- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-430/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Reso Europa“, AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Saukupa“
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Gediminas Sagatys
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Reso Europa“ procesinių teisių perėmėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-479/2009 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saukupa“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas ADB „Reso Europa“, kurio procesinių teisių perėmėjas yra AAS „Gjensidige Baltic“, 2006 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkui UAB „Saukupa“, prašydamas priteisti iš skolininko 186 200 Lt draudimo išmoką bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. kovo 18 d. Lenkijos Respublikoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: skolininkui priklausanti IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , bei UAB „Eugesta“ priklausanti VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nurodė, kad transporto priemonių vairuotojai autoįvykio metu žuvo. Pareiškėjo teigimu, kadangi autoįvykį sukėlė neteisėtas skolininko UAB „Saukupa“ transporto priemonės išvažiavimas į priešingą eismo juostą, pareiškėjas, būdamas skolininko draudiku, išmokėjo UAB „Eugesta“ atsakomybę apdraudusiai bendrovei UAB „If draudimas“ 186 200 Lt draudimo išmoką. Pareiškėjas nurodė, kad buvo nustatyta, jog pagrindinė autoįvykio priežastis yra netvarkingos skolininkui priklausančios autotransporto priemonės eksploatavimas, pareiškėjas turi regreso teisę išreikalauti sumokėtą draudimo išmoką ir pareiškėjas prašė teismo sumokėtą draudimo išmoką priteisti iš skolininko UAB „Saukupa“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Saukupa“ 186 200 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 1 396,50 Lt žyminio mokesčio pareiškėjui; teismo įsakymo reikalavimų užtikrinimui skolininko turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Skolininkas UAB „Saukupa“ pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo.
Ieškovas ADB „Reso Europa“, kurio procesinių teisių perėmėjas yra ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, skolininkui pareiškus prieštaravimus, 2006 m. spalio 17 d. padavė teismui ieškinį dėl 186 200 Lt draudimo išmokos bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo UAB „Saukupa“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 5 d. sprendimu nusprendė ieškovo ADB „Reso Europa“ ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo ADB „Reso Europa“ atsakovui UAB „Saukupa“ 2 000 Lt advokato išlaidoms atlyginti bei 108 Lt pašto išlaidoms atlyginti; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti areštą UAB „Saukupa“ priklausančioms transporto priemonėms, areštuotoms pagal Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. bei 2008 m. gegužės 14 d. nutartis.
Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnis numato draudiko išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindus ir tvarką. Teismas nurodė, kad ieškovas įrodinėja, kad atsakovo vairuotojas autoįvykio metu vairavo transporto priemonę, kurią naudoti draudžia teisės aktai, ir kad autoįvykis įvyko dėl šios priežasties. Teismas sutiko su tuo, kad ieškovas, prašydamas priteisti sumokėtą draudimo išmoką, pagrįstai vadovaujasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu.
Teismas nurodė, kad ieškovas įrodinėja, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė autoįvykio metu buvo techniškai netvarkinga ir ją eksploatuoti buvo draudžiama. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje buvo paskirta autotechninė ekspertizė ir šios ekspertizės išvadose yra nurodyta, kad atsakovui priklausančio automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , dešinės padangos protektoriuje yra pažeisti karkaso metaliniai siūlai ir tokią padangą eksploatuoti draudžiama. Teismo teigimu, tai įrodo, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė 2006 m. kovo 18 d. autoįvykio metu buvo techniškai netvarkinga ir jos nebuvo galima eksploatuoti dėl padangos karkaso metalinių siūlų pažeidimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas privalėjo šioje byloje įrodyti, kad būtent šis transporto priemonės trūkumas lėmė 2006 m. kovo 18 d. autoįvykį arba turėjo įtakos autoįvykio pasekmėms.
Teismas nurodė, kad ieškovas įrodinėja, kad 2006 m. kovo 18 d. autoįvykį lėmė netvarkingos transporto priemonės eksploatavimo faktas. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė teismui Sokulkos apylinkės prokuratūros nutarimą dėl kvotos nutraukimo ir šiame nutarime yra nurodyta, kad prokuratūra, atlikusi tyrimą, padarė išvadą, jog atsakovui priklausantis vilkikas IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl nenustatytos priežasties išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su vilkiku VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas pažymėjo, kad šiame nutarime nurodoma ir tai, kad netvarkinga vilkiko IVECO techninė būklė galėjo būti autoįvykio priežastimi. Teismo teigimu, darytina išvada, kad tikrosios autoįvykio priežasties prokuratūra nenustatė.
Teismas nurodė, kad ieškovas pateikti į bylą kriminalistikos eksperto T. P. atlikto tyrimo išvadas ir jose nurodyta, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė autoįvykio metu buvo techniškai netvarkinga ir neatmetama galimybė, jog tai turėjo įtakos 2006 m. kovo 18 d. autoįvykiui.
Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Saukupa“ teismui pateikė teismo eksperto kvalifikacijas turinčių O. L. bei E. S. išvadas apie tai, kad autoįvykis kilo dėl vilkiko IVECO vairuotojo kaltės, t. y. vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė transporto priemonės važiuodamas keliu su kelio dangos defektais.
Teismas pažymėjo, kad teismo paskirtos autotechninės ekspertizės akte nurodyta, jog pagal ekspertui pateiktus duomenis negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, dėl kokios priežasties automobilis IVECO išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl netinkamos vilkiko IVECO techninės būklės ši transporto priemonė išvažiavo į priešingą eismo juostą, konstatavo, kad neįrodytas ieškinio faktinis pagrindas – autoįvykio kilmė dėl netvarkingos transporto priemonės eksploatavimo fakto.
Teismas nurodė, kad atsižvelgia į teismo paskirtos ekspertizės išvadą, kad vilkikui IVECO, jau išvažiavus į priešingą eismo juostą, nesureguliuota puspriekabės stabdžių sistema, vilkiko priekinės pakabos ir priekinių ratų netinkama techninė būklė turėjo įtakos autoįvykio pasekmėms. Teismo nuomone, akivaizdu tai, kad atsakovo pareigą grąžinti draudimo išmoką lemia ne pats netvarkingos transporto priemonės eksploatavimo faktas, bet jos eksploatavimas su tokiais trūkumais, kuriems esant transporto priemonę eksploatuoti yra draudžiama (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad ekspertizės akte nustatyta, jog netvarkinga priekinė automobilio IVECO pakaba – galbūt praradę efektyvumą amortizatoriai, deformuotas padangų kordas, nevienodas padangų protektoriaus nusidėvėjimas, galėjo būti autoįvykio priežastimi ar turėti įtakos pasekmėms. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo paskirtas ekspertas pagal pateiktą medžiagą negalėjo pateikti išvados, kad vilkiko priekinės pakabos dešiniojo rato padangos karkaso metalinių siūlų pažeidimas turėjo įtakos autoįvykio pasekmėms, konstatavo, kad ieškinys yra neįrodytas.
Teismas nurodė, kad įvertina tai, kad atsakovo pareigą grąžinti draudimo išmoką lemia ir tai, kad turi būti nustatyta atsakovės kaltė dėl autoįvykio ar jo pasekmių. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , techninės apžiūros kortelė ir joje nurodyta, kad 2006 m. kovo 17 d. po apžiūros buvo leista automobilį eksploatuoti, nustatyti tik automobilio patikros trūkumai ir laisvumas galinėje pakaboje, taigi atsakovas prieš autoįvykį pateikė automobilį patikrinti, patikrinimo metu nebuvo nustatyti tokie trūkumai, jog automobilį būtų draudžiama eksploatuoti. Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir dėl 2006 m. kovo 18 d. autoįvykio nėra atsakovės kaltės.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinys nėra įrodytas ir atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo ADB „Reso Europa“ procesinių teisių perėmėjas ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas, aiškindamas byloje atliktos teismo ekspertizės išvadas, taip pat atsakovo pateiktus ekspertinio pobūdžio dokumentus, turėjo remtis sisteminiu-struktūriniu teisės aiškinimo metodu, dėl ko bet kokios atsakovo pateiktuose ekspertinio pobūdžio dokumentuose nurodytos aplinkybės negalėjo būti vertinamos atsietai nuo teismo paskirtos ekspertizės išvadose įvardintų, taip pat kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis byloje nustatytų aplinkybių. Sisteminė-struktūrinė 2008 m. balandžio 28 d. teismo ekspertizės akto analizė patvirtina faktą, jog 2006 m. kovo 18 d. eismo įvykio kilimą nulėmė netinkama vilkiko IVECO priekinių ratų padangų techninė būklė. Atsižvelgiant į tai, kad su tokio tipo bei apimties pažeidimais vilkiko padangas eksploatuoti buvo draudžiama, teismas ieškinio reikalavimus atmetė nepagrįstai. Teismo išvada, kad atsakovas buvo rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir dėl 2006 m. kovo 18 d. autoįvykio nėra atsakovės kaltės, padaryta neatsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurios yra nustatytos byloje. Be to, pirmos instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl tam tikrų ieškinyje nurodytų motyvų ir nevertino kai kurių jam pateiktų įrodymų. Aplinkybė, jog UAB „Saukupa“, nepaisydama didelių ir eismo saugumui pavojų keliančių vilkiko IVECO trūkumų, šį vilkiką išleido į reisą, vertintina kaip tiesiogiai parodanti ir atsakovo kaltę, ir teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp UAB „Saukupa“ elgesio bei eismo įvykio. Atsakovo kaltę dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės eksploatavimo vienareikšmiškai patvirtina ir teismo paskirtos ekspertizės akte nustatytos aplinkybės. UAB „Saukupa“ kaltę dėl analizuojamo eismo įvykio patvirtina ir tai, jog atsakovas netinkamai vykdė su ADB „Reso Europa“ sudarytos vilkiko IVECO valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.7 punkte nurodytą draudėjo pareigą informuoti draudiką nedelsiant apie draudimo rizikos padidėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Saukupa“ prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, o teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Atsakovo nuomone, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra paneigtos į bylą pateiktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 27 d. ADB „Reso Europa“ ir UAB „Saukupa“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 11/0144479 ir minėta sutartimi ADB „Reso Europa“ apdraudė UAB „Sukupa“ atsakovui nuosavybės teise priklausančio vilkiko IVECO MP 440E42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , valdytojų civilinę atsakomybę.
2006 m. kovo 18 d., apie 8.15 val., Lenkijos kelyje Augustavas - Bialystokas, netoli Horodniankos vietovės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintos dvi transporto priemonės - UAB „Saukupa“ priklausantis V. Z. vairuojamas vilkikas IVECO MP 440E42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su puspriekabe TRAYLOR, valst. Nr. ZT 477, bei UAB „Eugesta“ priklausantis J. R. vairuojamas vilkikas VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe TRANSVARIO, valst. Nr. RV 251 (toliau tekste - eismo įvykis). Įvykio metu abiejų transporto priemonių vairuotojai žuvo. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykis įvyko vilkikui IVECO MP 440E42 vykstant iš Lietuvos į Beckum miestą Vokietijoje.
Lenkijos Sokulkos rajono prokuratūros prokuroras A. G. 2006 m. birželio 26 d. nutarimu nutarė nutraukti tyrimą byloje dėl kelių eismo įvykio, įvykusio 2006 m. kovo 18 d. kelyje Nr. 8, Horodniankos m., Suchovolės vlsč., kurio metu susidūrė du priešpriešiais važiuojantys TIR automobiliai, dėl ko žuvo du šių transporto priemonių vairuotojai, t. y. dėl veikos pagal BK 177 straipsnio 2 paragrafą – mirus numanomam įvykio kaltininkui, BPK 17 straispnio 1 paragrafo 5 punktas (t. 1, b. l. 24-27).
2006 m. rugpjūčio 22 d. ADB „Reso Europa“ buvo pateikta 2006 m. rugpjūčio 21 d. UAB „If draudimas“ pretenzija Nr. 02-04-V/TP/8404/2. Minėta pretenzija UAB „If draudimas“ pareikalavo, kad ADB „Reso Europa“ regreso tvarka atlygintų draudimo draudiko UAB „If draudimas“ išmokėtą 52 678,80 Lt sumos dydžio draudimo išmoką, susijusią su eismo įvykiu.
2006 m. rugpjūčio 24 d. ADB „Reso Europa“ buvo pateikta 2006 m. rugpjūčio 23 d. UAB „If draudimas“ pretenzija Nr. 02-04-V/TP/8404. Minėta pretenzija UAB „If draudimas“ pareikalavo, kad ADB „Reso Europa“ regreso tvarka atlygintų draudiko UAB „If draudimas“ išmokėtą 135 344,30 Lt sumos dydžio draudimo išmoką, susijusią su eismo įvykiu.
2006 m. rugpjūčio 29 d. ADB „Reso Europa“ buvo priimti sprendimas dėl draudimo išmokos žalos byloje Nr. S/ZK/06-068 ir sprendimas dėl draudimo išmokos žalos byloje Nr. S/ZK/06-068/2, kuriais nuspręsta patenkinti draudiko UAB „If draudimas“ pretenzijas ir šiai bendrovei regreso tvarka išmokėti bendrą 186 200 Lt sumą. Minimi sprendimai buvo įvykdyti atitinkamą sumą draudikui UAB „If draudimas“ sumokant 2006 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 008486.
Teisėjų kolegija nepripažįsta apeliacinio skundo argumentų pagrįstais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodyto eismo įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia, o šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo; jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Pateiktoje į bylą Bialystoko vaivadijos policijos nuovados (VPN) Kriminalistinės laboratorijos 2006 m. birželio 13 d. išvadoje Nr. 4-3142/06 nurodyta, kad, atsižvelgiant į balninio vilkiko IVECO padangų būklę, o būtent dešiniojo priekinio rato, šiai transporto priemonei neturi būti leista dalyvauti eisme. Esant ypatingoms kelio sąlygoms, per daug sudėvėtas dešiniojo priekinio rato protektorius galėjo būti transporto priemonės vairavimo stabilumo praradimo bei IVECO ir puspriekabės transporto priemonių sąstato stabdymo veiksmingumo sumažėjimo priežastimi. Į klausimą, ar aukščiau nurodytas defektas galėjo suvaidinti vaidmenį įvykio įvykimui, galbūt galima bus atsakyti atlikus pilną įvykio rekonstrukciją, bylos medžiagos analizę. Likusieji balninių vilkikų VOLVO ir IVECO bei puspriekabių pažeidimai, aprašyti ataskaitoje, greičiausiai buvo įvykio, aukščiau minėtų transporto priemonių susidūrimo, išvada. Išskyrus tai, kas aprašyta aukščiau, nenustatyta trūkumų, nurodančių netinkamą abiejų balninių vilkikų bei puspriekabių saugų važiavimą užtikrinančią sistemų veikimą (t. 2, b. l. 97-125).
Lenkijos Sokulkos rajono prokuratūros prokuroro 2006 m. birželio 26 d. nutarimo pagrindimo dalyje nurodyta, kad 2006 m. kovo 18 d. Bialystoko Dambravos PK pradėjo tyrimą dėl kelių eismo įvykio, įvykusio 2006 m. kovo 18 d. kelyje Nr. 8, Horodniankos m., Suchovolės vlsč., kurio metu susidūrė du priešpriešiais važiuojantys TIR automobiliai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nuo Augustavo važiavęs IVECO markės TIR sunkvežimis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su TRAYLOR markės puspriekabe, valst. Nr. ZT 477, dėl nenustatytų priežasčių nuvažiavo į kairiąją kelio juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu VOLVO markės TIR sunkvežimiu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su TRANSVARIO markės puspriekabe, valst. Nr. RV 251. Dėl šio įvykio žuvo abu TIR sunkvežimių vairuotojai, Lietuvos piliečiai. Atlikus kitus veiksmus nustatyta, kad abu vairuotojai buvo blaivūs, o eksperto vertinimu, dėl IVECO balninio vilkiko padangų būklės, ypač priekinio dešiniojo rato, ši transporto priemonė nebuvo tinkama kelių eismui. Ypač kelio sąlygomis pernelyg nusidėvėjęs priekinio dešiniojo rato padangos protektorius galėjo būti priežastis, dėl kurios transporto priemonė prarado stabilumą ar viso transporto priemonių su puspriekabe junginio stabdymo veiksmingumą (t. 1, b. l. 24-27).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktuose į bylą Lenkijos institucijų dokumentų vertimuose yra nedidelių, neesminių bei neprieštaraujančių vienų kitiems neatitikimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai netrukdo nustatyti pateiktų į bylą Lenkijos institucijų dokumentų turinio esmę.
Teismo paskirtos ir eksperto technikos mokslų daktaro V. M. , turinčio eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją, atliktos 2008 m. balandžio 28 d. ekspertizės akto Nr. 20080428/019 išvadų 6 punkte nurodyta, kad 2006 m. kovo 18 d. eismo įvykio priežastis – automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su puspriekabe TRAYLOR, valst. Nr. ZT 477, išvažiavimas į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima vienareikšmiškai nustatyti, kas sąlygojo šį išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą. Techniniu požiūriu netvarkinga automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinės pakabos ir priekinių padangų techninė būklė iš dalies galėjo įtakoti, kad autotraukinys išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Techniniu požiūriu automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatyti priekinės pakabos ir priekinių padangų trūkumai turėjo įtakos autotraukinio judėjimui jam išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir bandant manevruoti betarpiškai prieš susidūrimą, t. y. turėjo įtakos 2006 m. kovo 18 d. eismo įvykiui. Autotraukiniui išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir stabdant, eismo įvykiui turėjo įtakos nesureguliuota puspriekabės TRAYLOR, valst. Nr. ZT 477, stabdžių sistema (puspriekabės ratai stabdymo metu buvo užblokuoti), taip pat vilkiko IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinės pakabos ir priekinių ratų padangų netinkama techninė būklė (t. 4, b.l. 16-44).
Į bylą taip pat pateiktos ieškovo prašymu padaryta Lenkijos kriminalinių ekspertizių laboratorijos ataskaita su nuomone ir atsakovo prašymu padaryta Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialisto išvada (t. 1, b. l. 150-164; t. 2, b. l. 6-40). Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialisto išvados 3 punkte nurodyta, kad atlikus tyrimą galima teigti, kad šiuo konkrečiu atveju baliniam vilkikui IVECO važiuojant tiesiu kelio ruožu su drėgna asfaltuota danga jo priekinių kairiojo ir dešiniojo ratų techninė būklė ir sugadinimai techniniu požiūriu nebuvo priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykio kilimu, 4 punkte nurodyta, kad šio eismo įvykio techninė analizė leidžia teigti, kad jo kilimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad balninio vilkiko IVECO su puspriekabe TRAYLOR vairuotojas, važiuodamas kelio ruožu su kelio dangos defektais (paruoštomis asfaltui užpilti duobėmis) pasirinktu greičiu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, pastarajai įvažiavus į duobes ir netekus šoninio stovumo, ko pasėkoje autotraukinys nuvažiavęs į priešpriešinės eismo krypties juostą susidūrė su iš priekio važiuojančiu vilkiku VOLVO su puspriekabe TRANSVARIO, o 5 punkte nurodyta, kad važiuojant greičiu apie 90 km/val. tiesiu lygiu asfaltuotu keliu, esant drėgnai kelio dangai ir esant nustatytam padangų protektoriaus nusidėvėjimui šioje konkrečioje situacijoje, sumontuotų minėtų padangų ant balninio vilkiko IVECO ratų eksploatavimas nesukėlė tiesioginio pavojaus saugiam eismui ir techniniu požiūriu nebuvo minėto autoįvykio priežastimi.
Į bylą pateikta UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ atliktos automobilio IVECO MP 440E42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , techninės patikros 2006 m. kovo 17 d. techninės apžiūros kortelė, kurioje konstatuoti automobilio greičio ribotuvo (1012), galinės pakabos elementų (510), skysčio prasisunkimo (705), tachografo (1010) trūkumai, tačiau nekonstatuotas draudimas automobilį eksploatuoti. Automobilio techninės patikros metu nebuvo konstatuoti automobilio techninės būklės trūkumai, nurodyti teismo paskirtos ekspertizės akte (priekinės pakabos ir priekinių ratų padangų netinkama techninė būklė).
Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, surašyti reikiamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – Civilinio proceso kodekso normų prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą,– kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t.y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001).
Turinčios bylai reikšmės aplinkybės nustatomos pagal įstatymą pateiktais į bylą įrodymais ir įrodinėjimu civiliniame procese. Pagal teisės doktriną paskutinis įrodinėjimo etapas yra įrodymų įvertinimas. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie fakto buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).
Šios bylos kontekste nurodytos procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad teismas, ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustatydamas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, privalo konstatuoti, ar labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjami faktai buvo, ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo tinkamai tyrė pateiktus į bylą įrodymus, teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus bei teisingai nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio atmetimo yra pagrįstos.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pagrindiniu ieškovo teiginiu, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes netinkamai įvertino eksperto V. M. atliktos ekspertizės akto išvadas ir vadovavosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojų O. L. ir E. S. ekspertinio pobūdžio tyrimo išvadomis, kurios neišsamios ir prieštaringos. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad automobilis IVECO MP 440E42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai netvarkingas ir dėl to jo nebuvo galima eksploatuoti, kad 2006 m. kovo 18 d. baigėsi techninės apžiūros galiojimo laikas, o naujas talonas išduotas nebuvo, todėl automobilis neatitiko techninių reikalavimų ir jo nebuvo galima eksploatuoti. Tuo buvo padidėjusi rizika ir atsakovas privalėjo apie tai informuoti draudiką. Teisėjų kolegijos nuomone, šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra paneigtos byloje surinktais įrodymais ir yra aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime bei tinkamai įvertintos.
Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 27 d. tarp UAB „Saukupa“ ir ADB „Reso Europa“ buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 11/0144479. Pagal šią sutartį minima draudimo sutartimi buvo apdraustas įmonei priklausantis automobilis IVECO MP 440E42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Tokiu būdu ADB „Reso Europa“ įsipareigojo atlyginti tretiesiems asmenims UAB „Saukupa“ automobiliu padarytą žalą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Saukupa“ neatsirado prievolė ir nėra įstatymo nustatytų pagrindų dėl draudiko ADB „Reso Europa“ sumokėtų išmokų grąžinimo.
Teisėjų kolegija pagal pateiktų į bylą įrodymų visumą sprendžia, kad labiau tikėtina, kad nurodytas eismo įvykis įvyko ne dėl techniškai netvarkingos UAB „Saukupa“ priklausančios transporto priemonės IVECO MP 440E42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Teismo paskirtos ekspertizės 2008 m. balandžio 28 d. akto Nr. 20080428/019 išvadų 6 punkto teiginiai, kad automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinės pakabos ir priekinių padangų techninė būklė (trūkumai) iš dalies galėjo įtakoti, kad autotraukinys išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad turėjo įtakos autotraukinio judėjimui jam išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir bandant manevruoti betarpiškai prieš susidūrimą, t.y. turėjo įtakos 2006 m. kovo 18 d. eismo įvykiui, nereiškia, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio techninės būklės, kadangi išvadų 6 punkte konstatuojama, kad 2006 m. kovo 18 d. eismo įvykio priežastis - automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su puspriekabe TRAYLOR, valstybinis Nr. ZT 477, išvažiavimas į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę ir kad pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima vienareikšmiškai nustatyti, kas sąlygojo šį išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą. Pažymėtina, kad ekspertizės akto išvadų 6 punkto teiginiai iš dalies galėjo įtakoti, turėjo įtakos nenurodo kokią konkrečią įtaką eismo įvykiui galėjo turėti, turėjo ekspertizės akto išvadose nurodyta automobilio IVECO techinė būklė. Taip pat pažymėtina, kad ekspertizės akto Nr. 20080428/019 išvadose nėra pateikta konkrečių duomenų (išvadų) apie visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos ir būti eismo įvykio priežastimi (eismo sąlygos, vairuotojo patyrimas ir veiksmai, važiavimo greitis ir pan.). Ekspertizės akto išvadose nenurodyta, kada atsirado automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , techninės būklės konkretūs trūkumai (prieš išvykstant automobiliui į reisą ar automobilio atliekamo reiso metu). UAB „Saukupa“ 2006 m. kovo 17 d. atliko automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , techninę apžiūrą UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ ir techninės apžiūros metu nebuvo nustatyti automobilio techninės būklės trūkumai, dėl kurių draudžiama automobilio eksploatacija ir kurie nurodyti minėtame ekspertizės akte. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad UAB „Saukupa“ ėmėsi visų reikiamų priemonių minėto automobilio techninei patikrai bei apžiūrai.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas turėjo įrodyti ne tik aplinkybę, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, bet ir tai, kad eismo įvykis įvyko kaip tik dėl šios priežasties. Remiantis CPK 178 straipsnio nuostatomis ieškovas aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus neįrodė, todėl ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo valstybei 10,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AAB „Gjensidige Baltic“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saukupa“ 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo AAB „Gjensidige Baltic“ valstybei 10,45 Lt (dešimt litų keturiasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų į teikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.