Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. parodė, kad įvykio dieną atėjo L., atsinešė alaus, išgėrė, paprašė L. eiti namo, nėjo, pradėjo stumdytis jo buto koridoriuje, o paskui jau už buto durų susistumdė, neišlaikė pusiausvyros ir per laiptų turėklus nukrito. Tai buvo 2016 m. rugpjūčio 15 d., kai jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno vienas. Su S. jie dažnai bendraudavo, kadangi iš jo kieme esančio šulinio nešdavosi vandenį. Įvykio dieną S. pas jį atėjo pavakariais, atėjo išgėręs (jis irgi buvo išgėręs), vienas nuo kito gyvena gal 150 metrų atstumu, skiria keli namai. Ateidamas S. atsinešė alaus, o kiek maišelyje buvo „bambalių“ neprisimena, abu išgėrė gal „bambalį“, ar pusantro, pamatė, kad S. gerai įkaušęs ir pasakė, kad eitų namo, o jisai pasakė, kad neis, dėl to pradėjo abu ginčytis, stumdytis, žodžiais varė jį namo, koridoriuje pradėjo jį stumti lauk iš buto, o jis stūmė jį. Besistumdydami išėjo į laiptinės koridorių, stumdėsi prie durų, jis palipo truputį laiptais žemyn, S. sudavė jam smūgius su rankomis, pastūmė du kartus, jis persisvėrė per laiptų turėklus, neišsilaikė, nes buvo mažai vietos ir buvo nugara į turėklus. S. rankomis stūmė jam į krūtinę ir jis nukrito žemyn ant grindų, o kas buvo toliau nieko neatsimena, nes buvo be sąmonės. Nežino, kas iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Negali pasakyti, kada pradėjo atsiminti apie įvykį, prisiminė tik praėjus kuriam laikui. Tvirtina, kad jį pastūmė S. ir jis nukrito. Apie mėnesį laiko gydėsi ligoninėje Šiauliuose, po to buvo sanatorijoje, už pusės metų vėl buvo atlikta operacija galvoje, vėl buvo sanatorijoje. Dabar dar nėra pasveikęs, gydosi. Kaltinamasis tegul atsako už savo poelgius, nes prieš darydamas tegul pagalvoja, ką daro, jis pyksta ant kaltinamojo. Prašo priteisti 20000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi skauda galvą, svaigsta galva, yra invalidas visam gyvenimui, patyrė skausmą, nerimą, nepatogumus, negali miegoti, yra darbingas tik 40 procentų, gyvena pas tėvus, o prieš tai buvo sveikas ir darbingas. Kaltinamasis jo neatsiprašė, nesitarė dėl žalos atlyginimo. Jam ir S. esant pas tyrėją, lyg pavarde Cedronė, kabinete, S. prisipažino tai padaręs. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis parodė, kad įvykio dieną, kai S. pas jį atėjo, atėjo vienas, atėjo vieną kartą ir jokio P. nebuvo. Nukritęs nuo laiptų jis buvo be sąmonės, todėl nežino, ką tuo metu darė S.. Iš savo tėvo jis sužinojo, kad kaimynė Š. matė jį nukritusį, matė, kad išbėgo du vyriškiai, kad vieną iš jų atpažino, kad tai buvo L., o antrojo neatpažino. Sąmonę atgavo, būdamas kambaryje, tačiau tik tokiais tarpais, prabudo jau būdamas ligoninėje. Nežino kaip pateko į savo kambarį, nežino, kas iškvietė greitąją. Iki to nukritimo įvykio aplinkybes aiškiai prisimena, prisimena, kad jį pastūmė S. ir persisvėręs per turėklus jis nukrito. Ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kelis kartus ir davė skirtingus parodymus, nes pagalvodavo ir po truputį prisimindavo apie įvykį. Prieš tą įvykį nebuvo sužalotas ar sumuštas kitų asmenų. Po įvykio su S. nebendravo, įvykio aplinkybių nesiaiškino, nes jis gyvena pas tėvus, o S. neturi jo telefono numerio. Prieš tą įvykį, anksčiau su S. yra apsižodžiavę, buvo vieną kartą susistumdę laiptinėje, kažką nešant dūžtamo, o S. jam į krūtinę „dėjo“, gerai, kad atsisėdo ant laiptų. Įvykio dieną pas jį buvo atėjęs tik vienas S.. Tėvams jis negalėjo sakyti, kad jį kieme kažkas užpuolė ir primušė. Jis su niekuo nesipykdavo, jokių konfliktų neturėjo. Apie tą įvykį iš pradžių nieko nesusigaudė, tik vėliau po truputį viską prisiminė. Buvo taip, kaip pasakoja šiandien. Su S. pas tyrėją buvo susitikę tik vieną kartą, kai buvo daroma akistata. Prieš tą įvykį buvo darbingas, po įvykio gulėjo ligoninėje apie mėnesį, jaučia pasekmes iki šiol, nes skauda ir svaigsta galva, atsisėdęs persisukęs negali sėdėti, nes pradeda durti viduje, negali pilnai atlenkti rankos, negali stipriau suspausti, savijauta dar neatsistatė. Iki to įvykio su S. kartais per savaitę susitikdavo po kelis kartus, kartais per mėnesį kokius du sykius, įvairiai. Kartais susitikę išgerdavo alkoholio. Po to įvykio su kaimyne Š. kalbėjosi, kada kalbėjosi ir ką kalbėjosi nepamena. Š. jam pasakė, kad būdama savo kambaryje išgirdo bumbtelėjimą ir per langą matė du nubėgančius asmenis, iš kurių vieną atpažino. Po įvykio, išvežant jį į ligoninę, tėvams jis sakė, kad jį nustūmė nuo laiptų, gal pasakė ir kitaip, tačiau nurodyti negali, neprisimena. Po nukritimo pas jį buvo atvažiavę tėvai, nes kai prabudo, buvo kambaryje ir prabudęs pamatė abu tėvus, kurie jį aprengė, o ką tuo momentu sakė tėvams nebepamena, tik vėliau po truputį pradėjo prisiminti aplinkybes. Kaimynė Š. jo tėvams pasakė, kad tuojau po įvykio pro langą matė nubėgančius du vyriškius, kad vieną pažino, o antro nepažino. Jis nežino, kodėl po jo nukritimo išbėgo du asmenys, tas antras asmuo gal buvo lauke ir sėdėjo ant suoliuko. Petras niekada nebuvo atėjęs pas jį į namus. P. yra pensininkas, senas, tikrai nebuvo atėjęs pas jį, tikrai nebėgo. Tikruosius įvykius jis atgamino savaime, praėjus laikui, o iš pradžių kas ką sakė, tuo ir tikėjo. Tuojau po įvykio, kai prabudo namuose, savijauta buvo tokia, net nemoka pasakyti, nesuvokė, ką kalba, atsigavo tik po operacijos. Neatsimena, kodėl prašė tėvų, kad nekviestų policijos, gal protas nebedirbo. Po įvykio jam buvo mėlynė po akimi, o iš kur ji atsirado, negali pasakyti, gal gulint nukritusiam dar įspyrė.

Liudytoja Š. U. parodė, kad įvyko vakarą buvo savo namuose, stovėjo virtuvėje prie lango, kalbėjo telefonu ir matė ateinantį L., buvo dviese, nešėsi baltą maišiuką, matėsi, kad sunkus, užlipo į antrą aukštą, kadangi mediniai laiptai, todėl girdisi žingsniai, pasibeldė pas A., išgirdo šnekant, po to išgirdo, kad stumdosi, suprato, kad tai buvo antro aukšto laiptų aikštelėje, netrukus išgirdo prie savo buto durų smūgį, trenksmą, lyg kažkas nukrito. Dar stovėdama prie lango pamatė L. ir dar vieną žmogų išbėgančius iš laiptinės. Baigusi pokalbį telefonu, negalėjo išeiti į laiptinę, nes A. buvo nukritęs tiesiai prie jos buto durų, todėl durys buvo užremtos. Per durų tarpą išlindusi į laiptinę, pasilenkė prie A. ir paklausė, ar viskas gerai, ar iškviesti greitąją, policiją, jis pasakė, kad nieko nereikia. Matė, kad A. buvo pamušta lyg kairė akis, patinusi, kraujo nebuvo. A. pasakė trauktis nuo durų, nes kvies greitąją. A. pasakė, kad jam viskas gerai ir užlipo laiptais į antrą aukštą prie durų, atsisėdo, paklausus, ar įeis į butą, ar padėti, atsakė, kad įeis. Kitą dieną, rytą po 6 val. 15 min. ji išėjusi į laiptinę pamatė ant laiptų dar sėdintį A., paklausus, ar nebuvo dar įėjęs į kambarį, atsakė, kad jau eina ir tada įėjo. Atsakydama į klausimus, liudytoja parodė, kad stovėdama prie lango ir kalbėdama telefonu, matė L. ir dar vieną ateinančius, kurie užlipo į antrą aukštą ir konfliktą išgirdo tuojau pat, tai buvo apie 9 valandą vakaro, išgirdo trenksmą, garsas buvo duslus, lyg būtų nukritęs „bulvių maišas“ prie jos buto durų, bet iš karto nėjo pasižiūrėti. Nuo L. ir to kito atėjimo ir išėjimo truko gal 20 minučių. Tie patys du asmenys išbėgo iš laiptinės visai į kitą pusę, S. rankose turėjo tą patį maišiuką, kurį atsinešė, kitų daiktų rankose neturėjo. Kitų asmenų įeinančių nematė, nes ji visą laiką buvo prie lango ir kalbėjo telefonu. Telefonu ji kalbėjo gal apie valandą laiko. Baigus kalbėti telefonu ėjo pasižiūrėti, darė savo buto duris, A. gulėjo tiesiai prie jos durų, o laiptai yra šone. Iš trenksmo suprato, kad jis persivertė per turėklus ir nukrito. Po to trenksmo L. ir tas kitas vyriškis netrukus išbėgo iš laiptinės ir nubėgo. Tą dieną ji kalbėjo su A., kai grįžo iš darbo apie pusę penkių ar penktą, A. buvo blaivus ir jokių sumušimo požymių nebuvo, nesakė, kad ko nors laukia, kad kas nors pas jį ateis, nesipasakojo, kad prieš tai būtų turėjęs kažkokią konfliktinę situaciją. Tai buvo darbo diena. Pas A. anksčiau konfliktų, triukšmo nebūdavo. To kito vyriškio ji nepažino nei ateinant, nei išeinant, o L. atpažino iš aprangos, nes buvo užsidėjęs oranžinės spalvos kepurę su snapeliu, apsirengęs tamsios spalvos džemperiu, su baltos spalvos dryžiais kelnėmis. Anksčiau pas A. ateidavo L., o ką jie darydavo nežino. L. mėgsta išgerti. Kaip ji suprato, kad A. greitąją iškvietė tėvai, nes ji apie įvykį pasakė A. tėvams, kurie buvo užėję į parduotuvę „K.“, kurioje ji dirba. Po to įvykio su A. ji buvo susitikus jau vėliau, po jo grįžimo iš ligoninės, nes tame bute jis nebegyveno, o gyveno pas tėvus. Iki to įvykio A. tame bute gyveno gal apie tris metus. Apie įvykį jai teko kalbėtis tik su A. tėvais, tik iš jo tėvų sužinojo, kad jam buvo skilusi kaukolė. Kaltinamasis vieną kartą buvo atėjęs į „K.“, kai ji dirbo ir grasino, sakė, kad ji prišnekėjo nesąmonių ir po to bijodavo eiti į namus, nešiodavosi dujų balionėlį. Jų namas penkių butų, daugelis kaimynų išvažinėję į užsienį. Negali pasakyti, kaip nukentėjęs elgiasi, būdamas išgėręs, jis nėra agresyvus, nepiktybinis, nekonfliktuodavo. S. ji atpažino ne vien iš oranžinės kepurės, matė jį priekiu, iš veido. Parduotuvėje kartu su policija atsukinėjo kamerą ir žiūrėjo, gal S. parduotuvėje pirko alų ir būtent tuo laiku parduotuvės apsauga matė S. praeinantį pro parduotuvės „K.“ langus su maišeliu rankose. Ji gerai pažįsta S. ir atpažino S.. Tai buvo tas pats asmuo, kurį matė įeinat į namą ir išeinant. Nuo jos virtuvės lango iki ateinančių į namą atstumas buvo 2 ar 3 metrai.

Liudytoja J. J. parodė, kad dirba Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centre greitosios pagalbos stotyje medicinos felčere-bendruomenės slaugytoja ir vyko pagal iškvietimą. Iškvietimą perdavė Šiaulių dispečerinė, kokio pobūdžio buvo iškvietimas, neatsimena. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, antrame namo aukšte rado pilietį, gulintį lovoje, buvo atvykę jo tėvai. Pilietis buvo sąmoningas, kalbėjo, judėjo, kažkiek atsakinėjo į klausimus, nors orientacija buvo sutrikusi, nutempdavo žodžius, neištardavo kai kurių raidžių, pradėdavo sakinį ir pradėdavo pasakoti visiškai nesusijusius dalykus, bandė eiti pats, bet sėdosi ir griuvo atgal į lovą. Iš antro aukšto jį išnešė neštuvais. Piliečiui veide buvo mėlynės, buvo užburkusi viena akis, o kuri nebepamena, atvirų žaizdų nepastebėjo, teigė, kad pats nugriuvo nuo laiptų ne tą dieną, bet ar vakar, ar užvakar, nenorėjo važiuoti į ligoninę, įtarė, kad jam gali būti galvos trauma. Klausė, ar tą dieną vartojo alkoholį, sakė, kai nukrito, kad kažkiek buvo vartojęs. Atvažiavus kambaryje jokio alkoholio kvapo ji neužuodė. Ant piliečio rūbų buvo kažkiek kraujo, kraujas buvo nešviežias. Kada tai buvo tikslios dienos, valandų neatsimena. Kiek atsimena greitąją iškvietė jo tėvai, policijos nebuvo, dispečerinė jiems nepranešė, kad bus policija. Jie jį vežė tiesiai į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kadangi pagal jo elgesį įtarė, kad jam gali būti galvos trauma, jis buvo paguldytas į ligoninę. Pacientas pats minėjo, kad nugriuvo nuo laiptų, o kokiu būdu jis nugriuvo, neaiškino. Jo tėvams siūlė iškviesti policiją, atrodo tėvų klausė, kodėl nekvietė policijos, o ką atsakė tėvai, nebeatsimena. Jai buvo įtarimai, kad jis buvo kažkur sumuštas, nes tėvai sakė, kad pas jį buvo atėję draugai, kad gėrė su draugais. Jo tėvai taip pat turėjo įtarimų, kad jis buvo sumuštas. Teikiant pirmąją pagalbą, jie policijos nekviečia, o kviečia priėmimo skyrius. Dispečeris policiją kviečia tada, jeigu yra seksualinė prievarta, jeigu yra psichinis ligonis, jeigu yra kažkoks konfliktas, kai pats žmogus reikalauja policijos. Šiuo atveju patys žmonės turėjo kviesti policiją, pasakyti, kad yra sumuštas žmogus. Ant drabužių buvo nešviežių kraujo pėdsakų, bėgęs kraujas buvo, kiek pamena, iš ausies.

Liudytoja L. M. parodė, kad grįžusi iš laidotuvių, užėjo į parduotuvę „K.“ ir Š. jai pasakė, kad A. S. guli ligoninėje, reanimacijoje. Ji su S. buvę sugyventiniai, kartu gyveno apie 2 metus, kartu nebegyvena gal trys metai, gyveno (duomenys neskelbtini), kur jis ir gyveno. Jie nėra susipykę ir bendrauja. Kai jai Š. pasakė, kad S. guli ligoninėje, jos paklausė, kas nutiko, pasakė, kad jį numetė iš antro aukšto L.. Su S. ji bendravo, tik jam grįžus iš ligoninės. Jai gyvenant kartu su S., ateidavo S., jie šnekėdavosi, išgerdavo, nesipykdavo, būdavo, kad apsižodžiuodavo, bet muštynių nebūdavo. Su S. ji apie įvykį nekalbėjo ir nebendravo. Nei S., nei S. nebuvo konfliktiniai, mano, kad čia kaltas alkoholis. S. išgėręs būdavo priekabus, S. yra linkęs pameluoti. Pas S. daugiausia ateidavo L., daugiausia su juo sueidavo, o su kaimynais S. neišgėrinėdavo, nes tenai nebuvo geriančių. Nei po įvykio, nei vėliau S. ji nematė, tik telefonu bendravo, jis pasakojo, kad buvo atėjęs S., kad jis nenorėjo gerti, o S. atėjo pas jį atsigerti, kad jis nesutiko priimti atsigerti, o kas nutiko toliau neatsimena. Minėjo, kad S. buvo atėjęs ne vienas, bet to kito jis nepažino. Š. sakė, kad jį L. S. numetė nuo laiptų į pirmą aukštą, ir sakė, kad matė kaip L. ir dar vienas asmuo išbėgo iš laiptinės.

Liudytoja O. S. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. susiruošė važiuoti į Pakruojį pas savo slaugomą seserį ir tuo pačiu padarė valgyti sūnui. Sūnui pradėjo skambinti gal nuo kokios 10 val. ryto, nes norėjo žinoti, ar yra namuose, tačiau niekas neatsiliepė, skambino kelis kartus, sūnus visada atsiliepdavo, galvojo gal išsikrovė telefonas, gal telefoną kur nors paliko, todėl susidėję daiktus išvažiavo į Pakruojį. Pirmiausia atvažiavo pas sūnų, butas buvo nerakintas, jis gulėjo lovoje, didžiulis gumbas ir mėlynė kairėje pusėje, akis vos neišvirtusi lauk, patalai kruvini, iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvažiavo labai greitai, atvažiavus greitajai gavo barti, kodėl nekvietė policijos. Paklausus A., kas jam buvo, pasakė, kad ėjo parūkyti ir jį prilupo. Sūnų ji perrengė švariais rūbais, sūnus nenorėjo važiuoti į ligoninę, atseit viskas gerai, praeis. Sūnų bandė vesti, tačiau nepastovėjo ant kojų, todėl buvo nešte išneštas į greitukę ir išvažiavo į Šiaulius, kur gydytojas pasakė, kad reikalinga skubi operacija. Sūnus po operacijos reanimacijoje išbuvo savaitę. Jiems atvažiavus į Pakruojį ir atėjus į parduotuvę „K.“, sūnaus kaimynė Š. paklausė, ar jie yra A. tėvai, pasakė, kad taip ir Š. tada pasakė, jog matė ir žino kas tai padarė, nes A. buvo numestas nuo antro aukšto ant grindinio, nes girdėjo kaip kažkas žnegtelėjo, pradariusi duris pamatė ant grindinio gulintį A., paklausė ar nereikia iškviesti greitosios, atsakė, kad nereikia ir užlipo į antrą aukštą. Sūnui buvo lūžusi kaukolė, raktikaulio lūžis, trys šonkauliai kairės pusės, dešinėje pusėje hematoma ir po pirmos operacijos praėjus 10 dienų dešinėje pusėje buvo daromas gręžinys ir pašalinta hematoma. Gydytojas sakė, kad galėjo būti ir spirta į galvą, jeigu jis krito ant kairės pusės, o hematoma buvo dešinėje pusėje. S. buvo ne vienas, nenori išduoti kito žmogaus, negali jo priversti išduoti, tai jo pasirinkimas. Tegul jos sūnus būna valkata, benamis, tegul būna koks jis bebūtų, tačiau S. neturėjo teisės su juo taip pasielgti. Sūnus kiekvieną dieną dabar geria raminamus, vaistus nuo galvos skausmo, negali būti saulėje, negali sunkiai kelti, nustatytas 40 procentų darbingumas. S. nebuvo atėjęs atsiprašyti, neaplankė A. ligoninėje. Kai jie atvažiavo pas sūnų, jis buvo neadekvatus, nieko negalėjo pasakyti, tik po operacijų pasakė, kai prasidėjo atsigauti atmintis, kai atvažiavo policijos pareigūnės jis jau buvo grįžęs iš reanimacijos, buvo praėję gal koks 14 dienų, tada sakė, kad atėjo S., atsinešė „bambalius“, o jis nenorėjo, kad S. būtų ir tas supykęs tėškė jam. Kaip sūnus sakė, taip ji sakė ir kriminalistams. Sūnaus patalai buvo kruvini, marškinėliai suplėšyti, kelnės, mėlyna šlaunis, „nutarkintos“ alkūnės, pareigūnės prašė tų rūbų, tačiau ji pasakė, kad sudėjo į konteinerį. Rugpjūčio 17 dieną sūnų rado suluošintą, o sūnus suluošintas buvo rugpjūčio 15 dieną. Š. jiems pasakė vėliau, sūnus jau buvo po operacijos. Iš pradžių sūnus jiems nurodė kitas aplinkybes, vėliau klausė sūnaus, kodėl jis taip sakė, tvirtino, kad neatsimena. Apie įvykį sūnus pradėjo atsiminti, kalbėti po visų atsigavimų, narkozių, sūnus sakė, kad S. atėjo su „bambaliais“, kad jį vijo lauk iš buto, nes nenorėjo, kad jis būtų, sakė, kad S. buvo vienas, S. supykęs, sūnus jį stūmė lauk, abu susirungė laiptinės aikštelėje ir S. jį permetė per turėklus į pirmą aukštą ant grindinio. Iki to laiko S. ji nepažinojo. Po įvykio S. su jais nebendravo, sūnaus neatsiprašė, žalos neatlygino. Iki to įvykio sūnų ji matė rugpjūčio 13 ar 14 dieną, kadangi lanko sunkiai vaikštančią seserį, rugpjūčio 15 dieną sūnui skambino. Sūnus nėra pasakojęs, jog yra turėjęs konfliktų su S.. Kai atvažiavo pas sūnų matė, kad namai nebuvo sujaukti, sėdėta ant fotelių, ant stalo nebuvo išgertuvių daiktų, butelių, ant stalo buvo padėtas tik puodelis, virtuvėje irgi netvarkos nebuvo. Po sūnaus išvežimo į ligoninę atvažiavę kitą dieną į butą, rado negražiai pridarytą kibirą ir padėtą ant stalo, pamatė, kad nėra kedų, nebebuvo maišelio su bulvėmis, dešros, paimti pomidorai, matėsi pjaustyti pomidorai, paliktas peilis ir pusė pomidoro.

Liudytojas A. S. parodė, kad su žmona atvažiavo pas sūnų ir jį rado gulintį lovoje neadekvatų, sumuštą, akis mėlyna, iššokusi, galva „subukinta“, visas prisišlapinęs, baltiniai sudraskyti, negalėjo susikalbėti, iškvietė greitąją, kuriai atvykus, buvo išvežtas į Šiaulius, kur greitai buvo padaryta tomografija ir operuotas. Vėliau užėjus į „K.“ mergaitė, kuri gyvena pirmame aukšte pasakė, kad jį numetė, o jiems sūnus buvo sakęs, kad jį primušė gatvėje, o ta mergaitė pasakė, jog matė, kad S. numetė nuo laiptų nuo antro aukšto, matomai krito ant galvos. Ta mergaitė sakė, jog matė kaip išbėgo du žmonės jį numetę, nes ji girdėjo triukšmą kaip jis „šleptelėjo“ ant betonkės. Sūnų išvežus į Šiaulius, užrakino butą, gal antrą dieną važiuodami iš Šiaulių užėjo į sūnaus butą, kurį rado atrakintą ir vėl užrakintą, kadangi butas buvo pridirbtas, žmogus atlikęs savo gamtinius reikalus į kibirą, o kibiras su visu turiniu padėtas ant stalo, buvo dingę kedai, nebebuvo maisto, bulvių, dešros, pripjaustyta pomidorų, matyt buvęs balius, įtarė, kad to paties asmens darbas. Sūnus buvo operuotas tris kartus, dabar paliko labai piktas, sunku susikalbėti, pasekmės juntamos. Kol atvyko greitoji, jie sūnų perrengė geresniais drabužiais. Sūnus nenorėjo važiuoti į ligoninę, neprašė kviesti greitosios. Negali pasakyti, kodėl tuo metu nekvietė policijos. Prieš operaciją sūnus nekalbėjo, nesakė kas jam nutiko, o atsigavus iš pradžių kalbėjo vienaip, kad jį kažkas primušė ant gatvės, o Š. matė ir girdėjo, jog kažkas „šleptelėjo“, kūnas prie jos buto durų, atidariusi duris pamatė jį gulintį. Š. pasakė pavardę, kad kažkoks S. tai padarė. Sūnus vėliau pasakė, kad įvykio vakarą pas jį buvo S., kad dėl kažko susipyko su S. ir S. jį pastūmė nuo viršutinės laiptinės aikštelės, sūnus nesakė ar S. buvo vienas, ar ne vienas.

Ekspertas J. S. nurodė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą. Pirminę išvadą surašė K. Š. 2016 m. spalio 3 d. pagal gautus medicinos dokumentus iš ligoninės. Papildomą specialisto išvadą atliko jis ir surašė 2016 m. gruodžio 20 d. Išklausius parodymus, išvada lieka ta pati, nes iš turimų duomenų nėra galimybės spręsti, ar buvo naudota papildoma pašalinė jėga, ar nebuvo, ar jis krito nustumtas, ar dėl kokių nors kitų priežasčių, kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti kritiminės traumos metu. Po tokios traumos, kol besiplečiantis kraujas virš kietojo smegenų dangalo ir po kietuoju smegenų dangalu sukėlė ryškesnį galvos smegenų spaudimą, jisai galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, vaikščioti, kalbėti, bet apie kalbėjimo adekvatumą spręsti nėra galimybės. Apie kalbėjimo adekvatumą spręsti yra psichiatro kompetencija. Dėl fizinių veiksmų atlikimo jis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Dėl atminties tai irgi yra psichiatro kompetencija. Galvos smegenų sumušimui yra galimi atminties sutrikimai, kad gali neatsiminti apie įvykį, kas buvo po įvykio. Nukentėjusysis parodė, kad prisimena kas buvo iki stūmimo, o po stūmimo neatsimena, tai atitinka jam padarytus kūno sužalojimus. Dėl atminties atsistatymo nėra griežtos taisyklės, kiek greitai ir kiek kokiu laipsniu atsistato atmintis, priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių. Tai ką pasakė nukentėjusysis yra teismo kompetencijoje, jis kaip specialistas negali komentuoti. Tai ką išgirdo šiandien, jam kažkokių papildomų niuansų nesukėlė, papildymų neturi. Tvirtina tiek savo, tiek kolegės Š. išvadas, išvados neprieštarauja viena kitai, pirminė išvada buvo daugiau orientuota į sveikatos sutrikdymo mąstą. Savo išvadoje jis sprendė konkrečiai pateiktus 5 klausimus, kokia sužalojimų lokalizacija, koks pobūdis, prieš kiek laiko iki kreipiantis į medicinos įstaigas padaryti sužalojimai, koks sužalojimų mechanizmas, ar sužalojimai galėjo būti padaryti pastumiant ir krentant nuo laiptų po pastūmimo. Tiek jam, tiek Š. buvo duoti atskiri klausimai, Š. buvo pateikti 8 klausimai. Š. buvo pateiktas klausimas apie griuviminę traumą, o jo buvo klausiama apie kritiminę traumą. Griuvimas yra kai žmogus parvirsta, kai kojomis remiasi į pagrindą visą laiką, o kritimas yra kai kūnas kurį laiką būna visai be kontakto, krenta. Sužalojimai padaryti trimis smūginiais kontaktais. Gautuose medicininiuose dokumentuose apie akies traumą neužsimenama, todėl nieko komentuoti negali.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų su foto lentelėmis bei tarnybinio pranešimo su foto lentele nustatyta, kad įvykio vieta yra Pakruojyje, (duomenys neskelbtini) name, kad atstumas nuo I-ojo aukšto iki II-ojo aukšto laiptų aikštelės, iš kurios A. S. buvo nustumtas, yra 240 cm., kad laiptinėje yra įrengta elektros šviesa, kuri įjungiama jungtukais iš butų vidaus, kad šviesa į laiptinę patenka ir pro langą, esantį virš lauko durų (1 t., 17-25, 26-27, 28-29 b. l.).

Iš nukentėjusiojo A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis nustatyta, kad nukentėjusysis Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini) parodė bute kambarį, kuriame jis su L. S. girtavo, kai susipykę dėl kažko apsistumdė ir po to išėję į laiptinę stumdėsi bei kaip jį L. S. stūmė, nuo ko jis traukdamasis nusileido viena laiptų pakopa žemiau ir stovėjo laiptų aikštelėje veidu į L. S., kai šis jį abiem rankomis pastūmė trečią kartą, nuo ko jis persisvėrė per laiptų turėklus ir nukritęs į pirmą aukštą susižalojo, konkrečiai savo kūnu parodydamas, kaip jį L. S. stūmė bei kaip jis kabindamasis už turėklų ranka nuo jo pastūmimo nukrito, bei nurodydamas, kad įvykio metu papildomo apšvietimo laiptinės antrajame aukšte nebuvo (1 t., 43-53 b. l.).

Iš nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio nustatyta, kad jis prašo priteisti iš kaltininko L. S. 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, kadangi buvo jo sužalotas be jokios priežasties, dėl sužalojimų jam buvo sunku kvėpuoti, valgyti ir miegoti, visą laiką iki šiol geria nuskausminamuosius bei raminamuosius vaistus, buvo labai sukrėstas, patyrė psichologinę traumą, atsirado nerimo ir baimės jausmas, kad gali būti bet kada be priežasties sumuštas, sveikatos būklė po sužalojimo pakito ir nebegali grįžti į tokią būklę, kuri buvo iki nusikaltimo padarymo, nes yra netekęs 60 procentų darbingumo (1 t., 74-75 b. l.).

Iš neįgaliojo pažymėjimo nustatyta, kad A. S. nuo 2016-11-29 iki 2017-11-28 yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (1 t., 77 b. l.).

Iš 2016-10-03 specialisto išvados Nr. G 1345/2016(04) matyti, kad A. S. nustatytas kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kairio smilkinkaulio lūžis, kairiųjų V ir VI šonkaulių lūžiai, kairio raktikaulio lūžis, kad šie nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2016-08-17, kad sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar galimai, paviršiais, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais ir nėra būdingi griuviminei traumai. A. S. nustatyti sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.4 punktu (kraujo išsiliejimas virš kietojo arba po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis), kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, sukeliančiu pavojų gyvybei (1 t., 88-89 b. l.).

Iš 2016-12-20 specialisto išvados Nr. pG 1672/2016(04) matyti, kad tikėtina, jog A. S. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti krentant nuo laiptų aikštelės iš 240 cm aukščio ant betoninių grindų ir tikėtina, jog po patirtų kūno sužalojimų A. S. 2 dienas galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, vaikščioti, kalbėti, gyventi vienas, kol besiplečiantys kraujo išsiliejimai virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė jam sąmonės sutrikimą, kad nuo stumdymo rankų delnais sužalojimo žymių jo krūtinėje neužsifiksavo bei kad rasti kūno sužalojimai A. S. padaryti kelių parų bėgyje iki jį 2016-08-17 paguldant į Respublikinę Šiaulių ligoninę (1 t., 92-93 b. l.).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio su priedais nustatyta, kad prašo teritorinę ligonių kasą pripažinti šioje byloje civiliniu ieškovu ir priteisti iš L. S., jeigu jis bus pripažintas kaltu nusikalstamos veikos padarymu, PSDF biudžetui padarytą 6411,06 eurų žalą už nukentėjusiojo A. S. gydymą (1 t., 95-102 b. l.).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad gavus Bendrojo pagalbos centro telefono skambučio garso įrašą, kuriame užfiksuotas 2016-08-17, 22.40 val. gautas pagalbos skambutis numeriu 112, ir atliekant jo apžiūrą bei stenogramą, BPC telefonu apie įvykį pranešė nukentėjusiojo A. S. mama O. S., nurodydama, kad atvykusi pas sūnų Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), rado jį nesiorientuojantį aplinkoje, traumuota galva, jis yra galimai sumuštas, sunkiai kalba (1 t., 148-149 b. l.).

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo A. S. ir įtariamojo L. S. nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. patvirtino savo duotus parodymus, jog 2016-08-15 susistumdė su L. S. laiptų aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, antrame aukšte, konfliktas prasidėjo, nes jis varė L. S. lauk iš savo namų, o šis nėjo, susistumdymas prasidėjo namuose, o jiems išėjus į laiptinę, L. jį trečią kartą taip stūmė, kad jis neišlaikė pusiausvyros ir persivertęs per laiptų turėklus nukrito žemyn į pirmo aukšto laiptų aikštelę, o įtariamasis L. S. patvirtino, jog sutinka su nukentėjusiojo pasakojimu, buvo girtas, galėjo stumdytis su A., bet tikrai jo sužaloti nenorėjo, nes abu buvo girti ir jo stūmimas nebuvo tikslas sužaloti A.. Akistatos metu tiek nukentėjusysis A. S., tiek įtariamasis L. S. patvirtino, kad abu buvo neblaivūs ir nepamena, ar buvo suduoti, ar sudavė smūgius L. S. A. S. (2 t., 64-67 b. l.).