- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-373-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01228-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė, Romualdas Januška
- Atsakovas
- UAB „Maternas“
- Ieškovas
- VĮ Utenos miškų urėdijos
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-373-425/2013
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Maternas“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-102-356/2013 pagal ieškovo VĮ Utenos miškų urėdijos ieškinį atsakovui UAB „Maternas“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VĮ Utenos miškų urėdija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Maternas“ 26 726,78 Lt dydžio žalą, padarytą aplinkai, 27 007,00 Lt dydžio žalą, padarytą miško valdytojui, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, plynai iškirto ieškovo valdomuose sklypuose Nr. 33 ir Nr. 34 (Kv. Nr. 283) viso 270,07 ktm. medienos, yra dėl to kaltas, jo neteisėti veiksmai įrodyti įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje, viso žala – 53 733,78 Lt. Ieškovo kaltės dėl to, kad atsakovas per klaidą iškirto ne tą miško sklypą, nėra, nes ne medžių ar kt. objektų pažymėjimas miške, o tik leidimas suteikia teisę mišką kirsti. Nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo gautų už parduotą medieną lėšų suma mažinti atlygintinos žalos dydį. Ieškovas taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš UAB „Maternas“ valstybės įmonei Utenos miškų urėdija 27 007,00 Lt žalai, padarytai miško valdytojui, atlyginti ir 26 726,78 Lt žalai, padarytai aplinkai, atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 53 733,78 Lt už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t.y. nuo 2012-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 612,00 Lt žyminio mokesčio, 1 197,90 Lt už ieškinio parengimą ir atstovavimą, priteisė iš UAB „Maternas“ į valstybės biudžetą 16,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-895-921/2012 2012-11-16 buvo priimtas nutarimas, kuris yra įsiteisėjęs, juo nustatyta, kad 2011 m. liepos mėn. VĮ Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos kv. 283 skl. 33 (pribręstančiame medyne, III grupės miške) plotas 0,19 ha ir skl. Nr. 34 (brandžiame medyne, III grupės miške) plotas 1,02 ha, miške, skirtame nuosavybės teisės atkūrimui, buvo įvykdytas neteisėtas, neturint leidimo, miško kirtimas. Kirtimo metu iškirsta 270,07 ktm. medienos, kirtimą vykdė UAB „Maternas“ darbuotojai, už įmonės vykdomų miško kirtimo taisyklių laikymąsi atsakingas direktorius A. B.. Neteisėtu miško kirtimu padaryta žala urėdijai ir aplinkai. Žala urėdijai yra 27 007 Lt, o žala aplinkai – 26 726,78 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo nutarimu, todėl šio fakto papildomai įrodinėti nereikia. Savavališkai, taigi ir neteisėtai, iškirtus mišką, aplinkai padarytos žalos dydis apskaičiuojamas pagal miško grupę, medynų brandumą, specialiųjų miško naudojimo sąlygų miške nustatymą, paties neteisėto kirtimo pobūdį, neteisėtai iškirstos medienos kiekį, medžių skersmenį ir amžių, rūšį, neteisėtos veikos miške pobūdį. Teismas atmetė atsakovo teiginius apie tai, kad iš mokėtinos žalos sumos privalėtų būti atskaičiuotos pajamos, gautos ieškovo realizavus medieną, nurodydamas, kad taip būtų paneigta ieškovo teisė į žalos, padarytos neteisėtu miško kirtimu miško valdytojui, atlyginimą. Atsakovas plynai iškirto ieškovo valdomame miško sklype Nr. 33 39,9 ktm. medienos, taip sunaikino pribręstantį medyną, III grupės mišką, esantį paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje, tuo padarė 3 990,00 Lt dydžio žalą valdytojui o aplinkai – 3.686,76 Lt dydžio žalą; sklype Nr. 34 buvo iškirsta 230,17 ktm. medienos, sunaikintas brandus medynas, III grupės miškas, esantis paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje, todėl žala valdytojui – 23 017,00 Lt, o žala aplinkai – 23 040,02 Lt. Teismas nenustatė ieškovo kaltės ar neatsargumo, todėl netaikė teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės netaikymą, atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas neveikė tyčia, nėra kliūčių atkurti iškirstą mišką, didžiąją iškirstos medienos dalį sudaro malkinė mediena, tačiau sumažinti nuostolių atlyginimo dydį numatyta tik, be jau minėtų, esant dar vienai sąlygai, t.y. jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, o tokių pasekmių atsakovas neįrodinėjo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 5 proc. palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Maternas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-102-356/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi nuostata, kad aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nebereikia. Tačiau Utenos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-895-921/2012 atsakovas UAB „Maternas“ nedalyvavo, o administracinėn atsakomybėn patrauktas kitas asmuo - A. B., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo išdėstytas aplinkybes traktavo kaip nereikalaujančias įrodymų. Ieškovas, pardavęs neteisėtai iškirstą medieną gavo žymiai didesnes pajamas nei jo nurodomos už malkų pardavimą, todėl jokio nuostolio nepatyrė ir jam, kaip valdytojui, žala nebuvo padaryta. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad vidutinės veiklos sąnaudos 1 kietmetriui medienos yra 74,22 Lt. Šis skaičius niekuo nepagrįstas, o su tokiomis sąnaudomis medienos kirtimas ir pardavimas būtų nuostolinga veikla. Ieškovo pateiktoje 2011-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje 7 561,96 Lt sumai už medienos ištraukimą ir kirtavietės sutvarkymą paslaugos už 1 ktm. įkainotos 28 Lt, tačiau tokie įkainiai viršija rinkos kainas. Be to, ieškovas visas paslaugas perka viešųjų pirkimų būdu, tačiau šiuo atveju nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių už kokią paslaugą J. B. įmonei buvo apmokama 28 Lt už ktm. Ieškovas neįrodė jam, kaip miško valdytojui, padarytos žalos dydžio, o išvardintų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nesvarstė. Apeliantas pažymėjo, kad valstybiniame miške buvo atžymėtas kirtimui miškas, kurį atsakovas ir iškirto. Šiuo atveju ieškovas pats netinkamai atliko savo pareigas, nesiėmė jokių priemonių šiam miško žymėjimui panaikinti. Dėl tokio ieškovo aplaidumo atsakovas per klaidą iškirto ne tą miško plotą. Teismas turėtų konstatuoti, kad dėl žalos atsiradimo ar padidėjimo yra kalta ir kita ginčo šalis, o padarytos žalos atlyginimo suma turėtų būti sumažinama. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į atsakovo argumentus, kad kirtimo biržė buvo pažymėta atitinkamais sutartiniais ženklais. Apeliantas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien neteisėto miško iškirtimas ir padarytos žalos įvertinimas nėra besąlygiškas pagrindas dėl žalos gamtai, todėl pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos.
Atsiliepimas
Ieškovas VĮ Utenos miškų urėdija atsiliepimu prašė atsakovo UAB „Maternas“ apeliacinį skundą atmesti, Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-102-356/2013 palikti nepakeistą, priteisti ieškovo naudai 580,80 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovas nurodė, kad administracinėje byloje A. B. patvirtino, kad mišką neteisėtai iškirto UAB „Maternas“ darbuotojai. Teismas pažymėjo, kad už sprendimų priėmimą ir jų teisėtumą įmonės veikloje yra atsakingas jos vadovas, todėl atsakomybė dėl neteisėtų UAB „Maternas“ veiksmų kilo A. B.. Minėta administracinė byla ir nagrinėjama civilinė byla yra susijusios su tuo pačiu įvykiu, iš esmės sutampa ir bylos šalys: A. B. yra UAB „Maternas“ atstovas – direktorius, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarymo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiame prejudiciniame teismo nutarime, todėl jo įrodinėti papildomai nebereikia. Materialinę atsakomybę už padarytą žalą neteisėtais veiksmais aplinkai ir miškui nustato teisės aktai. Vyriausybės 2002-04-12 nutarime Nr. 521 buvo patvirtinti fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiai. Šio nutarime prasme neteisėtai iškirsta mediena ir iš jos pagaminti sortimentai nėra kriterijus, taikomas padarytai žalai apskaičiuoti. Miškui padarytos žalos dydis apskaičiuojamas pagal neteisėtai iškirstų medžių kiekį, skersmenį, amžių, rūšį, neteisėtos veikos pobūdį. Ieškovas nesutiko su apelianto teiginiu, jog ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas. Miškas, kurio kirtimui UAB „Maternas“ buvo gavęs leidimą, buvo apie 300 m į šiaurę nuo neteisėto kirtimo. UAB „Maternas“ medžius iškirto ne privačiame miško sklype, kuriam buvo išduotas leidimas, o valstybiniame miške. Kilus abejonių dėl sklypo ribų, atsakovo vadovas turėjo kreiptis į užsakovą ir derinti kertamo miško ploto ribas, tačiau tai nebuvo padaryta. Liudytojas M. S. teismo posėdyje paaiškino, kad valstybinio miško sklypas nebuvo paruoštas kirtimui, o be to, jame plynas kirtimas nebuvo galimas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas cituoja Aukščiausiojo teismo praktiką baudžiamojoje byloje, kuri nagrinėjamai bylai nėra aktuali.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl žalos gamtai padarymo fakto bei žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Utenos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-895-921/2012 2012-11-06 nutarime išdėstytas aplinkybes vertino kaip nebereikalaujančias papildomo įrodinėjimo (CPK 182 str. 2 p.). Apeliantas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje UAB „Maternas“ nedalyvavo, todėl šis nutarimas jam neprivalomas, o pirmosios instancijos teismas privalėjo detaliai analizuoti situaciją ir pateiktus įrodymus.
Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas negali remtis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos kitoje byloje, kurios šalys skiriasi nuo nagrinėjamos bylos šalių.
Utenos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-895-921/2012 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo UAB „Maternas“ direktorius A. B., kaip administracinį teisės pažeidimą padariusio subjekto vadovas, atsakingas už tinkamą darbo organizavimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra UAB „Maternas“, todėl pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje priimto sprendimo negalėjo traktuoti kaip prejudicinę galią turinčio teismo sprendimo, o privalėjo detaliai išnagrinėti pateiktus įrodymus ir nustatyti civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų egzistavimą ar jų nebuvimą.
Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (LR Aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 – 6.249 str. numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Atsakovo UAB „Maternas“ atstovas direktorius A. B. 2012-12-20 teismo posėdžio metu patvirtino, jog valstybei priklausantis miškas buvo iškirstas 2011 m. liepos mėn. tam neturint leidimo, nors tai atsitiko dėl techninės klaidos, tačiau nurodė paties neteisėto veiksmų fakto neginčijantis (b. l. 73-78). CPK 187 str. 1 d. numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, o pripažintų faktų papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 5 d.), todėl neteisėto valstybei priklausančio miško iškirtimo faktas pripažįstamas įrodytu.
Ieškovas VĮ Utenos miškų urėdija pateikė dėl medžių iškirtimo atsiradusios žalos apskaičiavimą (b. l. 10), padaryta 53 733,78 Lt žala buvo nustatyta ir Utenos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-895-921/2012, ieškovas pateikė PVM sąskaitą-faktūrą už 270,07 ktm. medienos ištraukimą ir kirtavietės sutvarkymą sklypuose Nr. 33 ir 34, t. y. tuose sklypuose, kuriuose atsakovas atliko plynus kirtimus (b. l. 82). Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. numato, jog yra pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Atsakovas neteisėtais veiksmais plynai iškirsdamas miško dalį padarė žalą aplinkai. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 6 p., gamtos išteklių naudotojai privalo neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti. Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d.). Žalą gamtai pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo remdamasis LR Vyriausybės nutarimu patvirtintomis „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“: III grupės miškuose plynaisiais kirtimais, pribręstančiame medyne, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, iškirsta 39,9 ktm. ir tokiu būdu padaryta žala aplinkai lygi 3 686,76 Lt = 39,9 ktm.*70 Lt/m³*1,2 (pribręstantis medynas)*1,1(paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose); žala valdytojui – 3 990 Lt = 39,9*100 Lt/m³. III grupės miškuose plynaisiais kirtimais, brandžiame medyne, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje iškirsta 230,17 ktm. ir tokiu būdu padaryta žala aplinkai 23 040,02 Lt = 230,17 ktm.*70 Lt/m³*1,3 (brandus medynas)* 1,1 (paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose) bei žala valdytojui – 23 017 Lt = 230,17 ktm.*100 Lt/m³. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja aplinkai ir valdytojui padarytą žalą esant pagrįstą ir įrodytą. Pažymėtina, kad nors atsakovas nurodo, jog ieškovas gavo naudos už parduotą medieną ir realiai jokių nuostolių nepatyrė, be to, didžioji dalis iškirstos medienos buvo malkinė, tačiau šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl aplinkai ir valdytojui padarytos žalos. Įstatymu reglamentuojamas padarytos žalos apskaičiavimas ir atlyginimas nėra siejamas su medienos sortimentu ar su nukentėjusiojo asmens gautomis pajamomis už iškirstą medieną. Be to, VĮ Utenos miškų urėdija, norėdama atsodinti neteisėtai iškirstą mišką, patirs nemažai išlaidų, kurioms padengti, ieškovo skaičiavimu, prireiks 30 689,62 Lt (b. l. 81), todėl atsakovas nepagrįstai teigia ieškovą nepatyrus jokių nuostolių. Šio motyvo atsakovas apeliantas UAB „Maternas“ nepaneigė.
Civilinė atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str.). Atsakovo UAB „Maternas“ atstovas nurodė, kad valstybinis miškas buvo iškirstas dėl techninės klaidos, supainiojus biržes. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog atsakovas yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovo darbuotojai, vadovas, nežinodami tikslių privataus sklypo, kurio kirtimui buvo išduotas leidimas, ribų, privalėjo kreiptis į jo savininką A. R., su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl miško kirtimo (b. l. 6), o ne kirsti pirmoje pasitaikiusioje vietoje, dėl kurios atsakovas nebuvo tikras. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovas neteisėtus veiksmus atliko dėl neatsargumo, t. y. pripažįstama, jog dėl neteisėtų veiksmų egzistuoja atsakovo kaltė. Žala valstybei priklausančiame miško sklype buvo padaryta atsakovo neteisėtais kaltais veiksmais, todėl pripažintina, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu, tačiau priėmė teisingą išvadą dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Apeliantas nurodo, kad dėl neteisėtai iškirsto miško yra ir ieškovo kaltės, kadangi ieškovas netinkamai sužymėjo medžius. Pažymėtina, kad valstybei priklausančius miško sklypus Utenos rajone prižiūri ir valdo ieškovas VĮ Utenos miškų urėdija. Būdamas teisėtu valdytoju, ieškovas gali imtis tinkamai turto priežiūrai reikalingų veiksmų, tarp jų ir medžių žymėjimo kirtimams ir medžių kirtimo. Tačiau šiuo atveju net ir medžiams esant pažymėtiems kirtimui, pašalinis asmuo, negavęs leidimo kirsti medžius VĮ Utenos miškų urėdija valdomame sklype, neturi teisės šių medžių savavališkai iškirsti, nepaisant jų pažymėjimo. Aplinkybė, kad ieškovas nesugebėjo apsaugoti miško nuo neteisėtų atsakovo veiksmų, taip pat negali būti laikoma lengvinančia ar naikinančia atsakovo atsakomybę. Apeliantui paaiškintina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose priimti sprendimai negali būti traktuojami kaip precedentai civilinėse bylose, o apeliaciniame skunde cituojamoje nutartyje kasacinis teismas nagrinėjo nusikaltimo sudėties elementus, tačiau visiškai nepasisakė dėl žalos atlyginimo civiliniame procese. Atsakovas nenurodė jokių neigiamų pasekmių, kurios galėtų atsirasti dėl teismo sprendimo, nesirėmė sunkia turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis, todėl pagrindo atlygintiną žalą mažinti nėra.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovui prašant, priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas VĮ Utenos miškų urėdija nurodė turėjęs 580,80 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 129-130). Šios išlaidos pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš apelianto ieškovo naudai (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Maternas“ (į. k. 133696979) 580,80 Lt išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti VĮ Utenos miškų urėdija (į. k. 184088345) naudai.