Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 26 d. nutartimi, kuriuo V. S. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. birželio 1 d.), ir jai skirta 7 mėnesių viešųjų darbų bausmė bei įpareigota neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. S. skirta 7 mėnesių viešųjų darbų bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą viešųjų darbų bausmę nustatyta įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir R. M., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistoji V. S. apeliaciniu skundu nesutinka su jai paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu, teigdama, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, nesivadovavo teisingumo ir humaniškumo principais, neatsižvelgė į tai, kad teisme ji savo kaltę pripažino ir tai nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios V. S. gynėjas, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 26 d. nutartimi buvo ištaisytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas bendrinant V. S. bausmes, prašo sušvelninti nuteistajai paskirtą bausmę, t. y. sutrumpinti viešųjų darbų terminą. Teisėjų kolegija nenustačiusi esminių BPK pažeidimų bei įvertinusi tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžiu skiriant galutinę subendrintą bausmę buvo padarytas rašymo apsirikimas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 26 d. nutartimi šis rašymo apsirikimas ištaisytas nurodant, kad skiriama galutinė subendrinta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, pasisako tik dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimo ir dėl nuteistajai V. S. skirtos viešųjų darbų bausmės termino.

5. Nuteistoji V. S. savo prašymą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtą bausmę motyvuoja tuo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistosios skundo argumentais.

6. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

7. Pažymėtina, jog apylinkės teismas pagrįstai nepripažino V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatęs, kad V. S. nors apklausiama teisme ir neneigė vogusi parduotuvėje, tačiau ginčijo veikimą bendrininkų grupe. Be to, šios teismo nustatytos aplinkybės neduoda ir pagrindo išvadai, kad V. S. nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

8. Už BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas V. S. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistosios asmenybę, tiek į tai, jog padarytas baudžiamasis nusižengimas, į veikos motyvus ir tikslus. Nuteistoji V. S. anksčiau teista, 85 kartus bausta administracine tvarka, iš jų ne kartą bausta už smulkias vagystes, baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, registruota Užimtumo tarnyboje, nors apeliantė tvirtina dirbanti, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe ir būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nuteistoji V. S. išreiškė sutikimą atlikti viešųjų darbų bausmę (BK 46 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. švelniausią BK 178 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Nagrinėjamu atveju V. S. paskirtos viešųjų darbų bausmės terminas – 7 mėnesiai – artimas viešosios darbų bausmės vidurkiui (pagal BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai gali būti skiriami nuo 1 mėnesio iki 1 metų). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokio termino viešųjų darbų paskyrimas atitinka V. S. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistosios asmenybę, ir nelaikytinas aiškiai per ilgas ar neproporcingas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai V. S. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta viešųjų darbų bausmė yra tinkamai individualizuota ir atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajai paskirtos bausmės nėra pagrindo.

11. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai V. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių viešųjų darbų bausmę bendrindamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirdamas jai galutinę bausmę, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – vieną mėnesį viešųjų darbų. Teismo vertinimu, tokia pridedamos bausmės dalis, įvertinus nuteistosios asmenybę, jos padaryto nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, yra teisinga ir pagrįsta, BK įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidžia. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl parinkto bausmių bendrinimo būdo ir pridedamos bausmės dalies paliekama nepakeista.

12. Įvertinus aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendis, patikslintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 26 d. nutartimi, yra pagrįstas, todėl keisti jį nuteistosios V. S. apeliacinio skundo motyvais, ar gynėjo apeliacinės instancijos teisme nurodytais argumentais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

14. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nuteistajai V. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš V. S. valstybės naudai priteisti 130,00 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios V. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajai V. S. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

16. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajai V. S. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistosios turtinei padėčiai. Nors bylos duomenimis nuteistoji nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau ji yra jauno darbingo amžiaus, o be to, kaip nurodė apeliaciniame skunde, ji įsidarbino ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. gauna pajamas, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistosios V. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios V. S. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistosios V. S. 130,00 Eur (šimtą trisdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.