- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- 1-44-299/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00235-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Vilkienė
- Nukentėjusysis
- J. B., A.
- Kaltinamasis
- N. T.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. T., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. T., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė KET 37 p., nurodantį, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra 2013-03-23 apie 9¹⁵ val. Šilutės m., V. Kudirkos g., ties namu Nr. 21, N. T. vairuodama automobilį ,,Suzuki SX 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusių J. B. ir A. A. B. bei juos partrenkė. Eismo įvykio metu J. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o A. A. B. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji N. T. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. kovo 23 d. ryte, vairavo automobilį ,,Suzuki“. Išsukdama iš Jaunimo kv. apsižvalgė, gatvėje automobilių nebuvo, perėja taip pat buvo tuščia. Tą dieną švietė saulė. Ją apakino saulė, todėl Kudirkos g. pėsčiųjų perėjoje partrenkė moterį. Ji ėjo kartu su vyru. Ji jų nematė. Eismo įvykio metu važiavo apie 20-30 km/h greičiu. Po susidūrimo sustojo. Nukentėjusioji J. B. atsitrenkė į automobilio dešinę pusę. Po įvykio buvo iškviesta greitoji pagalba. Nukentėjusiesiems žalą atlygino draudimas. Nukentėjusiųjų ieškiniai per dideli. Ji dirba. Turiu sūnų, kuris mokosi. Turi neįgalią mamą, kuri gyvena kartu su ja, ji ją prižiūri. Automobilį vairuoja apie 6 metus.Gauna 1500,- Lt darbo užmokesčio per mėnesį. Nukentėjusiojo A. A. B. nepartrenkė, patrenkė tik nukentėjusiąją J. B.. Mano, jog nukentėjusįjį A. A. B. taip pat galėjo kliudyti automobiliu. Jis neparvirto, tik atšoko nuo automobilio.
Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2013 m. kovo 23 d ryte ji kartu su vyru ėjo iš turgaus namo. Baigiant pereiti pėsčiųjų perėją ją partrenkė automobilis. Nuo smūgio nieko nepamena, atsigavo tik ligoninėje. Ligoninėje gulėjo savaitę laiko. Po įvykio ją pykino visą parą. Po kelių dienų po įvykio pajuto, jog nejaučia kojų. Po eismo įvykio lankėsi pas neurologą, skaudėjo stuburo dešinę pusę, jautė ūžimą dešinėje ausyje. Įvykio metu jai buvo sutrenkta galva. Iki šiol galvos skausmas eina per ausį į kaklą, petį. Draudimas jai išmokėjo 3000,- Lt neturtinę žalą. Iš kaltinamosios N. T. prašo priteisti 17000,- Lt neturtinę žalą bei 750,- Lt už advokatės pagalbą. Po įvykio ją kamuoja nemiga, baimė, stresas. Iki įvykio buvo energinga, stipri, lanksti. 2012 m. lapkričio 2 d. jai ant galvos užkrito dangtis, esantis sodo namelio antrame aukšte. Susimušė galvą. Savo malonumui buvau nuėjusi pas gydytoją, jokių pakitimų nebuvo nustatyta. Iki įvykio neturėjo jokių problemų su galva. Gydytojos siuntimu buvo nuvykusi į Klaipėdą pasitikrinti kaulų tankio. Tai buvo prieš tris metus. Stuburo išvaržos nėra turėjusi. Tik po įvykio buvo nustatyta, jog stuburo dešinėje pusėje yra įduba. Avarijos metu jai lūžo petys, šonkaulis. Po įvykio jai skaudėjo galvą, užtirpo pėdos. Įvykio metu patyrė stiprų smūgį. Po įvykio jaučia skausmą, nerimą, nemigą. Iki įvykio nemiga jos nekankino. Po įvykio ją kankina nemiga, kojų skausmas, yra streso būsenoje, nežino kas jos laukia rytoj, jaučia emocinę įtampą, negali ilgai sėdėti, pavargsta ir ima skaudėti kojos ilgiau pabuvusios avalynėje, ūžia galvos dešinėje pusėje, dešinėje ausyje, negali miegoti ant dešinio šono. Po įvykio blogai girdi dešine ausimi, iki įvykio girdėjo gerai. Po įvykio skaudą dešinę ranką, negali su ja nieko pakelti. Su užtirpusiais kojų pirštais jai sunku vaikščioti. Vaikšo ir bijo, viena niekur nevaikšto, eina tik kartu su dukra arba vyru. Iki šiol po įvykio vaikšto pas šeimos gydytoją, ji jai rekomendavo apsilankyti UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre“ pas psichologą. Visus masažus t. y. stuburo, kojų darosi namuose, turi tam skirtus elektrinius prietaisus. Jog lūžo ranka, šonkauliai, buvo nustatyta tik praėjus savaitei po įvykio. Po įvykio mėnesį negalėjo vaikščioti, gulėjo lovoje. Iki šiol jai skauda dešinę ranką.
Nukentėjusysis A. – A. B. parodė, kad 2013 m. kovo 23 d. ryte apie 9 val. ėjo kartu su žmona iš turgaus į namus. Ėjo per pėsčiųjų perėją, esančią ties V. Kudirkos g. 21 namu, kuri buvo laisva. Žmona ėjo iš paskos, atsilikusi nuo jo galbūt pusę metro atstumu. Tuo metu, kai dešinę koją jau buvo užkėlęs ant šaligatvio, o kairioji dar buvo ant pėsčiųjų perėjos, jo krepšį kliudė automobilis, krepšys jam atsitrenkė į dešinę koją. Jį susuko, jis pargriuvo. Žmoną, automobilis nusinešė pačiu jos viduriu. Automobilis sustojo tik už pėsčiųjų perėjos, po to, kai žmona nukrito nuo jo kapoto. Garso, kaip žmona atsitrenkia į asfaltą iki šiol negali pamiršti. Po įvykio kaltinamoji N. T. išlipo iš automobilio. Girdėjo, kaip ji pasakė: „aš kalta, aš nepastebėjau“. Kai jis priėjo prie žmonos, ji gulėjo ant asfalto, ji nerodė jokių gyvybės ženklų. Atvykusi greitoji pagalba jį su žmona nuvežė į ligoninę. Ligoninėje buvo apžiūrėtas ir išleistas. Po įvykio apie mėnesį laiko jam skaudėjo dešinę koją, klubą. Buvo atsiradusios mėlynės. Žmona ligoninėje gulėjo apie savaitę laiko. Draudimas jam išmokėjo 1000,- Lt sumą neturtinės žalos. Iš kaltinamosios N. T. prašo priteisti 4000,- Lt neturtinę žalą, kadangi draudimas išmokėjo 1000,- Lt. todėl iš kaltinamosios prašo priteisti 3000,- Lt neturtinę žalą. Po įvykio iki šiol jaučia stresą. Po įvykio, kai žmona buvo paguldyta į ligoninę, jis prie jos buvo visą laiką, su ja nėjo pasikalbėti. Praėjus savaitei, po to kai, žmona buvo išleista iš ligoninės į namus, ji vis dar kentė didelius skausmus. Žmonai buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir nustatyta, jog jai lūžusi mentė. Praėjus dar 3-4 dienoms žmonos sveikata negerėjo, todėl vėl nuvažiavo į polikliniką. Žmonai buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir nustatyta, jog jai lūžę šonkauliai. Iki avarijos žmona sveikata nesiskundė, ji buvo lanksti. Žmona eidama šaligatviu nejaučia kur stato koją, ji užkliūva už bet ko, ji nejaučia atstumo. Dėl įvykusios avarijos žmonai atimtos kojos. Po avarijos visą mėnesį žmoną slaugė, ji nesikėlė iš lovos. Ji iki šiol ilgai sėdėti negali, pasidarė labai jautri.
Liudytoja S. B.-D. parodė, kad J. B. ir A. A. B. yra jos tėvai. 2013 m. kovo 23 d. eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti jos tėvai, nematė. Po įvykio su jais susitiko ligoninės priimamajame. Mama gulėjo ant neštuvų su kaklo įtvaru, ji nekalbėjo. Pasilenkusi jos paklausė, ji atsakė, kad jai skauda galvą. Tėtis vaikščiojo, sakė, kad skauda dešinę koją. Mama buvo paguldyta į ligoninę, tėtis išleistas į namus. Ligoninėje mamą lankė kiekvieną dieną po du kartus. Tą pačią dieną, kai mamą paguldė į ligoninę, ji labai blogai jautėsi, ją pykino, ji vėmė iki pat vakaro, jai buvo padaryta topografija. Mama negalėjo sėdėti. Atsisėdus jai imdavo svaigti galva, ji nevaikščiojo į tualetą, matėsi, jog jos vienas petys žemesnis, visas mėlynas. Po savaitės mama buvo išleista į namus, ji vos paėjo. Mamai pasiūlė nuvažiuoti pas gydytojus į Klaipėdą. Mama pasakė, jog ji negali, t.y. fiziškai nepajėgia. Po įvykio mama negali niekur toli važiuoti, nes jai ima gelti kojas, jos ilgai negali būti batuose. Tik vėliau, praėjus kažkiek tai laiko po įvykio buvo nustatyta, jog mamai yra lūžusi metė, šonkauliai. Grįžusi iš ligoninės, mama apie mėnesį laiko pragulėjo lovoje. Anksčiau mama buvo susilaužusi mažąjį kojos pirštą, jis buvo visas mėlynas, ji nejautė. Pirštas lūžo, nes ji koja užgavo akmenį. Ji nejaučia kojų, sunkiai vaikšto, viena nepavaikšto, nes visą laiką už kažko užkliūva. Šiuo metu mama negali gulėti ant dešinio šono, padidėjo jos dirglumas, ji labai jautri. Mama jai anksčiau minėjo, jog sode jai ant galvos buvo užkritęs dangtis, kuris yra antrame namo aukšte, jis skiria aukštus. Dangtis nesunkus. Ši trauma jokių pasekmių nesukėlė. Mama pasitikrino tik profilaktiškai. Mama jokių problemų su stuburu neturi. Kiek žino ji tarp menčių turi ataugas. Po įvykio mama nejaučia kojų, jos apmirusios. Mamai skauda dešinę galvos pusę, ji prastai girdi dešine ausimi. Galima sakyti, jog mama iki įvykio buvo sveika. Iki šiol mamai skauda petį, ji negali gulėti ant dešinio šono, su dešine ranka negali sunkiai kelti. Po įvykio mama sode dirbti negali. Iki įvykio mama labai aktyviai dirbo sode.
Liudytoja G. S. parodė , kad yra nukentėjusiųjų J. B. ir A. A. B. šeimos gydytoja. Apie 2013 m. kovo 23 d. avariją, kurios metu buvo sužaloti nukentėjusieji J. B. ir A. A. B. nieko nežino. Iki 2013 m. kovo 23 d. įvykio J. B. mažai lankėsi pas ją kaip pas šeimos gydytoją. Kokio ligos J. B. kamavo iki įvykio nepamena. Lėtinė cerebrovaskulinė liga, vertibulinis sindromas, cervikookcipitalgija dėl osteochondrozės, galėjo atsirasti ir po traumos, galėjo būti ir iki traumos, sunku pasakyti kiek tai įtakojo trauma patirta įvykio metu. Aterosklerotiniai encefalopatiniai pakitimai galvos smegenyse atsiranda su amžiumi. Diskų išsigaubimus gali iššaukti bet kokia trauma. Ar disko išsigaubimai atsirado traumos pasekoje ar ne, į šį klausimą gali atsakyti ekspertas. Į klausimą dėl pusiausvyros sutrikimo gali atsakyti tik ekspertas. Psichiatras nustato potrauminį streso sindromą. J. B. sveikatos istorijoje 2011-06-28 užfiksuotas abiejų ausų klausos sutrikimas, jos klausa 5-5. Dėl J. B. klausos 2013-05-03 gydytojo A. C. išraše nurodyta: abiejų ausų prikurtimas, klausa: 5-5. 2012-11-02 J. B. užkrito dangtis ant dešinės galvos pusės, ji dėl šios traumos konsultavosi pas traumatologą, jai buvo padarytas kompiuterinės tomografijos tyrimas, apraše nurodytas jog rasti nežymūs aterosklerotiniai encefalopatniai pakitimai gavos smegenyse. Šie pakitimai atsiranda su amžiumi. Po traumos J. B. skundėsi, jog jai skauda galvą, iššoko guzas. Iki avarijos J. B. nesiskundė, jog nejaučia abiejų kojų pirštų. 2013-11-21 neurologo išraše nurodyta, jog J. B. skundžiasi abiejų kojų tirpimu. Po autoįvykio J. B. skundžiasi galvos, sprando, dešinės rankos skausmais, jie iki šiol nėra išnykę. Iki įvykio skausmais skundėsi, tačiau jie nebuvo pastovūs. 2011-11-07 J. B. kreipėsi dėl sprando skausmų. Jai buvo paskirtas gydymas, po gydymo jai pagerėjo. Vėliau dėl sprando skausmų ji kreipėsi tik po įvykio. 2011-11-07 sprando skausmas galėjo atsirasti nuo vėjo pertraukimo, pasitempimo. Tai buvo vienkartinis skausmas, po gydymo skausmas išnyko. Po autoįvykio sprando skausmas neišnyksta, jis sumažėja po gydymo. 2012-11-02 po galvos traumos likusių simptomų med. dokumentuose neužfiksuota. 2011-11-07 sprando skausmai galėjo būti jaučiami ir dėl stuburo problemų. Sprando radikulitas gali pasikartoti bet kada, nepriklausomai ar buvo kokia trauma ar ne. J. B. po 2011-11-07 sprando gydymo, dėl sprando skausmų daugiau nesikreipė. Dėl jų ji kreipėsi tik po avarijos. Ši liga susijusi su paciento amžiumi. Nuo osteochondrozės pasveikti neįmanoma. Senatvinių procesų negalima grąžinti. Osteochondrozės požymiai sumažėja po gydymo. Po avarijos galėjo šie požymiai paūmėti. J. B. osteochondrozė buvo nustatyta atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą. Osteochondrozė žmonėms pradeda vystytis nuo 30-40 metų amžiaus, kaip ji ilgai vystosi negaliu pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios N. T. kaltė įrodyta: 2013-03-23 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog Šilutės m., V. Kudirkos ir Taikos gatvių sankryžoje, už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (žiūrint Taikos g. kryptimi), stovi automobilis ,,Suzuki SX 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7, 8, 11-14).
Iš 2013-03-23 daikto (transporto priemonės) apžiūros protokolo matyti, kad automobilio ,,Suzuki SX 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), radiatoriaus grotelės yra sulaužytos, o priekinis bamperis įlenktas (b. l. 9-10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus pateiktose specialisto išvadose Nr. G 868/13(03) ir Nr. pG 1235/13(03) nurodyta, kad 2013-03-23 eismo įvykio metu J. B. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: galvos, krūtinės ląstos (nugaros), dešinio peties sąnario ir dešinės čiurnos sąnario sumušimai, dešinės mentės lūžis ir kairės pusės II šonkaulio lūžis. J. B. padaryti mentės ir šonkaulio lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 27-28, 32-33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 687/13(03) nurodyta, kad 2013-03-23 eismo įvykio metu Algirdas A. B. patyrė dešinio klubo ir dešinio kelio sumušimą. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 45).
Automobilis ,,Suzuki SX 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas (b. l. 9-10) ir grąžintas N. T. (b. l. 15).
Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d,. nes įvykio metu kaltinamoji N. T. pažeidė kelių eismo taisykles, kadangi, vairuodama transporto priemonę, nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusių nukentėjusiųjų J. B. ir Algirdo A. B. bei juos partrenkė, todėl J. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o Algirdui-A. B. nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamosios N. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
N. T. yra teisiama pirmą kartą, nes praeityje nėra teista, yra dirbanti, charakterizuojama gerai (b.l.185), administracine tvarka bausta (b.l.69), todėl ji dar gali būti pataisyta ir perauklėta neizoliuojant jos nuo visuomenės. Jai skirtina bauda.
Nukentėjusioji J. B. prašo priteisti 17000 Lt neturtinę žalą, nes draudimo bendrovė sumokėjo 3000 Lt. Nukentėjusysis Algirdas- A. B. prašo priteisti 3000 Lt neturtinę žalą, nes draudimo bendrovė sumokėjo 1000 Lt.
Nukentėjusieji nurodė, kad įvykio metu patyrė didžiulį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. J. B. iki šiol skauda ranką, sunkiai gali vaikščioti, o Algirdas-A. B. iki šiol jaučia stresą.
Kaltinamoji N. T. ieškinių nepripažįsta. Nurodo, kad jie yra per dideli, nes nors ir dirba, tačiau išlaiko studentą sūnų bei prižiūri neįgalią mamą, kuri gyvena kartu su ja.
Kaltinamosios N. T. įvykio metu vairuojamo automobilio Suzuki SX 4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Ergo Insurance SE Lietuvos filialo (b.l.63). Byloje civiliniu atsakovu patraukto Ergo Insurance SE 2013 m. atsiliepime Nr.10B-1933 (b.l.157-158) nurodyta, kad remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo sudarytos draudimo sutarties Nr 02-2006134 nuketėjusiesiems J. B. ir Antanui A. B. civiliniai ieškiniai atlyginti dėl neturtinės žalos vadovaujantis teismų praktika, prašo bylą nagrinėti civilinio atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
Akivaizdu, kad nukentėjusiajai J. B. įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam Algirdui-A. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusieji nurodė, kad dvasiniai išgyvenimai išliko iki šiol. Iš eksperto D. V. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad nukentėjusiajai J. B. stuburo, galvos, klausos ir kiti sveikatos sutrikimai buvo nustatyti dar prieš eismo įvykį, jie neturėjo tiesioginės įtakos su eismo įvykio metu patirta trauma. Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji J. B. yra vyresnio amžiaus, jai įvykio metu buvo padaryti mentės lūžis ir šonkaulio lūžis. Nustatant neturtinės žalos dydį ir siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai J. B. priteistina 3000 Lt neturtinė žala, o nukentėjusiajam Algirdui – A. B. priteistina 1000 Lt neturtinė žala iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.
Už advokato pagalbą priteistina po 750 Lt nukentėjusiesiems J. B. ir Algirdui-A. B. (b.l.190-191) iš kaltinamosios N. T..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302, 303 str. 2d., teismas
nusprendžia:
N. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti ją 15 MGL dydžio ( 1950 Lt ) bauda, ją sumokant per vienerius metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę iki įsiteisės nuosprendis nuteistajai N. T. nekeisti.
Priteisti iš N. T. 750 Lt už advokato pagalbą J. B. ir 750 Lt už advokato pagalbą A.A. B..
Priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 3000 Lt neturtinę žalą J. B. ir 1000 Lt neturtinę žalą A.A. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.