Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-146-139-14

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-12
Bylos Nr.: A-146-139-14
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00363-2013-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas: I. K.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A146-139/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00363-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovo atstovas), 3 290,36 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad 2009 m. birželio 17 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 9-1004955176-A1-1 gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau – ir 2009 m. paraiška), kurioje deklaravo 4,90 ha plotą tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal mažiau palankių ūkininkauti vietovių programą. Vėliau paaiškėjo, kad Agentūros teritorinis skyrius 2009 m. rugpjūčio 12 d. atlikęs pareiškėjos valdos patikrą vietoje pareiškėjai nedalyvaujant, surašė patikros ataskaitą Nr. 9-1004955176-A1-1 (toliau – ir 2009 m. patikros vietoje ataskaita), kurioje nurodė, kad laukas Nr. 1 nepažymėtas riboženkliais ir neturi aiškių natūralių ribų, todėl lauko ploto išmatuoti nepavyko, priimtinu (faktiniu) jo plotu laikytina 0,00 ha; minėtas laukas taip pat neatitinka GAAB2 ir GAAB5. Agentūra 2012 m. liepos 27 d. raštu Nr.BR6-(3.82)-6041 informavo pareiškėją, kad jai pagal 2009 m. paraišką pritaikyta 2701,59 Lt ilgalaikė sankcija, kuri 2012 m. liepos 17 d. buvo išskaičiuota iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Agentūra pirmiausia įvykdė savo sprendimą ir tik po to informavo apie tai pareiškėją. Pareiškėjos įgaliotas atstovas 2012 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Agentūrą, prašydamas panaikinti 2701,59 Lt ilgalaikę sankciją ir paaiškinti jos taikymo priežastis, taip pat pateikti kiekvienais metais siunčiamus pranešimus apie išmokas ir sankcijas bei 2009 m. patikros vietoje ataskaitą. Agentūra 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. BRK-(11.13)-8113 informavo, kad panaikinti sankciją negali ir pateikė 2009 m. patikros vietoje ataskaitą bei kitus dokumentus, kurie anksčiau pareiškėjai ir jos atstovui nebuvo žinomi. Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 28 d. skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir VAGK) apskųsdamas pirmiau minėtus Agentūros veiksmus ir prašydamas įpareigoti Agentūrą grąžinti nepagrįstai išskaičiuotas paramos lėšas. VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimu Nr.3R-230 (AG-208/05-2012) (toliau – ir VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimas) nustatė, kad Agentūros veiksmai (veikimas ir neveikimas) ir priimti sprendimai dėl ilgalaikės sankcijos išskaičiavimo priimti pažeidžiant esmines procedūras, nėra pagrįsti objektyviais faktais ir tinkamu jų vertinimu. VAGK konstatavo, kad Agentūra pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gero administravimo principą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio, 3 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas, specialiųjų paraiškų administravimo taisyklių, 2009 m. sausio 19 d. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 ir kt. teisės aktų nuostatas. Pareiškėjos įsitikinimu, šios aplinkybės leidžia vienareikšmiškai konstatuoti Agentūros neteisėtus veiksmus. Įsiteisėjusiame VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendime nurodytų Agentūros įpareigojimų nepaisymas prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGK įstatymas) 15 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad viešojo administravimo subjektas privalo sprendimą įvykdyti per jame nurodytą laiką, o jeigu laikas nenurodytas, – per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl minėtų neteisėtų Agentūros veiksmų jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimo prašo vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir kitomis CK normomis.

Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėja grindė argumentais, kad Agentūrai pritaikius pagal 2009 m. paraišką 2701,59 Lt ilgalaikę sankciją, pareiškėja dėl to nepagrįstai neteko 2701,59 Lt paramos. Teigė, kad vadovaujantis CK 6.249 straipsnio ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis nuo negautos pajamų sumos iki skundo surašymo dienos (2013 m. sausio 28 d.) susidarė 72,17 Lt palūkanų. Be to, dėl Agentūros neteisėtų veiksmų pareiškėjos įgaliotas atstovas (jos sūnus) ir ji pati automobiliu Honda Accord 6 kartus važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo Švenčionių rajone į Vilnių ir atgal (po 180 km.), išleisdama iš viso 516,60 Lt kurui. Remdamasi šiais argumentais pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo 3 290,36 Lt turtinei žalai atlyginti.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja grindė argumentais, kad dėl Agentūros neteisėtų veiksmų ji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Agentūros veiksmai griauna jos pasitikėjimą valstybės institucijomis, sukėlė depresiją, papildomų rūpesčių ir nepatogumų, teko gaišti laiką ir dvasines jėgas ginantis nuo Agentūros neteisėtų veiksmų, ji nėra tikra dėl ateities. Pareiškėja pažymėjo, kad ji yra garbaus amžiaus (70 metų) ir turi nuolatinio pobūdžio sveikatos sutrikimų (nuolat gydoma dėl padidėjusio kraujospūdžio, širdies veiklos nepakankamumo, lėtinio kraujotakos sutrikimo galvos smegenyse), todėl jai žalingi menkiausi rūpesčiai ir išgyvenimai.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 34–37) paaiškino, kad pareiškėja 2009 m. paraiškoje deklaravo 4,90 ha lauką 5DG-1 (daugiametės – gamyklos – pievos). 2009 m. rugpjūčio 12 d. atlikus patikrą vietoje buvo nustatyti Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 m. Administravimo taisyklės) 19 punkto pažeidimai (deklaruotas 4,90 ha laukas nebuvo aiškiai pažymėtas, neturėjo aiškių natūralių ribų). Pagal šių Taisyklių 19 punktą, neradus aiškių deklaruoto lauko ribų, laukas laikytinas kaip nesantis ir pareiškėjui taikomos šių Taisyklių 41.1.1-41.1.3 punktuose nustatytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. Be to, patikros metu buvo nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB reikalavimai) 1.2 ir1.5 punkto reikalavimų. Apie patikros rezultatus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2009 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu Nr. 1003 pridedant 2009 m. patikros ataskaitą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pagrindinei išmokai gauti deklaravo 4,90 ha plotą, o faktiškai nustatytas plotas – 0,00 ha, vadovaujantis 2009 m. Administravimo taisyklių 41.1.3 punktu, pagrindinė išmokos dalis pareiškėjai už 2009 metų paraišką nebuvo mokama ir pritaikyta 1 427,59 Lt ilgalaikė sankcija.

2010 m. gegužės 4 d. pareiškėja pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m., kurioje deklaravo 4,9 ha plotą 5DG-1 (daugiametės – gamyklos – pievos). Agentūros skyrius 2010 m. rugpjūčio 25 d. atliko patikrą vietoje ir nustatė (2010 m. rugpjūčio 25 d. patikros vietoje ataskaita Nr. 10-1004955176-D5-1), kad deklaruotas laukas nenušienautas ir nenuganytas (GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimas). Apie šiuos neatitikimus pareiškėja buvo informuota 2010 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. 699. Agentūra 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. BR6-1650992 pareiškėja buvo informuota apie tai, kad parama už 2010 m. paraišką jai neskiriama. Šio sprendimo pareiškėja taip pat neskundė. 2011 m. gegužės 19 d. pareiškėja pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr.11-1004955176-A1-1. 2011 m. birželio 10 d. pareiškėja pakeitė 2011 m. paraiškos duomenis: pasėlio kodą 5DG-1 (daugiametės – gamyklos – pievos) pakeitė į 5KP-1 (kiti plotai (plotai, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos)).

Agentūra 2012 m. liepos 27 d. išsiuntė pareiškėjai raštą Nr. BR6-(3.82)-6041 „Dėl ilgalaikės sankcijos išskaičiavimo“, kuriuo informavo, kad pagal 2009 m. paraišką jai pritaikyta 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija, buvo išskaičiuota iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ sumos. Šiame sprendime Agentūra nurodė faktinį (dėl ko buvo apskaičiuota ilgalaikė sankcija) ir teisinį (Reglamentų nuostatos) šio sprendimo pagrindimą, todėl šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. 2012 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja pateikė Agentūrai prašymą ir skundą, kuriuose prašė pateikti jai siųstus pranešimus ir sumažinti arba panaikinti pritaikytą sankciją. Agentūra 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. BRK-(11.13)-8113 atsakė į pareiškėjo prašymą ir skundą, pakartotinai išsiuntė 2009 m. rugpjūčio 14 d. pranešimą Nr. 1003 ir 2009 m. patikros ataskaitą. Agentūra 2012 m. spalio 2 d. gavo pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 28 d. skundą, adresuotą VAGK.

VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimu įpareigojo Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2009 m. paraišką bei 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundą ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Agentūra, vykdydama šį VAGK sprendimą, priėmė 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. BR6-1444553 (toliau – ir VAGK 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas), kuriame nurodė, kad pareiškėjai už 2009 m. paraišką parama nėra skiriama ir pritaikoma ilgalaikė 2 701,59 Lt sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą. Agentūros 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus: jame detaliai aprašyti 2009 m. patikros metu nustatyti neatitikimai, t. y. nurodyta, kad laukas, kuriame deklaruota 4,90 ha, patikros atlikimo dieną nebuvo aiškiai pažymėtas riboženkliais, todėl jo faktinis plotas laikytinas lygiu 0,00 ha, taip pat nurodyta, kokie GAAB pažeidimai buvo nustatyti minėtame lauke; aiškiai nurodyta, kokios sankcijos pareiškėjai yra taikomos už nustatytus neatitikimus bei kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo vertinama pareiškėjos 2009 m. paraiška ir priimtas Agentūros 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas; nurodyta apskundimo tvarka. Šio Agentūros 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo VAGK 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 3R-297 (toliau – ir VAGK 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas) nepanaikino, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginys, esą Agentūrai 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu nepagrįstai pritaikius 2 701,59 Lt ilgalaikę sankciją pagal 2009 m. paraišką, pareiškėjai buvo padaryta 2 701,59 Lt žala, yra nepagrįstas. Agentūra nepažeidė nė vieno teisės akto ar nustatytų procedūrų, kitų teisės aktų reikalavimų. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų yra nepagrįstas. Pareiškėjos prašomos priteisti transporto išlaidos nėra susijusios su šioje byloje iškeltu ginču. Remdamasis išdėstytais argumentais, atsakovas prašė atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Agentūra pareiškėjos atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taip pat nėra ir kitų viešosios (valstybės) atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį elementų (neįrodyta žala bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Taigi nėra visų sąlygų kilti viešajai (valstybės) atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu (b. l. 60–66) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėja kildina iš Agentūros atsisakymo išmokėti jai priklausančias tiesiogines išmokas, taip pat iš VAGK sprendimų nevykdymo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Teismas nustatė, kad pareiškėja Agentūrai 2009 m. birželio 17 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas. 2009 m. paraiškoje deklaravo 4,90 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos). Agentūros skyrius 2009 m. rugpjūčio 12 d. atlikęs patikrą vietoje surašė patikros ataskaitą Nr. 9-1004955176-A1-1, kurioje nurodė, kad: pareiškėja patikroje nedalyvavo (nebuvo įspėta); laukas Nr. 1 nepažymėtas riboženkliais ir neturi aiškių natūralių ribų, todėl lauko ploto išmatuoti nepavyko, priimtinu (faktiniu) jo plotu laikytina 0,00 ha; laukas taip pat neatitinka GAAB2 ir GAAB5 reikalavimų, t.y. nenušienautas, auga sustabarėjusios piktžolės (mastas – didelis, sunkumas – sunkus, poveikio trukmė – nepastovi). 2009 m. rugpjūčio 14 d. Agentūra paruošė pareiškėjai pranešimą Nr.1003 apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus.

2010 m. gegužės 4 d. pareiškėja pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 metais, kurioje deklaravo 4,9 ha plotą 5DG-1. 2010 m. rugpjūčio 25 d. Agentūros skyrius atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad deklaruotas laukas nenušienautas ir nenuganytas (GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimas). Agentūroje 2010 m. spalio 1 d. surašytas pranešimas Nr. 699 apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus. Agentūra 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. BR6-1650992 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų pareiškėjai nurodė, jog įvertinus 2010 m. paraišką, parama nėra skiriama (taikoma kompleksinio paramos susiejimo sankcija) dėl to, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. atlikus patikrą vietoje nustatyta, jog nesilaikyta GAAB reikalavimų, taip pat nurodė teisės aktus, kuriais remiantis pritaikyta sankcija.

Agentūra 2012 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. S-KV-0072908 apie suteikiamą paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ pareiškėją informavo, kad jai skiriama 23 197,51 Lt parama; mokėtina suma bus pervesta į pareiškėjos sąskaitą. Iš šios sumos pareiškėjai 2012 m. liepos 17 d. buvo pervesta 20 495,92 Lt. Agentūra 2012 m. liepos 27 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-6041 priminė pareiškėjai, kad pagal 2009 m. paraišką jai buvo pritaikyta 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija, susidariusi pagal: 1) Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (1 274,00 Lt); 2) pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (1 457,59 Lt). Informavo, kad 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija 2012 m. liepos 17 d. buvo išskaičiuota iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ sumos. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006 16 straipsnio 6, 7 dalimis ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 51 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa bei 58 straipsnio 3 pastraipa.

Šalies argumentai

Pareiškėjos įgaliotas atstovas 2012 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Agentūrą, prašydamas pateikti nuo pirmų deklaravimo metų kasmet siunčiamus pranešimus apie mokėtiną išmokų sumą ir taikytinas sankcijas, ilgalaikių sankcijų taikymą ir 2009 m. patikros vietoje ataskaitas, taip pat skundė Agentūros raštą Nr. BR6(3.82)-6041, prašydamas panaikinti 2 701,59 Lt sankciją, nurodydamas, kad tuo metu, kai buvo atliekama patikra, pareiškėja neturėjo jokių dokumentų apie atliktą patikrą, tuo metu jai buvo atlikta operacija ir ji ūkinės veiklos nevykdė. Be to, pažymėjo, kad įstatymas, pagal kurį buvo pritaikyta ilgalaikė sankcija, šiuo metu nėra taikomas; riboženklių lauke gali nebūti dėl to, kad jie galėjo būti nuversti šienaujant gretimą lauką; apie taikytą ilgalaikę sankciją (2 701,59 Lt) pareiškėja nežinojo, nebuvo supažindinta raštu. Agentūra 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. BRK-(11.13)-8113 informavo pareiškėją apie tai, kad ji negali tenkinti prašymo ir netaikyti sankcijų už 2009 m. paraiškos patikros vietoje metu nustatytą neatitikimą. Paaiškino, kad parama pagal 2009 m. paraiškoje pateiktus duomenis pareiškėjai nebuvo skirta, kadangi 2009 m. patikros metu buvo nustatyta, jog 4,90 ha laukas Nr. 1 patikros vietoje dieną nebuvo aiškiai pažymėtas, todėl, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir nepažeidžiant nustatytų paramos administravimo procedūrų, jo faktinis plotas laikytinas lygus 0,00 ha. Minėtos patikros metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė GAAB reikalavimų: GAAB2 reikalavimo – daugiametes ganyklas ir pievas išlaikyti geros agrarinės būklės, naudoti gyvuliams ganyti arba ne rečiau kaip kartą per metus nušienauti (iki rugpjūčio 1 d.); GAAB5 reikalavimo – daugiamečių ganyklų ir pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių. Agentūra pažymėjo, kad jeigu per trejus metus po šio pažeidimo nustatymo bus dar kartą nustatyta, jog pareiškėja nesilaiko to paties (tų pačių) GAAB reikalavimo (-ų) arba kitų geros agrarinės būklės standartų reikalavimų, jai bus taikomos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, nuostatos dėl GAAB reikalavimų nesilaikymo. Agentūra nurodė, kad apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota 2009 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu Nr. 1003, prie kurio buvo pridėta patikros vietoje ataskaitos kopija. Kadangi pareiškėjos deklaruotas plotas pagrindinei išmokai bei paramai mažiau palankiose vietovėse gauti yra 4,90 ha, o faktiškai nustatytas - 0,00 ha, parama pareiškėjai pagal šias priemones nemokama ir pritaikyta 1 427,59 Lt ilgalaikė sankcija. Pareiškėja Agentūrai nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų daryti prielaidą, jog pareiškėja negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, todėl atsižvelgiant į patikros rezultatus, pareiškėjai buvo pritaikytos sankcijos. 2009 m. Administravimo taisyklių 19 punkte nustatyta, jog riba tarp nušienautos ir nenušienautos pievos arba ganyklos dalių nėra laikoma aiškia; patikros vietoje metu neradus aiškių deklaruoto lauko ribų, laukas laikytinas nesančiu ir pareiškėjui taikomos nustatytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. Agentūra pareiškėją informavo, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. patikra vietoje buvo atlikta tinkamai; pažymėjo, kad, administruodama 2009 m. paraišką, ji vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais paramos skyrimo tvarką, t. y.: 2009 m. Administravimo taisyklių 4, 19, 41.1.3, 41.2, 49 punktais, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir 2007–2013 m. Programos įgyvendinimo taisyklės), 3, 5.4, 5.5.3, 31.3.3, 33 punktais, GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.5 punktais, Sankcijų taikymo metodikos 2 punktu. Agentūra pažymėjo, kad išmoka pagal 2011 m. pateiktoje paraiškoje deklaruotus plotus nėra mokama, kadangi pareiškėja deklaravo 5KP-1 (kiti laukai) plotą, už kurį nemokamos tiesioginės išmokos.

Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi su skundu į VAGK, kuri 2012 m. spalio 19 d. sprendimu įpareigojo Agentūrą panaikinti 2012 m. rugsėjo 10 d. rašto dalį dėl pareiškėjos 2009 m. paraiškos ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundo, iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2009 m. paraišką ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundą ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus. Agentūra, vykdydama VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimą, priėmė 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-1444553, kuriame nurodė, kad pareiškėjai už 2009 m. paraišką parama nėra skiriama ir pritaikoma ilgalaikė sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą (b. l. 20–21). 2012 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-10499 „Dėl ilgalaikės sankcijos išskaičiavimo“ pareiškėja informuota apie tai, kad 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija buvo išskaičiuota iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Pareiškėja 2012 m. gruodžio 17 d. skundu dėl Agentūros 2012 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. BR6-1444553 kreipėsi į VAGK, kuri 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundo nagrinėjimą nutraukė, nurodydama, kad jis žinybingas administraciniam teismui. Agentūra, vykdydama 2012 m. spalio 19 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundą ir apie tai informavo 2013 m. sausio 21 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-466.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas įrodytas VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimu, ir žalos atsiradimą kildino iš neteisėtų Agentūros veiksmų atsisakant išmokėti pareiškėjai priklausančias išmokas, taip pat dėl VAGK sprendimo nevykdymo. VAGK priėjo prie išvadų, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra priimtas pažeidžiant esmines procedūras ir nėra pagrįstas objektyviais faktais ir tinkamu jų vertinimu. VAGK nustatė Agentūrai įpareigojimus, kurie, pareiškėjos teigimu, nebuvo įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėja pakartotinai kreipėsi į VAGK dėl atsakovo veiksmų. VAGK, išnagrinėjusi šį pareiškėjos skundą, 2012 m. gruodžio 31 d sprendime Nr. 297(AG-274/01-2012) konstatavo, kad Agentūra nevykdė VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimo, kuris turėjo būti įvykdytas per 20 dienų nuo jo gavimo. VAGK taip pat konstatavo, kad pareiškėjai atsirado teisė kreiptis į teismą dėl VAGK sprendimo vykdymo užtikrinimo. VAGK 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos skundo nagrinėjimą (b. l. 25–28). Teismas pažymėjo, jog dėl VAGK sprendimo vykdymo užtikrinimo pareiškėja į teismą nesikreipė.

Atsižvelgęs į tai, kad VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimu įpareigojo Agentūrą panaikinti 2012 m. rugsėjo 10 d. rašto dalį dėl pareiškėjos 2009 m. paraiškos ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundo, iš naujo juos išnagrinėti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus, teismas nusprendė, kad šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai yra konstatuoti VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio nuostatomis, ši aplinkybė iš naujo nebeįrodinėtina. Neturi teisinės reikšmės dėl kieno kaltės buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kadangi pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėja nurodė, kad minėtais neteisėtais atsakovo veiksmais jai padaryta 3 290,36 Lt turtinė žala. Į šią sumą pareiškėja įskaičiavo 2 701,59 Lt sumą, kurią ji turėjo gauti kaip išmokas už 2009 metus. Teismas nustatė, kad pareiškėjai už 2009 m. paraišką parama nėra skiriama ir 2012 m. lapkričio 28 d. Agentūros sprendimu Nr. BR6-1444553 pritaikyta 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą (b. l. 20–21). Šis Agentūros sprendimas galiojantis, jo pareiškėja neskundė, nors apie sprendimą jai buvo pranešta, ir ji to neginčija. Atsižvelgęs į tai, kad 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija pareiškėjai buvo pritaikyta už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą, teismas priėjo prie išvadų, kad tai, jog pareiškėja negavo išmokų, lėmė pačios pareiškėjos veiksmai. Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Agentūros darbuotojai veikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, todėl pareiškėjos negautų išmokų už 2009 metus suma CK 6.271 straipsnio taikymo prasme negali būti pripažinta žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su pirmiau konstatuotais atsakovo neteisėtais veiksmais. Dėl tos pačios priežasties teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos reikalavimus priteisti 72,17 Lt palūkanų ir 516,60 Lt už pirktą kurą.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą priteisti jai 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad žalos dydis, taip pat ir neturtinės, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad pareiškėja turi nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų, t.y. turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, teismui suteiktų pagrindą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu apie žalos atsiradimą dėl Agentūros kaltės, nepaisant pareiškėjai tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, bet ir nurodyti aplinkybes, kuriomis šis reikalavimas grindžiamas, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Teismas vertinimu, pareiškėjos pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai (nuo 2009 m. sirgo plaučių uždegimu, operuota dėl tulžies pūslės akmenligės, širdies veiklos nepakankamumas) atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju objektyvių aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos buvimą, nenustatyta. Nenustačius neturtinės žalos fakto, negali būti sprendžiama dėl jos atlyginimo, o valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pareiškėjos skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.), taip pat netenkino prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1, 2 d.).

III.

Pareiškėja I. K. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 68–74) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 2 200 Lt teismo išlaidas (1 500 Lt išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmos instancijos teisme, ir 700 Lt išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme).

Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendime padaryta išvada esą pareiškėja Agentūros 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. BR6-1444553 neskundė, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes dėl šio sprendimo 2012 m. gruodžio 14 d. ji pateikė skundą VAGK ir šio skundo kopiją pridėjo prie savo 2012 m. sausio 28 d. skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. VAGK 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo motyvuojamoji dalis, apeliantės nuomone, leidžia konstatuoti Agentūros tęstinius neteisėtus veiksmus (įsiteisėjusio VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimo nevykdymą), dėl kurių apeliantei daroma žala. Agentūros 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra tapatus 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimui, nes yra priimtas tais pačiais motyvais ir argumentais, remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir to paties asmens atžvilgiu (tai konstatavo VAGK 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime). Todėl apeliantė mano, kad Agentūros 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas savaime negalėjo sukelti jai atitinkamų pareigų ir teisių, be to, dėl šio sprendimo 2012 m. gruodžio 14 d. ji pateikė skundą VAGK. Konkretų savo pažeistų teisių ir teisės saugomų interesų gynimo būdą turi teisę pasirinkti pats pareiškėjas. Apeliantė teigia, kad jos reikalavimas priteisti dėl Agentūros neteisėtos veikos jai padarytą žalą yra tinkamiausias būdas apginti jos pažeistas teises ir teisės saugomus interesus. Apeliantės nuomone, ji dar turi galimybę kreiptis su skundu į teismą dėl VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimo vykdymo užtikrinimo.Teismas, pažeisdamas ABTĮ 86 ir 87 straipsnių nuostatas, nepasisakė ir nevertino faktinių aplinkybių ir pareiškėjos motyvų, jog Agentūros neteisėti veiksmai, dėl kurių buvo padaryta žala, be kita ko, kilę iš 2009 m. Administravimo taisyklių šiurkštaus pažeidimo, Agentūrai neįvykdžius savo pareigos laiku supažindinti pareiškėją su patikrų vietoje rezultatais, tokiu būdu atimant iš jos teisę sužinoti apie konkrečius nustatytus neatitikimus, kurie galėjo turėti įtakos sankcijų taikymui, teikti paaiškinimus dėl pažeidimų ir force majeure aplinkybių, kai kuriais atvejais pažeidimus ištaisyti arba juos neigti (ginčyti), pateikiant Agentūrai atitinkamus įrodymus (2009 m. Administravimo taisyklių 34.11, 43, 49, 60 punktai). Tokio pobūdžio Agentūros neteisėta veika, kurios pasekmė yra apeliantei padaryta žala, buvo konstatuota VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendime.

Teismas taip pat nepasisakė ir nevertino pareiškėjos ir jos atstovų nurodytų aplinkybių bei teisinių argumentų dėl Agentūros neteisėtos veikos, pasireiškusios tuo, kad Agentūra 2012 m. liepos 17 d. pritaikė pareiškėjai ilgalaikę sankciją (išskaičiavo 2 701,59 Lt pinigų sumą) neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, nes pagrindas nurodytai sankcijai buvo numatytas vėliau, Agentūros 2012 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. BRK-(11.13)-8113.

Apeliantė teigia, kad savo skunde teismui, ji buvo išsamiai nurodžiusi aplinkybes, jų atsiradimo priežastis, lėmusias neturtinę žalą. Be to, šiuos faktus ir reikšmingas aplinkybes bylos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino pareiškėjos atstovai. Todėl apeliantė nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, esą ji nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo.

Šalies argumentai

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 80–83) Agentūra grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos ji buvo išdėsčiusi ir savo atsiliepime į pareiškėjos skundą, paduotame pirmosios instancijos teismui. Agentūros nuomone, teismo sprendime išanalizuoti visi byloje esantys įrodymai, jie tinkamai įvertinti, teismo sprendimas priimtas vadovaujantis ginčo santykius reguliuojančiomis teisės aktų normomis ir yra pagrįstas bei teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėja iškėlė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Nacionalinės mokėjimo agentūros neteisėtų veiksmų administruojant 2009 m. birželio 17 d. paraišką ir atsisakant išmokėti pareiškėjai atitinkamas išmokas pagal šią paraišką, taip pat sieja su VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimo Nr.3R-230 (AG-208/05-2012) nevykdymu.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šios sąlygos taikomos nepriklausomai nuo to kokią žalą (turtinę ar neturtinę) prašoma atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas konkrečioje byloje CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes minėta, kad nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.). Nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo ir sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė turtinę ir/ar neturtinę žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad Agentūra, pagal pareiškėjos 2009 m. birželio 17 d. pateiktą Agentūrai paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“,„Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 metais gauti, nutarė pareiškėjai paramos neskirti ir taikė 2 701, 59 Lt ilgalaikę sankciją. Ši sankcija buvo taikyta atsižvelgiant į 2009 m. paraiškos patikros vietoje duomenis, užfiksuotus Agentūros teritorinio skyriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. 9-1004955176-A1-1. Pareiškėja 2009 m. paraiškoje deklaravo 4,90 ha plotą, nurodydama pasėlių kodą 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos). Patikros metu buvo nustatyta, kad deklaruotas laukas nėra aiškiai pažymėtas, taip pat neturi aiškių natūralių ribų, todėl vadovaujantis 2009 m. Administravo taisyklių 19 punktu buvo patikros metu buvo užfiksuota, kad lauko faktinis plotas – 0,00 ha. Taip pat buvo konstatuotas GAAB2 (daugiametes ganyklas ir pievas išlaikyti geros agrarinės būklės, naudoti gyvuliams ganyti arba ne rečiau kaip kartą per metus nušienauti iki rugpjūčio 1 d.) ir GAAB5 (daugiamečių ganyklų ir pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių) reikalavimų nesilaikymo faktas.

Pagal 2009 m. Administravimo taisyklių 19 punktą, jei pareiškėjo deklaruotas laukas yra vientisame plote (lauke), kuriame auginami tos pačios rūšies augalai ar laikomas pūdymas, tai pareiškėjo deklaruotas laukas turi būti atskirtas aiškiomis ribomis. Ribos turi būti pažymėtos taip, kad einant bet kuria lauko kraštine galima būtų matyti lauko ribą ir per paramos laikotarpį ji negalėtų natūraliai išnykti arba būti pakeista. Toje pačioje Taisyklių normoje yra pateiktas šiame teisės akte vartojamos sąvokos „aiškios ribos“ turinys. Nurodyta, kad pareiškėjo deklaruoto lauko atskyrimu aiškiomis ribomis laikytini lauko kampiniuose ir tarpiniuose taškuose (atsižvelgiant į lauko reljefą ir konfigūracijas) įkasti (įkalti) ilgalaikiai, stambūs, aiškiai matomi vienas nuo kito mediniai, betoniniai ar metaliniai stulpeliai (kad būtų galima matyti lauko ribą), taip pat pareiškėjo deklaruoto lauko dalies atskyrimas kitu būdu (pvz., tvora, medžių arba krūmų eile ar pan.). Riba tarp nušienautos ir nenušienautos pievos arba ganyklos dalių ar elektrinio piemens užtvaras nėra laikoma aiškia riba. 2009 m.Administravimo taisyklių 19 punkte nurodyta, kad patikros vietoje metu neradus aiškių deklaruoto lauko ribų, laukas laikytinas kaip nesantis ir pareiškėjui taikomos šių taisyklių 41.1.1–41.1.3 punktuose nustatytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. Pareiškėjai buvo taikytas 2009 m. Administravimo taisyklių 41.1.3 punktas, nustatantis, kad kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau nei 50 proc., pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama ir pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija. 2007–2013 m. Programos įgyvendinimo taisyklių (bylai aktuali 2009 m.balandžio 16 d.įsakymo Nr.3D-255 redakcija) 5.5.3 punktas dėl lauko, už kurį prašoma paramos pažymėjimo, nustatė analogišką reikalavimą kaip ir 2009 m. Administravimo taisyklių 19 punktas, o 31.3.3 punktas nustatė, kad kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau nei 50 proc., pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija.

2009 m. Administravimo taisyklių 43 punkte nurodyta, kad šių taisyklių 41.1 ir 42 punktuose nustatytos sankcijos netaikomos, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad klaidingi duomenys pateikti ne dėl jo kaltės. Minėtuose punktuose nustatytos sankcijos netaikomos toms paramos paraiškos dalims, apie kuriose esančias klaidas pareiškėjas raštu praneša Agentūrai, jeigu pastaroji pareiškėjo nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrą vietoje ir dar nebuvo pranešusi pareiškėjui apie paraiškoje aptiktas klaidas. Gavus iš pareiškėjo minėtą informaciją, paraiškos duomenys tikslinami atsižvelgiant į esamą padėtį. Pagal 2007–2013 m. Programos įgyvendinimo taisyklių 33 punktą sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų ir apribojimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) atvejų.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos 2009 m. paraiškos patikros vietoje metu buvo užfiksuota, jog jos deklaruoto lauko (4,90 ha) faktinis plotas – 0,00 ha (deklaruotas plotas viršija daugiau nei 50 proc. faktinį plotą), pareiškėjai buvo taikyta 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija, t. y. nebuvo išmokėta pagrindinė išmokos dalis už žemės ūkio naudmenų plotus ir taikyta 1 427,59 Lt ilgalaikė sankcija, taip pat nebuvo išmokėta kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir taikyta 1 274,00 ilgalaikė sankcija. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovas 2 701,59 Lt ilgalaikę sankciją 2012 m. liepos 17 d. išskaičiavo iš pareiškėjai paskirtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Pareiškėja dėl Agentūros veiksmų, susijusių su minėtos ilgalaikės sankcijos taikymu, 2012 m. spalio 2 d. kreipėsi Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydama panaikinti 2009 ir 2010 m. pranešimus apie paraiškų patikras vietoje, 2012 m. liepos 27 d. raštą Nr. BR6-(3.82)-6041 dėl ilgalaikės sankcijos išskaičiavimo, 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. BRK-(11.13)-8113 dėl 2012 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimo ir skundo, taip pat prašė įpareigoti Agentūrą grąžinti išskaičiuotus 2 701,59 Lt, įpareigoti atlikti patikrinimą iš naujo ir priimti naują sprendimą. VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimu įpareigojo Agentūrą panaikinti 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos 2009 m. paraiškos ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundo, iš naujo nagrinėti šią paraišką ir skundą bei priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus. Agentūra, vykdydama šį VAGK sprendimą, dėl pareiškėjos 2009 m. paraiškos priėmė 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. BR6-1444553, kuriame nurodė faktinius teisinius pagrindus kodėl parama pagal 2009 metų paraišką negali būti skiriama ir skiriama ilgalaikė sankcija. Vykdydama tą patį VAGK sprendimą, Agentūra dėl pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundo priėmė 2013 m. sausio 21 d. sprendimą Nr.BR6-(11.13)-466 – skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja Agentūros 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. BR6-1444553 apskundė VAGK, prašė panaikinti šį sprendimą, taip pat pakartotinai prašė įpareigoti Agentūrą grąžinti nepagrįstai išskaičiuotus 2 701,59 Lt. VAGK 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 3R-297 (AG-274/01-2012) pareiškėjos skundo nagrinėjimą nutraukė, nurodydama, kad jis žinybingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimu panaikino Agentūros 2012 m. rugsėjo 10 d. rašto dalį dėl 2009 m. paraiškos bei 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundo, įpareigodama išnagrinėti iš naujo, teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad Agentūros neteisėti veiksmai yra konstatuoti minėtu VAGK sprendimu ir ši aplinkybė byloje neturi būti įrodinėja iš naujo vadovaujantis ABTĮ 58 straipsniu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ABTĮ 58 straipsnio taikymu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šią procesinės teisės normą taikė neteisingai. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 str. 2 d.). Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra ikiteisminė administracinių ginčų nagrinėjimo institucija (ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis, Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) ir jos priimti sprendimai nepatenka į ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį. VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimas nagrinėjamoje byloje, kurioje iškeltas ginčas dėl žalos atlyginimo, sprendžiant dėl pareiškėjos skundžiamos valdžios institucijos (Nacionalinės mokėjimo agentūros) veiksmų dėl ilgalaikės sankcijos taikymo ir išskaitymo iš kitos skirtos paramos teisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme gali būti vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų (ABTĮ 57 str. 1, 2, 6 d.).

Agentūros 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą dėl ilgalaikės sankcijos taikymo, priimtą vykdant VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimą, teismas pripažino priimtu Agentūros darbuotojams veikiant pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nusprendė, kad į pareiškėjos nurodytą turtinę žalą įtraukta 2 701, 59 Lt suma negali pripažinta neturtine žala. Apeliantės argumentai, kad Agentūros 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą ji skundė VAGK, atitinka byloje esančią medžiagą, tačiau ši aplinkybė sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo atsakovo atstovo veiksmų teisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme vertinimui nėra reikšminga, nes ginčą dėl žalos, kildinamos iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, teismas sprendžia aiškindamasis, ar yra CK 6.171 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Agentūros 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuris pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis bei atliktas vykdant VAGK sprendimą, yra teisėtas veiksmas.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iš teisinių santykių Agentūrai administruojant lėšas, kurios skirtos kaimo plėtrai, paramai bei tiesioginėms išmokoms iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKT) ir atitinkama dalimi iš Lietuvos nacionalinio biudžeto, nagrinėjamam ginčui aktualios ne tik nacionalinės teisės, bet ir Europos Sąjungos teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi esančio (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnis, 2004 m. liepos 13 d. redakcija) 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnis įtvirtina, jog Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atvejais jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį, reglamentas yra taikomas visuotinai; jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Pažymėtina, kad 2009 m. Administravimo taisyklės ir 2007–2013 m. Programos įgyvendinimo taisyklės yra parengtos įgyvendinant atitinkamus Reglamentus. 2009 m. Administravimo taisyklės yra parengtos vadovaujantis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 796/2004, nustatančiu išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais ir kitais išvardytais Reglamentais. 2007–2013 m. Programos įgyvendinimo taisyklės parengtos atižvelgiant į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 146/2008, ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1175/2008.

Apeliantė atsakovo neteisėtais veiksmais administruojant 2009 m. paraišką nurodo paraiškos administravimo procedūros pažeidimus (remiasi 2009 m. Administravimo taisyklių 34.11, 43, 49, 60 punktais), taip pat nurodo, kad buvo pažeista Konstitucijos 5 straipsnio nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Viešojo administravimo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintai viešojo administravimo principai, taip pat gero administravimo principas. Be to, apeliantė, nenurodydama konkrečių normų, teigia, kad buvo pažeistos Reglamento Nr. 73/2009 ir kitų teisės aktų nuostatos. Apeliantė, teigdama, kad buvo pažeista 2009 m. paraiškos administravimo procedūra, remiasi argumentais, esą Agentūra neatliko pareigos supažindinti ją su 2009 m. patikros vietoje rezultatais, atimdama jai teisę sužinoti apie konkrečius nustatytus neatitikimus, kurie galėjo turėti įtakos sankcijos taikymui, teikti paaiškinimus dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, imtis priemonių juos ištaisyti ar ginčyti; Agentūrą 2 701,59 Lt išskaitymą atliko anksčiau nei pranešė apie šios ilgalaikės sankcijos taikymą. Apeliantės nurodyta 3 290,36 Lt turtinė žala susideda iš jai paskirtos ilgalaikės sankcijos (2701,59 Lt), kurią Agentūra 2012 m. liepos 17 d. išskaičiavo iš pareiškėjai paskirtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, pareiškėjos apskaičiuotų nuo šios sumos 5 proc. metinių palūkanų (72,17 Lt) ir išlaidų kurui (516,60 Lt). Taigi pagrindinę nurodytos turtinės žalos dalį sudaro ilgalaikė sankcija, kita prašomos priteisti turtinės žalos dalis tiesiogiai (palūkanos) ar netiesiogiai (išlaidos kurui) siejama su ilgalaikės sankcijos taikymu.

Pagal šios bylos faktines aplinkybes, nagrinėjant pareiškėjos reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą ir sprendžiant, ar Agentūros veiksmus administruojant 2009 m. paraišką ir taikant 2701,59 Lt ilgalaikę sankciją bei ją išskaičiuojant iš 2012 metais skirtos paramos yra pagrindas pripažinti neteisėtais CK 6.271 straipsnio prasme, yra svarbu nustatyti, ar Agentūra padarė pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimų, kurių nustatymas leistų prieiti prie išvadų, kad jie buvo tokio pobūdžio, jog lėmė neteisėtą ilgalaikės sankcijos skyrimą ir neteisėtą 2 701,59 Lt išskaičiavimą iš pirmiau minėtos pareiškėjai skirtos paramos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2009 m. birželio 17 d. pateikė Agentūrai paraišką, pateikdama duomenis 2009 m. Administravimo taisyklių 1 priede patvirtintoje paraiškos formoje. 2009 m. Administravimo taisyklių 26.3 punkte nurodyta, kad pareiškėjas patikrina paraiškos duomenis ir patvirtina jų teisingumą savo parašu. Pareiškėjui parašu patvirtinus paraiškos duomenų teisingumą, paraiška laikoma pateikta. Pabrėžtina, kad 2009 m. Administravimo taisyklių 1 priede patvirtintos formos paraiškos 3 dalies (Įsipareigojimai) 1–13 punktuose yra koncentruotai išdėstytos esminės teisės aktų reikalavimų nuostatos dėl paraišką teikiančio asmens įsipareigojimų, kurių jis pasirašytinai įsipareigoja laikytis teikdamas paraišką. Pasirašydamas 1 formos paraišką, pareiškėjas pareiškia, kad jis yra susipažinęs su išvardytų teisės aktų nustatytomis dėl išmokų skyrimo sąlygų ir įsipareigoja jų laikytis (1, 2, 5, 6 p.), be kita ko, įsipareigoja per 10 darbo dienų nuo įvykusio fakto raštu informuoti Agentūrą apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios (force majeure), savo kontaktinių duomenų, banko sąskaitos ar kitų su paramos gavimu susijusių duomenų pasikeitimus (3 p.), taip pat pareiškia, kad jis žino, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą 10 p.), sutinka, kad Agentūra neįspėjusi gali atlikti patikrinimą pareiškėjo ūkyje (8 p.) ir yra informuotas apie tai, kad turi teisę žinoti apie savo asmens duomenų tvarkymą, susipažinti su tvarkomais savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų (13 p.).

Minėta, kad Agentūros teritorinis skyrius, 2009 m. rugpjūčio 12 d. atlikęs apeliantės 2009 m. paraiškos patikrą vietoje, nustatė 2009 m. Administravimo taisyklių 19 punkto pažeidimą, t. y. kad deklaruotas 4,90 ha plotas (kodas 5DG-1 daugiametės ganyklos – pievos) nėra aiškiai pažymėtas, taip pat neturi aiškių natūralių ribų, todėl vadovaujantis minėta Taisyklių nuostata patikros ataskaitoje konstatavo, kad lauko faktinis plotas – 0,00 ha, tai yra pagrindas pagal pirmiau minėtą teisinį reguliavimą neskirti išmokos ir taikyti ilgalaikę sankciją. Taip pat nustatė GAAB2 ir GAAB5 reikalavimų pažeidimus.

Pagal 2009 m. Administravimo taisyklių 34.11 punktą, nustačiusi deklaruoto ploto ar kitų paraiškos duomenų neatitikimus, raštu arba elektroniniu paštu (jei pareiškėjas pateikė sutikimą būti informuotas šiuo būdu) informuoja pareiškėją apie nustatytus neatitikimus arba perduoda minėtą informaciją savivaldybei, kuriai pareiškėjas yra pateikęs paraišką, taip pat skelbia minėtą informaciją informaciniame portale. Taigi pranešimas raštu yra vienas iš informacijos apie nustatytus neatitikimus pateikimo būdų. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, minėtą informaciją pareiškėjai gali rasti Agentūros informaciniame portale. 2009 m. Administravimo taisyklių 26.5 punkte nurodyta, kad informacijos dėl savo duomenų ir paaiškinimų pareiškėjas gali teirautis Agentūroje telefonais, nurodytais Agentūros interneto svetainėje www.nma.lt, elektroniniu paštu (adresu info@nma.lt) arba raštu, taip pat informacijos gali kreiptis į savivaldybes (seniūnijas). Atsižvelgiant į Reglamentų nuostatas (Reglamento Nr.1974/2006 48 straipsnio 1 dalis, Reglamento Nr. 1698/2005 74 straipsnio 1 dalis, Reglamento Nr. 1122/2009 26 straipsnis) valstybės narės nacionalinės teisės aktais pačios gali nustatyti tvarką, kuria paramos priemones administruojančios institucijos teikia informaciją pareiškėjams apie paraiškų administravimą.

2009 m. Administravimo taisyklėse, atsižvelgiant į jų įžanginėje dalyje išvardytų Reglamentų nuostatas, nėra numatyta, kad Agentūra privalo įspėti pareiškėją apie numatomą atlikti paraiškos patikrą vietoje ir nenustato, kad patikra gali būti atlikta tik tuo atveju, kai dalyvauja pareiškėjas. Apeliantė, pateikdama 2009 m. paraišką sutiko su šios paraiškos 3 dalies 8 punktu, kad Agentūra neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jos ūkyje. Todėl pareiškėjos pretenzijos, kad 2009 m. patikra vietoje buvo atlikta jai nedalyvaujant negali būti vertinama kaip paraiškos administravimo procedūros pažeidimas. Apeliantės argumentus esą ji su 2009 m. patikros vietoje ataskaita buvo supažindinta tik 2012 m. rugsėjo 10 d., teisėjų kolegija vertina kritiškai. Pagal pateiktus į bylą įrodymus, Agentūra 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. BRK-(11.13) – 8113 atsakė į pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundą ir prašymą pateikti prašyme išvardytus dokumentus. Pagal pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, minėtą skundą ir prašymą ji teikė gavusi Agentūros 2012 m. liepos 27 d. raštą Nr. BR-6-(3.82)-6041 apie 2012 m. liepos 17 d. atliktą ilgalaikės sankcijos išskaičiavimą iš pareiškėjai paskirtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Nors minėtame Agentūros rašte nėra nurodyta kokios būtent patikros duomenimis remiantis jai buvo taikyta 2 701,59 Lt ilgalaikė sankcija, tačiau iš 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundo ir prašymo turinio ir argumentų yra pagrindas prieiti prie išvadų, kad pareiškėjai 2009 m. patikros ataskaitos duomenys buvo žinomi iki Agentūros 2012 m. liepos 27 d. rašto gavimo. Pareiškėja per įgaliotą atstovą šiuose raštuose Agentūrai nurodė būtent 2009 m. patikros aplinkybes ir 2009 m. patikros datą, nors Agentūros 2012 m. liepos 27 d. rašte šios aplinkybės nebuvo įrašytos, nurodė priežastis dėl kurių patikros metu galėjo nebūti riboženklių, taip pat teigė, kad nežinojo ir nebuvo supažindinta raštu apie paskirtą ilgalaikę sankciją, o ne apie atliktą patikrą. Byloje yra duomenys apie tai, kad Agentūra 2009 m. rugpjūčio 14 d. parengė pranešimą Nr.1003 apie patikros pareiškėjos valdoje rezultatus, kurio priedas – 2009 m. patikros vietoje ataskaita. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad šį pranešimą ir jo priedą išsiuntė pareiškėjai. Pasak apeliantės, ji tokio pranešimo negavo. Pirmosios instancijos teismui į bylą pateikta 2009 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo Nr. 1003 kopija yra iš Agentūros informacinio portalo, ir šiame dokumente yra užfiksuota, kad jis suformuotas 2009 m. rugpjūčio 14 d. 12.30 val. Vadinasi nuo šios datos jis buvo prieinamas susipažinimui 2009 m. Administravimo taisyklių 34.11 punkte, taip pat 26.5 punkte nustatyta tvarka. Taigi 2009 m. Administravimo taisyklėmis nustatyta informacinė sistema pareiškėjai, kuri pagal pateikta paraišką suinteresuota gauti išmokas, nesudarė kliūčių gauti visą ją dominančią informaciją dėl išmokų pagal 2009 m. paraišką jai priimtinu būdu (taip pat ir raštu) ir pareikšti savo pastabas bei nesutikimą anksčiau nei 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kad ji anksčiau nei 2012 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie 2009 m. paraiškos administravimą pateikimo, o atsakovas jos nesuteikė, ar kad suteikė ne visą ar klaidinančią informaciją. Byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėja teikė atsakovui paraiškas dėl atitinkamų išmokų ne tik 2009 metais, bet ir po jų ėjusiais kitais metais (2010 m. gegužės 4 d., 2011 m. gegužės 19 d.). Tai patvirtina, kad pareiškėja su Agentūros specialistais bendravo ne tik pagal 2009 m. paraišką, bet ir vėlesniais metais, o pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimo ir skundo turinys suteikia pagrindą išvadoms, jog pareiškėja 2009 m. patikros vietoje duomenis žinojo. Todėl nėra pagrindo išvadoms, kad atsakovas 2009 m. Administravimo taisyklių 26.5 ir 34.11 punktų, ar kitų teisės normų prasme kaip nors suvaržė pareiškėjos teisę susipažinti su 2009 m. patikros ataskaitos duomenimis ir pasinaudoti savo teise ir pareikšti nesutikimą bei apskųsti 2009 m. Administravimo taisyklių 67-70 punktuose nustatyta tvarka.

Į bylą nepateikta įrodymų, kad 2009 m. patikros ataskaitoje užfiksuotas aplinkybes atsakovas nustatė neteisingai, t. y. kad 2009 m. deklaruotas 4,90 ha laukas nebuvo atskirtas aiškiomis ribomis, kaip to reikalauja 2009 m. Administravimo taisyklių 19 punktas. Pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 13 d. skunde Agentūrai neteigė, kad deklaruotas laukas 2009 m. patikros metu buvo atskirtas aiškiomis ribomis pagal Administravimo taisyklių 19 punkto reikalavimus, o išdėstė savo prielaidos dėl kokių priežasčių patikros metu galėjo nebūti riboženklių (esą galėjo būti nuversti šienaujant gretimą lauką). Minėta, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą paraiškų patikros atlikimas yra galimas iš anksto neįspėjus pareiškėjo. Pareiškėja apie tai žinojo pateikdama ir pasirašydama 2009 m. paraišką iš šios paraiškos 3 dalies 8 punkto. Pareiškėjas turi nuolat rūpintis, kad jo deklaruotas išmokoms gauti laukas visais aspektais atitiktų pateikiant paraišką prisiimtus įsipareigojimus, tarp jų reikalavimą, kad deklaruotas laukas būtų atskirtas aiškiomis ribomis. 2009 m. Administravimo taisyklių 66 punkte nurodyta, kad šių taisyklių nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nesilaikymą pareiškėjai atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 2009 m. Administravimo taisyklių 19 punkto reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas taikyti Administravimo taisyklių 41.1.3 punkte bei 2007–2013 m. Programos įgyvendinimo taisyklių 31.3.3 punkte numatytą ilgalaikę sankciją, kuri pareiškėjai buvo pritaikyta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir CK 6.271 straipsnio prasme negali būti traktuojama kaip neteisėtas veiksmas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su force majeure aplinkybėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad apie tokias aplinkybes, jei jos įvyksta, pareiškėjas priklauso pranešti Agentūrai kai jos įvyksta ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tai numato 2009 m. Administravimo taisyklių 49 punktas. Minėta nuostata perkelta į šių Taisyklių 1 priedu patvirtintos paraiškos formos 3 dalies 3 punktą, kuriuo pareiškėjas (šiuo atveju – apeliantė) įsipareigoja per 10 darbo dienų nuo įvykusio fakto raštu informuoti Agentūrą apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios (force majeure). Šios 2009 m. Administravimo taisyklių normos įgyvendina Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 nuostatas. Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybė narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; d) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; e) nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; f) epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša apie force majeure ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti.

Taigi pranešimas Agentūrai apie force majeure aplinkybes yra siejamas su tokių aplinkybių atsiradimo faktu ir apie šį faktą turi būti pranešama Agentūrai nedelsiant po to, kai jis įvyksta. Apeliantė apie force majeure aplinkybes, jei jos buvo, ir galėjo turėti įtakos 2009 m. paraiškos administravimui ir sprendimo dėl pagrindinės ir kompensacinės išmokos skyrimo (neskyrimo) priėmimui, turėjo pranešti Agentūrai per 10 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Apeliante nepateikė į bylą įrodymų, kad tokių aplinkybių buvo ir jos galėjo lemti išmokos pagal 2009 m. paraišką nepraradimą. Į bylą pateiktame 2012 m. gruodžio 7 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad apeliantė 2009 m. balandžio mėnesį sirgo plaučių uždegimu, 2009 m. birželio 6 d. buvo operuota dėl tulžies pūslės akmenligės. Šie susirgimai buvo iki 2009 m. birželio 17 d. paraiškos pateikimo. Į 2012 m. gruodžio 7 d. medicininių dokumentų išrašą dėl 2009 metų įrašyti abstraktaus pobūdžio duomenys (nenurodant kreipimosi datų, duomenų, ar buvo gydoma ambulatoriškai ar stacionaruose) apie sveikatos sutrikimus (padidintą kraujospūdį, širdies ligą ir kt.) teisėjų kolegijai taip pat nesuteikia pagrindo išvadoms, kad pareiškėja dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jos valios, objektyviai negalėjo vykdyti pagal 2009 m. paraišką prisiimtų įsipareigojimų. Jei pareiškėja turėjo pagrindą manyti, kad yra ypatingų aplinkybių, dėl kurių ji negali vykyti prisiimtų įsipareigojimų, turėjo apie tai informuoti atsakovą, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad deklaruoto lauko ženklinimu, kad jis atitiktų 2009 m. Administravimo taisyklių 19 punkto reikalavimus, pareiškėjas gali būti pasirūpinta ir padedant kitam asmeniui (jam apžiūrint ar nepažeistas ir neišnykęs sklypo ženklinimas pareiškėjo pasirinktu būdu, t.y. įkastais (įkaltais) mediniais, betoniniais ar metaliniais stulpeliais, tvora ar kitu Administravimo taisyklių 19 punkte nurodytu atskyrimo nuo gretimo lauko būdu). Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad administruojant jos 2009 m. paraišką buvo pažeistas 2009 m. Administravimo taisyklių 49 punktas.

Apeliantės nurodytas 2009 m. Administravimo taisyklių 43 punktas neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl šio ginčo atveju nėra aktualus.

2009 m. Administravimo taisyklių 60 punktas, nustatantis, kad už administracinę patikrą, patikrą vietoje, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako Agentūra, yra bendroji norma. Šios normos pažeidimas, taip pat konstitucinės nuostatos, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei bendrųjų viešojo administravimo principų (objektyvumo, proporcingumo) gali būti konstatuotas nustačius, kad Agentūra pažeidė atitinkamą specialiąją teisės normą, reglamentuojančią atitinkamą paraiškos administravimo procedūros dalį.

Pagal 2009 m. birželio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 484/2009 iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1975/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 16 straipsnio 6 dalį neskirta suma, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir 5 dalyje, išskaičiuojama iš paramos išmokų, skiriamų pagal bet kurią iš Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 arba Reglamente (EB) Nr. 73/2009 nurodytų paramos priemonių, į kurias paramos gavėjas turi teisę pagal paraiškas, kurias jis pateikia per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais nustatyta neatitiktis. Analogiška nuostata numatyta nuo 2011 m. sausio 29 d. galiojančio 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 16 straipsnio 7 dalyje. Analogiškos nuostatos dėl neskirtos paramos sumos išskaičiavimo iš kitų paramos išmokų ir išskaičiavimo termino numatytos ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 (nuo 2010 m. sausio 1 d. neteko galios) nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, 51 straipsnio 2 dalies 3 pastraipą (Reglamento Nr. 380/2009 redakcija), taip pat 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, 58 straipsnio 3 dalyje.

Iš byloje esančių Agentūros sprendimų nustatyta, kad atsakovas, išskaičiuodamas pareiškėjai paskirtą ilgalaikę sankciją minėtomis Reglamentų nuostatomis vadovavosi. Byloje nustatyta, kad 2 701,59 Lt ilgalaikę sankciją, taikytą už pirmiau minėtus pažeidimus, nustatytus administruojant 2009 m. paraišką ir užfiksuotus 2009 m. rugpjūčio 12 d. patikros vietoje ataskaitoje, Agentūra 2012 m. liepos 17 d. išskaičiavo iš pareiškėjai paskirtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Remiantis minėtomis Reglamentų nuostatomis, ilgalaikės sankcijos išskaitymas iš minėtos paramos sumos, kuris atliktas nepažeidžiant nurodyto 3 metų termino, negali būti traktuojamas kaip neteisėtas atsakovo veiksmas, o visa 2009 m. paraiškos administravimo procedūra negali būti vertinama kaip neteisėta. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas dėl ilgalaikės sankcijos išskaitymo šiuo klausimu nepriėmė atskiro administracinio akto, nesiderina su geru viešuoju administravimu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia į bylą pateiktų įrodymų, kad ilgalaikė sankcija pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir atsakovas, atlikdamas išskaitymą iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, teisės aktų nepažeidė, nes ilgalaikės sankcijos skyrimas ir išskaitymas iš esmės yra Agentūros teisėti veiksmai. Pabrėžtina, kad ilgalaikė sankcija iš pareiškėjai skirtos paramos buvo išskaityta 2012 m. liepos 17 d., t. y. nepažeidžiant pagal Reglamentus galimo išskaičiuoti termino. Byloje nustatyta aplinkybė, kad VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimu buvo įpareigojusi Agentūrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2009 m. paraišką ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundą, ir Agentūra, vykdydama šį VAGK sprendimą, priėmė naujus sprendimus, ilgalaikės sankcijos išskaitymo pagrįstumo vertinimui Reglamentuose nustatyto termino prasme įtakos neturi, nes išskaitymas atliktas 2012 m. liepos 17 d. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimu buvo įpareigojusi Agentūrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2009 m. paraišką ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundą, sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo įtakos neturi, nes teismas ginčą sprendžia vertindamas įrodymų visumą pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles.

Apeliantės argumentai, susiję su VAGK 2012 m. spalio 19 d. sprendimo vykdymu, vertinant Agentūros veiksmų administruojant 2009 metų paraišką teisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme nėra reikšmingi.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog Agentūros veiksmai administruojant 2009 m. paraišką buvo neteisėti. Taigi šiuo atveju nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų.

Tuo atveju, jei teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą (ABTĮ 57 str. 6 d.) konstatuoja, kad konkretaus ginčo atveju nenustatyta valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai (CK 6.271 str. 3 d.), kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) aptarinėjimas tampa teisiškai beprasmis, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygomis žala (turtine ir neturtine) ir priežastiniu ryšiu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) nenustatė procesinių pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą pakeisti, ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Pareiškėjos I. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Nepatenkinus apeliacinio skundo, pareiškėjai iš atsakovo negali būti priteistos teismo išlaidos (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasStasys Gagys