Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajai E. B., jos atstovui advokatui Valdui Venckūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 4 klasių išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2013 m. birželio 18 dieną apie 12.50 val. Kaune, Taikos prospektu vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) prospekto link (duomenys neskelbtini) plento, nelygiareikšmių kelių sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus tuo, kad sukdamas į kairę nedavė kelio automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. B. ir važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai ir su juo susidūrė. Autoavarijos metu (duomenys neskelbtini) vairuotojai E. B. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tuo jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013-06-18 apie 12.50 val., Kaune, vairavo nuosavą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu link (duomenys neskelbtini) plento. Sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve pristabdė ir pasuko į kairę. Pravažiuojant sankryžą į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis, atvažiavęs iš dešinės pusės (duomenys neskelbtini) prospektu, kuris prieš jam įvažiuojant į sankryžą buvo dar pakankamai toli. Manė, kad suspės pasukti. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Nori atlyginti, nors dalį padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2013-06-18 apie 12.50 val., Kaune, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu nuo (duomenys neskelbtini) plento. Sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, staiga, iš kairės pusės pasirodė (duomenys neskelbtini) markės automobilis, kuris užkirto kelią, įvyko susidūrimas. Iš įvykio vietos greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežta į gydymo įstaigą.

Iš pirminės administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013 m. birželio 18 d. apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje (b. l. 4-12).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini,) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai apgadinimai užfiksuoti po eismo įvykio (b. l. 6).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. B. konstatuota galvos smegenų sukrėtimas, sprando raiščių patempimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33-34).

E. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 21529 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt devynių litų 00 ct) sumos (b. l. 27-29). 2013-11-18 civiliniu atsakovu į baudžiamąją bylą įtraukta draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. M. pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo veikoje yra visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t.y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės.

Pats kaltinamasis neginčija, kad sužalojo nukentėjusiąją. Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi avariją ir nukentėjusiojo asmens sveikatos sutrikdymus buvo kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių 161 punkto pažeidimas. Šio Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimo kaltinamasis nesilaikė. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl laidavimo paskyrimo

Byloje gautas S. A. prašymas perduoti J. M. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Pagal LR BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Esant S. A. prašymui perduoti J. M. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino žalą. Kadangi J. M. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis yra pensininkas, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas S. A. kaltinamąjį pažįsta, jie kaimynai, su kaltinamuoju dažnai bendrauja šeimomis, turi bendrų interesų. S. A. neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai. Jis nurodė teismui, kad savo patarimais ir savo elgesio pavyzdžiu galėtų patarti kaltinamajam dėl teisingo elgesio, nes kaltinamasis juo pasitiki, klauso jo patarimų. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms LR BK 40 str. 1-3 d., teismas sprendžia, kad J. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji E. B. civiliniu ieškiniu prašė jos naudai priteisti 1529 Lt turtinę žalą iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 27-29). Taip pat nukentėjusioji ir jos atstovas prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą (t.1, b.l. 129). Nurodė, kad dėl autoįvykio sukeltos traumos sveikatai ji patyrė ir šiuo metu patiria piniginių išlaidų, kurias laiko civilinio atsakovo neteisėtais veiksmais sąlygota turtine žala. Paaiškino, kad dalį turtinės žalos – 1078,50 Lt jai atlygino (duomenys neskelbtini), likusi 401 Lt dydžio turtinės žalos dalis iki šiol nėra kompensuota.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies. Iš 2014-05-26 atsiliepimo ir 2014-06-05 pranešimo apie draudimo išmoką matyti, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) E. B. atlygino dalį, t.y. 320,12 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 80-82). Be to, iš (duomenys neskelbtini) 2014-60-05 pranešimo matyti, kad draudėjas papildomai nukentėjusiajai atlygino 758,48 Lt negautų pajamų (2 t., b.l. 1).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji E. B. patyrė 1529 Lt išlaidų, susijusių su darbo užmokesčio praradimu ir jos sveikatos gydymu. Visos išlaidos yra pagrįstos. Teismui nekyla jokių abejonių, kad prarastos pajamos ir patirtos išlaidos vaistams yra susijusios su eismo įvykio metu sutrikdytos sveikatos pasekmėmis, todėl likusi 401 Lt neišmokėta suma priteistina iš civilinio atsakovo ieškovės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. M. pašto perlaida sumokėjo nukentėjusiajai 500 Lt turtinės žalos atlyginimo, laikytina, kad turtinė žala nukentėjusiajai E. B. yra atlyginta.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) E. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sužalota nukentėjusioji E. B. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t.y. jai padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. M., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jos kaltės laipsniui) bei realus.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji autoįvykio metu patyrė galvos smegenų sukrėtimą, sprando raiščių patempimą, dėl ko kentė fizinį skausmą, turėjo iškęsti ilgą gydymo kursą. Traumos pasekmės iki šiol nėra visiškai pašalintos, kadangi ieškovei toliau skauda galvą, trinka atmintis. Ieškovė yra gydytoja ir labai išgyvena, kad patirtos traumos išgydimo galimybės yra itin miglotos ir baiminasi, jog niekada nebegalės gyventi ankstesnio visaverčio gyvenimo. Dėl to, kad yra sutrikusi atmintis, bei dėl itin neaiškių pasveikimo perspektyvų, ieškovė ne tik patiria fizinių nepatogumų, bet taip pat nuolat psichologiškai išgyvena dėl ženkliai pablogėjusios būties kokybės, prarasto oraus visaverčio gyvenimo, todėl patiria depresiją ir dvasines kančias.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-200/2010, 2K-551/2013). Nors E. B. patirti sužalojimai, remiantis eksperto išvada, vertinami tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė rimtus sužalojimus. Nukentėjusioji iki sužalojimo vystė aktyvią profesinę ir mokslinę veiklą, priimdavo pacientus, skaitydavo paskaitas, pati studijavo. Po eismo įvykio patirtų sužalojimų žymiai sumažėjo jos darbingumas. Įvertinus šias aplinkybes teismas mano, kad ir ateityje E. B. jaus šio įvykio pasekmes sveikatos atžvilgiu, kurios gali trukdyti jai gyventi visavertį gyvenimą. Teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste.

Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas dalinai, priteisiant nukentėjusiosios naudai 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi kaltinamojo J. M. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje (duomenys neskelbtini), nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai išmokėjo 640 Lt neturtinės žalos draudimo išmoką. Kadangi, teismo nuomone, nukentėjusiosios E. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra 8 000 Lt, tai iš šios sumos atimtina (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai pripažinta ir išmokėta suma 640 Lt ir šis skirtumas 7340 Lt priteistinas iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios E. B. naudai.

Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusiosios reikalavimus priteisti iš kaltinamojo turėtas jos proceso išlaidas, kurias ji pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamą prie bylos kvitą – 2000 Lt (t.1, b.l. 129) .

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

LR BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. LR BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemonėmis) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis J. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors J. M. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas – sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiavusio automobilio – yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 161 punkto reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nebuvo baustas administracine tvarka, eismo įvykį jis sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra pensijinio amžiaus, turi pensininkę žmoną, nedirbantis, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. M. perduoti laiduotojo S. A. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Civilinį ieškinį pareikštą E. B. tenkinti dalinai ir priteisti jai 7340 (septynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt) Lt neturtinės žalos atlyginimo iš (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. M. 2000 Lt (du tūkstančius litų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios E. B. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.