Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-02 · Byla Nr. Ik-1093-428/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1093-428/2013Sprendimas · 2013-12-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-02
Bylos Nr.
Ik-1093-428/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00445-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
UAB „Laukgusta“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritoriniam skyriui
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1093-428/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00445-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 6.8.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPIBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „Laukgusta“ atstovui advokatui V. K. , atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovui A. S. ,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Laukgusta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritoriniam skyriui, dėl administracinio akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus A. S. surašytą 2013-03-29 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01, bei įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinį skyrių atlikti pakartotinį šio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5-8) ir jo atstovas teismo posėdyje panašiai kaip nurodyta pareiškėjo skunde nurodė, jog 2013-03-29 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 buvo nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys, t.y.: 1) netinkamas darbų organizavimas; 2) darbo metu vartojimas alkoholinių gėrimų ir buvimas darbo vietoje neblaiviame stovyje; 3) darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Skundžiamame akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra nepagrįstos. Atsakovas neišsamiai, neobjektyviai ištyrė įvykio aplinkybes. UAB „Laukgusta" vadybininkas A. S. ir šaltkalvis mechanikas O. M. 2013-03-01 nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro vykdė taros dėžių perkraustymo darbus iš nuomojamų patalpų Alytuje, Pramonės g. 35, į naujas įmonės nuomojamas patalpas Alytuje, Pramonės g. 16. Tai patvirtina UAB „Laukgusta" direktoriaus 2013-03-01 įsakymas Nr. 6, UAB „Laukgusta" darbuotojų 2013 m. kovo mėnesio darbo grafikas, UAB „Laukgusta" darbuotojų 2013 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei darbuotojo O. M. paaiškinimas. Nurodyti darbuotojai, kurie 2013-03-02 vykdė taros dėžių perkraustymo darbus į naujas nuomojamas įmonės patalpas buvo pasirašytinai supažindinti su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, o taip pat su krovos darbų saugos darbe instrukcija bei su kitomis darbų saugos instrukcijomis. UAB „Laukgusta" vadybininkas A. S. , baigęs tos dienos darbą, vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau apie 19 val. nuvyko į naujas įmonės patalpas ir savavališkai užlipo kopėčiomis ant patalpų skardinių pakabinamų lubų ir įtrūkus skardai nukrito ant betoninių grindų bei patyrė sunkią traumą. Įvykis vyko ne darbo metu ir ne darbo vietoje dėl savavališkų ir neatsakingų A. S. veiksmų, dėl kurių jis pats yra kaltas. Pagrindinė šio nelaimingo atsitikimo priežastis yra tai, kad darbuotojas A. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir savavališkai buvo po darbo, darbo vietoje, neblaiviame stovyje. Nelaimingo atsitikimo darbe akte pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyta, tai, kad įmonėje buvo netinkamas darbų organizavimas, nes elektros instaliacijos darbai buvo vykdomi tinkamai neįrengus darbo vietos, ant netvirtų pakabinamų skardinių lubų ir neįgyvendinus priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Tačiau 2013-03-01 įmonės nuomojamose patalpose Pramonės g. 16, Alytuje, nebuvo vykdomi jokie elektros instaliacijos darbai, nes buvo vykdomi tik taros perkraustymo darbai iš vienų nuomojamų patalpų į kitas. Įmonės darbuotojas A. S. ne darbo metu ir būdamas neblaivus iš viso neturėjo teisės lipti ant pakabinamų lubų, tačiau tai padarė, ko pasėkoje nukrito nuo skardinio stogo ir patyrė sunkią traumą. Todėl visiškai nepagrįsta skundžiamo akto išvada, jog įmonėje 2013-03-01 buvo netinkamai organizuoti elektros instaliacijos remonto darnai. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. taip pat nepagrįstai nurodoma, kad viena iš priežasčių šiam nelaimingam atsitikimui kilti buvo darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nes darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, darbuotojų nesupažindino su profesinės rizikos veiksmais darbo vietoje, nenušalino nuo darbo neblaivaus darbuotojo ir t.t. Tačiau 2013-03-01 įmonės darbuotojai A. S. ir O. M. vykdę taros perkraustymo darbus iš vienos patalpos į kitą, buvo instruktuoti ir supažindinti tiek su šį darbą liečiančiomis darbų saugos instrukcijomis, tiek su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Ta aplinkybė, kad įmonės darbuotojas A. S. šių instrukcijų bei vidaus darbo tvarkos taisyklių nesilaikė ir jas ignoravo negali būti traktuojama, kad tai yra darbdavio kaltė ir jo atsakomybė. A. S. alkoholinius gėrimus vartojo jau po darbo valandų ir pats nelamingas atsitikimas taip pat įvyko po darbo valandų ir ne jo darbo vietoje. Įmonėje dirba apie 20 darbuotojų, kurie savo funkcijas atlieka įvairiuose Lietuvos vietose, todėl įmonės vadovas nei fiziškai, nei juridiškai neturėjo galimybės stebėti kiekvieną darbuotoją tiek jo darbo, tiek ne darbo metu ir jį nušalinti nuo darbo, jeigu jis sugalvotų vartoti alkoholinius gėrimus. UAB „Laukgusta" administracijos buveinė yra Geležinkelio gatvėje, Varėnoje, o šiuo konkrečiu atveju2013-03-01 įmonės darbuotojai A. S. ir O. M. dirbo Alytuje, kiti įmonės darbuotojai (pvz. vairuotojai-ekspeditoriai) buvo išykę į reisus po visą Lietuvą. Todėl logiška, kad įmonės vadovas negali sukontroliuoti kiekvieno įmonės darbuotojo neteisėtų veiksmų. Įmonėje priimtos vidaus darbo tvarkos taisyklės, kurios nustato įmonės vidaus darbo tvarką ir įmonės darbuotojų teises, pareigas bei jų atsakomybę. Su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindinti visi darbuotojai (tame tarpe ir A. S. ). Darbdavio veiksmai visiškai neturi jokio priežastinio ryšio su šiuo nelaimingu atsitikimu, nes pagringas šiam nelaimingam atsitikimui darbe kilti buvo paties darbininko A. S. didelis neatsargumas, alkoholinių gėrimų vartojimas ir nesilaikymas darbo saugos ir sveikatos instrukcijų reiklavimų, o ne darbo vietos profesinės rizikos įvertinimas. Darbuotojo neteisėti veiksmai negali būti pateisinami ir dėl tokių darbuotojo veiksmų darbdavys neatsako.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b.l. 58) ir jo atstovas teismo posėdyje pareiškėjo skundo prašė netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje panašiai paaiškino, jog atlikus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2013-03-02 UAB „Laukgusta" vadybininkui - mechanikui A. S. tyrimą, nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko A. S. atliekant su darbu susijusius veiksmus įmonės patalpose. Dėl įvykio buvo surašytas skundžiamas 2013-03-29 nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 01. Tyrimo metu nustatyta ir tai nurodė įmonės direktorius R. Š. ir elektromonteris A. Z. savo paaiškinimuose, kad UAB „ Laukgusta" direktorius R. Š. iš anksto 2013-03-01 susitarė su fiziniu asmeniu elektromonteriu A. Z. , jo šis laisvu nuo darbo laiku, pašalins gedimus elektros instaliacijoje, dėl kurių neveikė apšvietimas naujai išsinuomotose patalpose Pramonės g. 16, Alytuje. 2013-03-02 vadybininkas - mechanikas A. S. , būdamas Alytuje ir organizuodamas persikraustymo darbus iš vienų patalpų į kitas, organizavo ir elektros apšvietimo gedimų pašalinimo darbus, kelis kartus skambino elektromonteriui A. Z. , derindamas jo atvažiavimo laiką. A. S. su A. Z. susitarė, kad A. S. parodys elektros tinklo paskirstymo dėžutę, kuri randasi virš pakabinamų lubų ir kurioje galimai yra gedimas. Tai įrodo, kad A. S. organizavo elektros instaliacijos gedimų šalinimą ir veikė darbdavio naudai. Kad tą dieną buvo organizuoti ir atliekami elektros gedimo šalinimo darbai, nurodė ir elektromonteris A. Z. bei įvykio vietos apžiūros metu patalpoje ant sofos sudėti įrankiai naudojami elektromontavimo darbams. Pažymėtina, kad pagal įmonėje iki šio nelaimingo atsitikimo nusistovėjusią tvarką, vadybininkui -mechanikui A. S. buvo pavedama įvairūs organizaciniai darbai, darbai susiję su įmonės užsakymų įvykdymu bei personalo valdymu, nors pareiginių nuostatų įmonė nebuvo parengusi ir su vadybininko - mechaniko pareigybei priklausančiomis atlikti funkcijomis A. S. pasirašytinai nebuvo supažindintas. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, jog rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai nebuvo įvertintos, neš nelaimingo atsitikimo metu užlipimui ant lubų buvo naudojamos nesaugios medinės kopėčios, kurios buvo nepakankamo ilgio, pavojingai pastatytos ant medinių padėklų, be apsaugų nuo slydimo, neatitinkančios patalpų reikalavimų. Darbdavys nelaimingo atsitikimo tyrimo metu profesinės rizikos vertinimo medžiagos nepateikė, taip pat 2013-03-29 atlikus įmonės patikrinimą buvo nustatyta, kad profesinės rizikos vertinimas nebuvo atliktas nei įmonėje, nei patalpose, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas. Taip pat įmonėje nenustatyta vidaus kontrolės tvarka, neparengtos priemonės rizikų šalinimui. Profesinės rizikos vertinimas betarpiškai susijęs su nelaimingu atsitikimo priežastimis, nes įvertinus netvirtų, pakabinamų skardinių lubų riziką ir įgyvendinus priemones darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimui nelaimės buvo galima išvengti. Profesinės rizikos vertinimas privalėjo buti atliktas prieš pradedant veiklą naujose patalpose (Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai). Su profesinės rizikos veiksniais A. S. nesupažindintas, kadangi jie nebuvo nustatyti, nes neatliktas profesinės rizikos vertinimas. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau - DSSĮ) 11 straipsnis numato, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Šiuo tikslu darbdavys privalo organizuoti prevencinį priemonių, skirtų nelaimingų atsitikimų prevencijai įgyvendinimą ir kontrolę, paskirdamas apmokytus ir atestuotus saugos ir sveikatos klausimais įgaliotus asmenis. Darbdavys privalo paskirti pakankamą įgaliotų asmenų skaičių, kad būtų užtikrinta darbuote ą saugos ir sveikatos kontrolė. Ginčo atveju, įmonėje tokios priemones neparengtos, darbdavio įgalioti asmenys nepaskirti ir patikrinimo metu nustatyti saugos ir sveikatos pažeidimai įrodo, kad įmonėje vidaus kontrolė neorganizuota.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje kilo dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo akto pagrįstumo, kuris pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – Žalos atlyginimo įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, gali būti pagrindiniu nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties įrodymu, sukeliančiu darbdaviui konkrečias pasekmes, susijusias su atsakomybe už patirta žalą dėl nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo.

Byloje nustatyta, jog 2013-03-02, apie 19:15 val., Pramonės g. 16, Alytuje, pareiškėjo sandėliavimo patalpose, pareiškėjo darbuotojas vadybininkas – mechanikas A. S. , būdamas neblaivus, ketindamas parodyti atvykstančiam elektrikui A. Z. elektros tinklo paskirstymo dėžutę, esančią virš pakabinamų lubų, dėl galimo elektros instaliacijos gedimo pašalinimo, užlipo ant pakabinamų lubų, įlinkus metaliniai skardai, esančiai 4,3 m aukštyje ir atsivėrus lubose plyšiui, nukrito ant betoninių grindų bei patyrė sunkų galvos smegenų sumušimą ir sunkias vidines kaukolės traumas (b.l. 13-17, 26 -35, 51). Darbo sutartis 2010-01-11 Nr. 4 patvirtina, jog A. S. dirbo UAB „Laukgusta“ vairuotoju – ekspeditoriumi, vėliau nuo 2011-07-01 pradėjo dirbo vadybininko - mechaniko pareigose (b.l. 23- 25). Minėtos darbo sutarties 10 punkte nurodyta, jog darbuotojas be kitų pareigų įsipareigoja vykdyti darbdavio ir jo įgaliotų asmenų nurodymus. Nelaimingo atsitikimo dieną, UAB „Laukgusta“ direktoriaus R. Š. 2013-03-01 įsakymu Nr. 6, vadybininkas – mechanikas A. S. ir šaltkalvis – mechanikas O. M. buvo paskirti organizuoti taros perkraustymo darbus iš nuomojamų patalpų Pramonės g. 35, Alytuje, į naujas nuomojamas patalpas Pramonės g. 16, Alytuje (b.l. 46). Nelaimingo atsitikimo darbe akte pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi iš esmės nurodyta, tai, kad įmonėje buvo netinkamas darbų organizavimas, nes elektros instaliacijos darbai buvo vykdomi tinkamai neįrengus darbo vietos, ant netvirtų pakabinamų skardinių lubų ir neįgyvendinus priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti (b.l.13-16).

Pareiškėjas apskritai neigia aplinkybę, jog įmonės nuomojamose patalpose Pramonės g. 16, Alytuje, buvo vykdomi kokie nors elektros taisymo darbai ir tai, kad tokių darbų organizavimas buvo pavesti įmonės vadybininkui - mechanikui A. S. . UAB „Laukgusta“ direktorius R. Š. savo pirminiame paaiškinime (b.l. 41) ir teisme apklausiamas liudytoju nurodė, jog buvo prašęs A. Z. sutaisyti elektros gedimą sandėlio patalpose Pramonės g. 16 Alytuje, tačiau A. S. nebuvo pavesta organizuoti elektros gedimo šalinimo darbus. R. Š. taip pat nurodė, kad apie 16 val. telefonu kalbėjosi su A. S. ir supratęs, kad A. S. neblaivus, liepė jam važiuoti namo. Liudytojas A. Z. savo pirminiuose paaiškinimuose (b.l. 42-45) ir teisme nurodė, jog UAB „Laukgusta“ direktorius R. Š. buvo jo prašęs pataisyti elektros gedimus sandėlio patalpose, Pramonės g. 16, Alytuje. Nelaimingo atsitikimo dieną jam kelis kartus skambino A. S. derindamas jo atvažiavimo į sandėlį laiką, ketindamas parodyti elektros paskirstymo dėžutę. Apie 19 val. skambino A. S. klausdamas, kaip atvažiuoti iki sandėlio. Atvykęs į sandėlį pamatė nukritusi A. S. . L. O. M. savo paaiškinime (b.l. 38) ir teisme nurodė, jog apie 19 val. vežė neblaivų A. S. į sandėlio patalpas, Alytuje, Pramonės g. 16. Matė kaip A. S. kopėčiomis, kurios buvo pastatytos ant medinių padėklų, užlipo ant pakabinamų lubų viršaus, nuo kurių nukrito.

Nors darbdavys neigė nurodęs nukentėjusiajam darbuotojui A. S. organizuoti elektros instaliacijos gedimo šalinimo darbus sandėlio, Pramonės g. 16, Alytuje, patalpose, nurodydamas jog A. S. savavališkai lipo ant pakabinamų lubų, tačiau akivaizdu, jog A. S. , nors ir po darbo valandų, būdamas neblaivus, veikė išskirtinai darbdavio interesais. Liudytojo A. Z. paaiškinimai ir parodymai teisme neabejotinai patvirtino, jog A. S. kelis kartus skambino A. Z. derindamas jo atvykimo į sandėlį laiką, norėjo parodyti elektros paskirstymo dėžutę. A. S. veiksmai, susiję su lipimu ant pakabinamų lubų, virš kurių buvo elektros paskirstymo dėžutė, ketinant ją parodyti atvykstančiam taisyti elektros gedimo A. Z. , patvirtina, jog jis dirbo įmonės patalpose, darbo sutartyje nesulygtą drabą, neabejotinai darbdavio žodiniu nurodymu organizuoti elektros instaliacijos gedimo šalinimo darbus. A. S. veiksmai akivaizdžiai buvo nukreipti darbdavio naudai, nors darbdavys tai neigė, siekdamas išvengti atsakomybės. Darbdavio neigimas, jog A. S. buvo pavesta organizuoti elektros gedimo šalinimo darbus, galimai susijęs su atsakomybės vengimu dėl nukentėjusiajam A. S. padaryto sveikatos sužalojimo.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Saugos ir sveikatos įstatymas) 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžtą, jog nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). To paties įstatymo 3 straipsnyje numatytos, jog darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos, tai, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. Saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnis detalizuoja prevencinių priemonių organizavimo sąlygas įmonėse. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai darbo vietų įrengimui įmonės statiniuose ir įmonės teritorijoje nustatomi projektuojant įmones, jų padalinius ar darbo vietas, įvertinant naudojamų darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimus, darbo, gamybos pobūdį, vadovaujantis Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, iš jų – higienos normomis (Saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 d. ir 2 d.). Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; organizuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir jo pildymą. Tokio paso tipinę formą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras (Saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. ir 2 p.). Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų (Saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 3 d.). Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (Saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 13 p.). Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo (Saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 1 d.). Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius (Saugos ir sveikatos įstatymo 39 str. 3 d.).

Nurodytų teisės normų nuostatos aiškiai apibrėžia imperatyvią darbdavio pareigą sudaryti saugias darbo sąlygas darbuotojams, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais atvejais.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 patvirtintų Profesinės rizikos nuostatų 3.2 punkte nurodyta, kad rizikos vertinimas – esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina. Šių nuostatų 4 punkte nurodyta, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (įmonės administracijos darbuotojas). Nurodytų nuostatų 24 punkte numatyta, kad kai nustatoma nepriimtina rizika, įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai nedelsdami imasi priemonių nepriimtinai rizikai šalinti arba tokiose darbo vietose stabdo darbus, kol yra įgyvendinamos prevencinės priemonės nepriimtinai rizikai pašalinti ar jai sumažinti; kai nustatoma priimtina rizika darbuotojams, kurie naudoja asmenines apsaugos priemones, įgyvendinamos prevencinės priemonės rizikai pašalinti ar jai sumažinti, kad darbuotojams nereikėtų naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

Byloje nenustatyta jokių duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas būtų įvertinęs profesinę riziką darbo vietoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, taip pat tai, kad A. S. būtų buvęs apmokytas dirbti darbus aukštyje, kai kilo akivaizdi rizika nukrist ir tai, kad jis turėjo konkrečių žinių bei praktinių gebėjimų organizuoti elektros gedimo šalinimo darbus, nes A. S. buvo priimtas dirbti vadybininku mechaniku. Nustatytos įvykio aplinkybės taip pat patvirtina, jog užlipti ant lubų buvo naudojamos netinkamos, nesaugios darbo priemonės, t.y. nepakankamo ilgio medinės kopėčios, pastatytos ant medinių tam nepritaikytų padėklų (b.l. 26-36). Darbdavys neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, neatliko profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. A. S. būdamas neblaivus nebuvo nušalintas nuo darbo, nors darbdavys, bendrovės direktorius R. Š. , kalbėjęs su A. S. telefonu apie 16 val. suprato, jog A. S. yra neblaivus, tačiau nesiėmė jokių priemonių. Nustatytos faktinės aplinkybės byloja, jog A. S. dirbo akivaizdžiai nesaugioje darbo aplinkoje, darbdaviui nevykdant pareigos sudaryti saugias darbo sąlygas darbuotojams, atlikti profesinės rizikos vertinimą, nušalinti neblaivų darbuotoją nuo darbo, tokiu būdu siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nenustatyta ir nepateikta, todėl atsakovas visiškai pagrįstai nurodė teisės aktų pažeidimus, kurie nulėmė nelaimingą atsitikimą.

Taigi, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe kilimo priežastys - netinkamas elektros instaliacijos remonto darbų organizavimas, (elektros instaliacijos darbai buvo vykdomi tinkamai neįrengus darbo vietos, ant netvirtų pakabinamų skardinių lubų ir neįgyvendinus priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti), darbo metu vartojimas alkoholinių gėrimų ir buvimas darbo vietoje neblaiviame stovyje, darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 44 straipsnis nustato, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe pavesta tirti Valstybinei darbo inspekcijai, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe turi būti nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, nurodytos priemonės panašių atsitikimų priežastims pašalinti.

Skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe aktas atitinka įstatymo ir kitų teisės aktų jam keliamus formos ir turinio reikalavimus. Atsakovas, tirdamas nelaimingą atsitikimą, tinkamai nustatė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis.

Nukentėjusiojo elgesys ir faktas, kad darbo vietoje buvo neblaivus, turi reikšmės kaltės laipsniu nustatyti sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Skundžiamas administracinis aktas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, jo naikinti nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį šio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą taip pat yra visiškai nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta, atsakovas surinko visus būtinus duomenis nelaimingo atsitikimo tyrimui, visapusiškai tuos duomenis ištyrė ir įvertino jų visumą bei padarė pagrįstas išvadas.

Nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, naikinti skundžiamą aktą bei įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį šio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAudrius GrauželisAlgis Markevičius