Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

dalyvaujant ieškovių J. I., R. K., J. G. ir V. D. atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių J. I., R. K., J. G. ir V. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-381-721/2013 pagal ieškovių J. I., B. M., J. G. ir V. D. ieškinį atsakovei J. N., tretiesiems asmenims A. S., R. M., S. P. dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantės mano, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė J. N. turtą iš bendrovės gavo pagrįstai ir teisėtai, nes pagal Žemės ūkio bendrovių įstatymo 21 straipsnį bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba (administracija), o 25 straipsnyje numatyta, kad bendrovė tvarko apskaitą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą bendrovė savo turtą gali parduoti, perleisti išrašydama PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodoma koks turtas parduodamas ar perduodamas neatlygintinai ir kokiu teisiniu pagrindu. Krovinio važtaraščio Nr. 0837442 grafoje N. J. nepasirašė, jos parašo nėra. Todėl ieškovės daro išvadą, kad atsakovė šio krovinio važtaraščio negavo, o važtaraštis buvo išduotas tretiesiems asmenims.Taip pat mano, kad teismas nevertino to, jog bendrovės pajų perleidimą, pardavimą, turto gavimą reguliuoja speciali įstatymo norma – Žemės ūkio bendrovių įstatymas, kuris numato, kad buvęs narys visais atvejais turi teisę savo pajų pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitais būdais perleisti bendrovei arba kitiems bendrovės nariams, o tik po to gali perleisti tretiesiems asmenims. Nurodo, kad teismas neteisingai sprendime vertino krovinio važtaraštį kaip turto perleidimo aktą. Krovinio važtaraščių naudojimą 1999 metais reglamentavo Kelių transporto kodeksas, kurio 29 straipsnio 1 dalyje važtaraštis – tai krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Liudytojas K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 1999-08-20 krovinio važtaraščio egzemplioriuje, išduotame J. N. nepasirašė, kad ten yra ne jo parašas, kad jis tokio dokumento neišdavė būdamas bendrovės vadovu. Liudytojas nurodė, kad jo parašas yra kitoks, kad jis yra asmeniškai pasirašęs 1999-09-07 dienos protokolą Nr. 7. Teigia, kad teismas nepasisakė sprendime dėl CK 4.72 str. ir 4.73 str. 3 d. normų taikymo (bendrosios nuosavybės teisės samprata ir bendraturčių dalių dydis). Šio straipsnio norma nurodo, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės objektą bei juo disponuoti. 1999-09-09 Palonų žemės ūkio bendrovės valdybos protokole Nr. 7 nėra nurodyti ieškovių turėto pajaus dydžiai, kurių pagrindu jiems priskirtas turtas, todėl savininkų dalys turte yra lygios ir kiekvienam pajininkui priklauso po 1/8 dalį Palonų lėktuvų pakilimo nusileidimo aikštelės (tako) turto.Nurodo, kad atsakovė, 1999-08-25 sudarydama nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu A. S., pažeidė CK 4.79 str. 1 d., kuri numato, kad parduodant dalį turto iš bendrosios nuosavybės, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybę esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama. Nepasiūlydama pirkti savo dalies kitiems bendraturčiams, atsakovė N. nesilaikė įstatymo normų ir pažeidė ieškovių civilines teises į turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant tik apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčija atsakovės J. N. ir trečiojo asmens A. S. 1999 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė A. S. pardavė iš Palonų žemės ūkio bendrovės už pajus gautą turtą – lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelę. Ieškinio reikalavimai grindžiami CK 1.80, 1.93 str. reglamentuotais sandorių negaliojimo pagrindais, CK 1.5, 1.74, 4.72, 4.73, 4.79, 6.145–6.146, 6.247, 6.249 straipsnių nuostatomis.

CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.138 straipsnyje yra numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos įstatyme nustatytais būdais. Ieškovės patikslintame ieškinyje (1 t., 35 b. l.) nurodė, kad ieškinio reikalavimai grindžiami CK 1.138 straipsnio 2 punkto nuostatomis, numatančiomis civilinių teisių gynimą teisme, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, tačiau tokio reikalavimo nesuformulavo. Priešingai, byloje pareikšti du vienas kitą paneigiantys, todėl visiškai nepagrįsti ieškinio reikalavimai. Prašoma pripažinti 1999-08-25 pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją pinigais, priteisiant iš atsakovės J. N. už neteisėtai parduotą turtą ieškovams J. I., B. M. (teisių perėmėja – R. K.), V. D. po 375 Lt, J. G. – 750 Lt, o tretiesiems asmenims R. M. ir S. P. po 312,50 Lt (byloje nepateikti duomenys apie ieškovėms suteiktus įgaliojimus reikšti reikalavimus trečiųjų asmenų, t. y. R. M. ir mirusio asmens, S. P., naudai). Tuo pačiu metu reiškiamas reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir prašoma pripažinti ieškovėms J. I., B. M. (teisių perėmėja – R. K.), ir V. D. pirkėjų teises po 1/32 dalį į pajininkės J. N. 1/8 turto dalį – Palonų lėktuvų pakilimo nusileidimo aikštelės (tako) už 62,50 Lt sumą kiekvienam iš ieškovų, o ieškovei J. G. prašoma pripažinti pirkėjo teises į 1/16 dalį pajininkės J. N. turimą 1/8 turto dalį už 125 Lt sumą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra tai, kad, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, negalima vadovautis CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, CK 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis. Pirmenybės turėtojui priklauso ne pats perleistas turtas, bet teisė jį įsigyti pirmiau už kitus. Dėl šių aplinkybių atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su 4.72 str., 4.73 str. 3 d., 4.79 str. 1 d. nuostatų taikymu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus bei ginčo šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išsamiai bei tinkamai motyvuotas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais bei išvadomis ir jų nekartoja, o pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Krovinio važtaraštį Nr. 0837442 vertino kaip ginčo turto perdavimo aktą, nes byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti tokią išvadą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teisingai sprendė, kad 1999-08-20 atsakovei J. N. išduotas krovinio važtaraštis turi būtinus turto perdavimo akto atributus, todėl nuosavybės teisė į daiktą atsakovei atsirado nuo jo perdavimo momento (1999-08-20) (1966 m. CK 149 str. 1 d., 150 str. 2 d.). Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad atsakovė J. N. 1999 m. rugpjūčio 20 d. įgijo nuosavybės teisę į Palonų žemės ūkio bendrovei priklausantį turtą – Lėktuvų pakilimo nusileidimo aikštelę, o 1999 metais rugpjūčio 25 d. šį turtą pardavė trečiajam asmeniui A. S. (1 t., 14, 18 b. l.). Nuosavybės teises į šį turtą J. N. bendrovė perleido už pajus. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 1999 metų rugsėjo 7 d. Palonų žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio protokolas Nr. 7 (1 t., 7–10 b. l.), 1999 m. rugpjūčio 20 d. krovinio važtaraštis Serija LJA Nr. 0837442 (1 t., 14 b. l.), atsakovės J. N. bei trečiojo asmens A. S. teisminio nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimai, iš dalies ir liudytojo A. K. parodymai teismo posėdyje (1 t., 134, 135 b. l.). Liudytojas patvirtino, kad turtas pajininkams buvo perleidžiamas išrašant važtaraščius, kuriuos išrašydavo buhalterė, taip pat patvirtino, kad į bylą pateiktame važtaraštyje yra bendrovės buhalterės parašas. Be to, ir ieškovės J. I., B. M., J. G. ir V. D. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažino atsakovės J. N. nuosavybės teises į ginčo turtą, nurodydamos, kad ieškovės ir atsakovė bei tretieji asmenys R. M. ir S. P. yra bendraturčiai, o jų dalys bendroje nuosavybėje lygios, nors jokių jų nuosavybės teises į ginčo turtą pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė, o ieškovė B. M. 2006-04-11 atsisakė nuo jai paskirtos fermos ir aerodromo dalies (1 t., 44 b. l.).

Atmesdama apeliacinio skundo argumentus dėl tariamai pažeistų ieškovių teisių perduodant žemės ūkio bendrovės turtą – aerodromą ir pakilimo taką J. N., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Palomų žemės ūkio bendrovės 1999 metų rugsėjo 7 dienos posėdžio protokole yra duomenys, kad buvo nutarta atiduoti 8 pajininkams ne tik ginčo turtą, bet ir Dišlių kiaulių fermą. Atsakovei nebuvo perduota Dišlių kiaulių fermos dalis, todėl galima spręsti, kad šį vertingesnį turtą pasidalijo likę 7 bendrovės pajininkai.

Nagrinėjamos bylos medžiaga taip pat leidžia spręsti, kad ieškinio reikalavimas dėl 1999-08-25 sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, kurie bent kiek būtų susiję su formos trūkumu. Teiginiai, kad atsakovės J. N. ir A. S. sudaryta sutartis neatitinka CK 1.74 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, paneigti byloje pateiktais nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 81-1-00670-11 duomenimis (1 t., 57–67 b. l.), apklaustų liudytojų parodymais, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais.

Bylą iškėlusios ieškovės J. I., B. M., J. G. ir V. D. jokių jų nuosavybės teises į ginčo turtą pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė, reikalavimo dėl atsakovės 1999-08-20 su Palonų žemės ūkio bendrove sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu nereiškė. Ginčydamos vėlesnį 1999-08-25 sudarytą to paties turto perleidimo sandorį, vindikacinių reikalavimų turto įgijėjui, trečiajam asmeniui A. S., taip pat nereiškė. Be to, byloje pateiktas B. M. pasirašytas ir 2006-04-11 notaro patvirtintas atsisakymas nuo jai paskirtos fermos ir aerodromo dalies. Atsisakymas buvo pateiktas Šiaulių apygardos teismui 2006-04-14 civilinėje byloje Nr. 2-274-71/2006. Šiame atsisakyme ieškovė B. M. patvirtino, kad atsisako jai paskirtos fermos ir aerodromo dalies ir prašė pripažinti šį turtą privatizavusius asmenis savininkais (1 t., 44 b. l.). Byloje pateikta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. S. informacija, kad Pakruojo rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 81-1-00670-11 pagal LR BK 178 straipsnio 1 d., yra įtariama, kad V. B. nuo 2007-06-24 iki 2011-09-12 Radviliškio r., Palonų k., išardė A. S. priklausančio aerodromo aikštelę, pakėlimo taką ir keliuko link pakėlimo tako dangą, ją pavogė ir padarė nukentėjusiajam A. S. 2500 litų turtinę žalą (1 t., 168 – 170 b. l.; 2 t., b. l. 2). Ši informacija ir visa bylos medžiaga leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad teisminis ginčas buvo inicijuotas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl trečiajam asmeniui A. S. priklausančio turto vagystės. Šios bylos kontekste reikšminga ir tai, kad ieškinys pareikštas ginant galimai pažeistas nuosavybės teises į šiuo metu jau nebeegzistuojantį civilinių teisių objektą – lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelę (taką), buvusią Palonų k., Radviliškio rajone, o įstatymas numato, kad civilinių teisių objektais gali būti tik realiai egzistuojantys materialaus pasaulio daiktai (CK 1.97, 4.1., 4.2.). Jau vien dėl šios aplinkybės byloje pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatų taikymu sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą atskirai neaptartini kaip neįtakojantys skundžiamo sprendimo teisėtumo, nes Palonų žemės ūkio bendrovės ir J. N. sudarytas turto perleidimo sandoris neginčijamas.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka išanalizavęs byloje pateiktų įrodymų visetą, turėjo teisinį pagrindą išvadai, jog ieškovės nepagrindė pareikštų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmesdama apeliacinį skundą teisėjų kolegija visiškai sutinka su trečiojo asmens A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kad apeliantėms neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys buvo atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino, procesas apeliacinėje instancijoje tampa betikslis, nes ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus trečiasis asmuo A. S. advokatui Drąsučiui Narmontui už atstovavimą apeliacinėje instancijoje sumokėjo 605 Lt (2 t., 1, 3, 4 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmetė, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovių trečiojo asmens naudai priteisia jo patirtas 605 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) iš ieškovių J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), J. G. (gim. m. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 151 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.