Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-10 · Administracinė byla Nr. I-5798-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
I-5798-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00444-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5798-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-00444-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. skunde teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-05-06 iki 2015-09-23, t. y. 506 dienas, buvo kalinamas Lukiškių TI-K sąlygomis, kurios neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Visą suėmimo laikotarpį praleido 8 m² ploto nesiekiančiose keturvietėse kamerose, o laikotarpiu nuo 2015-04-21 iki 2015-07-27 kalėjo keturvietėse kamerose, kurių plotas – 8,09 m². Kadangi kamerose įrengtos lovos, sanitarinis mazgas, yra kitų buitinės paskirties ir kalinamų asmenų daiktai, kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu jam tenkantis kameros plotas, kuriame galėtų laisvai judėti, nesiekė 1 m². Taip pat nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos naudotis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu, kadangi sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, kalinami asmenys buvo priversti atlikti gamtinius reikalus kitų asmenų akivaizdoje. Dėl nurodytų aplinkybių negalėjo laisvai judėti, naudotis sanitariniu mazgu ir tenkinti kitus būtinus žmogiškuosius poreikius, todėl patyrė itin didelį fizinį ir emocinį diskomfortą, pareiškėją kankino nemiga ir depresija. Patirtą neturtinę žalą taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1–4).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pažymėjo, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skirtos nuobaudos. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.

Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vedina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiais sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 10–17).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014-05-06 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 108, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,38 m² ploto); 2014-05-07, 2014-05-28, 2014-06-13, nuo 2014-06-23 iki 2014-06-27, 2014-07-10, nuo 2015-02-25 iki 2015-02-27 buvo kameroje Nr. 287, kurios plotas – 7,70 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,85 m² ploto); nuo 2014-05-08 iki 2014-05-27, 2014-05-29 iki 2014-06-12, nuo 2014-06-14 iki 2014-06-22, nuo 2014-06-28 iki 2014-07-09, nuo 2014-07-11 iki 2014-07-17, 2015-02-24, nuo 2015-02-28 iki 2015-03-19 buvo kameroje Nr. 287, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,56 m² ploto); nuo 2014-07-18 iki 2014-07-28, nuo 2014-08-06 iki 2014-08-14, nuo 2014-08-16 iki 2014-08-17 buvo kameroje Nr. 344, kurios plotas – 7,84 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,61 m² ploto); nuo 2014-07-29 iki 2014-08-05 buvo kameroje Nr. 344, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,92 m² ploto); 2014-08-15 buvo kameroje Nr. 344, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,96 m² ploto); 2014-08-18, nuo 2014-08-24 iki 2014-09-17, nuo 2014-09-19 iki 2014-10-01 buvo kameroje Nr. 177, kurios plotas – 7,94 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,64 m² ploto); nuo 2014-08-19 iki 2014-08-21, 2014-08-23, 2014-09-18 buvo kameroje Nr. 177, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,97 m² ploto); 2014-08-22 buvo kameroje Nr. 177, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,94 m² ploto); 2014-10-02 buvo kameroje Nr. 126, kurios plotas – 7,48 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,48 m² ploto); 2014-10-03 buvo kameroje Nr. 126, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,74 m² ploto); nuo 2014-10-04 iki 2014-10-29 buvo kameroje Nr. 126, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,49 m² ploto); nuo 2014-10-30 iki 2014-10-31, 2014-11-13, nuo 2014-11-18 iki 2014-11-25 buvo kameroje Nr. 330, kurios plotas – 7,52 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,76 m² ploto); nuo 2014-11-01 iki 2014-11-03, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-12, nuo 2014-11-14 iki 2014-11-17, nuo 2014-11-26 iki 2014-12-07 buvo kameroje Nr. 330, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,5 m² ploto); 2014-11-04 iki 2014-11-05 buvo kameroje Nr. 330, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,52 m² ploto); 2014-12-08 buvo kameroje Nr. 282, kurios plotas – 7,82 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,82 m² ploto); nuo 2014-12-09 iki 2014-12-10, 2014-12-17, 2014-12-23 buvo kameroje Nr. 282, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,91 m² ploto); nuo 2014-12-11 iki 2014-12-16, nuo 2014-12-18 iki 2014-12-22, 2014-12-24 iki 2015-01-07 buvo kameroje Nr. 282, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,6 m² ploto); nuo 2015-01-08 iki 2015-01-25 buvo kameroje Nr. 374, kurios plotas – 7,23 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,23 m² ploto); 2015-01-26, nuo 2015-02-06 iki 2015-02-20 buvo kameroje Nr. 188, kurios plotas – 7,56 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,78 m² ploto); nuo 2015-01-27 iki 2015-01-28, 2015-02-05 buvo kameroje Nr. 188, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,56 m² ploto); nuo 2015-01-29 iki 2015-02-04, nuo 2015-02-21 iki 2015-02-23 buvo kameroje Nr. 188, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,52 m² ploto); 2015-03-20 buvo kameroje Nr. 285, kurios plotas – 7,08 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,08 m² ploto); nuo 2015-03-21 iki 2015-04-14 buvo kameroje Nr. 285, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,54 m² ploto); nuo 2015-03-21 iki 2015-04-14 buvo kameroje Nr. 285, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,36 m² ploto); 2015-04-21, 2015-04-23, nuo 2015-05-28 iki 2015-05-29, 2015-06-08, 2015-06-17, nuo 2015-07-23 iki 2015-07-24 buvo kameroje Nr. 306, kurios plotas – 8,09 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 8,09 m² ploto); 2015-04-22, nuo 2015-04-24 iki 2015-04-30, nuo 2015-05-08 iki 2015-05-27, nuo 2015-05-30 iki 2015-06-07, nuo 2015-06-09 iki 2015-06-16, nuo 2015-06-18 iki 2015-07-03, nuo 2015-07-09 iki 2015-07-22, nuo 2015-07-25 iki 2015-07-27 buvo kameroje Nr. 306, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 4,04 m² ploto); nuo 2015-05-07 iki 2015-05-07, nuo 2015-07-04 iki 2015-07-08 buvo kameroje Nr. 306, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,52 m² ploto); nuo 2015-07-28 iki 2015-08-03, nuo 2015-08-05 iki 2015-09-07 buvo kameroje Nr. 192, kurios plotas – 7,94m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,97 m² ploto); 2015-08-04 buvo kameroje Nr. 192, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,96 m² ploto); 2015-09-08, nuo 2015-09-10 iki 2015-09-22 buvo kameroje Nr. 160, kurios plotas – 7,94m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,97 m² ploto); 2015-09-09 buvo kameroje Nr. 160, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,96 m² ploto). 2015-09-23 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 10–17).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y. kad per laikotarpį nuo 2014-05-06 iki 2015-09-23 nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose bei netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Pažymėtina, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

KD prie TM direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Pažymėtina, kad gyvenamąjį plotą, tenkantį vienam asmeniui kameroje, nustatančioje teisės normoje nėra nustatyta, kad į šį plotą neturi būti įskaitomas plotas, kurį užima kameros baldai ir kitas inventorius. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpiu 2014-05-07, 2014-05-28, 2014-06-13, nuo 2014-06-23 iki 2014-06-27, 2014-07-10, nuo 2014-07-29 iki 2014-08-05, nuo 2014-08-19 iki 2014-08-23, 2014-09-18, nuo 2014-10-02 iki 2014-10-03, nuo 2014-10-30 iki 2014-10-31, nuo 2014-11-04 iki 2014-11-05, 2014-11-13, nuo 2014-11-18 iki 2014-11-25, nuo 2014-12-08 iki 2014-12-10, 2014-12-17, 2014-12-23, nuo 2015-01-08 iki 2015-01-28, nuo 2015-02-05 iki 2015-02-20, nuo 2015-02-25 iki 2015-02-27, 2015-03-20, nuo 2015-04-21 iki 2015-04-30, nuo 2015-05-08 iki 2015-07-03, nuo 2015-07-09 iki 2015-09-22, kai kamerų plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, ir 2015-09-23, kai pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerose esančių baldų, t. y. dėl lovų, sanitarinio mazgo, kitų buitinės paskirties ir kalinamų asmenų daiktų, teismas vertina kaip aplinkybę, akivaizdžiai didinančią kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trūkumą ir todėl kilusio ginčo kontekste vertinamą kaip pareiškėjui palankią, sprendžiant jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose kalinimo laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos naudotis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu, t. y. sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, buvo priverstas atlikti gamtinius reikalus kitų asmenų akivaizdoje.

Pažymėtina, kad atsiliepime Lukiškių TI-K patvirtino, kad gyvenamosiose kamerose sanitarinis mazgas yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele, todėl abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 21 p. ir KD prie TM direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl Lukiškių TI-K laikymo sąlygų patyrė itin didelį fizinį ir emocinį diskomfortą, jį kankino nemiga ir depresija.

Iš byloje pateiktų pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų matyti, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu į sveikatos priežiūros įstaigą dėl nemigos, depresijos ar kitų neigiamų potyrių, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala, nesikreipė (b. l. 93–141). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas 2014-09-08 Lukiškių TI-K direktoriui 2014-09-08 pateikė prašymą jį iškviesti pas psichiatrą (b. l. 103), tačiau sveikatos istorijos išrašuose nėra duomenų, kad pareiškėjas lankėsi pas jį. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012).

Pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą atitinkamai už laikotarpį, kai jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. už laikotarpį nuo 2014-05-06 iki 2015-09-23.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu, išskyrus 2014-05-07, 2014-05-28, 2014-06-13, nuo 2014-06-23 iki 2014-06-27, 2014-07-10, nuo 2014-07-29 iki 2014-08-05, nuo 2014-08-19 iki 2014-08-23, 2014-09-18, nuo 2014-10-02 iki 2014-10-03, nuo 2014-10-30 iki 2014-10-31, nuo 2014-11-04 iki 2014-11-05, 2014-11-13, nuo 2014-11-18 iki 2014-11-25, nuo 2014-12-08 iki 2014-12-10, 2014-12-17, 2014-12-23, nuo 2015-01-08 iki 2015-01-28, nuo 2015-02-05 iki 2015-02-20, nuo 2015-02-25 iki 2015-02-27, 2015-03-20, nuo 2015-04-21 iki 2015-04-30, nuo 2015-05-08 iki 2015-07-03, nuo 2015-07-09 iki 2015-09-22, kai kamerų plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, ir 2015-09-23, kai pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių, buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas (1,96 m² – 3,54 m²), t. y. iš viso 277 dienas.

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 277 dienos, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais (iš viso 277 dienas) buvo perpildytos, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 2 200 Eur neturtinės žalos dydis laikotarpiu nuo 2014-05-06 iki 2015-09-23, išskyrus laikotarpį 2014-05-07, 2014-05-28, 2014-06-13, nuo 2014-06-23 iki 2014-06-27, 2014-07-10, nuo 2014-07-29 iki 2014-08-05, nuo 2014-08-19 iki 2014-08-23, 2014-09-18, nuo 2014-10-02 iki 2014-10-03, nuo 2014-10-30 iki 2014-10-31, nuo 2014-11-04 iki 2014-11-05, 2014-11-13, nuo 2014-11-18 iki 2014-11-25, nuo 2014-12-08 iki 2014-12-10, 2014-12-17, 2014-12-23, nuo 2015-01-08 iki 2015-01-28, nuo 2015-02-05 iki 2015-02-20, nuo 2015-02-25 iki 2015-02-27, 2015-03-20, nuo 2015-04-21 iki 2015-04-30, nuo 2015-05-08 iki 2015-07-03, nuo 2015-07-09 iki 2015-09-22, kai kamerų plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, ir 2015-09-23, kai pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių, t. y. už 277 kalinimo dienas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytos normos.

Atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, jame pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 3,66 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę, be kita ko, reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (ABTĮ 44 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismo sprendimu jo skundas tenkintas iš dalies, jam priteista 2 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje skundas atmestas. Taigi, teismo sprendimu yra patenkinta 22 procentai pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų, o atmesta 78 procentai reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013, 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015).

Pagal ABTĮ 57 str. 4 d. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovės atstovui tekusi pareiga teikti įrodymus, susijusius su pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, nepaneigia atsakovo atstovo teisės reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, kurie susiję su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad atsakovas pateiktais dokumentais grindė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.

Atsakovės atstovas nurodo, kad patirtas 3,66 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro prie atsiliepimo pridėtų dokumentų kopijos – viso 61 A4 formato lapas. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas pagrįstai kopijavimo išlaidas apskaičiuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimo Nr.1039 6 ir 7 p., taip pat Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, pagal kuriuos nustatyta kopijų parengimo kaina – 0,06 Eur už vieną A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas pagrįstai parengė 61 su ginču susijusių dokumentų A4 formato lapų kopijas ir turėjo 3,66 Eur su jų parengimu susijusių išlaidų, atsakovės atstovo patirtos dėl administracinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų pareiškėjo reikalavimų daliai. Iš pareiškėjo atsakovės atstovui priteistina 2,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš A. J. atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui 2,85 Eur (du eurus ir 85 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė