- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- A8.-1908-963/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01579-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- M. G.
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „A. E.“ muitinės tarpininku, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2018 m. lapkričio 28 d. M. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius atlikęs tyrimą pagal 2018 m. birželio 14 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto Tarnybinį pranešimą Nr. 8D-2030 nustatė, kad 2018 m. birželio 5 d. 11.11 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste „Centras“ (LTLC0100- importo įstaiga) muitiniam įforminimui buvo priimta importo deklaraciją LRN 8LT302583259301(duomenys neskelbtini), kuriai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) suteiktas MRN 18LTLC0100IM03(duomenys neskelbtini), kurią muitiniam įforminimui pateikė įmonės UAB „A. E.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas M. G.. Deklaruota prekė - lengvasis automobilis Volvo XC60, spalva pilka, pagaminimo metai 2010, kėbulo Nr. YV(duomenys neskelbtini), darbinis tūris 2953 cm3, galingumas 210 kW, degalų rūšis benzinas, aprašymas - su defektais. Kartu su papildomais dokumentais pateikta UAB „P. a.“ turto vertinimo ataskaita Nr. 180604-515. Rizikos valdymo sistema (RATIS) deklaruotai prekei sugeneravo raudoną kanalą, patikrinimo aktas Nr. 18LTLC0100IM142(duomenys neskelbtini). Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad apgadinimų ir numatomo remonto protokole prie keičiamų dalių nurodytas kairysis ir dešinysis rūko žibintai, vairo stiprintuvo aušinimo žarna ir kondensatorius, nors vizualiai apžiūrint transporto priemonę, akivaizdžių pažeidimų minėtose detalėse nenustatyta. Dėl nustatytų neatitikimų importo deklaracija MRN I8LTLC0I00IM03(duomenys neskelbtini) neišleista, transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 180604-515 - nepriimta. 2018 m. birželio 6 d. įforminta nauja importo deklaracija MRN 18LTLC0I00IM03(duomenys neskelbtini) su patikslinta UAB „P. a.“ vertinimo ataskaita Nr. 180604-515P. Atlikus dokumentų ir prekės tikrinimą nustatyti neatitikimai, t. y. nustatytas deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje: 46 langelyje neteisingai deklaruota statistinė vertė 2679,12 Eur, teisinga turi būti 3314,54 Eur; 47 langelyje neteisingai deklaruota: mokesčio pagrindas muilo apskaičiavimui 2679,12 Eur ir mokėtino muito suma 268,00 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui 3057,12 Eur ir mokėtino PVM suma 642,00 Eur, iš viso 910,00 Eur; 47 langelyje teisingas mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui turi būti 3314,54 Eur ir mokėtino muito suma 331,00 Eur, teisingas mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui turi būti 3755,54 Eur ir mokėtino PVM suma 789,00 Eur, iš viso 1120,00 Eur. Neteisingai pateikti duomenys turėjo įtakos mokėtinų mokesčių paskaičiavimui. Nepriskaičiuotų muito mokesčių suma 63,00 Eur, nepriskaičiuotų PVM mokesčių 147,00 Eur. Dėl neteisingai pateiktų duomenų atsirado 210,00 Eur mokesčių nepriemoka. UAB „A. E.“ muitinės tarpininko atstovas M. G. pateikęs (pasirašęs) muitinės įstaigai minėtą bendrąjį administracinį dokumentą ir pateikdamas neteisingus duomenis, nuo šios deklaracijos pateikimo momento tapo atsakingas už deklaracijoje nurodytos informacijos teisingumą, todėl pateikdamas neteisingus duomenis muitinės deklaracijoje, M. G. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatuose ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies, 3 skyriaus 7 pastraipoje, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. IB-329 (2014 m. spalio 1 d. įsakymo IB-699 redakcija) 27.52. ir 27.53. punktų nuostatas, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. IB-361 (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 17.1 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. G. neprisipažino padaręs nusižengimą ir paaiškino, kad importo deklaraciją jis užpildė pagal UAB „P. a.“ pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Jis į importo deklaraciją įrašė tuos automobilio apgadinimus, kurie buvo nurodyti turto vertinimo ataskaitoje. Nurodė, kad prieš pildydamas importo deklaraciją jis realiai nemato to automobilio, dėl kurio yra pildomo importo deklaracija, jis tą automobilį pamatė tik po to, kai jau buvo užpildyta ir pateikta muitinei importo deklaracija. Pagal pateiktas automobilio fotonuotraukas negalima matyti ar yra ten kokie jo apgadinimai, ar ne. Tai, kad yra pasirinktas metodas, kad importo deklaracija yra pildoma pagal vertinimo metodą, pasirinko ne jis, o jo įmonė. Jis pasitiki jam pateikta vertinimo ataskaita.
Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. G. pateikė neteisingai užpildytą importo deklaraciją, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuotas turimas mokėti muito mokestis. Nurodė, kad turto vertinimo metodas, kurį naudoja muitinės tarpininkas prieš įvertindamas automobilį ir pateikdamas importo deklaraciją yra netikslus. Jeigu šiuo atveju būtų buvęs pasirinktas kitas automobilio vertės nustatymo metodas –ne turto vertinimo metodas, o jo pirkimo vertės metodas, tada nebūtų buvę jokių neatitikimų, nes duomenys būtų buvę pateikti iš pirminės automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Prašo skirti baudą ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 212 straipsnio tikslus pavadinimas yra „Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas“, minėto straipsnio 2, 3, 5 dalyse yra sukonstruotos blanketinės teisės normos, t. y. tokia teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (prekių deklaravimo tvarka) turi būti išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl būtina įvertinti kitų teisės aktų turinį. Šiuo atveju tai - 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinė dalis, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. IB-329 (2014 m. spalio 1 d. įsakymo IB-699 redakcija), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. IB-361 (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės.
Europos Sąjungos Komisijos 2015 m. liepos 28 d. deleguotojo reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2018 m. lapkričio 28 d. M. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad muitinės tarpininko atstovas M. G. 2018 m. birželio 5 d. gavęs UAB „P. a.“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 180604-515 dėl lengvojo automobilio Volvo XC60 būklės, šio automobilio muitiniam įforminimui užpildė ir pateikė importo deklaraciją LRN 8LT302583259301(duomenys neskelbtini), kuriai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) suteiktas MRN 18LTLC0100IM03(duomenys neskelbtini). Kartu su papildomais dokumentais buvo pateikta UAB „P. a.“ turto vertinimo ataskaita Nr. 180604-515. Rizikos valdymo sistema (RATIS) deklaruotai prekei sugeneravo raudoną kanalą, patikrinimo aktas Nr. 18LTLC0100IM142(duomenys neskelbtini). Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad apgadinimų ir numatomo remonto protokole prie keičiamų dalių nurodytas kairysis ir dešinysis rūko žibintai, vairo stiprintuvo aušinimo žarna ir kondensatorius, nors vizualiai apžiūrint transporto priemonę, akivaizdžių pažeidimų minėtose detalėse nenustatyta. Dėl nustatytų neatitikimų importo deklaracija MRN I8LTLC0I00IM03(duomenys neskelbtini) buvo neišleista, o transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 180604-515 - nepriimta. Atlikus pakartotinį automobilio Volvo XC60 vertinimą, 2018 m. birželio 6 d. pagal patikslintą UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitą Nr. 180604-515P, M. G. pateikė naują importo deklaraciją MRN 18LTLC0I00IM03(duomenys neskelbtini). Taigi, importo deklaracijoje Nr. MRN 18LTLC0100IM03(duomenys neskelbtini) pateikti neteisingi duomenys turėjo įtakos papildomų mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, dėl ko susidarė 210 Eur mokesčių nepriemoka.
Teismo posėdžio metu, M. G. paaiškino, kad pildydamas importo deklaraciją, jis nurodė ir į importo deklaraciją įrašė tuos deklaruojamo automobilio Volvo XC60 duomenis, kurie buvo nurodyti UAB „P. a.“ pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje. Paaiškino, kad prieš pildydamas importo deklaraciją jis realiai nematė automobilio, dėl kurio yra pildomo importo deklaracija, jis tą automobilį pamatė tik po to, kai jau buvo užpildyta ir pateikta muitinei importo deklaracija. Pagal pateiktas automobilio fotonuotraukas negalima buvo nustatyti ar yra ten kokie jo apgadinimai, ar ne. Tai, kad yra pasirinktas metodas, kad importo deklaracija yra pildoma pagal vertinimo metodą, pasirinko ne jis, o jo įmonė. Jis pasitiki jam pateikta vertinimo ataskaita.
Teismas sutinka su vertinimu, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą. Vis dėlto, nepaisant aptarto vertinimo, būtina pažymėti, kad Europos Sąjungos teisės aktai numato, jog muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma mechaniškai. Be to, būtina pažymėti, jog tais atvejais, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Remiantis išnagrinėta bylos medžiaga, nurodytų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų reglamentavimu, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar M. G. turėjo išankstinę tyčią pažeisti prekių deklaravimo tvarką, ar jo veika padaryta dėl neatsargumo. Iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Dėl to, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-303/2018). Teismo posėdžio metu M. G. laikėsi pozicijos, jog klaida, teikiant deklaraciją, įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl nepriklausomų turto vertintojų UAB „Pajūrio autorika“ turto vertinimo ataskaitos. Teigė, kad pats, kaip muitinės tarpininko atstovas, deklaraciją užpildė tinkamai, nes rėmėsi specialistų, kurie turi kvalifikaciją, patvirtintais duomenimis. Pagal turimą informaciją surašė deklaraciją Klaipėdos teritorinei muitinei ir buvo įsitikinęs duomenų teisingumu. KTM nustačius, kad deklaracijoje įrašyti neteisingi duomenys, po gautos naujos patikslintos turto vertinimo ataskaitos, kitą dieną pateikė patikslintą deklaraciją, žala nepadaryta, nes nustatyta 210 Eur mokesčių nepriemoka buvo sumokėta. Šią M. G. versiją patvirtina ir byloje pateikti dokumentai.
Taigi nustatyta, jog pagal patikslintą turto vertinimo ataskaitą 180604-515P su priedais M. G. įformino naują 2018 m birželio 6 d. deklaraciją MRN 18LTLC0100IM03(duomenys neskelbtini), kuri KTM buvo priimta. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, M. G., net ir esant paminėtuose teisės aktuose griežtam deklaranto atsakomybės reglamentavimui už informacijos deklaracijoje tikslumą ir išsamumą, rėmėsi kvalifikuoto nepriklausomo turto vertintojo pateikta automobilio vertinimo ataskaita. Tai ir tolimesni paties muitinės tarpininkės atstovo veiksmai rodo M. G. kaltės nebuvimą. Todėl, esant situacijai, kai byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų M. G. tyčinę ar neatsargią kaltę, nėra pagrindo kategoriškai išvadai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 5 dalyje, sudėties subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 16 punkte aiškiai nurodyta, kad „jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė“. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės Volvo XC60 muitinė vertė 2018 m. birželio 5 d. importo deklaracijoje Nr. MRN 18LTLC0100IM03(duomenys neskelbtini) ir buvo nustatyta remiantis UAB „P. a.“ turto vertintojo A. Z. 2018 m. birželio 4 d. surašyta turto vertinimo ataskaita Nr. 180604-515 (b. l. 25-36), kurioje automobilio rinkos vertė nurodyta 3976,00 Eur, ir pagal kurios duomenis buvo apskaičiuota ir į importo deklaraciją įrašyta statistinė automobilio Volvo XC60 rinkos vertė 2679,12 Eur. Ta aplinkybė, jog 2018 m. rugpjūčio 6 d. pateiktoje importo deklaracijoje Nr. MRN 18LTLC0100IM03(duomenys neskelbtini) tos pačios transporto priemonės statistinė vertė buvo nustatyta, remiantis dar viena turto vertinimo ataskaita Nr. 180604-515P (b. l. 42-55), kurioje automobilio rinkos vertė nurodyta 4919,00 Eur, ir pagal kurios duomenis buvo apskaičiuota ir į importo deklaraciją įrašyta statistinė automobilio Volvo XC60 rinkos vertė 3314,54 Eur, neįrodo, kad M. G. 2018 m. birželio 5 d. importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis. Neišleidus importo deklaracijoje MRN 18LTLC0100IM03(duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės, M. G., norėdamas, kad importuojama transporto priemonė kuo greičiau būtų išleista į laisvą apyvartą bei pristatyta prekių gavėjai UAB „P. L.“, kreipėsi į turto vertintoją, kad šis patikslintų turto vertinimo ataskaitos duomenis.
M. G. neturėjo jokio pagrindo numatyti, kad UAB „P. a.“ turto vertintojas A. Z., fiziškai apžiūrėjęs vertinimui pateiktą transporto priemonę, nustatydamas ginčo transporto priemonės rinkos vertę ir surašydamas turto vertinimo ataskaitą, nustatys netikslius automobilio defektus. M. G. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jo intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kvestionuoti turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą ir aiškintis jos sudarymo aplinkybes. Susiklostytų situacija, kuomet deklarantas, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, būtų verčiamas atlikti turto vertintojų funkcijas, o ir jas atlikęs nebūtų tikras, kad muitinės pareigūnas jo sprendimo nepakeis. Atkreiptinas dėmesys, jog, net ir dalyvaudamas fiziniame deklaruojamos transporto priemonės patikrinime / vertinime, deklarantas, neturėdamas specifinių techninių/kvalifikacinių žinių, negalėtų tinkamai nuspręsti dėl prekės vertės, įvertinti pažeidimų, modelio ir kitų reikšmingų aplinkybių įtakos vertės nustatymui (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-390-382/2018).
Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgdamas į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad M. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 5 dalyje – deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, sudėties elemento - kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena M. G. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 5 dalį, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.