- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- AN2-118-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04789-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-31 nutarties, kuria V. L. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-10-22 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19235-2019 paliktas galioti nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-10-22 nutarimu V. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, nes jis 2019-09-29, 08.27 val., Vilniaus r. sav., krašto kelyje Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai 16 km vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,64 promilės girtumas.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019-12-31 nutartimi V. L. skundo netenkino ir paliko galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-10-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje 10-ANR_N-19235-2019 nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-31 nutartį pakeisti ir sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3.1. Nurodo, kad sutinka su paskirta nuobauda, tačiau mano, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, administraciniu nusižengimu nebuvo sukelta jokių neigiamų padarinių nei kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, nei turtui. Nurodo, kad pažeidimo padarymo dieną nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, sąžiningai klydo dėl savo būsenos, todėl mano, jog nėra ypatingai pavojingas visuomenei. Pažymi, kad nėra piktybinis ar sistemingas KET pažeidėjas, turi 26 metų vairavimo stažą ir per jį anksčiau nėra baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus.
3.2. Pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, šiuo metu neretai prašo kitų asmenų nuvežti jį į reikiamą objektą, tai sudaro papildomas išlaidas ir apsunkina darbinių funkcijų vykdymą. Nurodo, kad, remiantis darbdavio pateikta charakteristika, yra sąžiningas, kruopštus, atsakingas, pareigingas, drausminių nuobaudų neturintis darbuotojas, darbą atliekantis laiku ir be priekaištų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas švelnesnės nei sankcijoje numatytos poveikio priemonės skyrimo klausimą nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jo 83 metų amžiaus motina turi sveikatos problemų, ją neretai reikia vežti į gydymo įstaigas, yra vienintelis asmuo šeimoje, kuris vairuoja, todėl jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, nukentės ne tik asmeniniai, bet ir šeimos interesai.
3.3. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad V. L. sumokėjo paskirtą baudą kaip pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pažymi, kad kaltės pripažinimas, nuoširdus apgailestavimas ir savanoriškas baudos sumokėjimas rodo, jog jis nebando išvengti dėl teisės pažeidimo kilusių padarinių. Jo nuomone, skunde nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, leidžiančios manyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė išvadas dėl netinkamo elgesio ir ateityje nedarys naujų pažeidimų. Remiasi teismų nutartimis, kuriose, V. L. teigimu, esant analogiškoms aplinkybėms specialiosios teisės atėmimo terminas buvo sutrumpintas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinis skundas netenkinamas
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog V. L. savo kaltės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neginčija, sutinka ir su jam paskirtos nuobaudos – baudos dydžiu, tačiau, mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nesumažindamas administracinio poveikio priemonės termino.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, paskirta administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-31 nutartį ir tenkinti V. L. apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį jog iš esmės visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai buvo išsamiai išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta skundžiama nutartimi. Tai, kad apeliantas su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro neteisėta ar nepagrįsta.
7. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, šio administracinio nusižengimo padarymo atveju specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
8. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016 ir kt.).
9. Byloje nustatyta, kad V. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuo pat pradžių neneigė savo kaltės, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, V. L. atžvilgiu buvo paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas nagrinėdamas skundą dėl galimybės švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę įvertino apelianto nurodomas aplinkybes ir išsamiai pasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju jos nėra laikytinos išskirtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo šioms teismo išvadoms nepritarti, kadangi švelninti ir taip paskirtas itin švelnias teisinio poveikio priemones būtų aiškiai neteisinga.
10. Įvertinus apeliaciniu skundu pateikiamus argumentus, kodėl V. L. manymu, jam turėtų būti skiriama trumpesnio termino administracinio poveikio priemonė, teismo manymu, apeliantas tinkamai neįvertina savo padaryto nusižengimo pavojingumo, stengiasi jį pateisinti. Skundo teiginiai, kad jis sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę, kadangi alkoholį vartojo vakare, o vairavo ryte, o nustatytas neblaivumo laipsnis, jo nuomone, lemia mažesnį padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, rodo asmens abejingumą teisės aktų nustatytiems reikalavimams. V. L., kaip asmuo turintis ilgą transporto priemonių vairavimo stažą (26 metai), neabejotinai žinojo, kad vairuodamas automobilį turi laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti. Nusižengimas padarytas ryte, kelyje Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai link Vilniaus, sustabdžius transporto priemonę vairuotojo akys buvo paraudusios, judesiai nekordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nustatytas 0,64 promilės girtumas,. Tokie veiksmai neabejotinai laikytini pavojingais, dėl kurių kilo realus pavojus eismo saugumui, apelianto ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui.
11. Apelianto teigimu, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad juo nebuvo sukelti žalingi padariniai. Tokios V. L. išvados nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tolimesni V. L. vairavimo veiksmai nutrūko tik todėl, kad asmuo buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir patikrintas jo blaivumas. Taip pat pažymėtina, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi siekiant konstatuoti šio teisės pažeidimo padarymą būtinuoju požymiu yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai. Jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnį ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, vertinti, kad apeliantas savo veiksmais nesukėlė kitų, sunkesnių teisės pažeidimų ir tai pripažinti išskirtine aplinkybe, dėl kurios turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nelogiška.
12. Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar rūpinantis savo artimaisiais, taip pat nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad apeliantas V. L. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, apie savo motinos sveikatos būklę bei aplinkybę, jog kiti šeimos nariai nevairuoja, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo.
13. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą V. L. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
14. Aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti V. L. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-31 nutartis yra paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-31 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis yra neskundžiama.