Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-11-25 · Civilinė byla Nr. e2-2247-571/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-25
Bylos Nr.
e2-2247-571/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00797-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
BTA „Insurance Company“
Atsakovas
UAB“Daisa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2-2247-571/2015Proceso Nr. 2-28-3-00797-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.1;2.5.10.8;2.5.39.2.5.5; 2.5.39.2.6.1
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 25 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant ieškovo BTA „Insurance Company“ SE atstovui advokatui M. S., atsakovo UAB“Daisa“ atstovei advokatei A. M. , teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BTA „Insurance Company“ SE ieškinį atsakovui UAB “Daisa“ dėl draudiminės išmokos grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB “Daisa“ 8426,27 eurus draudiminės išmokos grąžinimo, 190 eurų bylinėjimosi išlaidų, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Visa bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE atstovas advokatas M. S. savo ieškinį palaikė ir prašė vadovautis ieškinyje bei jo prieduose pateiktais įrodymais ir paaiškino, kad "BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 4638327, pagal kurią buvo apdrausta automobilio MAN TGL, v/n DDJ280 valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2013-09-09 d. Lenkijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis RENAULT MAGNUM, v/n BWM4F11. "BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, 2014-12-23 d. išmokėjo draudimo išmoką 8426,27 Eur ( 29094,23 Lt), dėl automobilio RENAULT MAGNUM v/n BVVM4F11 sugadinimų. UAB „Daisa“ priklausančio automobilio MAN TGL, v/n DDJ280 vairuotojas-kaltininkas V. B. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, t.y. nukritus ratui, apgadino iš paskos važiavusią RENAULT MAGNUM, v/n BVVM4F11. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokas tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (LR CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p.).LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.2 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Eismo įvykio metu galiojusių kelių eismo taisyklių 15 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Priežastinį ryšį patvirtina eismo įvykio aplinkybės, nuo važiuojančio vilkiko nukrito ratas ir apgadino iš paskos važiuojantį automobilį. Todėl atsakovas yra laikytinas atsakingu dėl žalos padarymo ir atsakovo atžvilgiu taikytinas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Ieškovas "BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje įgijo 8426,27 Eur ( 29094,23 Lt), reikalavimo teisę į UAB „Daisa“.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB“Daisa“ atstovė advokatė A. M. parodė, kad su ieškiniu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas ir neįrodytas. 2013 m. rugsėjo 9 d. Lenkijoje įvyko autoįvykis, kurio metu nuo UAB „Daisa" priklausančios transporto priemonės MAN TGL 12.240, valstybinis Nr. DDJ280, nusimovė ratas ir nukrito į važiuojamąją dalį, todėl apgadino iš paskos važiuojančią transporto priemonę Renault Magnum.,valstybinis Nr. BWM4F11. Ieškovas „BTA Insurance Company" SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, 2014 m. gruodžio 23 d. išmokėjo 8426,27 EUR draudimo išmoką Lenkijos draudikų biurui, kuris padengė nukentėjusiojo, t.y. transporto priemonės Renault Magnum valdytojo, patirtus nuostolius. Ieškovas „BTA Insurance Company" SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, vadovaudamasis Lietuvos Rsepublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDJ) 22 str. 1 d. 2 p., kuris teigia, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, pareikalavo atsakovės UAB „Daisa" grąžinti sumokėtą 8426,27 EUR draudimo išmoką, kadangi jos vairuotojas V. B. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę. Su tokiais ieškinyje išdėstytais argumentais nesutinkame, kadangi jie nepagrįsti dėl žemiau išdėstytų motyvų.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas -garantuoti eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Tačiau TPVCAPDĮ numato išimtis, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Ieškinys atsakovei UAB „Daisa" pareikštas TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Tačiau draudimo bendrovė, reikalaudama sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens, turi įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę; 2) tokią transporto priemonę draudžia naudoti teisės aktai; 3) eismo įvykis įvyko būtent dėl to, kad asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurią draudžia naudoti teisės aktai.Šiuo atveju, UAB „Daisa" priklausanti transporto priemonė MAN TGL 12.240, valstybinis Nr. DDJ280, nebuvo techniškai netvarkinga nurodytos teisės normos prasme. Eismo įvykio dieną minėtos transporto priemonės vairuotojas V. B. vairavo transporto priemonę, kurios techninė būklė prieš išvykstant į reisą buvo patikrinta ir jokių gedimų nenustatyta. Teisės aktai bei transporto priemonės registracijos metai (2007 m.) nedraudė jos naudoti. Šių transporto priemonių, t.y. MAN TGL 12.240, kategorijoje, tai pakankamai nauja transporto priemonė. Transporto priemonės ratas nukrito staiga ją eksploatuojant, todėl išvengti žalos niekaip nebuvo galima. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog eismo įvykis įvyko ne dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės, bet dėl nenumatytų aplinkybių, kurių nei vairuotojas, nei kiti eismo dalyviai negalėjo sukontroliuoti.Net ir pripažinus faktą, kad atsakovės UAB „Daisa" transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga (ieškovas to neįrodė), vien šios aplinkybės ieškiniui patenkinti nepakanka, kadangi draudėjo civilinei atsakomybei kilti šiuo atveju yra svarbu įrodyti ne tik transporto priemonės netvarkingumą, bet ir priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog „priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais .Šiuo atveju, konstatuotina, jog eismo įvykis įvyko ne dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės MAN TGL 12.240, bet dėl nenumatytų aplinkybių, kurių nei vairuotojas, nei kiti eismo dalyviai negalėjo sukontroliuoti ar juo labiau numatyti. Draudimo bendrovė, pareikšdama ieškinį dėl 8426,27 EUR dydžio draudimo išmokos atlyginimo aukščiau nurodytu pagrindu, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų ar juo labiau dokumentų, ekspertizės akto, kuris įrodytų šiai civilinei bylai ir ieškinio patenkinimui svarbią aplinkybę. Ieškovas neįrodė fakto, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės MAN TGL, kurio pagrindu galima reikalauti išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo.

Šalies argumentai

Be kita ko atsakovas yra tos nuomonės, kad nėra įrodytas žalos dydis. Ieškinyje ieškovas, pateikdamas tarptautinio mokėjimo pavedimo kopiją, nurodo, jog 2014 m. gruodžio 23 d. išmokėjo 8426,27 EUR draudimo išmoką Lenkijos draudikų biurui už apgadintą trečiųjų asmenų turtą - Renault Magnum, valstybinis Nr. BWM4F11. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas.

Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu. Įvardinti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 str. 3 d.), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu.Šiuo atveju, ieškovas „BTA Insurance Company" SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, pažeidė šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principą (CPK 8 str., CK 6.38 str. 3 d.). Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, eismo įvykis įvyko 2013 m. rugsėjo 9 d. Ieškinys pareikštas 2015 m. pradžioje. Visą šį laiką, atsakovė UAB „Daisa" nebuvo informuota apie vykdomą tyrimą, ieškovas taip pat neatliko jokios ekspertizės, kurios pagrindu būtų nustatyta ir išaiškinta tiksli eismo įvykio priežastis. Tuo tarpu atsakovas sekančią dieną informavo ieškovą telefonu, tačiau informacija nėra išlikusi, ne dėl atsakovo kaltės. Be to iš pateikto atsakovo rašto adresuoto draudikui matyti, kad atsakovas apie įvykį pranešė raštu. Be kita ko apie įvykį buvo pranešta Lenkijos draudikų biurui, kuris ir administravo visą žalą, taip pat ieškovas neteikė jokių įrodymų, kada gavo duomenis iš Lenkų draudikų biuro apie padarytą žalos faktą. Nurodo, kad vadovaujantis draudimo įstatymu draudikas turėjo pareigą kontaktuoti su atsakovu dėl įrodymų rinkimo, pateikimo. Rato, kuris nukrito, atsakovas nepateikė, nes ieškovas to neprašė, be to jokio tyrimo dėl eismo įvykio neatliko.Šiuo atveju, draudiko, t.y. ieškovo elgesys, tinkamai neįsitikinant draudimo išmokos pagrįstumu, remiantis prieštaringais žalos dydžio nustatymo dokumentais, yra paties ieškovo neatsargumas ir rizikos prisiėmimas. CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Prašo ieškinį netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013m. rugsėjo iš 8 į 9 d. naktį Lenkijoje , Wrzesnia kelias A2, įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo UAB“Daisa“ priklausančios transporto priemonės MNA TGL 12.240 vals. Nr. DDJ 280, vairuojamos V. B. , nukrito ratas, kuris nukrito ant važiuojamosios dalies ir apgadino iš paskos, ta pačia važiavimo juosta, važiuojančią transporto priemonę Renault Magnum, valst. Nr. BWM4F11., kuri užvažiavo ant gulinčio rato.(1t.b.l.81). Šias aplinkybes šalys pripažįsta ir neginčija.

Iš Poznanės miesto kelių policijos komendantūros pažymos seka, kad įvykio kaltininku buvo pripažintas vilkiko MAN valst. Nr. DDJ 280, priklausančio UAB“Daisa“, vairuotojas V. B., nes nuo jo automobilio nukrito ratas (1t.b.l.81).

Tarp ieškovo ir atsakovo 2013-06-07 buvo pasirašytas sutartis Nr. 12463827, kurios pagrindu atsakovo UAB“Daisa“ transporto priemonė MAN TGL valst. Nr. DDJ 280 buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1t. b.l.24-25).

Ieškovo atstovas Lenkijoje Polish motor insurance bureu administravo įvykį ir atlygino vilkiko Renaul Magnum valst. Nr. BWM4F11 savininkui Z. K. padarytus nuostolius, o ieškovas BTA „Insurance Company“ SE atlygino Lenkijos biurui patirtus nuostolius – draudiminę išmoką(1t.b.l.26-27).

Ieškovas savo ieškinį kildina iš LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, tai yra draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją, jeigu įrodo šių aplinkybių visumą: 1) asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę; 2) tokią transporto priemonę draudžia naudoti Kelių eismo taisyklės; 3) eismo įvykis įvyko būtent dėl to, kad asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurią draudžia naudoti teisės aktai. Iš to seka, kad ieškovas turi įrodyti visas aukščiau minėtas sąlygas.

Iš byloje atsakovo pateiktų UAB “Adampolis“ , MAN atstovo Lietuvoje, sąskaitų faktūrų matyti, kad automobilis MAN 12 valt. Nr. DDJ 280 buvo nuolatos nuo 2012-01-03 tikrinamas ir remontuojamas šiame centre, be to 2013-05-13 taip pat šis automobilis buvo remontuojamas šiame centre ( 1t.b.l.110-123). Transporto priemonė MAN 12 valst. Nr. DDJ 280, praėjus 18 dienų po įvykio buvo pristatyta apžiūrai į UAB “Adampolis“, tačiau buvo keistas tik tepalas (1tb.l.124) ir kaip rašte nurodo UAB “Adampolis“, kad 2013 metų rugsėjo mėnesį transporto priemonė MAN 12 valst. Nr. DDJ 280 buvo pateikta apžiūrai, tačiau apžiūros metu, dėl kokios priežasties 2013-09-09 nuo šios transporto priemonės, atsiskyrė ratas, nustatyta nebuvo. (2t.b.l.33). Iš atsakovo pateikto UAB “Auto ekspertas“ eksperto N. K. rašto seka, kad ne visais atvejais ratas atsisuka nuo važiuojančios transporto priemonės dėl to, kad transporto priemonė yra techniškai netvarkinga. Ratas gali atsiskirti nuo važiuojančios transporto priemonės tiek jai esant techniškai tvarkingai, tiek techniškai netvarkingai.(1t.b.l.137-138). Be kita ko, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga ir dėl tos priežasties nurito ratas, nepatvirtina ir ieškovo pateiktas UAB“Impulsana“ raštas pasirašytas eksperto V. M., kadangi jis nurodo tris priežastis dėl ko galėjo nuo transporto priemonės atsiskirti ratas, kad nepatikimas/netinkamas rato tvirtinimas, rato tvirtinimo detalių konstrukcijos ar medžiagos trūkumai, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, tai yra, kad ratas galėjo atsiskirti tiek transporto priemonei esant techniškai tvarkingai, tiek netvarkingai (1t.b.l. 153). Pažymėtina, kad nors ekspertas ir nurodo, kad nesant rato tvirtinimo veržlės arba rato sujungimas su stebule nepatikimas (nesaugus), tai vertinama kaip didelis arba draudžiantis eksploataciją trūkumas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad nebuvo rato tvirtinimo veržlės ar varžto arba rato sujungimas su stebule buvo nepatikimas. Be kita, ko, kad nebuvo rato tvirtinimo veržlės ar varžto ar, kad rato sujungimas su stebule buvo nepatikimas, paneigia liudytojo V. B. parodymai, kur jis nurodė, kad prieš išvykstant į kelionę jis visada vizualiai patikrina ratus, jų tvirtinimo mechanizmus, tai yra jis nurodė, kad detaliai apžiūri ratus ir mažai tikėtina, kad jis būtų nepastebėjęs, jog nėra rato tirtinimo veržlės ar varžto, ir kitus rato elementus, atsižvelgia į tai, ar nėra kas nors aprūdiję, apibėgę. V. B. parodė, kad jam važiuojant ir Lenkijos teritorijoje nuvažiavus apie 500-600 kilometrų, jokių pašalinių veiksnių nepastebėjo ir tik betarpiškai prieš eismo įvykį, jis pajuto kažkokį tai smūgį, todėl stabdė transporto priemonę, suko vairą kuo dešiniau ir kol jis sustojo, tai ant kelyje nuritusio rato, užvažiavo kita transporto priemonė. Iš to seka, kad vairuotojas V. B. nepažeidė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str.2d. Iš byloje pateikto V. B. paaiškinimo, rašyto draudimui matyti, kad eismo įvykio aprašyme nurodyta, kad važiuojant subyrėjo kairės pusės rato guolis, dėl to nusimovė ratas (1tb.l.30) . Tačiau apklaustas liudytoju V. B. patvirtino, kad jis taip galvojo, kad dėl tokios priežasties galėjo nukristi ratas, todėl tokį pranešimą ir rašė, tačiau tai buvo ne guolio gedimas, nes jis dar su automobiliu nuriedėjo iki artimiausios degalinės aikštelės, kur stovėjo per naktį, o ryte, apie įvykį informavo darbdavį, kuris liepė pakeisti ratą nauju ir vykti toliau, ką jis ir padarė. Taigi vertinant šiuos parodymus , būtų galima daryti dar kitą prielaidą, kad guolis sulūžo betarpiškai prieš įvykį , dėl ko nukritus ratui įvyko eismo įvykis ir atsakovas neturėjo galimybės išvengti žalos, ir galima būtų teigti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nenumatytų aplinkybių. Be kita ko byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas ar ieškovo atstovas Lenkijoje, administruojantis įvykį, būtų atlikęs kokį nors tyrimą, tikslu nustatyti, kad atsakovo transporto priemonė, įvykio metu ,buvo techniškai netvarkinga ir ją draudžiama eksploatuoti bei dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės įvyko eismo įvykis.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas sunaikino įrodymą, tai yra transporto priemonės ratą ir tokiu būdu pripažino egzistuojant ir nepalankiausius jam faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis , ar jo atstovai Lenkijoje, būtų prašę atsakovą pateikti tyrimui ratą ar transporto priemonę. Be to byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo automobilį būtų draudusi eksploatuoti ir toliau vykti į kelionę ir Lenkijos kelių policija, kuri buvo atvykusi į įvykio vietą , apžiūrėjo automobilius bei tvarkė visu dokumentus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie transporto priemonės apžiūrą, kurią turėjo atlikti ar atliko Lenkijos kelių policijos pareigūnai. Priešingai, byloje nustatyta, kad nei ieškovas, nei ieškovo atstovai Lenkijoje, nekontaktavo su atsakovu ir tokiu būdu nevykdė pareigos bendradarbiauti ,kaip stipresnioji šalis, tiriant įvykį. Teismas yra tos nuomonės, kad Lenkijos draudimo bendrovė nevykdė pareigos bendradarbiauti su atsakovu ir nereikalavo automobilio ar rato pateikimo apžiūrai , nes buvo įsitikinusi, kad nors ratas ir nukrito nuo automobilio MAN valst. Nr. DDJ280 ir ant jo užvažiavo kita transporto priemonė ir buvo padaryta žala, tačiau tai įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o rizikos pagrindu, apie ką ir pasisakė Lenkijos draudikų biuras nenorėdamas išmokėti išmokos nukentėjusiajam asmeniui (1t.b.l.84-85).

Aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ieškovas neįrodė faktinio atsakovo transporto priemonės techninio netvarkingumo, kuris sąlygotų LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.1d.2p. nuostatų taikymą, nes rato nukritimas, nuo važiuojančios transporto priemonės , pats savaime transporto priemonės techninio netvarkingumo, nepatvirtina. Tačiau net ir pripažinus faktą, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga ,nors šiuo atveju ieškovas to neįrodė, vien šios aplinkybės ieškiniui patenkinti nepakanka, nes turi būti įrodyta , kad dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės, kurią draudžia eksploatuoti įstatymas, įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala. (CPK 178 str.). Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingai nei teigia ieškovas jam yra pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą, o ne atsakovui(Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-26 nutartis civilinė byla Nr.2A-430/2009, LAT 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje 3K-3-78/2010).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas ieškinio pagrindą papildė naujomis aplinkybėmis, tai yra, kad atsakovas laiku apie 2013-09-09 eismo įvykį nepranešė ieškovui, tokiu būdu atsakovas pažeidė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str.1d.5p. nuostatas ir dėl to ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo iki 20 procentų išmokėtos draudimo įmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. B. , sekančią dieną po eismo įvykio informavo darbdavį ir ieškovą telefonu, nes eismo įvykis įvyko naktį. Atsakovas , šiai aplinkybei paaiškėjus tik 2015-10-14 dienos teismo posėdyje, pageidavo pateikti įrodymus šiai aplinkybei pagrįsti, tačiau iš ryšio operatorių TELE2,Omnitel, Bitė gauti atsakymai, kad duomenų pateikti negali , nes abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau nei 6 mėnesius nuo ryšio datos. (2t.b.l. ). Pažymėtina, kad ieškovas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų kada atsakovas informavo ieškovą apie eismo įvykį, tai yra, kad ieškovas praleido 3 darbo dienų terminą informuoti ieškovą apie eismo įvykį, nes iš byloje pateikto pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad datos nėra, o liudytojas V. B. parodė, kad pranešimas raštu buvo surašytas sugrįžus iš išvykos . (1t.b.l.28-30). Be to pažymėtina, kad ieškovas , papildydamas ieškinio pagrindą nauja aplinkybe, iš dalies elgiasi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, nes su tokio pobūdžio pretenzija į atsakovą niekada nesikreipė ir taip iš dalies užkirto kelią daug anksčiau atsakovui surinkti įrodymus šiai aplinkybei paneigti ar patvirtinti, nes pretenzija buvo siunčiama tik 2015-01-06 ir tai tik dėl reikalavimo atlyginti žalą pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.1d.2p. (1t.b.l.29).

Iš byloje pateiktos įvykių išklotinės matyti, kad pranešimą apie eismo įvykį ieškovas iš Lenkijos draudikų biuro gavo 2013-09-17(1tb.l.27). Vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str.1d.5p. nuostatomis, atsakingas, už žalos padarymą asmuo, apie atsitikusį eismo įvyki turi pranešti draudikui ar jo atstovui. Kaip pripažino ieškovas jo interesus Lenkijoje atstovauja kompanija Polish motor insurance bureau, iš aukščiau pateikto biuro rašto matyti, kad jis ieškovą informavo po įvykio praėjus 8 dienoms iš to galima daryti prielaidą, kad ieškovo atstovas Lenkijoje apie eismo įvykį buvo informuotas laiku, nes niekada nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl nesavalaikio pranešimo apie įvykį, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas nepažeidė aukščiau minėto įstatymo nuostatų ir apie eismo įvykį pranešė laiku. Be kita ko ieškovas taip pat neteikė teismui jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti ar paneigti. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose ieškovas turėtų apsiriboti ne tik deklaratyviu pasisakymu apie LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str.1d.5p. nuostatų pažeidimą, bet turėtų pateikti įrodymus, kad laiku nepranešus apie eismo įvykį, turėjo įtakos žalos padidėjimui, ieškovo pareigai išmokėti draudimo išmoką, tačiau ieškovas tokių įrodymų neteikia. Be to ieškovas turi įrodyti kokia dalimi padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala dėl laiku pareigos nevykdymo ir tik tuomet, kai ieškovas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo. Tuo tarpu byloje nustatyta priešingai, kad ieškovo atstovas Lenkijoje apie eismo įvykį sužinojo laiku ir 2013-09-17 pranešė ieškovui Lietuvoje, tuo tarpu ieškovas į atsakovą su pretenzija tik dėl žalos atlyginimo, o ne įrodymų rinkimo, kreipėsi tik 2015-01-06 (1t.b.l.29). Iš to seka, kad pats ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo. Remiantis išdėstytu šis ieškovo ieškinio reikalavimas atmestinas.

Ieškovo ieškinį , kurį jis kildino iš LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir 12 str.1d.5p. reikalavimų, atmestus kaip neįrodytą ir nepagrįstą , nes neįrodyta visa aukščiau minėtų aplinkybių visuma, kiti ieškovo pateikti įrodymai dėl žalos dydžio , žalos pagrįstumo , išmokų sumokėjimo nenagrinėtini kaip neturintys reikšmės .

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais darytina išvada, kad ieškinys yra neįrodytas , nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į bylos apimtis, teismo posėdžių skaičių, į rekomendacijas dėl advokato išlaidų pagrįstumo ir dydžio, darytina išvada, kad atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl iš ieškovo priteistina 530 eurų už advokatės paslaugas atsakovo naudai.( LR CPK93 str.,98 str.). Iš ieškovo priteistina 5,74 eurų pašto išlaidų valstybei ( LR CPK 88 str., 92 str.).

Vadovaujantis LR CPK 270 str.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje , kodas 300665654, Viršuliškių skg.34, Vilnius- 530 eurų išlaidų susijusių su advokato paslaugomis atsakovo UAB “Daisa“ naudai.

Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje įm.k. 300665654, esančios Viršuliškių skg.34,Vilnius 5,74 eurus pašto išlaidų valstybės naudai ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos , įm.k. 5660).

Sprendimas per 30d., apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja (Pasirašyta elektroniniu parašu) V. G.