- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- AN2-390-382/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01120-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- V. G.
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2018 m. liepos 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. G. už tai, kad ji, būdama UAB „A.“ muitinės tarpininke, 2018 m birželio 30 d. pateikė muitiniam tikrinimui ir įforminimui importo deklaraciją MRN 18TLC0100IM053AE9 automobiliui CHEVROLET (USA) CAMARO SSI COUPE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. VER2413, kurioje automobilio rinkos vertė pagal VšĮ E. žinyną nustatyta 18 270 Eur, deklaruodama automobilio su defektais vertę deklaracijos 46 langelyje 3 150,80 Eur. Dokumentinio tikrinimo metu nustatyta, kad automobilio, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), modelis yra CHEVROLET (USA) CAMARO 2SS COUPE ir rinkos vertė pagal VšĮ E. žinyną yra 20 420 Eur, todėl deklaracija MRN 18TLC0100IM053AE9 neišleista. 2018 m. birželio 30 d. UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovė V. G. pateikė naują importo deklaraciją MRN18LTL0100IM055708 su patikslinta vertinimo ataskaita Nr. VER2413, kurioje automobilio rinkos vertė iš VšĮ EMPREKIS žinyno pritaikyta 20 420 Eur, automobilio modelis nurodytas CHEVROLET (USA) CAMARO 2SS COUPE. Deklaracijos 46 langelyje automobilio su defektais vertė nurodyta 4 599,52 Eur su papildomai priskaičiuotais 145 Eur muito ir 335 Eur PVM, iš viso 480 Eur mokesčių. V. G. importo deklaracijoje Nr. MRN I8TLC0I00IM053AE9 pateikti neteisingi duomenys turėjo įtakos papildomų mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. Susidarė 480 Eur mokesčių nepriemoka, kuri viršijo penkis bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius ir neteisingai deklaruotos prekės automobilio vertė 4 599,52 Eur neviršijo vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. V. G., pateikdama neteisingus duomenis importo deklaracijoje MRN 18TLC0100IM053AE9, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 952/2013, kuriuo numatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1B-361 „Dėl importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių patvirtinimo” (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo 1B-1026 redakcija) 17.3 punktą. Tokiu būdu V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje.
Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-732-2018 V. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 875 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas V. G. įgalioto atstovo advokato E. Vinckaus skundas, kuriuo buvo prašoma nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą V. G. nutraukti. Skunde nurodyta, kad jos veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartimi skundas netenkintas ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-732-2018 paliktas galioti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. G. atstovas advokatas E. Vinckus prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų spalio 29 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ANK 212 straipsnyje yra sukonstruota blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (prekių deklaravimo tvarka) turi būti išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl šiuo atveju būtina įvertinti kitų teisės aktų turinį. Padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir KTM) išvadai, jog prekių deklaravimo tvarka yra numatyta Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte ir Reglamento 2015/2446 B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog nėra nustatyta jokia prekių deklaravimo tvarka, tačiau asmenys yra baudžiami už teisės aktais nenustatytos prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus. Be to, pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas jokių konkrečių teisės aktų, deklaratyviai konstatavo, kad V. G. privalėjo rūpestingai ir atidžiai patikrinti UAB „V.“ nepriklausomo turto vertintojo ataskaitoje nurodytus duomenis, t. y. iš esmės atlikti pakartotinį turto vertinimą, nors Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme aiškiai pasakyta, kad teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla gali tik asmuo, kuriam išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama jo, kaip tam tikros srities turto arba verslo vertintojo, kvalifikacija. V. G. teigimu, gavusi iš UAB „V.“ nepriklausomo turto vertintojo M. Ž. 2018 m. birželio 27 d. sudarytą transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. VER2413, kurioje buvo nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė prieš sužalojimą buvo 18 270 Eur, ir gavusi patvirtinimą, kad vertinimas buvo atliktas pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus bei tarptautinius vertinimo standartus, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad turto vertintojas M. Ž. automobilio rinkos vertę pagal VŠĮ E. žinyną nustatė ne tam modeliui, kurį tik jis fiziškai ir apžiūrėjo.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje apskritai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM053AE9 buvo deklaruotas ne toks automobilio CHEVROLET CAMARO modelis (neva deklaruotas CHEVROLET CAMARO 1SS, o turėjo būti CHEVROLET CAMARO 2SS). Pažymėta, kad tiek 2018 m. birželio 30 d. importo deklaracijos Nr. 18LTLC0100IM053AE9 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekių aprašymas“, tiek 2018 m. liepos 3 d. importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM055708 buvo nurodytas tas pats automobilio aprašymas „CHEVROLET CAMARO, JUODA, PGM/MT 2015, K/NR (duomenys neskelbtini), 6200 CMQ, Benzinas, SU DEFEKTAIS“, todėl minėta teismo išvada laikoma nepagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, paviršutiniškai, vienpusiškai įvertino ginčo teisinius santykius ir skundžiamą nutartį grindė nemotyvuotomis prielaidomis.
Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, jog ginčo dėl atsakomybės už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą nekyla ir V. G. tikrai žinojo dėl atsakomybės taikymo, bet ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad nepriklausomas turto vertintojas M. Ž. iš VšĮ E. žinyno galbūt parinks duomenis apie netinkamo transporto priemonės modelio rinkos vertę. V. G. pagrįstai ir rūpestingai įsitikino, kad UAB „V.“ turto vertintojas M. Ž. turi reikiamą kvalifikaciją, todėl teisėtai užsakė ginčo transporto priemonės vertinimo paslaugas ir nenumatė bei pagal savo asmenines savybes negalėjo numatyti, kad dėl tokio teisėto jos pasirinkimo gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė Rita Kunickienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įrodomąją reikšmę suteikdamas tik Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktiems duomenims, nepašalinęs tarp jų ir kitų duomenų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl šio klausimo, t. y. ar V. G. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visumos.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
V. G. nubausta už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 212 straipsnyje numatyta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra nurodyta, jog V. G. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį, nes jos veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių, taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog asmenys yra baudžiami už teisės aktų nenustatytos prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Europos Sąjungos Komisijos 2015 m. liepos 28 d. deleguotojo reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju V. G. nubausta už tai, kad, būdama UAB „A.“ muitinės tarpininke, 2018 m birželio 30 d. pateikė muitiniam tikrinimui ir įforminimui importo deklaraciją MRN 18TLC0100IM053AE9 automobiliui CHEVROLET (USA) CAMARO SSI COUPE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. VER2413, kurioje automobilio rinkos vertė pagal VŠĮ E. žinyną nustatyta 18 270 Eur, deklaruodama automobilio su defektais vertę deklaracijos 46 langelyje 3 150,80 Eur. Dokumentinio tikrinimo metu nustatyta, kad automobilio, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), modelis yra CHEVROLET (USA) CAMARO 2SS COUPE ir rinkos vertė pagal VšĮ E. žinyną yra 20 420 Eur, todėl deklaracija MRN 18TLC0100IM053AE9 neišleista. 2018 m. birželio 30 d. UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovė V. G. pateikė naują importo deklaraciją MRN18LTL0100IM055708 su patikslinta vertinimo ataskaita Nr. VER2413, kurioje automobilio rinkos vertė iš VšĮ E. žinyno pritaikyta 20 420 Eur, automobilio modelis nurodytas CHEVROLET (USA) CAMARO 2SS COUPE. Deklaracijos 46 langelyje automobilio su defektais vertė nurodyta 4 599,52 Eur su papildomai priskaičiuotais 145 Eur muito ir 335 Eur PVM, iš viso 480 Eur mokesčių. Taigi, paskiriant V. G. nuobaudą, buvo konstatuota, jog importo deklaracijoje Nr. MRN 18TLC0100IM053AE9 pateikti neteisingi duomenys turėjo įtakos papildomų mokėtinų mokesčių apskaičiavimui: susidarė 480 Eur mokesčių nepriemoka, kuri viršijo penkis bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, ir neteisingai deklaruotos prekės automobilio vertė 4 599,52 Eur neviršijo vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Žemesnės instancijos teismas
Nors ANK 212 straipsnio tikslus pavadinimas yra „Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas“, tačiau minėto straipsnio 2 dalyje yra sukonstruota blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (prekių deklaravimo tvarka) turi būti išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl būtina įvertinti kitų teisės aktų turinį. Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad prekių deklaravimo tvarka yra nustatyta Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte, tačiau šis punktas numato tik tai, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateikiamos informacijos tikslumą ir išsamumą, t. y. šiame punkte nėra nustatyta prekių deklaravimo tvarka, apibrėžtas tik subjektas, kuriam gali būti taikoma atsakomybė, tačiau pačios prekių deklaravimo tvarkos, leidžiančios deklarantui aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, ši norma nenustato.
Papildomai būtina pažymėti, jog V. G. buvo nubausta ir už tai, kad pažeidė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 17.3 punkto nuostatas. Vis dėlto, atsižvelgiant į normos turinio analizę, matyti, kad joje nustatyti reikalavimai taikomi ne tiek deklarantui, o naudotos transporto priemonės vertę nustatančiam asmeniui, t. y. turto vertintojui. Apibendrinant, galima pažymėti, jog nors V. G. veiksmai formaliai atitiktų ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau to nepakanka, norint asmenį traukti administracinėn atsakomybėn.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Remiantis išnagrinėta bylos medžiaga, anksčiau išvardintų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų reglamentavimu, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar V. G. turėjo išankstinę tyčią pažeisti prekių deklaravimo tvarką, ar jos veika padaryta dėl neatsargumo. Iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Dėl to, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-303/2018). Teismo posėdžio metu V. G. laikėsi pozicijos, jog klaida, teikiant deklaraciją, įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl nepriklausomų turto vertintojų UAB „V.“ turto vertinimo ataskaitos. Teigė, kad pati, kaip muitinės tarpininko atstovė, deklaraciją užpildė tinkamai, nes rėmėsi specialistų, kurie turi kvalifikaciją, patvirtintais duomenimis. Pagal turimą informaciją surašė deklaraciją Klaipėdos teritorinei muitinei ir buvo įsitikinusi duomenų teisingumu. KTM nustačius, kad deklaracijoje įrašyta netinkama prekės vertė, pateikė patikslintą deklaraciją, žala nepadaryta. Šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją patvirtina ir byloje KTM bei V. G. pateikti dokumentai.
Taigi nustatyta, jog pagal patikslintą turto vertinimo ataskaitą Nr. VER2413 su priedais V. G. įformino naują 2018 m birželio 30 d. deklaraciją MRN 18LTL0100IM055708, kuri KTM buvo priimta. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, V. G., net ir esant paminėtuose teisės aktuose griežtam deklaranto atsakomybės reglamentavimui už informacijos deklaracijoje tikslumą ir išsamumą, rėmėsi kvalifikuoto nepriklausomo turto vertintojo pateikta automobilio vertinimo ataskaita. Tai ir tolimesni pačios muitinės tarpininkės atstovės veiksmai rodo V. G. kaltės nebuvimą. Todėl, esant situacijai, kai byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų V. G. tyčinę ar neatsargią kaltę, nėra pagrindo kategoriškai išvadai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėties subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose.
Su apeliaciniame skunde nurodytu tvirtinimu, kad transporto priemonės registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, jog transporto priemonės modelis yra „CHEVROLET CAMARO 2SS“, apygardos teismas sutinka tik iš dalies, kadangi liudijime šalia brūkšninio kodo yra nurodytas modelis 2SS. Vis dėlto tame pačiame liudijime prie bendro pobūdžio rašytine forma pateikiamos informacijos nurodyta tik transporto priemonės identifikacinis numeris ((duomenys neskelbtini)), pagaminimo metai (2015) ir modelis – „CHEV CAMARO CP“ (b. l. 37, 53). Apeliaciniame skunde yra pažymėta, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM053AE9 buvo deklaruotas ne toks automobilio CHEVROLET CAMARO modelis. Tiek 2018 m. birželio 30 d. importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM053AE9 (b. l. 20), tiek 2018 m. liepos 3 d. importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM055708 (b. l. 13) buvo nurodytas tas pats automobilio aprašymas „CHEVROLET CAMARO, JUODA, PGM/MT 2015, K/NR (duomenys neskelbtini), 6200 CMQ, Benzinas, SU DEFEKTAIS“, t. y. tikslus transporto priemonės modelis nenurodytas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 16 punkte aiškiai nurodyta, kad „jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė“. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės CHEVROLET CAMARO muitinė vertė 2018 m. birželio 30 d. importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM053AE9 ir buvo nustatyta remiantis UAB „V.“ turto vertintojo M. Ž. 2018 m. birželio 27 d. surašyta turto vertinimo ataskaita Nr. VER2413 (b. l. 23–38), kurioje apskaičiuota rinkos vertė 18 270 Eur. Ta aplinkybė, jog 2018 m. liepos 3 d. pateiktoje importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM055708 tos pačios transporto priemonės muitinė vertė buvo nustatyta, remiantis dar viena turto vertinimo ataskaita Nr.VER2413 (b. l. 39–54), kurioje apskaičiuota rinkos vertė 20 420 Eur, neįrodo, kad apeliantė 2018 m. birželio 30 d. importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis. Neišleidus importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM053AE9 deklaruotų prekių, V. G., norėdama, kad importuojama transporto priemonė kuo greičiau būtų išleista į laisvą apyvartą bei pristatyta prekių gavėjai UAB „P.“, kreipėsi į turto vertintoją, kad šis patikslintų turto vertinimo ataskaitos duomenis.
V. G. neturėjo jokio pagrindo numatyti, kad UAB „V.“ turto vertintojas M. Ž., fiziškai apžiūrėjęs vertinimui pateiktą transporto priemonę, nustatydamas ginčo transporto priemonės rinkos vertę ir surašydamas turto vertinimo ataskaitą, remsis ne modelio CHEVROLET CAMARO 2SS verte, bet naudos CHEVROLET CAMARO 1SS modelio rinkos vertę. Apeliantė nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jos intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kvestionuoti turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą ir aiškintis jos sudarymo aplinkybes. Susiklostytų situacija, kuomet deklarantas, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, būtų verčiamas atlikti turto vertintojų funkcijas, o ir jas atlikęs nebūtų tikras, kad muitinės pareigūnas jo sprendimo nepakeis. Atkreiptinas dėmesys, jog, net ir dalyvaudamas fiziniame deklaruojamos transporto priemonės patikrinime / vertinime (nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad dalyvavo įgalioto užsakovo atstovas M. G. (b. l. 32, 48)), deklarantas, neturėdamas specifinių techninių / kvalifikacinių žinių, negalėtų tinkamai nuspręsti dėl prekės vertės, įvertinti pažeidimų, modelio ir kitų reikšmingų aplinkybių įtakos vertės nustatymui.
Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išvados dėl V. G. kaltės padarytos remiantis pavienių įrodymų vertinimu, nevertinant jų visumos, neatsižvelgiant į jų tarpusavio prieštaravimus. Apygardos teismas, įvertinęs visa tai, kas aptarta anksčiau, nutaria administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant V. G. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
tenkinti V. G. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartį, Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.