Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jo atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo R. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ANK 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė Žirmūnų g. 67A-67, Vilnius (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, paaiškino, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi maždaug nuo 2011 m. iki 2016 m., įmonę perėmė jau bankroto stadijoje ir ištraukė iš skolų dar 2011 ar 2012 m. Jo pastangomis buvo sudarytos sąlygos išeiti įmonei iš bankroto būsenos, buvo grąžintos kreditoriams pinigų sumos. Įmonė pastoviai buvo skolinga, tačiau yra skirtumas tarp pradelstų ir nepradelstų skolų. VMI pareiškime to nesimato. Jam vadovaujant įmonė atidavė virš 3 milijonų skolų. Tuo metu, kai susidarė mokestinė nepriemoka, nekilnojamo turto buvo už kelis milijonus įmonėje. Pylimėlio gatvėje buvo statomas objektas - daugiabutis namas, statybos buvo baigtos, namas priduotas, todėl buvo parduodami butai, buvo keli žemės sklypai. Tą turtą reikėjo parduoti. Jo visu vadovavimo laikotarpiu įmonės įsipareigojimai ženkliai viršijo turtą, tačiau tuos įsipareigojimus vykdyti dar nebuvo suėjęs laikas. 2016 m. balanse kaip įmonės turtas buvo įtraukti trys butai ir penki sklypai. 2016 m. balanse įmonės turto sumažėjimas nuo 2015 m. deklaruoto 2748022 eurų turto iki 395058 eurų turto įvyko todėl, kad buvo įvykdytas 2013-08-30 teismo sprendimas ir kreditoriams grąžinta didžioji dalis skolos, kuri siekė apie tris milijonus litų, tikslių mokėjimų ir skolos dydžių neatsimena. 2016 m. metinę finansinę atskaitomybę jis sudarė atleidimo dienai. Ji buvo palikta akcininkui. Jam buvo nurodyta, kad reikia žiūrėti, ar reikia skelbti bankrotą, ar ne. Jis yra daugiau statybos vystytojas, o pardavinėti objektą ir tvarkytis finansus turi savininkas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdyje nurodė, kad jos atstovaujamasis nesutinka padaręs nurodytą administracinį nusižengimą ir prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti. Jis 2017 m. nedirbo įmonėje ir apie jos turtinę padėtį nežinojo. Žinoma, kad įmonė turėjo nekilnojamojo turto, kurį buvo siekiama parduoti. Apyvartinių lėšų įmonė neturėjo, buvo išieškoma PVM mokestinė nepriemoka. Įmonė darbuotojų neturėjo, joje dirbo tik R. B., nes įmonė 2016 m. buvo užbaigusi didelio objekto statybos darbus, jos žinioje buvo butai, kuriuos R. B. pardavinėjo. Įmonė pinigų neturėjo, bet turėjo turtą, kurį pardavinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio d. pareiškimu Nr. (23.28-08-1 E) RNA, Integruota kliento informacija (balansu), VĮ Regitra bei VĮ Registrų centro duomenimis apie Bendrovės turtą, VĮ Registrų centro duomenimis dėl įmonės jai pateiktų balansų, LR Juridinių asmenų registro išrašu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkiniu.

VMI 2018 m. spalio mėn. pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Bendrovės vadovas nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. buvo R. B.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. spalio 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 369262,15 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. pagal pateiktas deklaracijas. VMI Bendrovės atžvilgiu nuo 2016 m. lapkričio 30 d. vykdė priverstinį išieškojimą, atlikti priverstinio išieškojimo veiksmai: 2016 m. lapkričio 30 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką (233120,54 eurų) iš sąskaitų, 2016 m. lapkričio 28 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę neprimoką (115293,27 eurų) iš sąskaitų, 2017 m. balandžio 21 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką (2236,50 eurų) iš sąskaitų, 2017 m. gegužės 4 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką (22 eurus) iš sąskaitų, 2017 m. sausio 31 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką (354297,52 eurų) iš mokesčių mokėtojo turto, 2017 m. rugpjūčio 23 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką (15451,96 eurų) iš turto, 2017 m. rugpjūčio 23 d. priimtas sprendimas nustatyti turto priverstinę hipoteką (72600 eurų vertės turtui). UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centras pateikė už 2007-2016 m. imtinai. Balansų duomenimis 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo turto už 1.412,614,98 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1.540.212,58 EUR; 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo turto už 2.225.198,99 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2.422.937,04 EUR; 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo turto už 2.748.022 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3.026.665 EUR; 2016 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo turto už 395.058 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 787.715 EUR. VMI pareiškime nurodė, kad šie balansų duomenys rodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2007 m. buvo nemoki, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. UAB „(duomenys neskelbtini)" VĮ „Registrų centras" nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2016 metus, nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" ilgą laiką neatsiskaito su VMI prie FM ir mokestinė nepriemoka tik didėjo (2016 m. lapkričio 26 d. nepriemoka buvo 233.120,54 Eur, 2017 m. gegužės 1 d. -365.646 Eur, 2018 m. liepos 10 d., bankroto bylos iškėlimo dieną, nepriemoka buvo 369.261,73 Eur), galima daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)", yra/buvo nemoki. VĮ „Registrų centras" duomenimis Bendrovei priklauso 5 nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai, taikoma VMI priverstinė hipoteka visam turtui). VĮ „Regitra" duomenimis Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nerasta. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d.. Bendrovės vadovas R. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Jei Bendrovės vadovas (vadovu dirbo nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. balandžio 26 d.) būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. VMI prie FM manymu Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka (233.120,54 Eur), t.y. nuo 2016 m. lapkričio 26 d.. Nuo minėtos datos Bendrovės vadovui R. B. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Pareiškimu teismo prašoma iškelti R. B. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymą bei paskirti sankcijoje nustatytą nuobaudą (b. l. 3-6).

VMI pareiškime nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės nemokumo patvirtina kartu su pareiškimu pateikti VĮ Registrų centro duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansus už 2007-2016 m. imtinai, duomenys dėl Bendrovės turto – išrašai iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ (b. l.), VMI Integruota kliento informacija – balansai (b.l. 7-8), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės pateikti 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).

Byloje esantys įrodymai: VMI pareiškimas, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai patvirtina, kad Bendrovė nuo 2016 m. lapkričio 26 d. turėjo 233120,54 Eur mokestinę nepriemoką vien VMI, kuri iki 2018 m. gegužės 1 d. padidėjo iki 365646 eurų. Pagal paskutinį bendrovės teiktą balansą už 2016 m. bendrovė deklaravo turtinti turto už 395058 eurų (b.l. 31-32), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tuo metu sudarė 787715 eurų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertė tesudaro 66 000 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Bendrovė VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2016 metus. Bendrovės vadovui apie Bendrovės įsiskolinimą VMI turėjo būti žinoma, nes jis tuo laikotarpiu buvo vienintelis Bendrovės vadovas. Minėti įrodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai: išrašai iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, patvirtina tai, kad Bendrovė negalėjo ir ateityje negalės atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, neturėjo jokio lėšų, o turimų įsiskolinimų vertė viršijo pusę įmonės turimo turto vertės, todėl įmonė yra nemoki.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą, ši aplinkybė įrodyta bylos medžiaga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m,. rugpjūčio 30 d. nutartimi, kuria palikta galioti aukščiau minėtoji Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla. Kadangi minėtų teismų sprendimai priimti, remiantis Bendrovės 2016 m. finansinėmis metinėmis ataskaitomis, teismų nustatyti faktai aktualūs nagrinėjamam laikotarpiui – R. B. vadovavimo periodui. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje nurodyta, jog paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2016 metų laikotarpį, kuriais remiantis, įmonės turtas 2016 metais sudarė 395 058 Eur, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 787 715 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 5 žemės sklypai. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Nors atsiliepime Bendrovės vadovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjusi avansinį mokėjimą, kurio dydis pagal 2018 m. gegužės 2 d. Avanso dydžio suderinimo akto 5 straipsnį yra 154 508 Eur, tačiau net ir pridėjus šią sumą prie įmonės 2016 metų balanse nurodyto turto sumos, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ženkliai viršija turimą įmonės turtą. Net ir pripažinus, kad 2016 m. balanse nurodomo bendrovės turto struktūra šiuo metu gali būti pakitusi, tačiau atsakovei nepateikus jokių duomenų apie dabartinę bendrovės būklę, teismas neturi pagrindo spręsti, kad šiuo metu įmonė yra moki. Atsakovo vadovas taip pat nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas virs tinkamos kreditorių reikalavimų tenkinimui apimties piniginėmis lėšomis, kai bus įvykdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma gyvenamosios paskirties statinių/nekilnojamųjų daiktų statybos ūkinė - komercinė veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomuose sklypuose. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.

Lietuvos Apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje pabrėžė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė tebevykdo veiklą, bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, bendrovė moka privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams bei valstybinio socialinio draudimo įmokas ir turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, taip pat įrodymų apie jos finansinių sunkumų, kurie galėtų būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį, laikinumą. Duomenys apie atsakovės turimą turtą – bendrovės balansas už 2016 m. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai (aktualesnių duomenų apie jai priklausantį turtą, turimo turto vertę atsakovė į bylą nėra pateikusi), patvirtina, kad 2016 m. bendrovė turėjo turto už 395 058 Eur, o bendra vidutinė jos turimo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertė sudaro mažiau nei 66 000 Eur – turimais duomenimis bendrovės turto vertė yra mažesnė už jos turimų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams apimtį.

Tai patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikto metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 m. turinys (b.l. 95), kuriame pati įmonė deklaravo savo nemokumo būseną, nurodydama, jog įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai yra pradelsti, t.y. nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis, kilęs iš sandorio, kuriame numatytas dalinis mokėjimo atidėjimas. Pagal 2016 m. balansą trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 422346 eurų (b.l. 31), taigi pradelsti mokėti įsipareigojimai buvo didesni nei deklaruojamas balanse įmonės turtas. Minėtame metiniame finansinių ataskaitų rinkinyje nurodoma, jog šiuo metu UAB "(duomenys neskelbtini)" finansiniai sunkumai vertintini kaip nemokumo būsena, kuriai spręsti šiuo metu dar nėra įgyvendintos numatytos priemonės, konstatuotina, kad yra būtina imtis neatidėliotinų veiksmų įmonės nemokumui atkurti. (b.l. 95)

R. B. nurodė, kad jis baigęs vadovavimą paliko įmonę turinčią turto, todėl VMI nepriemoka visiškai galėjo būti išieškota iš turto, kurį įmonė jo vadovavimo laikotarpiu turėjo. Teismas kaip nepagrįstą argumentą vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį, kad 2016-2017 m. įmonė buvo moki, nes nors ji neturėjo apyvartinių lėšų, tačiau turėjo nekilnojamąjį turtą –statybos objektą, kurį pardavinėjo. Iš VMI pateiktų duomenų matyti, jog mokesčių administratorius jau 2017-01-31 priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės turto, tačiau tai nebuvo padaryta, kas leidžia tvirtinti, jog objektyviai tokios galimybės nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nėra nusižengimo sudėties, nes 2016 m. balanse nurodytam įmonės turtui virtus pinigais, jis visiškai padengtų VMI kaip kreditoriaus įsiskolinimą, todėl VMI žalos nepatirtų. Tačiau įmonės mokumo kriterijus yra siejamas ne su galimybę patenkinti vieno kreditoriaus interesus, o su bendrovės turto ir visų pradelstų įsiskolinimų visumos santykiu.

Nepagrįstas R. B. atstovės teiginys, kad įmonės skola didėjo tik delspinigių pagrindu, kurie negali būti teisės aktų pagrindu įskaičiuojami į įsiskolinimo dydį – pagal bendrovės balansą 2018-10-03 dienai matyti, kad per dvejus metus grynojo mokesčio ir rinkliavos įsiskolinimo suma augo nuo 233120,54 Eur iki 350229,17 eurų, o delspinigiai tesudaro 19032,98 eurų bendro įsiskolinimo sumos, taigi delspinigių kaip kreditorinio reikalavimo užtikrinimo priemonės eliminavimas įmonės nemokumo situacijos esmingai nepakeičia.

Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentą, kad VMI nepagrįstai konstatavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą jau nuo 2007 m., kadangi įmonės įsiskolinimų kreditoriams suma jau tada viršijo pusę įmonės turto, nurodyto balanse, kadangi VMI neįrodė, jog į įmonės balansą įtraukti įsipareigojimai yra pradelsti, kaip to reikalauja ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatos. Atsižvelgtina, kad R. B. inkriminuojama, kad jis neįvykdė pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto nuo 2016-11-26, siejant šią pareigą su nepriemokos konkrečiai VMI susidarymui. Ši nepriemoka šiam momentui vien valstybės biudžetui siekė 233120,54 eurų, ir ji yra neabejotinai pradelsta, ką patvirtina aplinkybė, jog mokesčių administratorius priėmė sprendimus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir turto. Tai, kad VMI prie FM mokestinei nepriemokai nurašyti priėmė sprendimus, leidžia spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė įsipareigojimų, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėdama mokesčių. Taigi net jei laikyti, kad VMI neįrodė, kad įmonės balanse už 2016 m. nurodyta bendrų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (787715 eurų) likusi dalis yra būtent nepradelsti mokėjimai, vien bendrovės skola valstybei viršija pusę bendrovės balanse nurodyto turto vertės. Taigi, laikytina, jog 2017-01-01 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atitiko nemokios įmonės kriterijų, numatytą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje.

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. buvo Bendrovės direktorius nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. balandžio 26 d., todėl būtent jam jau 2016 m. gruodžio 31 d. kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo.

Teismas atmeta ir argumentą, kad R. B. kaip įmonės vadovui tapo žinoma apie susidariusią situaciją tik balanso patvirtinimo dieną -2017-04-26, kuri kartu buvo ir paskutinė jo kaip įmonės vadovo darbo diena, todėl jis neturėjo objektyvios galimybės per 5 darbo dienas imtis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų. Teismas neabejoja tuo, kad R. B. privalėjo žinoti ir žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą. Nors jis teigia, kad apie įstaigos nemokumą sužinojo, kai pateikė 2016 m. balansą, tačiau teismas pažymi, kad įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti įstaigos turto apskaitą, stebėti įstaigos finansinę padėtį ir, jei įstaiga turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (2007 m. sausio 18 d. įstatymas Nr. X-1048), 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), 21 straipsnio 1 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988)). Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė. Galiausiai ir įmonės metinės finansinė atskaitomybės rinkinys parengiamas ne per vieną dieną, jo projektas rengiamas iš anksto, jis svarstomas ir patvirtinamas visuotiniame akcininko susirinkime ar vienintelio akcininko sprendimu.

Akivaizdu, kad, žinodamas, jog viešoji įstaiga nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, R. B. turėjo susipažinti su valdomos įmonės finansine būkle ir jau žinojo, kad bendrovė iš esmės atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytas sąlygas, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų viešosios įstaigos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, pats R. B. patvirtino, kad iš esmės jokių veiksmų UAB “(duomenys neskelbtini)” mokumui atkurti nesiėmė, tik informavo apie probleminę situaciją įmonės akcininką, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, o tokia byla UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo iškelta VMI prie FM pareiškimu. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad R. B. jau mažiausiai nuo 2016 m. lapkričio 26 d. neteisėtai neveikė neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai UAB “(duomenys neskelbtini)”. Minėta teismo nutartis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo taip pat patvirtina tai, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikė ne Bendrovės vadovas, o VMI, t. y. Bendrovės kreditorė. Tačiau VMI minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to, kai Bendrovės vadovas nebuvo įvykdęs ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai kreditorė VMI dar nebuvo pateikusi teismui pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad kiti Bendrovės kreditoriai būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nuo tada, kai Bendrovė tapo nemoki iki tada, kai suėjo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas po to, kai Bendrovė tapo nemoki, per kurį Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje taip pat negauta duomenų apie tai, kad Bendrovės dalyviai per nustatytus terminus būtų ėmęsi priemonių Bendrovės mokumui atkurti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės vadovas R. B. žinodamas, jog jo vadovaujama Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir dėl Bendrovės nemokumo negalėjo su VMI atsiskaityti, Bendrovės dalyviams nesiėmus priemonių Bendrovės mokumui atkurti, nei per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą ne vėlesnį kaip 5 dienų terminą nuo Bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas Bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. Jo veika atitinka administracinio nusižengimo – kreditoriaus teisių pažeidimo sudėtį, nes jis nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas konstatuoja, kad administracinė nuobaudos skyrimo senatis nėra suėjusi. Pagal teismų praktiką, ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo yra trunkamojo pobūdžio, pradedamas daryti nuo momento, kai įmonė tampa nemokia ir jai atsiranda pareiga vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą inicijuoti bankroto procedūrą, iki to momento, kai kreditorius pateikia teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. (Vilniaus apygardos teismo 2018-12-21 nutartis Nr. AN2-494-1020/2018) Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad R. B. buvo įmonės vadovu tik iki 2017 m. balandžio 26 d., jo nusižengimas truko tik iki šios datos, tai yra buvo baigtas daryti jau galiojant LR Administracinių nusižengimų kodeksui. Pagal ANK 39 straipsnį, trunkamojo administracinio nusižengimo atveju administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-13 nutartis Nr. 2AT-15-507/2015). Kadangi R. B. inkriminuotas nusižengimas baigtas daryti 2017-04-26, nuo šios dienos pradėtinas skaičiuoti nuobaudos skyrimo senaties terminas ir jis nutarimo priėmimo dienai dar nėra suėjęs.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, neteistas, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad laikotarpis, kada R. B. atsirado pareiga inicijuoti bendrovės bankroto procedūrą iki jo vadovavimo įmonei pabaigos buvo pakankamai trumpas, o įmonės balansai patvirtina, kad jo pastangomis buvo ženkliai sumažinti įmonės įsiskolinimai kitiems kreditoriams, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. B. atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, ir skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 25 str., 32 str., 34 str., 35 str., 646 str., 664 str., 667 str., 675 str., 676 str., teismas

nutarė:

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant bylos numerį A-9-576/2019).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.