Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokato padėjėjui Audriui Vilkui, S. K., atsakovės atstovui Gediminui Žmoginui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjai jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Agentūros veiksmų. Agentūros padarytą žalą kildina iš atsisakymo išmokėti jai priklausančias tiesiogines išmokas, taip pat iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimų nevykdymo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis 2006-08-19 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų nustatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš griežtos (objektyvios) atsakomybės atvejų yra nustatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008). Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja Agentūrai 2009 m. birželio 17 d. pateikė paraišką Nr. 9-1004955176-A1-1 gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau - 2009 m. paraiška), kurioje deklaravo 4,90 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos).

2009 m. rugpjūčio 12 d. Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyrius atliko pareiškėjos valdos patikrą vietoje, surašė patikros ataskaitą Nr. 9-1004955176-A1-1, kurioje nurodė, kad: pareiškėja patikroje nedalyvavo (nebuvo įspėta); laukas Nr. 1 nepažymėtas riboženkliais ir neturi aiškių natūralių ribų, todėl lauko ploto išmatuoti nepavyko, priimtinu (faktiniu) jo plotu laikytina 0,00 ha; minėtas laukas taip pat neatitinka GAAB2 ir GAAB5 reikalavimų –nenušienautas, auga sustabarėjusios piktžolės (mastas – didelis, sunkumas – sunkus, poveikio trukmė – nepastovi). 2009 m. rugpjūčio 14 d. Agentūra pareiškėjai paruošė pranešimą Nr. 1003 apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus.

2010 m. gegužės 4 d. pareiškėja pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m., kurioje deklaravo 4,9 ha plotą 5DG-1.

2010 m. rugpjūčio 25 d. Agentūros Kontrolės departamento Kauno skyrius pareiškėjos valdoje atliko patikrą vietoje, nustatė, kad deklaruotas laukas nenušienautas ir nenuganytas (GAAB 1.2 p. pažeidimas). 2010 m. spalio 1 d. surašytas pranešimas Nr. 699 apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus.

Agentūra 2011 m. liepos 28 d. sprendimu dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-1650992 pareiškėjai nurodė, jog įvertinus 2010 m. gegužės 4 d. pateiktą paraišką, parama nėra skiriama (taikoma kompleksinio paramos susiejimo sankcija) dėl to, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. atlikus patikrą vietoje, nustatyta, kad nesilaikyta GAAB reikalavimo. Nurodė teisės aktus, kuriais remiantis pritaikyta sankcija.

Agentūra 2012 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. S-KV-0072908 apie suteikiamą paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ pareiškėją informavo, kad pagal paramos byloje pateiktus duomenis jai skiriama 23 197,51 Lt parama; mokėtina suma bus pervesta į pareiškėjos sąskaitą. Iš Agentūros pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog 2012 m. liepos 17 d. pareiškėjai buvo pervesta tik 20 495,92 Lt.

2012 m. liepos 27 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-6041 Agentūra pareiškėjai priminė, kad pagal 2009 m. paraišką jai buvo pritaikyta 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija, susidariusi pagal: 1) Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (1 274,00 Lt); 2) pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (1 457,59 Lt). Agentūra pareiškėją informavo, jog 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija 2012 m. liepos 17 d. buvo išskaičiuota iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ sumos. Šis sprendimas priimtas, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006 16 str. 6-7 d. ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 51 str. 1 d. 3 pastraipa ir 58 str. 3 pastraipa.

Pareiškėjos įgaliotas atstovas 2012 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Agentūrą, prašydamas pateikti nuo pirmų deklaracijos metų kasmet siunčiamus pranešimus apie mokėtiną išmokų sumą ir taikytinas sankcijas, ilgalaikių sankcijų išskaičiavimą bei 2009 m. atliktos patikros vietoje ataskaitas. Taip pat skundė Agentūros raštą Nr. BR6(3.82)-6041, prašė panaikinti 2 701,59 Lt dydžio sankcijų sumą, nes tuo metu, kai buvo atliekama patikra, pareiškėja neturėjo jokių patvirtinančių dokumentų apie atliktą patikrą, be to, tuo metu jai buvo atlikta operacija ir tuo metu ji ūkinės veiklos nevykdė. Pažymėjo, kad įstatymas, pagal kurį buvo pritaikyta ilgalaikė sankcija, šiuo metu nėra taikomas. Riboženklių lauke gali nebūti dėl to, kad jie galėjo būti nuversti, šienaujant gretimą lauką. Laukas buvo atkurtas neseniai, apie 2007 m., todėl riboženkliai negalėjo fiziškai dingti, t. y. supūti, o galėjo būti nuversti bešienaujančio kaimyno. Pažymėjo, kad apie taikytą ilgalaikę sankciją ir jos sumą (2 701,59 Lt) pareiškėja nieko nežino, nebuvo supažindinta raštu.

2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. BRK-(11.13)-8113 Agentūra pareiškėją informavo negalinti tenkinti jos prašymo netaikyti sankcijų už 2009 m. paraiškos patikros vietoje metu nustatytą neatitikimą. Paaiškino, kad parama pagal 2009 m. paraiškoje pateiktus duomenis pareiškėjai nebuvo skirta, kadangi 2009 m. rugpjūčio 12 d. patikros metu buvo nustatyta, kad 4,90 ha laukas Nr. 1 patikros vietoje dieną nebuvo aiškiai pažymėtas, todėl, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir nepažeidžiant nustatytų paramos administravimo procedūrų, jo faktinis plotas laikytinas lygiu 0,00 ha. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų: GAAB2 reikalavimo - daugiametes ganyklas ir pievas išlaikyti geros agrarinės būklės, naudoti gyvuliams ganyti arba ne rečiau kaip kartą per metus nušienauti (iki rugpjūčio 1 d.); GAAB5 reikalavimo - daugiamečių ganyklų ir pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių. Agentūra pažymėjo, kad jeigu per trejus metus po šio pažeidimo nustatymo bus dar kartą nustatyta, kad pareiškėja nesilaiko to paties (tų pačių) GAAB reikalavimo (-ų) arba kitų geros agrarinės būklės standartų reikalavimų, jai bus taikomos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – Metodika), nuostatos dėl GAAB reikalavimų nesilaikymo. Nurodė, kad apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota 2009 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu Nr. 1003, prie kurio buvo pridėta ir patikros vietoje ataskaitos kopija. Kadangi pareiškėjos deklaruotas plotas pagrindinei išmokai bei paramai mažiau palankiose vietovėse gauti yra 4,90 ha, o faktiškai nustatytas – 0,00 ha, tai parama pareiškėjai pagal šias priemones nemokama ir pritaikyta 1 427,59 Lt dydžio ilgalaikė sankcija. Pareiškėja Agentūrai nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų daryti prielaidą, jog pareiškėja negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, todėl, atsižvelgiant į patikros rezultatus, pareiškėjai buvo pritaikytos sankcijos. Agentūra atkreipė dėmesį, kad Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – Taisyklės), 19 p. nustatyta, kad riba tarp nušienautos ir nenušienautos pievos arba ganyklos dalių nėra laikoma aiškia; patikros vietoje metu neradus aiškių deklaruoto lauko ribų, laukas laikytinas nesančiu ir pareiškėjui taikomos nustatytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. Agentūra pareiškėją taip pat informavo, jog 2009 m. rugpjūčio 12 d. patikra vietoje buvo atlikta tinkamai; pažymėjo, kad, administruodama 2009 m. paraišką, ji vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais paramos skyrimo tvarką, t.y.: Taisyklių 4 p., 19 p., 41.1.3 p., 41.2 p., 49 p.; Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – MPŪV taisyklės), 3 p., 5.4 p., 5.5.3 p., 31.3.3 p., 33 p.; Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – GAAB aprašas), 1.2 p. ir 1.5 p.; Metodikos 2 p. Pažymėjo, kad išmoka pagal 2011 m. pateiktoje paraiškoje deklaruotus plotus nėra mokama, kadangi pareiškėja deklaravo 5KP-1 (kiti laukai) plotą, už kurį nemokamos tiesioginės išmokos.

Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 28 d. su skundu „Dėl išmokėtos paramos / paramos dalies sugrąžinimo pagrįstumo ir teisėtumo“ kreipėsi į Komisiją, kuri 2012 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 3R-230 (AG-208/05-2012) įpareigojo Agentūrą panaikinti 2012 m. rugsėjo 10 d. rašto dalį dėl pareiškėjos 2009 m. paraiškos bei 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundo ir iš naujo nagrinėti 2009 m. paraišką ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundą bei priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus.

Agentūra, vykdydama Komisijos 2012 m. spalio 19 d. sprendimą, priėmė 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-1444553, kuriame nurodė, kad pareiškėjai už 2009 m. paraišką parama nėra skiriama ir pritaikoma ilgalaikė sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą (b. l. 20-21). 2012 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-10499 „Dėl ilgalaikės sankcijos išskaičiavimo“ pareiškėja informuota apie tai, kad 2701,59 Lt ilgalaikė sankcija buvo išskaičiuota iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Pareiškėja 2012 m. gruodžio 17 d. su skundu „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. BR6-1444553 pagrįstumo ir teisėtumo“ kreipėsi į Komisiją, kuri 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 3R-297 (AG-274/01-2012) pareiškėjos skundo, kaip žinybingo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėjimą nutraukė.

Agentūra, vykdydama Komisijos 2012 m. spalio 19 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundą ir išsiuntė pareiškėjai 2013 m. sausio 21 d. raštą Nr. BR6-(11.13)-466 „Dėl atsakymo į skundą“.

Pareiškėja teigia, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas įrodytas Komisijos 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ir žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Nacionalinės mokėjimo agentūros veiksmų dėl atsisakymo išmokėti jai priklausančias išmokas, taip pat iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo nevykdymo.

Komisija padarė išvadą, kad atsakovės skundžiamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant esmines procedūras ir nėra pagrįstas objektyviais faktais ir tinkamu jų vertinimu. Komisija Nacionalinei mokėjimo agentūrai nustatė įpareigojimus, kurie, pareiškėjos teigimu, nebuvo įvykdyti.

Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Komisiją dėl atsakovės veiksmų. Komisija pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2012 m. gruodžio 31 d sprendime Nr. 297(AG-274/01-2012) konstatavo, kad Agentūra nevykdė 2012 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimo, kuris turėjo būti įvykdytas per 20 dienų nuo jo gavimo. Komisija taip pat konstatavo, kad pareiškėjai atsirado teisė kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimo vykdymo užtikrinimo. 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu Komisija nutraukė pareiškėjos skundo nagrinėjimą (b. l. 25-28). Dėl Komisijos sprendimo vykdymo užtikrinimo pareiškėja į teismą nesikreipė.

Komisija 2012 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 3R-230 (AG-208/05-2012) įpareigojo Agentūrą panaikinti 2012 m. rugsėjo 10 d. rašto dalį dėl pareiškėjos 2009 m. paraiškos bei 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundo ir iš naujo nagrinėti 2009 m. paraišką ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundą bei priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju neteisėti atsakovės veiksmai yra konstatuoti Komisijos 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ir, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio nuostatomis, ši aplinkybė iš naujo nebeįrodinėtina. Šiuo požiūriu neturi teisinės reikšmės tai, dėl kieno kaltės nagrinėjamu atveju buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kadangi, kaip minėta, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Skunde pareiškėja nurodo, kad šiais neteisėtais atsakovės veiksmais jai padaryta 3290,36 litų turtinė žala. Tačiau pažymėtina, kad į šią sumą pareiškėja įskaičiavo 2 701,59 litų sumą, kurią ji turėjo gauti kaip išmokas už 2009 metus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai už 2009 m. paraišką parama nėra skiriama ir 2012-11-28 Agentūros sprendimu Nr. BR6-1444553 pritaikoma 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą (b. l. 20-21). Šis Agentūros sprendimas galiojantis, jis nebuvo pareiškėjos skundžiamas, nors apie sprendimą jai buvo pranešta, ji to neginčija. Kadangi 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija pareiškėjai buvo pritaikyta už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą, teismas daro išvadą, kad tai, kad pareiškėja negavo išmokų, nulėmė pačios jos veiksmai. Darytina išvada, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, Agentūros darbuotojai veikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus ir privalėjo veikti, todėl pareiškėjos negautų išmokų už 2009 metus suma CK 6.271 straipsnio taikymo prasme negali būti pripažinta žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su pirmiau konstatuotais atsakovės neteisėtais veiksmais. Dėl tos pačios priežasties nepagrįstas ir pareiškėjos reikalavimas už šias išmokas priteisti jai 72,17 Lt dydžio palūkanas ir 516,60 Lt dydžio nuostolių už kuro sąnaudas.

Pareiškėja prašo priteisti jai padarytą 3 000 Lt neturtinę žalą.

Žalos dydis, taip pat ir neturtinės, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad pareiškėja turi nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjos skunde iš esmės apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant Agentūros kaltei, nepaisant pareiškėjai tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, bet ir nurodyti aplinkybes, kuriomis šis reikalavimas grindžiamas, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Pareiškėjos pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad sveikatos sutrikimai (nuo 2009 m. sirgo plaučių uždegimu, operuota dėl tulžies pūslės akmenligės, širdies veiklos nepakankamumas) atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju objektyvių aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos buvimą, nenustatyta. Nenustačius neturtinės žalos egzistavimo fakto, negali būti sprendžiamas jos atlyginimo klausimas, o valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

Teismas pareiškėjos skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstą, kadangi nenustačius žalos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės (ABTĮ 88 str. 1 p.). Pareiškėjos skundą atmetus kaip nepagrįstą, teismas prašymo dėl išlaidų atlyginimo taip pat netenkina (ABTĮ 44 str. 1, 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.