- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2-102-356/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01228-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- VĮ Utenos miškų urėdijos, VĮ Utenos miškų urėdija
- Atsakovas
- UAB „Maternas“
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovo VĮ Utenos miškų urėdijos atstovei D. P. ir advokatei I. P., atsakovo UAB „Maternas“ atstovui A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Utenos miškų urėdijos ieškinį atsakovui UAB „Maternas“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas VĮ Utenos miškų urėdija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 26.726,78 Lt dydžio žalą, padarytą aplinkai, 27.007,00 Lt dydžio žalą, padarytą miško valdytojui, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovės, prašydamos ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovas neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, plynai iškirto ieškovo valdomuose sklypuose Nr. 33 ir Nr. 34 (Kv. Nr. 283) viso 270,07 ktm. medienos, yra dėl to kaltas, jo neteisėti veiksmai įrodyti įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje, viso žala - 53.733,78 Lt. Ieškovo kaltės dėl to, kad atsakovas per klaidą iškirto ne tą miško sklypą, nėra, nes ne medžių ar kt. objektų pažymėjimas miške, o tik leidimas suteikia teisę mišką kirsti. Nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo gautų už parduotą medieną lėšų suma mažinti atlygintinos žalos dydį. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Maternas“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, o atstovai, prašydami ieškinį atmesti, paaiškino, kad atsakovo darbuotojai per klaidą iškirto ne tą mišką, kad kirto pagal taisykles, jokios tyčios padaryti žalą gamtai ar miško valdytojui neturėjo. Mano, kad žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas arba atsakovas atleistas nuo atsakomybės, nes pats ieškovas savo pareigas atliko aplaidžiai, t.y. nesiėmė jokių priemonių valdomame miške nenustatytų asmenų padarytus atžymėjimus, kurie ir suklaidino atsakovo darbuotojus, panaikinti, neatvyko, nors atsakovo darbuotojai kirto mišką apie mėnesį laiko, patikrinti, ar kertama teisėtai. Mišką atkurti galimybė yra. Mediena liko ieškovui, todėl mano, kad gautų už parduotą medieną lėšų suma turėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo teisės pažeidimu aplinkai ir miško valdytojui padarytą žalą - 53.733,78 Lt, t.y. atsakovo atžvilgiu prašė taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 6.263 str.1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. LR CK 6.264 straipsnio nuostatomis samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (LR Aplinkos apsaugos įstatymas).
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 str. 1 d. nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę
LR CK 6.245 str. 4d. nustato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.
Ieškovas, pareikšdamas ieškinio reikalavimą dėl žalos, padarytos aplinkai ir miško valdytojui atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tai atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas nepreziumuojamas.
Pagal LR CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais įsigaliojus teismo sprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-895-921/2012 2012-11-16 buvo priimtas nutarimas, kuris yra įsiteisėjęs, juo nustatyta, kad 2011 m. liepos mėn. VĮ Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos kv. 283 skl. 33 (pribręstančiame medyne, III grupės miške) plotas 0,19 ha ir skl. Nr. 34 (brandžiame medyne, III grupės miške) plotas 1,02 ha, miške, skirtame nuosavybės teisės atkūrimui, buvo įvykdytas neteisėtas, neturint leidimo, miško kirtimas. Kirtimo metu iškirsta 270,07 ktm. medienos. Kirtimą vykdė UAB „Maternas“ darbuotojai. Už įmonės vykdomų miško kirtimo taisyklių laikymąsi atsakingas direktorius A. B.. Iš viso miške, skirtame nuosavybės teisių atkūrimui, neturint leidimo kirsti mišką 2011 m. liepos mėnesį nukirsta 270,07 ktm. medienos. Neteisėtu miško kirtimu padaryta žala urėdijai ir aplinkai. Žala urėdijai yra 27.007 Lt, o žala aplinkai – 26.726,78 Lt.
Kadangi atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti minėtu įsiteisėjusiu prejudicinę reikšmę turinčiu teismo nutarimu administracinėje byloje, šio fakto papildomai įrodinėti nereikia.
Žemesnės instancijos teismas
Žalos padarymo faktas yra nustatytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-895-921/2012 (51-52 b.l., adm./b Nr. A2.3-895-921/2012), nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (39-47 b.l.), rangos sutartimi 2011-04-01 (6 b.l.), taksoraščiu, planu, brėžiniu (7-9 b.l.), leidimu kirsti mišką (6 -9, 42 b.l.).
Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. numato, jog yra pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Miškas yra ypatingas objektas, turintis svarbią reikšmę visai visuomenei, atmosferai ir kitiems gyvybiniams planetos egzistavimo veiksniams. Miškų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti miškų tvarkymo ir naudojimo apribojimai yra pateisinami, nes gina viešąjį interesą, tokią teisę valstybei suteikia Konstitucijos 46 straipsnio trečioji dalis. Savavališku miško kirtimu padaryta miškui žala turi du aspektus: turtinį - žala padaryta miškui ir aplinkosauginį - žala padaryta aplinkai. Atsakovas neteisėtais veiksmais plynai iškirsdamas miško, kuris buvo skirtas nuosavybės teisių atkūrimui ir kurį iškirsti numatyta nebuvo, dalį padarė žalą aplinkai. Kad padaryta žala ne tik miško valdytojui, tačiau ir aplinkai, nustatyta minėtu įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3-895-921/2012.
Nuostolių apskaičiavimo tvarka nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose (Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Vyriausybė, vadovaudamasi šiomis, taip pat 1992 m. sausio 21 d. Aplinkos apsaugos įstatymo 32, 33 straipsnių (1996 m. gegužės 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtino Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarką, Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai dydžius, taip pat Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžius. Šio Vyriausybės nutarimo prasme miško valdos (sklypo) su medynais vertė nėra kriterijus, kuris taikomas apskaičiuojant tiek aplinkai, tiek miškui, jį neteisėtai iškirtus, padarytos žalos dydį. Savavališkai, taigi ir neteisėtai, iškirtus mišką, aplinkai padarytos žalos dydis apskaičiuojamas pagal miško grupę, medynų brandumą, specialiųjų miško naudojimo sąlygų miške nustatymą, paties neteisėto kirtimo pobūdį (plynasis ar neplynasis kirtimas, miškas sunaikinamas ar sužalojamas jį padegus, patvenkus ar neatsargiai elgiantis su ugnimi), neteisėtai iškirstos medienos kiekį (Tvarkos 2–4 punktai, Žalos aplinkai dydžių 1–1.4.2 punktai). Miškui padarytos žalos dydį lemia neteisėtai iškirstų medžių kiekis, jų skersmuo ir amžius, rūšis, neteisėtos veikos miške pobūdis (Žalos miškui dydžių 1–4.3 punktai).
Taigi atsakovo teiginiai apie tai, kad iš mokėtinos žalos sumos privalėtų būti atskaičiuotos pajamos, gautos ieškovo realizavus medieną (81-99 b.l.), atmestini, nes taip būtų paneigta ieškovo teisė į žalos, padarytos neteisėtu miško kirtimu miško valdytojui, atlyginimą.
Atsakovas plynai iškirto ieškovo valdomame miško sklype Nr. 33 (Kv. Nr.283) 39,9 ktm. medienos, taip sunaikino pribręstantį medyną, III grupės mišką, esantį paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje, tuo padarė 3.990,00 Lt dydžio žalą valdytojui (39,9 ktm. x 100 Lt), o aplinkai – 3.686,76 Lt dydžio žalą ( 39,9 x 70 x 1,2 x 1,1); sklype Nr. 34 buvo iškirsta 230,17 ktm. medienos, sunaikintas brandus medynas, III grupės miškas, esantis paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje, todėl žala valdytojui – 23.017,00 Lt (230,17 ktm. x 100 Lt), o žala aplinkai - 23.040,02 Lt (230,17 x 70 x 1,3 x 1,1). Žala miško valdytojui yra 27.007 Lt, o žala aplinkai – 26.726,78 Lt.
Ieškovo pateiktais jau minėtais sprendime įrodymais taip pat nustatytina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent tokio dydžio žala atsirado atsakovo neteisėtų veiksmų pasėkoje, jam neteisėtai iškirtus mišką.
Atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos ieškovui atsiradimo, todėl yra pagrindas vertinti, kad kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Nustačius visas atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.), atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti civilinę deliktinę atsakomybę.
Nors atsakovas nurodė, kad pats ieškovas buvo neatsargus, aplaidžiai vykdė savo pareigas, nes nekontroliavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad panaikinti neteisėtai nenustatyto asmens atliktus žymėjimus miške, kurių buvimas būtent ir suklaidino atsakovą, tačiau šioje byloje nenustatyta teisinių pagrindų, kurie leistų taikyti teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės netaikymą, atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (LR CK 6.253 str., LR CK 6.282), nes atsakovo nurodyti faktai nepašalina jo atsakomybės ir nepatvirtina buvus ieškovo kaltę ar didelį neatsargumą.
LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti visiško nuostolių atlyginimo principą, taip pat numato galimybę nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį numato LR CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (LR CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas per klaidą kirsdamas mišką ne tame sklype, t.y. neteisėtai, neturint leidimo, tyčia nesiekė padaryti žalą aplinkai ar miškui, jį kirto laikydamasis nustatytų reikalavimų (išskyrus leidimo turėjimą to sklypo kirtimui). Nenustatyta, kad būtų kliūčių atkurti iškirstą mišką, kaip aplinkos objektą. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad didžiąją iškirstos medienos dalį sudaro malkinė mediena (81-99 b. l.). Minėta, kad sumažinti nuostolių atlyginimo dydį numatyta tik, be jau minėtų, esant dar vienai sąlygai, t.y. jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo (LR CPK 178 str.), kad dėl apskaičiuoto dydžio žalos atlyginimo atsakovui, jam, kaip privačiam juridiniam pelno siekiančiam asmeniui, atsirastų kokių nors nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Neįrodžius tokių aplinkybių, teismas neturi pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti LR CK 6.251 str. 2 d. nuostatų ir sumažinti atlygintinos žalos dydį.
Ieškovas 2012-06-06 pretenzija Nr.SK-460 (11 b.l.) kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalą atlyginti gera valia nesutiko.
Iš atsakovo ieškovui, ginant jo pažeistas teises ir ieškinį tenkinant visiškai, priteistina 27.007,00 Lt žalai, padarytai miško valdytojui, atlyginti ir 26.726,78 Lt žalai, padarytai aplinkai atlyginti (LR CK 6.251 str.).
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant deliktinei civilinei atsakomybei gali būti mokamos kompensuojamosios palūkanos. Šioje byloje dėl delikto atsiradusi žala bus atlyginama pinigais, todėl atsakovui atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), jos užtikrina nukentėjusiojo asmens turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.
Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti LR CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (LR CK 6.210 str. 2 d.) nuo 53.733,78 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2012-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinys patenkintas visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas ieškinį apmokėjo 1.612,00 Lt žyminiu mokesčiu (21 b.l.), 592,90 Lt sumokėjo UAB „Teisinių žinių centras“ už ieškinio parengimą (22-23 b.l.), t.y. turėjo kitų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išlaidų (LR CPK 88 str. 1d. 9p.), už advokatės teisinę pagalbą – atstovavimą teisme (38-41, 45 b.l.) turėjo 605,00 Lt išlaidų (LR CPK 98 str.).
Ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.18p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 127,50 Lt, 150,00 Lt, posėdžių trukmė – virš 4 val.) pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis – 605,00 Lt atitinka protingumo kriterijus. Išlaidų, susijusių su procesinio dokumento – ieškinio parengimu, dydis taip pat atitinka protingumo kriterijus, nes už ieškinio parengimą minėtame teisingumo ministro įsakyme maksimali suma yra 2.400,00 Lt (ieškinio parengimo dienai).
Iš atsakovo, atsižvelgiant, kad ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, o atsakovas be pateisinamų priežasčių vėlavo į teismo posėdžius 2012-11-23 ir 2012-12-20, o todėl, teismo vertinimu, atsakovo procesinis elgesys nebuvo visiškai tinkamas, priteistina viso 605,00 Lt išlaidų už advokatės pagalbą ir 592,90 Lt už ieškinio parengimą, 1.612,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 88 str. 1d. 9p., 93 str., 98 str.).
Byloje susidarė 16,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Maternas“, juridinio asmens kodas 133696979, ieškovui Valstybės įmonei Utenos miškų urėdija, juridinio asmens kodas 184088345, 27.007,00 Lt žalai, padarytai miško valdytojui, atlyginti ir 26.726,78 Lt žalai, padarytai aplinkai, atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos - 53.733,78 Lt už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t.y. nuo 2012-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1.612,00 Lt žyminio mokesčio, 1.197,90 Lt už ieškinio parengimą ir atstovavimą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Maternas“, juridinio asmens kodas 133696979, į valstybės biudžetą 16,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ( įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.