Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius apeliaciniai skundai dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo ir 2021 m. gegužės 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį atsakovui K. M., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo, trečiasis asmuo –VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13.1. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis geriausiems nepilnametės K. M. interesams.

13.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nepilnametei K. M. jau ne kartą buvo nustatyta globa dėl to, kad atsakovo K. M. šeimoje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, triukšmaujama, o atsakovo santykiai su vaikais buvo konfliktiški, buvo fiksuojami nepilnamečių vaikų teisių pažeidimai ir geriausių interesų neužtikrinimas. Atsakovas tinkamai nesirūpino nepilnamete dukra ir nesudarė jai tinkamų sąlygų į saugią aplinką. 2020 m. rugsėjo 3 d. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro pagalbos plane nurodoma, kad atsakovas pagalbos šeimai planą vykdė tik iš dalies. Atsakovas nesprendė pagrindinės problemos, dėl kurios šeimoje buvo pažeidžiami nepilnamečio vaiko geriausi interesai - alkoholio vartojimo problemos. Vyras neužsiregistravo gydytis ilgalaikėje programoje nuo žalingo alkoholio vartojimo, nepriėmė kitų sprendimų dėl gydymosi. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pats atsakovas K. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad alkoholis jo darbui netrukdo ir niekada netrukdė. Kartais išgeria tik alaus, stiprių alkoholinių gėrimų išvis nevartoja. Tarnybos nuomone tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas nėra motyvuotas keisti gyvenimo būdo, pripažinti ir spręsti alkoholio vartojimo problemos šeimoje ir siekti susigrąžinti dukrą į šeimą. 2016 m. gegužės 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovui jau buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnametės K. M. atžvilgiu, nes atsakovo pastangos gydytis nuo alkoholizmo, susirasti darbą, sudaryti saugias sąlygas gyventi vaikams buvo trumpalaikės.

13.3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas nededa realių pastangų susirasti nuolatinio darbo, kas lemtų nuolatines pajamas vaiko išlaikymui. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad „dabar pusantrų metų nedirba, pajamos sudaro apie 170 eurų per mėnesį“. Tarnybos nuomone atsakovo pasiteisinimas „jog eiti dirbti negali, nes namas sudegė“, turėtų būti vertinamas kritiškai. Atsakovas nuo 2019 m. liepos 2 d. nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Tarnybos vertinimu per atsakovo nurodomą laikotarpį, buvo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų, siekiant įsidarbinti ir gauti nuolatines pajamas. Atsakovo turtinė padėtis nestabili, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl jo galimybės patenkinti būtiniausius dukros K. M. poreikius.

13.4. Nuo 2019 m. spalio 27 d., kai Tarnyba priėmė sprendimą paimti vaiką iš šeimos, padėtis atsakovo šeimoje nėra pasikeitusi teigiama linkme, kad nepilnametė galėtų augti bei pilnaverčiai vystytis savo biologinėje šeimoje. Atsakovas pasyviai naudojosi siūlomomis paslaugomis ir jam teikta pagalba. Tarnybos nuomone, nepilnamečio vaiko noras gyventi su tėvu, šiam nekeičiant savo elgesio, nesistengiant pašalinti rizikos veiksnių, dėl kurių šeimoje augusiai dukrai buvo nustatyta laikinoji globa, nėra suderinama su jos geriausiais interesais.

13.5. Taip pat apeliantas nesutiko su 2021-05-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų papildomu sprendimu dalyje, kurioje iš ieškovo priteista 235,44 Eur išlaidų valstybės naudai už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliantas nurodė, kad vadovaujantis CPK 99 str. 2 d., 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 4 d. išlaidos turėjo būti atlyginamos iš valstybės biudžeto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl jos nekartojamos, laikomos nustatytomis. Ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo sprendžiant ar šiuo atveju yra pagrindas apriboti atsakovo (tėvo) valdžią nepilnametės dukros (K. M., gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo neterminuotai riboti atsakovo tėvo valdžią dukros atžvilgiu.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Toks apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas (CK 3.180 straipsnis).

20. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

21. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

22. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametei K. M. ne kartą buvo nustatyta globa dėl to, kad atsakovo K. M. šeimoje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, buvo fiksuojami nepilnamečių vaikų teisių pažeidimai. Atsakovas tinkamai nesirūpino nepilnamete dukra ir nesudarė jai tinkamų sąlygų į saugią aplinką. 2020 m. rugsėjo 3 d. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro pagalbos plane nurodoma, kad atsakovas pagalbos šeimai planą vykdė tik iš dalies, nedalyvauja priklausomybės ligų psichiatro ir psichologo konsultacijose. Taigi, atsakovas nesiima pakankamų veiksmų pakeisti gyvenimo būdo, spręsti alkoholio vartojimo problemos šeimoje ir siekti susigrąžinti dukrą į šeimą, atsakovo pastangos gydytis nuo alkoholizmo, susirasti darbą, sudaryti saugias sąlygas gyventi vaikams buvo trumpalaikės. Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovui buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnametės K. M. atžvilgiu iš esmės tuo pačiu pagrindu.

23. Be to, atsakovas dirbo epizodiškai, nesiėmė pakankamų pastangų užtikrinti nuolatines pajamas vaiko išlaikymui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas arba yra kitų objektyvių priežasčių, ribojančių galimybę gauti pakankamas pajamas tam, kad patenkinti būtiniausius dukros K. M. poreikius. SODR-os duomenimis atsakovas įsidarbino tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nuo 2021 m. gegužės mėn.), gaunamos mėnesinės pajamos neviršija 724 Eur sumos.

24. Taigi, valdžios apribojimo pagrindą sudaro ne vien 2019 m. spalio mėn. užfiksuotas įvykis, bet nuolatinė situacija šeimoje nuo 2019 m. spalio 27 d., kai ieškovas priėmė sprendimą paimti vaiką iš šeimos, kuri nėra žymiai pasikeitusi teigiama linkme, atsakovas pasyviai naudojosi siūlomomis paslaugomis ir jam teikta socialine pagalba. Iš 2021-07-07 Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro rašto nustatyta, kad atsakovui numatytas priklausomybės lygų psichiatro ir psichologo konsultacijos, tačiau atsakovas šių priemonių neįgyvendina tą paaiškindamas laiko stoka. Tokiu būdu atsakovas iki šiol nesprendžia esminės problemos, sąlygojančios kilusias pasikartojančias situacijas dėl vaiko teisių pažeidimų.

25. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentai apie susiformavusį emocinį ryšį tarp vaiko ir tėvo, kuomet šeimoje situacija yra reguliariai kritinė, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo apriboti tėvo valdžią.

26. Teismo posėdyje išsakytas nepilnamečio vaiko noras gyventi su tėvu, kuris nesistengiant pašalinti rizikos veiksnių, dėl kurių dukrai buvo nustatyta laikinoji globa, neatitinka vaiko interesų. Be to, apeliantas pateikė K. M. 2021-07-05 rašytinius paaiškinimus, iš kurių matyti, kad santykiai su tėvu yra įtempti, kai susitinka – barasi; paskutinį kartą, kai lankėsi pas tėvą, jis buvo išgėręs alkoholio, dėl ko su juo susipyko; pas tėvą jaučiasi blogai ir nesaugiai. Šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju teismas neturi pagrindo vadovautis išsakytu vaiko noru grįžti namo (tuo labiau, kad vaiko nuomonė keičiasi priklausomai nuo atsakovo elgesio), nes esamos gyvenimo sąlygos šeimoje vaikui būtų nesaugios dėl to, kad tėvas iki šiol nesprendžia piktnaudžiavimo alkoholiu problemos.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovas, neužtikrindamas vaikui saugių ir normalių gyvenimo sąlygų savo gyvenamojoje vietoje, vengė atlikti savo pareigas auklėti dukrą ir ja nesirūpino. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad situacija realiai galėtų pasikeisti.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad atsakovui dėl nerūpestingumo, žalingo gyvenimo būdo, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškovės ieškinys tenkinamas (326 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaikų interesams (CK 3.181 straipsnis). Kaip buvo konstatuota aukščiau, atsakovas po pirmosios instancijos teismo sprendimo stengiasi keisti situaciją, tačiau tokios pastangos, nesprendžiant esminės problemos, šiuo metu nėra pakankamos daryti išvada, jog vaiko teisės į saugią aplinką bus užtikrintos.

29. Bylos duomenimis nuo 2021-04-01 K. M. gyveną pas laikinai paskirtą globėją – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovo (apelianto) rašytiniai paaiškinimai bei 2021-07-08 pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikinas globėjas tinkamai atlieka savo pareigas, pažeidimų dėl pareigų vykdymo nenustatyta. 2021-04-28 vaiko aplankymo akte užfiksuoti vaiko paaiškinimai, kad pas globėją ji jaučiasi gerai, kambaryje gyvena viena, su visais gerai sutaria. Dėl išdėstyto bei vadovaujantis CPK 407 straipsniu, K. M. gyvenamoji vieta nustatoma su 2021 m. kovo 31 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu laikinuoju rūpintoju VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

30. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 ir kt).

31. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas neturi objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas tam, kad būtų užtikrinti būtiniausi vaiko poreikiai, taip pat atsakovas neturi kitų išlaikytinių. Atsižvelgus į vaiko amžių (17 metų), į orientacinį MMA dydį, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis (223 Eur) nėra per didelis, nes atitinka tik būtiniausius vaiko poreikius. Nors, kaip nurodyta 2021-07-08 ieškovo papildomuose paaiškinimuose, atsakovas teigia, jog prisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau įrodymų, patvirtinančių reguliarų tam tikro dydžio išlaikymo vaikui teikimą, atsakovas nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nenurodė jokių atsikirtimų į ieškinį bei apeliacinį skundą dėl ieškovo reikalavimo priteisti išlaikymą.

32. Taigi, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. M. po 223,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis vaiko, tėvų ir globėjų turto atskyrimo principu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)” pavedama tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas LR CK 3.275 str., 4.236-4.252 str. pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Atsižvelgus į tai, kad tiek ieškovas (pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p.), tiek atsakovas, kuriam suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 235,44 Eur išlaidų valstybės naudai už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 str. 4 d.). Be to, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus sprendimą ir ieškinį tenkinus patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atsakovui išlaidos iš ieškovo negali būti priteisiamos.

34. Dėl nurodytų motyvų 2021 m. gegužės 11 d. papildomas sprendimas naikintinas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atmesti.

Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė tėvų valdžios apribojimą reglamentuojančias teisės normas. Todėl skundžiami sprendimas ir papildomas sprendimas panaikinami ir šie klausimai išsprendžiami iš esmės – ieškinys tenkinamas, o prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti:

neterminuotai apriboti tėvo K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią vaiko K. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo K. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. M. po 223,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti K. M. gyvenamąją vietą su 2021 m. kovo 31 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu laikinuoju rūpintoju VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo; paskirti VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.