Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-25 · Administracinė byla Nr. I-1488-624/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-25
Bylos Nr.
I-1488-624/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03041-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
L. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1488-624/2013(Proceso Nr. 3-61-3-03041-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. V. skunde prašo teismo solidariai priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės po 228.42 Lt kas mėnesį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį nuo 2011-12-08 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad jai nuo 2011-12-08 Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2012-01-03 sprendimu buvo paskirta valstybinė pareigūnų pensija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatomis, jai paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota. Dėl to kreipėsi į VRM, prašydama išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ir mokėti pensiją netaikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų. VRM 2012-11-05 rašte nurodė, kad įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato, dėl to išmokėti neišmokėtą valstybinę pensiją ir mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją neturi pagrindo. Mano, kad toks teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis jai mokama sumažinta valstybinė pensija, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę. Pareiškėja taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2002-04-23, 2002-11-25, 2003-07-04, 2003-12-03, 2007-10-22 nutarimais, Konstitucijos 23, 52 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laipsnių apsaugos konvencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuotais išaiškinimais. Nurodo, kad šioje byloje galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Seimas priėmė Laikinąjį įstatymą, kurio 4 ir 5 str. įtvirtino nuostatas, sumažinančias pareigūnų valstybinių pensijų dydžius. Iš šio įstatymo VRM kilo pareiga mokėti sumažintas pareigūnų valstybines pensijas. Seimas galėjo ir privalėjo suvokti, kad neturi teisės be svarbių priežasčių įstatymu apriboti nuosavybės teisę į valstybinę pensiją. Valstybei nustačius minėtą teisinį reguliavimą, ji negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu neteisėtas valstybės reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad ji patyrė nuostolių, kurių dydis yra lygus jos negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pensijos daliai ir tokios faktinės aplinkybės apima visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas bei sudaro pagrindą Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl mano, kad abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (b. l. 1-4).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės VRM ir Lietuvos valstybė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, pareiškėja 2012-10-29 su prašymu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą išmokėti jai susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Sveikatos priežiūros tarnyba 2012-11-05 rašte Nr. 11D-(P)-5169 išsamiai paaiškino pareiškėjai aplinkybes dėl valstybinės pensijos sumažinimo, nurodė teisinį pagrindą ir tai, kad išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką neturi pagrindo. Pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuria remiantis pareiškėjai ir buvo perskaičiuota valstybinė pensija, pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai. Tenkinti pareiškėjos skundo nėra teisinio pagrindo (b. l. 24-25, 27-28).

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai 2012-01-03 sprendimu nuo 2011-12-08 buvo paskirta 943.79 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir jos dydis yra 1075.37 Lt. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjai paskirta pensija buvo perskaičiuota remiantis tuo metu galiojusiomis ir Konstitucinio Teismo nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis įstatymo nuostatomis. Pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Tarnyba šiuo metu neturi teisinio pagrindo mokėti pareiškėjai jos prašomo dydžio pensiją bei parengti sprendimą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo (b. l. 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai L. V. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-01-03 sprendimu nuo 2011-12-08 neterminuotai buvo paskirta 943.79 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 18). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-01-04 sprendimu Nr. 11SP-1 pareiškėjai nuo 2011-12-08 nuspręsta mokėti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą (b. l. 19). Pareiškėja 2012-10-29 su prašymu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 21). Sveikatos priežiūros tarnyba, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2012-11-05 sprendime Nr. 11D (P)-5196 nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirta ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribota valstybinė pensija perskaičiuojama taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Todėl pareiškėjos valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir paskirta 1075.37 Lt dydžio valstybinė pensija. Įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, o Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos, kuriomis remiantis pareiškėjai buvo perskaičiuota valstybinė pensija, neprieštarauja Konstitucijai, mokėti pareiškėjai paskirtos pensijos ir išmokėti nepriemoką nėra pagrindo (b. l. 22-23).

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galiojimo terminą iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), nustatė, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Pareiškėja prašo priteisti jai neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė nuo 2011-12-08 taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad pareiškėjai paskirta valstybinė pensija taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas nebuvo ribojama. Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjai valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo jos paskyrimo – 2011-12-08 – buvo perskaičiuota atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, o asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31, todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimo išmokėti jai susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2011-12-08 iki teismo sprendimo priėmimo dienos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasRosita PatackienėIrena Paulauskienė