyrimą savo sprendime motyvavo. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo padarytos veikos bei jo asmenybės pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę bei atidedant šios bausmės vykdymą. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad L. S. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), kad jis ankščiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, kad į priklausomybės įskaitą neįrašytas, yra signalinėje psichiatro įskaitoje (nustatytos diagnozės: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ir organinis asmenybės sutrikimas), kad nedirba, neregistruotas darbo biržoje, neįgalus, nustatytas 35 procentų darbingumas, gyvena socialiniame būste, šeimos neturi, registruotino turto neturi, kad gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, bei atsižvelgdamas į L. S. galimybę dirbti, tokiu būdu sudarant sąlygas atlyginti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, civilinio ieškovo turtinę žalą bei kitas proceso išlaidas, į jo socialinius ryšius, padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam laikotarpiui, tai yra trejiems metams, bei paskiriant įstatyme numatytas pareigas bei draudimus. Su šia pirmosios instancijos išvada visiškai sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Pažymėtina, jog aiškinant Lietuvos Respublikos BK 41 str. normą, reglamentuojančią bausmės sąvoką bei paskirtį, galima teigti, jog bausmė atlieka keletą funkcijų – bendrosios ir specialiosios prevencijos, atpildo arba nubaudimo, pataisos bei teisingumo principo įgyvendinimo, tai yra bausmė yra iš esmės orientuota į poveikį konkrečiam nusikaltusiam asmeniui ir šis poveikis neabejotinai privalo būti teisingas. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, todėl bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. O tam būtina įvertinti kaltininko asmenybės pavojingumą, kaltininko nusikalstamo elgesio priežastis ir motyvus, asmenybės ypatumus, užsiėmimą, ankstesnį elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam L. S. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (maksimaliam įstatymo numatytam laikotarpiui) buvo paskirtos Lietuvos BK 75 straipsnio 2 d. 1, 5, 7, 8, 10 p. numatytos pareigos – per 1 (vieną) mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusio asmens, pradėti dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei byloje nesant duomenų apie tolesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį, L. S. skirta probacija įgyvendins teisingumo principą. Pažymėtina ir tai, jog L. S. elgesys bei kaip jis laikosi teismo jam skirtų pareigų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bus kontroliuojamas nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos, o šiam pažeidžiant probacijos sąlygas įstatymai numato galimybę panaikinti skirtą bausmės vykdymo atidėjimą, pasiunčiant asmenį atlikti skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-08-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimutės Martinavičienės apeliacinį skundą atmesti.