Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno tardymo izoliatoriaus patiksliną ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Eigulių topolis“, R. Č., E. G., G. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčas kilęs dėl valstybinės žemės sklypo naudotojų teisės į statybą įgyvendinimo.

2. Ieškovas Kauno tardymo izoliatorius 2018 m. rugsėjo 5 d. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-01-05 išduotą leidimą pastato rekonstrukcijai Nr. LRS-21-180105-00005; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Dinaka“ pašalinti rekonstrukcijos metu pakeistas stogo konstrukcijas ir atkurti iki rekonstrukcijos buvusią stogo konstrukciją bei pirminę išvaizdą; 3) priteisti 1004 Eur turtinei žalai atlyginti iš UAB „Dinaka“.

2.1. Patikslintame ieškinyje, 2018 m. rugsėjo 19 d. pareiškime dėl duomenų tikslinimo ir teismo posėdžių metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas UAB „Dinaka“ atlikęs ir įteisinęs pastato, kurio bendraturtis yra ieškovas, rekonstrukciją, pažeidė ieškovo ne tik kaip pastato bendraturčio, bet ir kaip kaimyninio sklypo ir pastato savininko teises. Atsakovas rekonstrukcijos metu pakėlė stogo dalį, priartino pastatą prie ieškovo pastato, sudėjo langus, o tai sukėlė žalingas ieškovui pasekmes - ieškovui, vykdančiam specialią valstybės suimtųjų ir nuteistųjų asmenų izoliavimo funkciją, sukėlė tiesioginius finansinius nuostolius, kuriuos pats vertina 1004 Eur, bet mano, kad tikrąjį žalos dydį turėtų nustatyti teismas.

2.2. Ieškovo atstovas E. L. teismo posėdyje palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad rekonstrukcija buvo atlikta neteisėtai, nesuderinus su sklypo valdytoju. Tardymo izoliatoriaus valdomo sklypo ribos yra aiškios, todėl turėjo būti derinama su juo, nepakanka Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo.

3. Atsakovė UAB „Dinaka“ 2018 m. spalio 10 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nemotyvuotą, klaidinantį teismą bei kitus proceso dalyvius.

3.1. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. Šio sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, kuri 0,7321 ha sklypo dalį (iš 0,7549 ha) panaudos sutarties pagrindu yra perdavusi ieškovei, o 0,0105 ha yra išnuomavusi UAB „Dinaka“. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta. Ieškovo argumentai, kad Kauno tardymo izoliatoriaus patalpos yra kaimyniniame sklype nei atsakovės UAB „Dinaka“, neatitinka tikrovės.

3.2. UAB „Dinaka“ iš valstybinės žemės patikėtinio leidimą vykdyti rekonstrukcijos darbus yra gavusi, tai nurodyta 2017-09-04 valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1 punkte.

3.3. Ieškovas neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio.

3.4. Sprendžiant pastato rekonstrukcijos klausimą, į Kauno tardymo izoliatorių buvo kelis kartus nuvykę ir su jo vadovu kalbėjo UAB „Dinaka“ vadovas V. Č. bei advokatas E. G. – informavo apie rengiamą rekonstrukcijos projektą, vėliau įteikė balsavimo raštu biuletenį. Balsavimo raštu biuletenį ieškovės atsakingi asmenys pasirašė ir atsiuntė namo Kęstučio g. 37 administratoriui UAB „Kauno centro būstas“. Ieškovė su pastato rekonstrukcija nesutiko.

3.5. Ieškovas turėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokiu konkrečiai teisės aktu vadovaudamasis jis teigia, kad padaugėjus jam darbo jis turi teisės prašyti padidėjusių išlaidų kompensacijos iš atsakovo.

3.6. Atsakovės atstovas advokatas E. G. teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra vienas bendras sklypas, todėl reikšdami reikalavimą kaip gretimo sklypo savininkas ir naudotojas ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 15 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

4.1. Nurodo, kad 2016-12-23 buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos. Atsakovė UAB „Dinaka“ 2017-12-20 informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistravo prašymą, pateikė projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir dokumentus, patvirtinančius įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, todėl 2018-01-05 statytojui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal projekto vadovo E. J. parengtą daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektą. Sausio 15-18 d. patikrinus statybos leidimą, buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas, kuriuo buvo konstatuota, jog statybos leidimas išduotas teisėtai.

4.2. Ginčo pastatas ir Kauno tardymo izoliatoriaus valdomi pastatai patenka į to paties žemės sklypo ribas, todėl nesuprantama ieškovo pozicija, kad atsakovas UAB „Dinaka“, siekdamas įteisinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, privalėjo gauti Kauno tardymo izoliatoriaus, kaip besiribojančio žemės sklypo valdytojo, sutikimą.

4.3. Ieškovas nenurodė, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu turėtų būti panaikintas ginčijamas statybos leidimas ir kokias konkrečias teisės aktų normas pažeidė Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama leidimą. Pabrėžė, kad Inspekcija, kaip institucija, atsakinga už valstybinę statybos priežiūrą, patikrinimo aktu jau yra konstatavusi, kad statybos leidimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

4.4. Atsakovės atstovė M. P. teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pažymėjo, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie pažeidė ieškovo teises.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 16 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį bei 2018-03-15 atsiliepimu į pradinį ieškinį prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

5.1. Ieškovas, Teismo prašydamas panaikinti leidimą, nenurodo jokių administracinio akto panaikinimo pagrindų.

5.2. Patikslintu ieškiniu ieškovas ieškinio pagrindu nurodo, kad jo teisės pažeistos dėl to, kad atsakovas UAB „Dinaka“ turėjo įtvirtintą pareigą gauti iš ieškovo sutartį, sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju, kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą. Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė dokumentų, vertintų išduodant ginčijamo leidimo kopijas, iš kurių matyti, kad sklype išlaikomi esami atstumai 4,72 ir 4,84 m iki gretimo pastato. Byloje esantis Architektūrinis pjūvis A-A ir B-B, M 1:100 apsprendžia pastato dalies pokyčius iš kurių matyti, kad tik rekonstruojamo pastato stogo vidurinė dalis pakelta apie 1,3 m nuo buvusio taško. Stogo apatinė dalis, labiausiai išsikišusi į gretimą sklypą, rekonstrukcijos metu nebuvo priartinta prie gretimo sklypo ribos. Teisės aktai nurodo, kad atstumai skaičiuojami horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų, todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.

5.3. Atsakovės atstovas L. V. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas ir UAB „Dinaka“ yra tik pastatų, o ne valstybinės žemės savininkai. Žemės sklypas nėra gretimas, šalys naudojasi jo dalimis, naudojimosi tvarka nenustatyta. Apie rekonstrukciją ieškovas buvo informuotas. Be to, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte numatytas sutikimas reikalingas tik tuo atveju, kai yra mažinamas atstumas nuo labiausiai išsikišusių pastato konstrukcijų horizontalios projekcijos iki gretimo sklypo ribos, o kai atstumas nėra mažinamas, toks sutikimas nėra reikalingas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Dėl faktinių aplinkybių

6. Nustatyta, kad pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos (bendras plotas 1140,82 kv. m.) nuosavybės teise priklauso: Lietuvos Respublikai (785,91 kv. m.), UAB „Eigulių Topolis“ (109,07 kv. m.), R. Č. (42,28 kv. m.), E. G. ir G. G. (36,34 kv. m.), UAB „Dinaka“ (109,27 kv. m.), G. G. (31,51 kv. m.). Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias patalpas turto patikėjimo teise valdo Kauno tardymo izoliatorius. Pastatui yra nustatytas turto administravimas, administratorius – UAB „Kauno centro būstas“.

7. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,7549 ha, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Patikėjimo teise šį sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- NŽT). Kauno tardymo izoliatorius 2008 m. gruodžio 16 d. Panaudos sutarties Nr. M19/2008-43 pagrindu naudojasi 0,7321 ha žemės sklypo dalimi. Žemės sklypo 0,0105 ha dalimi 2017 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-346-(14.8.55) pagrindu naudojasi UAB „Dinaka“.

8. Iš žemės sklypo plano ir nuotraukų matyti, kad ginčo pastatas ir Kauno tardymo izoliatoriaus pastatai yra išsidėstę tame pačiame žemės sklype (2 t., b. l. 37, 64, 65).

9. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Kauno skyrius, nuo 2017-01-01 – Kauno departamentas) 2016-11-21 gavo ieškovo raštą Nr. 1-5714 „Dėl neteisėtos pastato dalies rekonstrukcijos“, kuriame nurodoma jog vienas iš bendrasavininkų UAB „Dinaka“, atstovaujama direktoriaus V. Č., vykdo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies stogo keitimo darbus, t. y. atlieka pastato rekonstravimo darbus. Rašto pagrindu Inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas 2016-12-14 atliko statybos patikrinimą ir 2016-12-20 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-2051, kuriame nurodė, kad nesuformuotame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – žemės sklypas), priklausančiame Lietuvos Respublikai, V. Č. rekonstruoja pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1990-0008-9010 (toliau – gyvenamasis namas), dalį, t. y. – palėpę. Patikrinimo metu nustatyta, kad yra pakelta apie 1,30 m viena gyvenamojo namo šlaitinio stogo dalis (apie 24,0 m ilgio) ir sudėti keturi plastikiniai langai su stiklo paketais. Patikrinimo metu statybos darbai žemės sklype nebuvo vykdomi.

10. 2016 m. gruodžio 23 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. Nr. SSA-20-161223-00083, kuriuo konstatuota, kad atsakovo UAB „Dinaka“ vadovas V. Č. rekonstravo (duomenys neskelbtini), Kaune, esantį gyvenamąjį namą. Buvo atlikti šie statybos darbai: apie 1,30 m pakelta viena šlaitinio stogo dalis (apie 24 m ilgio) ir sudėti 4 plastikiniai langai su stiklo paketais. Šiems darbams atlikti teisės aktai numatė, kad statytojas privalo turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Inspekcijos Kauno skyrius 2016-12-27 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-161227-00076, kuriuo iš atsakovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017-06-23 išardyti savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo žemės sklype, apie 1,30 m pakeltą vieną šlaitinio stogo dalį (apie 24,0 m ilgio) ir sudėtus keturis plastikinius langus su stiklo paketais, ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

12. 2017-06-22 sprendimu Nr. SDPN-20-170622-00029 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ Inspekcijos Kauno departamentas, tenkindamas 2016-06-12 prašymą, privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2017-09-23. Pasibaigus pratęstam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, patikrino privalomojo nurodymo įvykdymą ir 2017-09-26 surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-20-170926-00121, kuriuo konstatavo, kad atsakovas privalomojo nurodymo neįvykdė, neišardė savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo žemės sklype apie 1,30 m pakelto vieno šlaitinio stogo dalies (apie 24,0 m ilgio) ir sudėtų keturių plastikinių langų su stiklo paketais.

13. Nustačiusi, kad atsakovas privalomojo nurodymo neįvykdė, Inspekcija 2017-11-22 ieškiniu 2D-16370-(15.24E) „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune padarinių pašalinimo“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2954-886/2018.

14. UAB „Dinaka“ 2017 m. gruodžio 20 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistravo prašymą, pateikė projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir dokumentus, patvirtinančius už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, kaip numatyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 17 punkte.

15. Statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018-01-09 gavo atsakovo direktoriaus V. Č. prašymą, kuriuo Inspekcija informuota, kad įvykdytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, statytojui V. Č. gavus leidimą.

16. Kauno miesto savivaldybės administracija 2018-01-05 išdavė leidimą Nr. LRS-21-180105-00005 (toliau - leidimas). Šiuo leidimu pagal projektuotojo E. J. 2017 m. parengtą statinio projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaune (duomenys neskelbtini) butų Nr. 21, 22, 23 rekonstravimo projektas“ (toliau – statinio projektas) Nr. E/R-01-2017 suteikiama teisė atlikti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

17. Inspekcijos Kauno departamentas patikrino ar leidimas išduotas teisėtai ir 2018-01-18 surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-20-180118-00009 (toliau – patikrinimo aktas Nr. 1), kuriuo konstatuota, kad leidimas išduotas teisėtai. Taip pat Inspekcijos Kauno departamentas 2018-01-23 patikrino ar statinys atitinka esminius statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas leidimas, sprendinius ir surašė statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-72-(15.54) (toliau – patikrinimo aktas Nr. 2). Patikrinimo aktu Nr. 2 nustatyta, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius.

18. Inspekcijos 2018-01-29 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-180129-00016 konstatuota, kad 2016-12-27 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-161227-00076 (2016-12-23 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-161223-00083) yra įvykdytas. Tai, kad 2016-12-27 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-161227-00076 yra įvykdytas, pažymėta ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

19. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gavo leidimą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune rekonstrukcijos darbams atlikti, ir tokiu būdu savavališkos statybos, dėl kurios surašytas privalomasis nurodymas, padariniai buvo pašalinti įteisinimo būdu, o privalomasis nurodymas pažymėtas kaip įvykdytas, Inspekcija 2018-02-09 pareiškimu atsiėmė ieškinį byloje Nr. e2-2954-886/2018. Teismas 2018-02-12 nutartimi byloje Nr. e2-2954-886/2018, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Inspekcijos ieškinį paliko nenagrinėtu.

Dėl administracinio akto panaikinimo

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

21. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Statybos įstatymas bei statybos techniniai reglamentai. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais <...>; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

22. Asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).

23. Jeigu asmuo per šio straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, jis apie tai raštu informuoja Inspekciją. Inspekcija per 10 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, per 10 darbo dienų patikrina savavališkai pastatyto statinio (statinių) atitiktį statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams ir, jeigu statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, per 5 darbo dienas pažymi privalomajame nurodyme, kad jis įvykdytas (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

24. Priežiūros įstatymo 10 straipsnyje yra detaliai reglamentuota statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo tvarka. Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlikdamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, Inspekcijos pareigūnas statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui pateikia privalomąjį nurodymą pateikti visus su statybą leidžiančio dokumento išdavimu susijusius dokumentus. Reikalaujama pateikti dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos (jų kopijas) galima gauti pasinaudojus IS „Infostatyba“.

25. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, tikrinama, ar: 1) statytojo prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodyti visi pagal teisės aktų reikalavimus privalomi nurodyti duomenys; 2) statytojas atitinka statytojui Statybos įstatymo nustatytus reikalavimus; 3) statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose; ar šis prašymas įregistruotas IS „Infostatyba“; 4) prie statinio projekto pridėtos visos prisijungimo sąlygos ir Specialieji reikalavimai (kai jie privalomi pagal teisės aktų reikalavimus); 5) statinio projekto sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus; 6) statinio projektą pasirašė visi jį privalėję pasirašyti asmenys ir ar šie asmenys turėjo teisę rengti ir pasirašyti šį statinio projektą; 7) statinio projekte teisingai nurodyta statinio kategorija ir statybos rūšis; 8) statinio projekto ekspertizės akte (kai ekspertizė privaloma) yra įrašas, kad statinio projekto sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus; 9) statinio projekto ekspertizę atlikę ir ekspertizės aktą pasirašę asmenys turėjo teisę tai atlikti (atvejais, kai statinio ekspertizė būtina); 10) statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams; 11) numatytos prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų vietos ir būdai atitinka inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų išduotas prisijungimo sąlygas; 12) teisingai nurodyti subjektai, pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją privalantys patikrinti statinio projektą; 13) statinio projektui pritarė visi privalėję jį tikrinti subjektai; 14) nepažeisti Statybos įstatymo nustatyti statinio projekto patikrinimo terminai; 15) nepažeisti Statybos įstatymo nustatyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminai.

26. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Infrastruktūros poskyris, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyris, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija (Kauno apskričiai), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius pagal kompetenciją patikrino statinio projektą ir visi pritarė jo sprendiniams, todėl 2018-01-05 buvo išduotas leidimas.

27. Ieškovas pirminį ieškinį grindė aplinkybe, kad jis valdantis 70 procentų ginčo pastato, jokiu būdu neišreiškė savo valios dėl pastato rekonstrukcijos ir neturėjo galimybės ginčyti bendraturčių priimtų sprendimų. Manė, kad būtent aplinkybė, jog ieškovas nebuvo informuotas apie priimtus sprendimus, leidžia manyti, kad leidimas išduotas neteisėtai ir turi būti naikinamas. Tačiau pastato administratoriui UAB „Kauno centro būstas“ į bylą pateikus 2017 m. birželio 30 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą ir balsavimo raštu biuletenius, tarp jų ir ieškovo užpildytą biuletenį, kuriame jis nurodė, kad nepritaria UAB „Dinaka“ parengtų palėpės pertvarkymo darbų projektą, kurio metu būtų įrengta ir įteisinta namo pastogė, pakeliant vieną šlaitinio stogo dalį bei sudedant plastikinius langus (savavališkos statybos padarinių likvidavimas gaunant statybą leidžiančius dokumentus, ieškovas savo reikalavimą šioje byloje patikslino. Patikslintu ieškiniu ieškovas ieškinio pagrindu nurodo, kad jo teisės pažeistos dėl to, kad atsakovas UAB „Dinaka“ turėjo įtvirtintą pareigą gauti iš ieškovo sutartį, sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju, kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą. Ieškovės teigimu, rekonstruotas pastatas yra Kauno TI valdomo sklypo ribose.

28. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 4 punkte nurodyta, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, o 8 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

29. Kauno miesto savivaldybes administracija į bylą pateikė dokumentų, vertintų išduodant ginčijamo leidimo kopijas. Tarp vertintų dokumentų yra dokumentas „Atsakymai į patikrinimo pastabas“ (2 t., b. l. 130), kurio paskutinėje pastaboje buvo prašoma nurodyti aktualius atstumus sklypo ribų ir gretimų statinių atžvilgiu, bei reikalauta pateikti gretimybių sutikimus teises aktų nustatyta tvarka, jei jie reikalingi. Atsakyme į šią pastabą buvo nurodyta, kad sklype išlaikomi esami atstumai 4,72 ir 4,84 m iki gretimo pastato. Byloje esantis Architektūrinis pjūvis A-A ir B-B, M 1:100 (88 rekonstravimo projekto lapas, 2 t., b. l. 69) apsprendžia pastato dalies pokyčius iš kurių matyti, kad tik rekonstruojamo pastato stogo vidurinė dalis pakelta apie 1,3 m nuo buvusio taško. Stogo apatinė dalis, labiausiai išsikišusi į gretimą sklypą, rekonstrukcijos metu nebuvo priartinta prie gretimo sklypo ribos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad stogo apatinės dalies tolimiausias taško padėtis po rekonstrukcijos pasikeitė. Ieškovas patikslintame ieškinyje savo parengtoje schemoje šį faktą vaizdžiai pademonstravo.

30. Ieškovas šioje byloje prašo taikyti teisės normas, kurios reguliuoja besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų teises ir pareigas, t. y. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 dalies nuostatą, kad yra būtinas besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas privalomas, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Toks ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir negali būti patenkintas. Kaip nustatyta 7 pastraipoje, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame yra tiek ieškovo, tiek atsakovės pastatai, yra vienas bendras sklypas, nuosavybės teise priklausantis valstybei, todėl teisės aktai, reguliuojantys gretimų sklypų savininkų ar valdytojų santykius šioje situacijoje negali būti taikomi. Dalį sklypo panaudos teise valdo ieškovė, o kitą dalį nuomos sutarties pagrindu atsakovė. 2017 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-346-(14.8.55.), UAB „Dinaka“ ir valstybinės žemės patikėtinės NŽT sudarytos 60 metų laikotarpiui, 4.1 punkte nurodyta, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui (2 t., b. l. 132), t. y. atsakovė valstybinės žemės patikėtinės leidimą rekonstruoti statinį turėjo.

31. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad po rekonstrukcijos atstumas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių atsakovės statinio konstrukcijų iki ieškovės pastato sumažėjo. Ši aplinkybė būtų pagrindu ieškinio reikalavimą atmesti net ir tuo atveju, jei ieškovas ir UAB „Dinaka“ faktiškai būtų besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valdytojai.

32. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama leidimą rekonstruoti pastatą, turėjo pareigą įvertinti faktą, kad statytojas nepateikė gretimo sklypo savininko sutikimo rekonstruoti pastatą. Duomenų, kad kiti statytojų pateikti dokumentai būtų įvertinti netinkamai, ar kad buvo pažeistos leidimo išdavimo procedūros ir taisyklės byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo skundžiamą teisės aktą panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

33. Nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-01-05 išduotą leidimą pastato rekonstrukcijai Nr. LRS-21-180105-00005, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Dinaka“ pašalinti rekonstrukcijos metu pakeistas stogo konstrukcijas ir atkurti iki rekonstrukcijos buvusią stogo konstrukciją bei pirminę išvaizdą taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl žalos atlyginimo

34. Trečiuoju ieškinio reikalavimu Kauno tardymo izoliatorius prašo priteisti 1004 Eur turtinei žalai atlyginti iš UAB „Dinaka“. Ieškovas nurodo, kad rekonstrukciniai sprendimai reikšmingai pakeičia Kauno TI vykdomos veiklos organizavimą, nes priartinus stogo konstrukciją ir sudėtus langus, reikalinga skirti papildomą dėmesį ir užtikrinti apsaugą naujam pavojų sukeliančiam objektui. Sumontavus atidaromus langus, atsirado papildomas poreikis pareigūnams skirti dėmesį naujo pavojaus šaltinio stebėjimui, dėl ko gali likti nepastebėti suimtųjų veiksmai, kuriais padaromi tiesioginiai nuostoliai. Ieškovas teigia, kad iš rekonstruotos pastato dalies pro įrengtus langus gali būti bandoma permesti neleistinus daiktus, bandyti komunikuoti su suimtaisiais, juos stebėti ar rinkti apie juos informaciją bei atlikti kitus draudžiamus veiksmus, itin didelį pavojų kelia rekonstruoto pastato langas, kuris įrengtas tiesiai prieš langą į režiminę zoną, kurioje dažnai būna suimtieji. Ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-06-31 pareigūnams už papildomą darbo krūvį buvo išmokėta 100400 Eur, tačiau kokia dalis skirta papildomam šaltiniui apsaugoti, negali tiksliai nustatyti, bet numano, kad apie 1 procentas nurodytos sumos. Šią žalą savo veiksmais sukėlė UAB „Dinaka“, todėl ji turėtų žalą atlyginti.

35. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

36. Byloje nustatyta, kad ieškovui išduotas statybos leidimas atitinka teisėtumo reikalavimus. Rekonstrukcijos vykdymo klausimas buvo sprendžiamas dalyvaujant visiems bendraturčiams, sprendimas priimtas balsų dauguma, todėl tai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

37. Pataisos įstaigos užtikrina įstatymų nustatytą įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą, priežiūrą ir šių asmenų izoliavimo reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai, o 3 dalyje - Pataisos įstaigų įrangai naudojamas inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių kompleksas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 4 punkte numatyta, kad Laisvės atėmimo vietų apsauga – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų pabėgimą, įstatymų jiems neleistinų turėti daiktų patekimą ir šių vietų užpuolimą bei užtikrinti jose esančio turto apsaugą. Šios instrukcijos V dalyje yra nurodyta, kaip turi būti organizuojama tardymo izoliatorių, kalėjimų apsauga bei juose laikomų asmenų priežiūra. Tardymo izoliatorių priežiūros tarnybos darbas turi būti planuojamas pusmečiams ir kiekvienai parai (90 p.). Be to, pagal 92.1 ir 92.2 punktus, turi būti rengiama tardymo izoliatoriaus teritorijos schema su joje pažymėtais apsaugos postais ir įspėjamosios signalizacijos ribomis ir sektoriais, gyvenamųjų režiminių korpusų kiekvieno aukšto schemos su pažymėtais jose priežiūros postais.

38. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. 37 punkte nurodyta, kad Pataisos įstaigų inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių įrengimo ir priežiūros reikalavimus tvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius jo įsakymu sudarytos komisijos siūlymu.

39. Suprantama, kad miesto centre ir netgi tame pačiame sklype bei pastate su kitais bendraturčiais įkurtas tardymo izoliatorius turi įrengti patalpas ir organizuoti savo veiklą tokiu būdu, kad būtų užtikrintas nuteistųjų (sulaikytųjų) asmenų izoliavimas ir jų apsauga, tokia pareiga ieškovui nustatyta teisės aktais. UAB „Dinaka“ ir tretieji asmenys neturi tokios pareigos. Kaip nurodyta aukščiau, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse yra numatytos konkrečios priemonės sulaikytųjų asmenų priežiūros ir patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai. Ieškovė, nurodydama, kad patyrė žalą dėl atsakovės rekonstrukcijos, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos faktą bei dydį, t. y., kad dėl rekonstrukcijos ji turėjo imtis kokių nors iki tol nebuvusių priemonių tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų priežiūrai vykdyti ar įrengti papildomas technines, inžinerines priemones pastatų saugumui užtikrinti, savo reikalavimą grindė tik paaiškinimais, kad dėl naujai įrengtų langų padidėjo darbuotojų darbo krūvis. Ieškovės į bylą pateikti įsakymai apie priedų darbuotojams skyrimą už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant darbo laiko trukmės yra abstraktūs, iš jų nėra aišku, kokiu būdu darbų mastas padidėjo ir ar tai yra tiesiogiai susiję su atsakovės atliktais rekonstrukcijos darbais. Taigi, ieškovas neįrodė, kad dėl rekonstrukcijos jam buvo padaryta žala.

40. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos ketvirtajame skirsnyje, reglamentuojančiame bendrosios nuosavybės teisę, nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Pažymėtina, kad net ir tarp ieškovo ir UAB „Dinaka“ susiklosčiusioje situacijoje bendraturčių daugumai sutikus su rekonstrukcija, o ieškovui dėl jos prieštaravus, šalys turėjo galimybę ir pareigą bendradarbiauti ir derinti rekonstrukcijos projekto sprendinius, ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo, tačiau to nebuvo padaryta.

41. Nors ir konstatuojama ieškovo ir UAB „Dinaka“ bendradarbiavimo stoka, tačiau tai nesudaro pagrindo kitokiu būdu išspręsti šį ginčą, ieškovui neįrodžius savo reikalavimų pagrįstumo. Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą atmetamas, ieškovei neįrodžius visų būtinų civilinei atsakomybei taikyti sąlygų, numatytų CK 6.246 – 6.249 straipsniuose sąlygų (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Ieškinį visiškai atmetus iš ieškovo atsakovei UAB „Dinaka“ priteistinos jos turėtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

43. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2000 Eur atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, atstovavimas teismo posėdžiuose (4 t., b. l. 92,93, 5 t. b. l. 111, 6 t., b. l. 92, 93). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tik iš dalies pagrįstos rašytiniais įrodymais – 2018-08-28 pinigų priėmimo kvitu 1000 Eur sumai ir 2018-08-29 kvitu 825 Eur sumai. Prašoma atlyginti atstovavimo išlaidų suma atitinka Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ieškovas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nereiškė prieštaravimų, todėl įrodymais apie patirtas išlaidas pagrįsta 1825 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina atsakovei iš ieškovo (CPK 98 str. 1, 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti UAB „Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592393, iš Kauno tardymo izoliatoriaus, juridinio asmens kodas 300013972, 1825 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.